Civilizacijos teismas

Publikacijoje kalbama apie pagrindinių civilizacijų svarbiausius bruožus, jų raidos ypatybes, formuluojamos ateities raidos alternatyvos. Vakarų krikščionybė yra viena iš penkių šiandien pasaulyje išlikusių civilizacijų; šios yra tik penkios iš maždaug 19 civilizacijų, egzistavusių, kaip manoma, nuo pirmo tokio tipo visuomeninių atstovų pasirodymo apytikriai prieš 6000 metų. Įvardijamos šiuolaikinės civilizacijos: ortodoksinės bažnyčios, islamo, induizmo ir Tolimųjų Rytų. Teigiama, kad negalima perdėti nė vienos gyvuojančios civilizacijos reikšmės. Aptariamos Vakarų krikščionybės ekspansijos ypatybės. Atskirų civilizacijų ekspansijų sekos rezultatas – dabar suvienytas į vieną didžiąją visuomenę visas apgyvendintas pasaulis. Vakarų krikščionybės ekspansija tik užbaigė pasaulio suvienijimą, nulėmė paskutinį jo etapą. Teigiama, kad dabartinis Vakarų dominavimas tikrai neišsilaikys: vieningas pasaulis vystysis atskirų jį sudarančių kultūrų pusiausvyros link. Formuluojamos žmonijos ateities perspektyvų dvi alternatyvios prielaidos: pirmoji skelbia ramų vystymąsi, antroji – visišką katastrofą

Has America neglected her creative minority?

"Copyright 1961 by Editorial Projects for Education."--Page 8"Whether potential creative ability is to take effect or not in a particular society is a question that will be determined by the character of that society's institutions, attitudes, and ideals."--Page

La sociedad andina

Hasta este punto de nuestra revista de sociedades hemos estado identificando representantes extintos de la especie que han dejado este o aquel monumento en el mundo de nuestro tiempo, sea bajo la forma de fósiles, sea, si no, bajo la forma de sociedades vivientes de las que aquellas sociedades extintas son "paternas" -o con las que están en relación menos intima- en primer o segundo grado. A fin de completar la revista basta los limites de nuestro conocimiento de aquí y ahora, debemos también tratar de identificar, por analogía con los ejemplares ya identificados,  los representantes de la especie que, ni están vivos hoy día ellos mismos, ni están en relación en forma alguna con ninguno de los representantes vivientes, ni tampoco han dejado huellas bajo la forma de fósiles, sino que nos son conocidos únicamente a través de nuestros documentos literarios y arqueológicos

Ursinus College Alumni Journal, March 1962

President\u27s page • Pennsylvania Female College • College souvenirs: Class of 1862 • Inside India • James E. Wagner elected Vice-President of Ursinus • New power plant begun • New offices • Bequests committee formed • Has America neglected her creative minority? • Announcing the second annual Alumni Seminar • Jessie Royer Greaves, \u2792, recipient of first alumni award • Nominees for Alumni Association offices • Mid-year report of 1962 Loyalty Fund campaign • From grey flannel to Alaskan seal • Ursinus homecoming in Alaska • Wrestling • Girls\u27 basketball • Basketball • Ursinus ambassadors abroad • Class notes • Weddings • Births • Necrology • Ursinus Women\u27s Club • Regionals • Alumni Dayhttps://digitalcommons.ursinus.edu/alumnijournal/1074/thumbnail.jp

Microfoundations

This paper argues that the microfoundations programme can be understood as an implementation of an underlying methodological principle—methodological individualism—and that it therefore shares a fundamental ambiguity with that principle, viz, whether the macro must be derived from and therefore reducible to, or rather consistent with, micro-level behaviours. The pluralist conclusion of the paper is not that research guided by the principle of microfoundations is necessarily wrong, but that the exclusion of approaches not guided by that principle is indeed necessarily wrong. The argument is made via an examination of the advantages claimed for dynamic stochastic general equilibrium models, the relationship between parts and wholes in social science, and the concepts of reduction, substrate neutrality, the intentional stance, and hypostatisation

Microfoundations

The paper argues that the microfoundations programme can be understood as an implementation of an underlying methodological principle, methodological individualism, and that it therefore shares a fundamental ambiguity with that principle, viz, whether the macro must be derived from and therefore reducible to, or rather consistent with micro-level behaviours. The pluralist conclusion of the paper is not that research guided by the principle of microfoundations is necessarily wrong, but that the exclusion of approaches not guided by that principle is indeed necessarily wrong. The argument is made via an examination of the advantages claimed for dynamic stochastic general equilibrium models, the relationship between parts and wholes in social science, and the concepts of reduction, substrate neutrality, the intentional stance, and hypostatisation