HALT-PROP: Human-annotated Lithuanian textual corpus for propaganda narratives and techniques.

In the contemporary technological landscape, propaganda has become one of the most pervasive tools in information warfare. Social media platforms and entire media ecosystems are leveraged to disseminate hostile propaganda aimed at polarizing societies, destabilizing states, and eroding longstanding democratic processes. Malign propaganda is not only common in widely-spoken languages but also targets less-spoken languages to maximize its reach and influence. While progress has been made in developing models capable of detecting propaganda, most advances have focused on high-resource languages. In contrast, low-resource languages continue to face significant limitations, the most critical being the scarcity of annotated datasets. In many regions and countries, such resources are entirely absent. To address this gap, we present the HALT-PROP dataset, the first human-annotated Lithuanian textual propaganda corpus. The corpus comprises two complementary datasets: (1) 2,870 news articles manually labeled by five experts at the article level to identify the presence of propaganda; and (2) a subset of 1,000 articles annotated for specific propaganda techniques and narratives using a cross-annotation approach

Somatonyms of the thematic subgroup of arms in the Northern Samogitian subdialect: ethnoanatomical categorization and expression of cognitive features

Straipsnyje pristatomas šiaurės žemaičių patarmės rankų teminio pogrupio somatonimų dviejų semantinių lygmenų tyrimas, teikiantis galimybių nustatyti rankos etnoanatominės kategorizacijos bruožus ir kognityviuosius rankos požymius. Raktažodžiai: lietuvių kalba; šiaurės žemaičių patarmė; somatonimai; semantika; etnoanatomija; kategorizacija; kognityvieji požymiai.This article presents a study of the thematic subgroup of arms / hands in the Northern Samogitian subdialect based on the Two-level Semantics methodological approach, which allows us to identify the tendencies of the ethnoanatomical categorization of the arm / hand as well as cognitive features of the concept arm / hand. Keywords: Lithuanian; Northern Samogitian subdialect; somatonyms; semantics; ethnoanatomy; categorization; cognitive features

Heavenly dams of devildom

Straipsnis tiesiogiai tęsia ankstesnį, „Dangaus akmenys, uolos ir kalnai“ (Būdas, 2024, Nr. 6), kuriame nagrinėti debesies-akmens, debesies-uolos, debesies-kalno, taip pat akmeninio dangaus skliauto mitiniai-poetiniai vaizdiniai ir griaustinio kaip akmenų danguje riedėjimo, uolų danguje griūties samprata. Dabar atkreipiamas dėmesys į tų dangaus uolų sąsają su vėlėmis, kurios užuominų jau pasitaikė minėtame straipsnyje. Protėvių vėlės daugelyje tradicijų būdingai „valdo“ lietų ir debesis, juose tiesiog būva, o (juodi žemi) debesys kartais net prilyginami požeminei vėlių buveinei – pragarui. Nestebina tad, jog ir pragaro valdytojai velniai gali būti aptinkami debesyse ar net su debesimis tapatinami. O velniai, kaip jau parodyta kituose autoriaus straipsniuose, itin glaudžiai susiję su akmenimis bei uolomis, kuriomis jie būdingai tvenkia tekančius vandenis. Savo ruožtu debesys – tai dangiškos velnių užtvankos, kuriomis jie sulaiko lietų ir taip sukelia žemėje sausras. Šias velnių užtvankas danguje (kaip ir žemėje) galų gale sugriauna Perkūnas, kartu paleisdamas lietis dangiškuosius srautus – lietų. Su dangiškų užtvankų vaizdiniu yra tiesiogiai susijęs tvankõs, tvankumõs prieš perkūniją pavadinimas. Svarbi išvada, patvirtinanti ankstesnę: kadangi ne užtvankos žemėje prilyginamos debesims, o debesys prilyginami užtvankoms, kurias nuverčia ir sugriauna Perkūnas, vadinasi, Perkūnas nėra „atmosferinė“ dievybė. Oro erdvė – tik viena iš jo pasireiškimo sričių, kad ir akivaizdžiausia, kuriai tik pritaikyta ta pati velnių užtvankas griaunančio ir sustabdytą tėkmę paleidžiančio lietis Perkūno mitologema, aptarta ankstesniuose autoriaus straipsniuose. Nelietuviška asmenvardžių rašyba atskiru sąrašu pateikta gale. Prasminiai žodžiai: debesys ir vėlės, debesys ir velniai; debesys – dangiškųjų srautų užtvankos; „tvanka“ prieš perkūniją; baltų ir lyginamoji mitologija.This article directly follows the previous one in which the mythical-poetical images of cloud-stone, cloud-rock, and cloud- mountain were analysed, and also the notion of thunder as the rolling stones or the crumbling rocks in the sky. This time, attention is drawn to the ties between clouds and ancestral spirits (who often control the rain) and a notion of the cloud as a representative of hell. Respectively, clouds can also be the location of devildom. And the devils, as already has been shown in some earlier articles by the author, are very closely connected with stones and rocks which are used by them, particularly, in building dams and blocking streams. In their turn, the clouds are the heavenly dams built by devils to block the heavenly streams, i.e. the rain. And finally, these heavenly dams of devils are demolished by the thunder-god Perkūnas, who releases the stream to flow again and, herewith, produces the rain. An important conclusion (similar to that of the previous article): since not the image of a cloud is transferred to the dam on earth but, conversely, the image of a dam, to the cloud in the sky, consequently, the god Perkūnas, apparently a thunder-god, is altogether not an atmospheric deity but only occasionally manifests in the sky where he performs the same feat as on earth, i.e. destroys dams and launches out streams to flow

Vertikalios erdvės raiška kalboje: anglų k. below ir lietuvių k. žemiau reikšmė iš kognityvinės perspektyvos

Prielinksnių motyvuotoji polisemija dažnai tampa tyrimo objektu kognityvinėje kalbotyroje. Šio darbo tikslas (1) nustatyti anglų k. below ir lietuvių k. žemiau reikšmes, (2) išanalizuoti jų tarpusavio ryšius bei (3) palyginti semantinius tinklus. Siekiant šių tikslų, buvo ištirta 1000 konkordanso eilučių iš Britų nacionalinio tekstyno ir 261 – iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros registro. Tyrime taikytas Principinės polisemijos modelis (Tyler ir Evans 2003), leidęs atskirti reikšmes ir jų kontekstines variacijas. Tyrimo rezultatai parodė, kad pirminė reikšmė, grindžiama prototipine erdvine scena, kurioje figūra yra fono apačioje, tiesiogiai ir/arba netiesiogiai lemia kitas reikšmes. Kai kurios jų yra konkrečios – jas lemia figūros ir fono tipai bei jų geometrinė konfigūracija, o kitos atsiranda dėl metafora grindžiamo reikšmės perkėlimo į abstrakčius kontekstus. Tyrimo metu pastebėti skirtumai daugiausia susiję su konkrečių ir abstrakčių reikšmių vartojimo dažniu, kurį gali nulemti gretimos ir/arba kontrastuojančios kategorijos bei tipologiniai veiksniai. Be to, nagrinėjama, kaip žemiau reikšmė sąveikauja su linksniu, kurį jis valdo. Raktažodžiai: motyvuotoji polisemija, prielinksniai, anglų k., lietuvių k.Motivated polysemy manifests an interesting line of inquiry from a cognitive perspective. This paper contributes to it by (1) identifying the senses, (2) analysing their relations and (3) comparing the semantic networks of the English below and the Lithuanian žemiau. 261 concordance lines from fiction in the Corpus of Contemporary Lithuanian Language and 1000 from the same register from the British National Corpus were examined. The Principled Polysemy Model (Tyler and Evans 2003) was used to distinguish between senses and their contextual variants. The findings show that the primary sense based on a proto-scene of the Figure beneath the Ground gives rise to the remaining senses of the prepositions. Some of them are concrete, while the others emerge through metaphors enabling abstract usage. The differences between below and žemiau are concerned with the frequency instantiation of concrete vs abstract senses. The paper also considers how the meaning of the Lithuanian preposition interacts with the noun case it governs. Keywords: motivated polysemy, prepositions, English, Lithuanian

Reflections on the past in the novels of Dalia Staponkutė, Akvilina Cicėnaitė, and Vaiva Rykštaitė

Šiuolaikinėje (e)migrantų prozoje individualios patirtys atsiskleidžia globalių iššūkių fone, autobiografiškumą keičia įvairių istorijos ir kultūros realijų sankirtų refleksijos, daugėja kūrinių, kuriuose permąstoma sovietinė ir posovietinė praeitis. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokios (e)migrantinės patirtys vaizduojamos Dalios Staponkutės paralelinių istorijų romane „Vivat regina!“, bei analizuojama, kokias individualias ir kolektyvines patirtis atspindi praeities refleksijos Vaivos Rykštaitės romane „Lizos butas“ ir Akvilinos Cicėnaitės romane „Tylos istorija“. Straipsnyje atskleidžiama, kad paralelinių istorijų romano forma sudaro galimybę aktualizuoti tris skirtingas (e)migracines patirtis, kurios ryškina transnacionalų veikimą ir skirtingą emigracinio tapsmo greitį. Sovietinės, posovietinės ir tragiškos istorinės praeities refleksijose akcentuojamas (po)atminties ir užmaršties susikryžiavimas bei trauminės patirtys. Raktažodžiai: šiuolaikinė (e)migrantų proza, atmintis, užmarštis, transnacionalumas, (po)sovietinė praeitis.In contemporary (e)migrant prose, individual experiences are depicted against the backdrop of global challenges, and autobiographical elements are being replaced by reflections on the intersec-tions of different historical and cultural realities. There is an increase in novels that rethink the soviet and post-soviet past. This article examines the (e)migrant experiences depicted in Dalia Staponkutė’s parallel-narrative novel “Vivat regina!” and analyzes the individual and collective experiences reflected through past reflections in Vaiva Rykštaitė’s novel “Lizos butas” and Akvilina Cicėnaitė’s novel “Tylos istorija”. The article reveals that the form of the parallel-historical novel provides an opportunity to highlight three distinct (e)migrant experiences, highlighting transnational action and the varying speeds of emigration becoming. In the reflections on the soviet, post-soviet, and tragic historical past, the intersection of (post)memory and forgetting is emphasized, along with traumatic experiences. Keywords: contemporary (e)migrant prose, memory, forgetting, transnationality, (post-)soviet past

Usual trends of Lithuanian politics in the 2024 Lithuanian parliamentary elections

2024 m. Seimo rinkimai vyko po ketverių sudėtingų Seimo kadencijos metų. Šalis patyrė ne vieną krizę, pirmą kartą istorijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, siekiant užkardyti galimas grėsmes, kylančias dėl nelegalių migrantų antplūdžio pasienyje. Praėjusios kadencijos Seimas priėmė Rinkimų kodeksą bei dvi Seimo rinkimų procesui labai aktualias Konstitucijos pataisas. Rinkimuose dalyvavo 1740 kandidatų ir 15 kandidatų sąrašų. Suveikė politinė švytuoklė – daugiausia balsų gavo opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, antroje vietoje liko valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Į Seimą pateko dvi naujos politinės jėgos, penkių procentų barjero nebeperžengė taip pat dvi partijos, viena jų – Laisvės partija – pratęsė ilgą seriją rinkimų, per kuriuos bent viena valdančioji partija nebepatenka į Seimą. Po rinkimų koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija, politinė partija „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, trys parlamentinės partijos pakeitė pirmininkus. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti 2024 m. Seimo rinkimų procesą ir jų rezultatus, remiantis duomenimis išanalizuoti keletą svarbių jų parametrų lyginamajame parlamento rinkimų kontekste. Reikšminiai žodžiai: Seimas, 2024 m. Seimo rinkimai, naujos partijos.The 2024 Seimas elections was held after four difficult years. For the first time in history, a state of emergency was declared. During the last term, the Seimas adopted the Electoral Code and two amendments to the Constitution that are relevant to the Seimas election process. 1,740 candidates and 15 candidate lists participated in the elections. The opposition Lithuanian Social Democratic Party won the elections, while the ruling Homeland Union–Lithuanian Christian Democrats finished in second place. Two new political forces entered the Seimas, and two parliamentary parties failed to cross the 5% barrier, one of which—the Freedom Party—continued a long series of elections in which at least one ruling party no longer entered the Seimas. After the elections, three parties, the Lithuanian Social Democratic Party, the Dawn of Nemunas and the Union of Democrats For Lithuania, formed the coalition. Three parliamentary parties changed their leadership. This article provides an overview of statistical and other parameters of the 2024 Seimas elections in a comparative context. Keywords: Seimas, parliamentary elections of 2024, new parties

The Role of Lithuanian heritage language schools in cultural identity and language learning: perceptions of parents and teachers

This study aims to examine how children growing up in Norway develop Lithuanian heritage language skills and maintain their Lithuanian identity based on the perceptions of parents and teachers. Theoretical Basis: The study is grounded in social identity theory, which helps to understand how personal and social identity is formed and transformed through interactions in various social environments. Methodology: A case study strategy was chosen, allowing the phenomenon to be interpreted in different environments and perspectives. The study describes the environments and contexts of three Lithuanian heritage language schools operating in Norway, as the participating teachers (n = 5) and parents (n = 8) are from these schools. The results showed that in Lithuanian cultural schools, which operate every other Saturday, the spoken Lithuanian language is developed, children are introduced to Lithuanian history, traditions, and culture, and Lithuanian holidays are celebrated. However, parents have different expectations when sending their children to these Lithuanian heritage language schools; some are satisfied with the spoken Lithuanian language, while others want deeper learning of Lithuanian writing so their children can take the Lithuanian language exam. Keywords: Lithuanian heritage language; preservation of cultural identity; perceptions of parents and teachers; Lithuanian life in Norway

The Relationship of psychological well-being with adaptive and maladaptive functioning among older adults in Lithuania

Background: The aging of societies highlights the importance of understanding the lives of the elderly. Researchers are interested in iden-tifying factors of psychological well-being associated with age as it is crucial to find out what contributes to a fulfilling life of older people. However, the relationship of psychological well-being with adaptive and maladaptive functioning remains ambiguous. This study aimed to assess this relationship among older adults. Participants and procedure: The study involved 332 individuals aged 60 to 97, with an average age of 71.93 years, of whom 36.4% were male. A nationally representative sample of older adults was obtained using multistage stratified sampling. The short supplemen-tary scale of the Lithuanian Psychological Well-Being Scale and Older Adult Self Report (OASR/60+) were used. Results: The hierarchical regression analysis revealed that, even after controlling for other factors of psychological well-being, cer-tain specific problems – namely anxiety/depression, thought problems, and irritability/disinhibition – were significant pre-dictors of psychological well-being. Conclusions: Our study underscores the importance of targeting specific maladaptive behaviors, such as anxiety, thought problems, and irritability when developing interventions for the elderly. Addressing these issues may enhance their psychological well-being and contribute to successful aging. Keywords: adaptive and maladaptive functioning; personal strengths; emotional-behavioral problems; elderly people

Raibuliavimas (making ripples): student-athletes action safe sport in Lithuania

Athlete voice is fundamental to good governance; however, sports organisations have been slow to involve young people in safe sport initiatives. In Lithuania, the location of this study, athlete welfare issues are rarely discussed, and the development of a safe sport environment is new to the policy agenda. This project aimed to empower a cohort of student-athletes to promote good practice and safe sport in Lithuania. A secondary aim was to understand the content areas that young athletes prioritised in promoting safe sport. 17 Lithuanian university student-athletes worked in small groups to identify a safe sport issue that was relevant in their country and created awareness-raising poster campaigns to start conversations about it. Focus group interviews were conducted with participants who highlighted the need to challenge "taken-for-granted" ideas about athlete welfare and the importance of involving young athletes in advancing the welfare and safe sport agendas. Keywords: Athlete voice, Athlete welfare, safe sport, Lithuania, youth participation

Linguistic attitudes of upper secondary school students: the power and social value of the Lithuanian language

Straipsnyje analizuojamos gimnazistų kalbinės nuostatos lietuvių kalbos atžvilgiu remiantis 2023–2024 mokslo metais Lietuvos mokyklose atlikto tyrimo kiekybiniais duomenimis – mokinių atsakymais apie kalbines nuostatas dėl lietuvių kalbos. Tyrimo klausimynu, paremtu etnolingvistinio gyvybingumo teorija, siekta ištirti, kokiomis nuostatomis grindžiamos jaunimo kalbinės preferencijos, aptarti tendencijas, kaip kinta kolektyvinė kalbinė tapatybė, veikiama įtampos tarp pragmatinės vertės ir emocinio ryšio su kalba ašių. Gimnazistų požiūris į lietuvių kalbą pagal kalbos gyvybingumo kriterijus tiriamas keliais pjūviais: lietuvių kalbos galių ir lietuvių kalbos pragmatinės vertės ir statuso. Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuvių kalbos mokėjimas turi žemesnę pragmatinę vertę, bet aukštesnį socialinį statusą visuomenėje – taisyklinga lietuvių kalba tradiciškai siejama su aukštesniu išsilavinimu. Požiūris į kalbos išteklius, pasitikėjimo savo kalba lygmuo pirmiausia lemia ir pačios kalbos kaitą, ir kalbos vartojimo polinkius. Iš visų tirtų kalbinių nuostatų lietuvių kalba mažiausiai teigiamai vertinama šiuolai kiškumo aspektu. Dauguma gimnazistų teigia, kad geriausiai save gali išreikšti lietuviškai, tačiau mažiau nei pusė mano, kad lietuvių kalba yra šiuolaikiška. Stipriausias teigiamas nuostatas lietuvių kalbos atžvilgiu gimnazistai teigia vertindami lietuvių kalbą kaip gražią kalbą. Rezultatų analizė patvirtina lietuvių kalbos ir krašto tarmės vertinimo ryšį. Estetinis, intuityvus lietuvių kalbos ir krašto tarmės vertinimas rodo emocinį santykį ir su kalba, ir su etnine bendruomene. Raktažodžiai: lietuvių kalba, jaunimo kalba, kalbinės nuostatos, etnolingvistinis gyvybingumas, kalbos gyvybingumas.The study analyses the linguistic attitudes of upper secondary school students toward the Lithuanian language, based on quantitative data collected in Lithuanian schools during the 2023–2024 academic year. A questionnaire grounded in ethnolinguistic vitality theory was employed to identify the attitudes influencing the linguistic preferences of youth and to analyse tendencies in the evolution of collective linguistic identity, influenced by the tension between pragmatic value and emotional relation to the language. Attitudes toward the Lithuanian language were examined according to language vitality criteria across several aspects: the perceived strength of Lithuanian, its pragmatic value and social status. The results indicate that proficiency in Lithuanian has relatively low pragmatic value but high social status in society, as correct Lithuanian is traditionally associated with higher educational attainment. Perceptions of linguistic resources and the level of confidence in the use of Lithuanian are primary drivers of both language change and language use preferences. Across the analysed linguistic attitudes, Lithuanian is perceived least positively in terms of modernity. Most students report that they can express themselves best in Lithuanian, however, fewer than half consider the language modern. The most positive attitudes are aesthetic, with students regarding Lithuanian as a beautiful language. The findings confirm an association between perceptions of the Lithuanian language and perceptions of the regional dialect. Aesthetic and intuitive perceptions of Lithuanian and of the regional dialect indicate an emotional relation to the language and to the ethnic community. Keywords: Lithuanian language, youth language, linguistic attitudes, ethnolinguistic vitality, language vitality