Knygų prekybos klausimu Lietuvoje XVI–XVII amžiuje. (Keletas trumpų įnašų Lietuvos kultūros istorijai)

 &nbsp

First records of pseudoscorpions (Arachnida: Pseudoscorpiones) from Lithuania

First records of pseudoscorpions from Lithuania are presented based on specimens preserved in Lithuanian collections and new material collected during the latest ten years. Pseudoscorpions were collected at 25 localities in both deciduous and coniferous forests at altitudes of 5 to 186 m above the sea level. Sifting of litter and moss, pitfall traps and collecting by picking under the bark of deadwood were used as the collecting methods. Altogether 132 specimens belonging to eight species from three families were recorded. The findings of Neobisium crassifemoratum (Beier, 1928) represent the northernmost known records of the species

The Bostrichidae of the Maltese Islands (Coleoptera)

The Bostrichidae of the Maltese Islands are reviewed. Ten species are recorded with certainty from this Archipelago, of which 6 namely, Trogoxylon impressum (Comolli, 1837), Amphicerus bimaculatus (A.G. Olivier, 1790), Heterobostrychus aequalis (Waterhouse, 1884), Sinoxylon unidentatum (Fabricius, 1801), Xyloperthella picea (A.G. Olivier, 1790) and Apate monachus Fabricius, 1775 are recorded for the first time. Two of the mentioned species (H. aequalis and S. unidentatum) are alien and recorded only on the basis of single captures and the possible establishment of these species is discussed. Earlier records of Scobicia pustulata (Fabricius, 1801) from Malta are incorrect and should be attributed to S. chevrieri (A. Villa & J.B. Villa, 1835). A zoogeographical analysis and an updated checklist of the 12 species of Bostrichidae recorded from the Maltese Islands and neighbouring Sicilian islands (Pantelleria, Linosa and Lampedusa) are also provided. Rhizopertha dominica (Fabricius, 1792) form granulipennis Lesne in Beeson & Bhatia, 1937 from Uttarakhand (northern India) was overlooked by almost all subsequent authors. Its history is summarized and the following new synonymy is established: Rhizopertha dominica (Fabricius, 1792) form granulipennis Lesne in Beeson & Bhatia, 1937 = Rhyzopertha dominica (Fabricius, 1792), syn. n. Finally, records of Amphicerus bimaculatus from Azerbaijan, of Bostrichus capucinus (Linnaeus, 1758) from Jordan and Syria, of Scobicia chevrieri from Jordan and Italy, of Xyloperthella picea from Italy, and of Apate monachus from Corsica (France) and Italy, are also provided.peer-reviewe

Acute onset and remission of obsessions and compulsions following medical illnesses and stress

Obsessive Compulsive Disorder (OCD) is generally chronic. Episodic OCD with complete remission has been rarely reported. Two cases of brief, episodic obsessions and compulsions that appeared for the first time following psychological stress and in the context of medical illness are reported. The possibility of brief episodes of OCD precipitated by stress is illustrated. Exploration of this phenomenon may help us learn more about OCD in general. Depression and Anxiety 12:238–240, 2000. © 2000 Wiley-Liss, Inc.Peer Reviewedhttp://deepblue.lib.umich.edu/bitstream/2027.42/35219/1/8_ftp.pd

Butterflies (Lepidoptera, Rhopalocera) of Lithuania: fauna, distribution and protection. — Acta zoologica lithuanica, Entomology 8(3

Abstract. The history of investigations, distribution and protection of 124 species of butterflies (Lepidoptera, Rhopalocera) registered in Lithuania are discussed in the article

Город и литература : recenzija

Valentinos Brio knygos „Miesto poezija ir poetika“ recenzijoje pažymima, kad ši knyga yra autobiografinė, meninė, bet pirmiausia – mokslinė, kurioje trys tyrimo dalys atskleidžia Vilniaus įvaizdį 19-20 amžiaus lenkų, žydų ir lietuvių literatūroje, daugiausia – poezijoje. Recenzijoje aptariamos lenkų ir žydų literatūroms skirtos knygos dalys, bet plačiausiai sustojama ties lietuvių literatūros analize. Pažymima, kad V. Brio daugiausia nagrinėja L. Giros, B. Sruogos, K. Binkio, P. Vaičiūno, K. Inčiūros, S. Šemerio, J. Paukštelio, P. Babicko, B. Brazdžionio poeziją, o iš poetų, rašiusių apie Vilnių po Antrojo pasaulinio karo, ypatingai išskiria Juditą Vaičiūnaitę ir Tomą Venclovą. Recenzijoje akcentuojama, kad V. Brio Vilnių laiko ne tik pagrindine J. Vaičiūnaitės kūrybos tema, bet ir pačią J. Vaičiūnaitę laiko Vilniaus lituanizacijos pavyzdžiu, į ypatingą grupę išskirdama poetės eilėraščius apie istorinius asmenis, „natūraliai“ glūdinčius architektūriniuose paminkluose ir „žvelgiančius į dvidešimtą amžių“. Nagrinėjama, kaip V. Brio interpretuoja keletą panašių T. Venclovos eilėraščių, stengdamasi juose rasti Vilniaus pėdsakų, išskirdama kai kuriuose jų odisėjišką sugrįžimo motyvą. Taip pat pažymima, kad recenzuojamoje knygoje yra bandymų aiškinti T. Venclovą kaip tam tikrą Vilniaus gidą, tarsi atkartojantį Cz. Miłoszo motyvus. Recenzija apibendrinama išvada, kad V. Brio knygoje aptariami vardai ir įvykiai yra tiek įdomūs, kad audrina mintį visų tų, kuriems Vilnius buvo ir tebėra daugelio skirtingų kultūrų samplaikos vieta.The review of “Miesto poezija ir poetika” [Poetry and Poetics of a City] by Valentina Brio notes that this book is autobiographical, artistic, but first of all scientific; three parts of the research reveal the image of Vilnius in the 19th–20th c. Polish, Jewish and Lithuanian literature, mainly in poetry. The review discusses the parts of the book that analyse Polish and Jewish literature, yet it mainly focuses on the analysis of Lithuanian literature. The reviewer notes that Brio mainly explores the poetry of L. Gira, B. Sruoga, K. Binkis, P. Vaičiūnas, K. Inčiūra, S. Šemerys, J. Paukštelis, P. Babickas, B. Brazdžionis, and particularly distinguishes Judita Vaičiūnaitė and Tomas Venclova among the poets who wrote about Vilnius after World War II. The reviewer underlines that Brio considers Vilnius to be not only the key topic of the works of Vaičiūnaitė, but also considers Vaičiūnaitė to be the example of Vilnius’ Lithuanianization, distinguishing the poetess’s verses about historical personalities who “naturally” exist in architectural monuments and “look at the 20th c.” The reviewer explores how Brio interprets several similar poems of Venclova, trying to find the traces of Vilnius therein, pointing out the odysseian motif of return in some of them. The review also notes that the book attempts to explain Venclova as a certain guide of Vilnius as if repeating the motifs of Cz. Miłosz. The reviewer draws a conclusion that the names and events discussed in Brio’s book are so interesting that they intrigue everybody to whom Vilnius was and still is the place of concentration of many different cultures

Attendance of recreational objects in Varniai regional park

Tyrimo tikslui ir uždaviniams pasiekti, bendradarbiaujant su Varnių regioninio parko direkcija, buvo atliktas sociologinis tyrimas, taikant anketinės apklausos metodą. Apklausa vykdyta 2016 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais penkiose Varnių regioninio parko rekreacijos vietose: prie Šatrijos piliakalnio, Debesnų botaninio tako, Lūksto ežero stovyklavietės Graužų kaime, Paršežerio stovyklavietės ir Medvėgalio piliakalnio. Nustatyta, kad lankomiausi Varnių regioninio parko rekreaciniai objektai yra Lūksto ežeras (28 proc.) ir Medvėgalio piliakalnis (21 proc.). Populiariausias lankytojų poilsiavimo būdas yra vaikščiojimas (29 proc.), poilsis prie vandens telkinių (27 proc.) ir gamtos stebėjimas (26 proc.). Patraukliausias poilsiavimo laikas – vasara, o didžioji dauguma respondentų parke lankėsi daugiau kaip 2 kartus (59 proc.). Parko teikiamas paslaugas respondentai vertino labai gerai arba gerai. Rekreacinės infrastruktūros būkle 93 proc. apklaustųjų buvo patenkinti. Varnių regioninio parko rekreacinėse zonose pasigendama viešųjų tualetų, šiukšliadėžių, automobilių stovėjimo, pramogų ir atrakcionų aikštelių bei laužaviečių. Dauguma Varnių regioninio parko lankytojų yra moterys (60 proc.). Dažniausiai parke lankėsi 36–45 metų amžiaus respondentai (21 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (41 proc.)In order to achieve the aim and main goals of the survey, cooperate with Varniai regional park directorate, there were performed sociological survey, using anonymous questionnaire. The survey was distributed in June – August 2016, in five recreational areas of Varniai regional park: near Šatrija mound, Debesnos botanical trail, campsite of Lūkstas lake in Graužai village, Paršežeris campsite and Medvėgalis mound. It was found that the most visited area of Varniai regional park is Lūkstas lake (28 perc.) and Medvėgalis mound (21 perc.). The most popular recreation way is walking (29 perc.), rest near water bodies (27 perc.) and observation of nature (26 perc.). The most popular recreation time – summer, majority of respondents in the park visited more than 2 times (59 prec.). The facilities of park assessed as very good or good by respondents. The condition of recreational infrastructure 93 prec. of survey participants was satisfied. In Varniai regional park recreational areas there are missing more public toilets, waste bins, parking places, entertainment and amusement sites and fireplaces. Majority of Varniai regional park visitors are women (60 prec.) and most common attended by 36-45 year-old respondents (21 prec.) with higher education (41 prec.)Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij