Signal noise in pure fluid amplifiers research report no. 1

Signal noise in pure fluid amplifiers, signal function generator, fluid transmission lines, closed loop control, and related instrumentation and equipmen

Research and development of on board control systems and elements for aerospace vehicles

Onboard control systems and elements for aerospace vehicles - signal noise in fluid amplifier, hydraulic and pneumatic stepping motors, fluid transmission line dynamics, analog computer circuits, electric servomotor, and closed cycle

Electronic Structure of Dodecyl Syringate Radical Suitable for ESR Molecular Quantum Computers

The neutral radical of dodecyl syringate is suggested as a candidate for molecular Electron Spin Resonance (ESR) quantum computers. The first principle of quantum chemical calculations indicates that this molecule with a stable delocalised electron spin may represent a qubit in quantum information processing. The spin density analysis exhibits that unpaired spin of the radical is delocalised in the region of not-compensated valence bond. Isotropic Fermi contact coupling constants and anisotropic spin dipole couplings was investigated and indicated the largest hyperfine splitting (HFS) of ESR spectra on atoms of the above mentioned region of not-compensated valence bond

Europos išvaržos asociacijos (EHS) pasiūlyta pilvo sienos išvaržų klasifikacija

Sigitas Tamulis Vilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika, Bendrosios chirurgijos centras, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius El paštas: [email protected] Šiuo metu Lietuvos chirurginėje praktikoje vartojama daug įvairių pilvo sienos išvaržų klasifikacijų, tačiau nėra vienos paprastos, unifikuotos, informatyvios, išsamios ir kartu lengvai atsimenamos išvaržų klasifikacijos. Tai sunkina gydymo rezultatų vertinimą, naujų gydymo būdų diegimą ir integraciją į Europos ir pasaulio pilvo sienos išvaržų diagnostiką, gydymą ir klinikinius tyrimus. Šio darbo tikslas – apžvelgti iki šiol naudotas klasifikacijas ir pateikti EHS klasifikaciją. Reikšminiai žodžiai: pilvo siena, išvarža, pirminė pilvo sienos išvarža, pooperacinė pilvo sienos išvarža, bambos išvarža, kirkšninė išvarža, epigastrinė išvarža, baltosios pilvo linijos išvarža, juosmeninė išvarža, Špigelio išvarža, pilvo sienos išvaržų klasifikacija. The european hernia society (ehs) abdominal hernia classification Sigitas Tamulis Vilnius Universitety, Clinic of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, Vilniaus University Emergency Hospital, Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] A number of abdominal wall hernia classifications are used in surgical practice in Lithuania. However, there is a lack of one simple, practical, informative, well memorizable, unified and integrated classification intended for all the surgical society. The purpose of this article was to review the abdominal wall hernia classifications commonly used in Lithuania and to present the new abdominal hernia classification proposed by the European Hernia Society. Key words: abdominal wall hernia, inguinal hernia, classification, incisional hernia, ventral hernia, umbilical hernia, epigastric hernia

Evidence of multiple retrotransposons in two litopenaeid species

Retrotransposons encompass a specific class of mobile genetic elements that are widespread across eukaryotic genomes, the impact of which are just beginning to be deciphered. In a step towards understanding their role in litopenaied shrimp, we have herein identified ten non-LTR retrotransposons and their putative phylogenetic placement. Two Litopenaeus stylirostris elements were discovered through standard and degenerate PCR amplification using previously defined non-L TR primers. A third genomic L. stylirostris element was identified using specific priming from an amplification protocol. These three PCR-derived sequences showed conserved domains of the non-LTR reverse transcriptase gene. A degenerate, 3' located non-L TR retrotransposon showing homology to ZEPP elements was isolated through screening of an L. stylirostris genomic library. In silica searching of genome databases and subsequent contig construction yielded six non-LTR retrotransposons (both genomic and expressed) in the Litopenaeus vannamei genome that also exhibited the highly conserved domains. Phylogenetic placement among representatives from all non-LTR clades showed a possibly novel monophyletic group. This group included elements from both L. stylirostris and L. vannamei and appeared most closely related to the highly active R TE clade. Our remaining four sequences placed in the CRl and I clades of retrotransposons, with one showing high similarity to ancient Penelope elements. This research identifies active retrotransposons in litopenaied genomes. Keywords: retrotransposon, litopenaied, penaied, non-LTR, IHHN

The Quantum Mitochondrion and Optimal Health

A sufficiently complex set of molecules, if subject to perturbation, will self-organise and show emergent behaviour. If such a system can take on information it will become subject to natural selection. This could explain how self-replicating molecules evolved into life and how intelligence arose. A pivotal step in this evolutionary process was of course the emergence of the eukaryote and the advent of the mitochondrion, which both enhanced energy production per cell and increased the ability to process, store and utilise information. Recent research suggest that from its inception life embraced quantum effects such as “tunnelling” and “coherence” while competition and stressful conditions provided a constant driver for natural selection. We believe that the biphasic adaptive response to stress described by hormesis – a process that captures information to enable adaptability, is central to this whole process. Critically, hormesis could improve mitochondrial quantum efficiency, improving the ATP/ROS ratio, while inflammation, which is tightly associated with the aging process, might do the opposite. This all suggests that to achieve optimal health and healthy ageing, one has to sufficiently stress the system to ensure peak mitochondrial function, which itself could reflect selection of optimum efficiency at the quantum level

Trauminiai dvylikapirštės žarnos sužalojimai: tolesnis tyrimas

Sigitas Tamulis, Edmundas Gaidamonis, Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilniaus universiteto Bendrosios ir plastinės chirurgijos,ortopedijos, traumatologijos klinika,Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslai DėL santykinai saugios užpilvaplėvinės anatominės padėties dvylikapirštės žarnos sužalojimai nėra dažni. Izoliuota trauma pasireiškia retai. Pooperacinių komplikacijų dažnis ir mirštamumas yra didelis. Dažniausia ir grėsmingiausia komplikacija yra siūlių nelaikymas, fistulė ir su tuo susijusi tolesnė komplikacijų seka. Neabejotinos reikšmės komplikacijų radimuisi turi laiko trukmė iki operacijos, traumos pobūdis, dvylikapirštės žarnos sužalojimo apimtis ir gretutinių organų sužalojimai. Darbo tikslas – įvertinti dvylikapirštės žarnos sužalojimus patyrusių ligonių gydymo rezultatus, nustatyti veiksnius, lemiančius pooperacines komplikacijas ir mirštamumą. Ligoniai ir metodai Darbo pobūdis – retrospektyvusis. Nagrinėtos 1982–1991 metais VMUL ir 1991–2004 metais VGPUL operuotų 32 ligonių, patyrusių dvylikapirštės žarnos traumą, ligos istorijos, naudota kompiuterinė duomenų bazė. Vertintas ligonių amžius, traumos mechanizmas, operacijos rizikos laipsnis, hemodinamikos būklė, laiko trukmė nuo traumos iki operacijos, organo sužalojimo laipsnis, pilvo ertmės organų sužalojimų apimtis, kombinuoti kitų sistemų sužalojimai, operacijos apimtis, pooperacinės komplikacijos, baigtis. Rezultatai 17 ligonių (53,1%) operuoti dėl atviros traumos, 15 (46,9%) – dėl uždaros. Vidutinis ligonių amžius – 30,4 metų. Vidutinė trukmė nuo traumos iki operacijos atviros traumos atveju buvo 4,3 val. (nuo 1 iki 16 val.), uždaros traumos atveju – 51,1 val. (nuo 3 iki 225 val.). Izoliuotas dvylikapirštės žarnos sužeidimas nustatytas 8 iš 32 ligonių (25%), kitų pilvo organų sužeidimai – 24 ligoniams (75%). Iš gretutinių organų dažniausiai sužalojamas pasaitas (25%), plonoji žarna (21,9%) ir kasa (21,9%). Kombinuotoji trauma nustatyta 10 ligonių (31,2%), iš jų galvos trauma – 5 ligoniams, galūnių ir dubens kaulų – 3, inkstų – 2, šlapimtakių – 1, plaučių – 1 ligoniui. Daugumos ligonių (23, t. y. 71,9%) kraujotaka hospitalizavimo metu buvo stabili. Pagal sužalojimo laipsnį daugumą sudarė ligoniai, kuriems buvo nustatytas antras dvylikapirštės žarnos sužalojimo laipsnis (21, t. y. 65,6%). IV ir V laipsnio sužalojimų nenustatyta nė vienam ligoniui. Priklausomai nuo abdominalinės traumos indekso, 24 (75%) ligonių ATI reikšmė buvo nuo 5 iki 25 ir 25% – 26 ir daugiau. 16 ligonių (50%) operacijos metu buvo apsiribota pirminiu užsiuvimu (PU). Pirminis užsiuvimas su prievarčio perrišimu (PP) ir gastroenteroanastomoze (GEA) atliktas 4 ligoniams (12,5%). Vienam ligoniui (3,1%) padaryta PU su GEA. Septyniems ligoniams (21,9%) atliktas PU su ekstrahepatinių tulžies latakų drenavimu (ETLD), vienam (3,1%) – PU su GEA ir ETLD, trims (9,4%) – PU su PP, GEA ir ETLD. Abdominalinės pooperacinės komplikacijos nustatytos 13 ligonių (40,6%). Iš viso mirė 8 ligoniai (25%). Bendras visų komplikacijų dažnis – 53,1% (17 ligonių). Siūlių nepakankamumas drauge su fistulės susidarymu, difuziniu peritonitu ir (arba) pilvo ertmės pūliniais pasireiškė 9 ligoniams (28,1%). Siūlės nelaikė ir susidarė fistulė 18,7% ligonių (3 iš 16), kuriuos operuojant buvo apsiribota vien pirminiu užsiuvimu. Po kompleksinio gydymo (pirminis užsiuvimas, gastroenteroanastomozė, prievarčio perrišimas, ekstrahepatinių tulžies latakų drenavimas) fistulių radosi 37,5% ligonių (6 iš 16). Keturi iš 8 ligonių mirė nuo siūlių nepakankamumo ir su tuo susijusių sepsinių komplikacijų (izoliuotas pažeidimas nustatytas dviem), trys ligoniai mirė nuo kombinuotų traumų, vienas – nukraujavęs ir ištiktas hemoraginio šoko. Palyginus grupes ligonių su I–II ir III laipsnio sužalojimais, siūlių nelaikymo ir fistulių dažnio skirtumas (atitinkamai 0%–19% ir 62,5%) buvo akivaizdus ir statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Įvertinus abdominalinės traumos indekso ir pooperacinių komplikacijų bei mirštamumo priklausomybę paaiškėjo, kad bendras komplikacijų dažnumas 1,25 karto didesnis tų ligonių, kurių ATI vertė > 25 (skirtumas statistiškai nereikšmingas, p > 0,05), o mirštamumas didesnis 1,8 karto (skirtumas statistiškai nereikšmingas, p > 0,05). Hemodinamikos būklė pooperacinių komplikacijų dažniui didesnės įtakos neturėjo, tačiau mirštamumas nestabilios hemodinamikos būklės ligonių buvo beveik tris kartus didesnis (50% ir 17,4%; skirtumas statistiškai nereikšmingas, p > 0,05). Didesnis negu 24 val. operacijos uždelstumas turėjo reikšmės pooperacinių abdominalinių komplikacijų dažniui (80%–33,3%) ir mirštamumui (40%–22,2%), tačiau grupių skirtumas statistiškai nereikšmingas (p > 0,05). Mažiausiai komplikacijų pasireiškė dvylikapirštės žarnos D1 dalies sužalojimo atvejais (12,5%), sužalojus D2 ir D4 dalis, komplikacijų radosi 40% ir 28,6% ligonių, o D3 dalį – net 66,7%. Tai, kad didžiausias abdominalinių komplikacijų skaičius ir siūlių nelaikymo bei fistulių dažnis yra patyrus D3 dalies sužalojimus, yra statistiškai reikšminga (p < 0,05). Išvados Dvylikapirštės žarnos sužalojimai diagnozuoti 1,9% operuotų ligonių, patyrusių pilvo ertmės organų trauminius sužalojimus. Izoliuoti dvylikapirštės žarnos sužalojimai aptinkami 25% ligonių. Lengvesnių sužalojimų (I–II laipsnio) atvejais pooperacinio siūlių nelaikymo ir fistulių dažnis beveik 4 kartus mažesnis nei patyrus III laipsnio sužalojimus. Dvylikapirštės žarnos D3 dalies sužalojimai susiję su didžiausiu pooperacinių komplikacijų ir fistulių atsiradimo dažnumu. Pooperacinių komplikacijų dažnį ir mirštamumą taip pat lemia didesnė kaip 24 val. trukmė nuo traumos iki operacijos, sunkūs gretutinių organų sužalojimai ir nestabili hemodinamika. I–III laipsnio dvylikapirštės žarnos sužalojimų atvejais prievarčio perrišimas, gastroenteroanastomozė, tulžies latakus drenuojančios procedūros nesumažina siūlių nelaikymo rizikos. Reikšminiai žodžiai: pilvo traumos, dvylikapirštės žarnos sužalojimai, pooperacinės komplikacijos, mirštamumas, abdominalinės traumos indeksas Traumatic duodenal injuries: further study Sigitas Tamulis, Edmundas Gaidamonis, Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilnius University, Clinic of General and Plastic Surgery,Orthopaedics, Traumatology, Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Background / objective To evaluate the results of surgical management of duodenal injuries. Patients and methods A retrospective analysis of all patients with surgically identified duodenal injuries treated over a 22-year period in two emergency health care institutions. Results In 32 patients studied, there were eight deaths (25%) and an overall complication rate of 53.1%. The morbidity related to abdominal injury was 40.6% (13 patients). Suture dehiscence with fistula formation with or without diffuse peritonitis developed in nine patients (28.1%). There were 58 associated abdominal injuries in 24 patients. The mesenterium, small bowel and pancreas were most frequently injured organs (25%, 21.9% and 21.9%, respectively). The average value of the abdominal trauma index (ATI) was 21.9 (range, 9 to 52). The value of the abdominal trauma index more than 25 was associated with a 1.25 times higher morbidity rate and 1.8 times higher mortality rate (p > 0.05). According to AAST OIS, grade III of the injury was associated with 62.5% of duodenal fistula cases and was approximately 4 times more frequent than in cases of the first and second grades of injuries (0% and 19%, p < 0.05). The preoperative haemodynamic status was not significantly associated with a higher morbidity rate, but the mortality in cases of haemodynamic instability was more than two timer higher (unstable vs. stable as 50% / 17.4%, p > 0.05). The preoperative time more than 24 hours was associated with an approximately twice as high morbidity rate (80% vs. 33.3%, p > 0.05) and a two times higher mortality rate (40% vs. 22.2%, p > 0.05). Primary repair without any other procedures was employed in 16 patients (50%). Primary repair with gastroenterostomy, without pyloric exclusion was employed in one patient (3.1%), primary repair with pyloric exclusion and gastroenterostomy in four (12.5%), primary repair with biliary drainage in seven (21.9%), primary repair with gastroenterostomy and biliary drainage in one patient (3.1%), and primary repair with pyloric exclusion, gastroenterostomy and biliary drainage in three patients (9.4%). Jejunostomy for enteral feeding was performed in ten patients (31.2%). Failures of duodenal repair were recorded in nine cases (28.1%). Three of all failures (18.7%) were detected after primary repair without any other procedures. Primary repair with complex treatment was associated with a higher rate of duodenal repair failure (6 of 16, 37.5%). According to the localisation of duodenal injury, injuries of the D3 part of the duodenum were associated with the highest rate of abdominal complications (66.7%) and failures of repair (50%) (p < 0.05). Conclusions Traumatic duodenal injuries are uncommon but most dangerous injuries of the digestive tract. Associated intraabdominal injuries are rather a rule than an exception. Mortality and morbidity are still high and depend on the duration of the preoperative period, the grade and the location of the injury, and the severity of the associated intraabdominal injuries. Primary repair in cases of injury grade I–III is associated with a lower rate of complications. Keywords: abdominal trauma, duodenal injuries, postoperative morbidity, mortality, abdominal trauma inde