La nouvelle école de philologie romane et sa perception de la littérature médiévale

Au tournant des années 1860 apparaît en France, préparée par les travaux d’érudits tels que Raynouard, Fauriel, Guessard et Paulin Paris, et formée également à l’école de la science allemande, une nouvelle école de philologie romane qui va s’imposer et se doter de ses propres organes, avec la Revue critique en 1865, la Romania en 1872 et la Société des anciens textes français, fondée en 1875 et qui édite un bulletin annuel. Les chefs de file de cette nouvelle école sont les deux directeurs de..

Joseph Bédier dans la chaîne des générations de médiévistes

Cet article traite de la transmission des compétences scientifiques et des positions de prestige dans les grandes institutions du monde académique parmi les générations antérieure, contemporaine et postérieure à Joseph Bédier, qui s’est taillé une réputation de premier plan grâce à une filiation symbolique envers Gaston Paris. Notre visée n’est pas ici de brosser un historique approfondi de ces questions, mais d’apporter quelques éclairages au travers de témoignages glanés dans la correspondance échangée entre Gaston Paris et Paul Meyer. Après le « règne des paléographes » devait venir, selon Bédier, le temps des « brillantes synthèses » – temps qui commence avec lui-même et qui culminera sans doute dans la période 1960-2000. Il se pourrait qu’aujourd’hui soit venu le temps des études ‘transversales’ et d’un intérêt accru pour un Moyen-Âge barbare et païen.</p

Lenalidomide in combination with dexamethasone at first relapse in comparison with its use as later salvage therapy in relapsed or refractory multiple myeloma

This subset analysis of data from two phase III studies in patients with relapsed or refractory multiple myeloma (MM) evaluated the benefit of initiating lenalidomide plus dexamethasone at first relapse. Multivariate analysis showed that fewer prior therapies, along with β2-microglobulin (≤2.5 mg/L), predicted a better time to progression (TTP; study end-point) with lenalidomide plus dexamethasone treatment. Patients with one prior therapy showed a significant improvement in benefit after first relapse compared with those who received two or more therapies. Patients with one prior therapy had significantly prolonged median TTP (17.1 vs. 10.6 months; P=0.026) and progression-free survival (14.1 vs. 9.5 months, P=0.047) compared with patients treated in later lines. Overall response rates were higher (66.9% vs. 56.8%, P=0.06), and the complete response plus very good partial response rate was significantly higher in first relapse (39.8% vs. 27.7%, P=0.025). Importantly, overall survival was significantly prolonged for patients treated with lenalidomide plus dexamethasone with one prior therapy, compared with patients treated later in salvage (median of 42.0 vs. 35.8 months, P=0.041), with no differences in toxicity, dose reductions, or discontinuations despite longer treatment. Therefore, lenalidomide plus dexamethasone is both effective and tolerable for second-line MM therapy and the data suggest that the greatest benefit occurs with earlier use

Japan’s whaling is unscientific

S

Visiting the King of the World : Joinville, Thomas de Cantimpré, Ossendowski, Hilton, Roerich and Čiurlionis

Apsilankymas pas Pasaulio karalių – tai tema, kuri bent paviršutiniškai supažindina su egzistuojančiais daugiau ar mažiau ezoteriniais pasakojimais, kartais net gana fantastiškais, kuriuose kalbama apie viršžmogiškosiomis galiomis apdovanotas būtybes, gyvenančias, atrodo, žemės gelmėse, Azijos žemių platybėse, Himalajų regione, Mongolijoje ar Tibete. „Pasaulio karalius“ – pavadinimas 1927 m. parašyto veikalo, kurio autorius René Guénonas – prancūzų ezoterikas ir mistikas, gimęs 1886 m. Blois, miręs 1951 m. Kaire. Iš literatūros kūrinių – ir kelionių aprašymų, ir fantastinių romanų – be Jules‘io „Kelionės į žemės centrą“ galima paminėti Ferdinando Ossendowskio knygą „Gyvuliai, žmonės ir dievai“ (1924) bei Jameso Hiltono romaną „Dingę horizontai“ (1933). Dailininko Nikolajaus Roericho kūryba, visa persunkta teosofijos įtakos, išgarsino Agartos ir Šambalos vardus. Negalima nutylėti ir lietuvių dailininko M. K. Čiurlionio paveikslo „Rex“, nutapyto 1909 m. Šiandien nebestebina tos pačios temos ir tie patys vardai, sutinkami šiuolaikinės literatūros kūriniuose. Tačiau be galo keista viduramžių literatūroje aptikti apsilankymo pas Pasaulio karalių epizodą, papasakotą vienoje digresijoje apie mongolus: šitai galima perskaityti Joinville‘io, gyvenusio XIII-XIV a., „Šventojo Liudviko gyvenime“. Tomo Kantempriečio (Thomas de Cantimpré) 1256-1263 m. parašytame veikale „Bonum universale de apibus“ randame kitą apsilankymo pas Pasaulio karalių istorijos versiją. Šie kūriniai ir analizuojami publikacijoje, aptariant mitologinio Pasaulio karaliaus idėją bei jo reprezentavimą mene.The article considers the fantastic idea of some mythological king of the world and its presentation in medieval and modern literature and modern visual art. The medieval literature is represented by the treatises of Thomas de Cantimpré and Joinville; the books by Ferdinand Ossendowski, Roerich, and James Hilton represent modernity. The movie by Frank Capra and Mikalojus Konstantinas Čiurlionis's painting Rex represent the examples of modern visualization of the ide

Tolkien et Čiurlionis : peinture et fantastique

Šis straipsnis skirtas dviejų iškilių skirtingų tautų kultūros tradicijas atspindinčių menininkų Johno Ronaldo Ruelio Tolkieno ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos lyginamajai fantastinių motyvų analizei. Jame remiantis komparatyvistinės metodologijos teikiamomis galimybėmis siekiama išryškinti šių menininkų kūrybos panašumus ir skirtumus, parodyti, kaip jų kūryboje atsispindėjo epochai būdingi visuotiniai siekiai ir kitų alternatyvių harmoningų fantazijos sukurtų pasaulių ieškojimai. Reikšminiai žodžiai: Tolkienas; Čiurlionis; Fantastiškumas; Tolkien; Čiulionis; IrrealityThe article is dedicated to the comparative analysis of fantastic motives in the oeuvre of two prominent artists, reflecting culture traditions of different nations – John Ronald Ruell Tolkien and Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. The article, referring to the possibilities, provided by comparative methodology, attempts to highlight the similarities and differences of the oeuvre of the said artists and show the ways the universal strivings and searching for other alternative harmonious fantasy worlds, characteristic of their period, were reflected in their creative

Čiurlionis: "laiminga nelaimė". Vėl sužavint pasaulį postmodernizmo eroje

Šiuo darbu norėčiau pateikti savo ne kaip dailės istoriko ar estetinio filosofo analizę, bet tai, kas labiau panėšėtų į literatūrinę meditaciją žmogaus, turinčio komparatyvizmo ir viduramžių laikų istorijos mokslo žinių ir besidominčio mentaliteto ir civilizacijų istorija. Paprastai šios meditacijos ištakose yra veiksmas, pateiktas kaip nelaimė, kitaip tariant, tai būtų ilgalaikė savotiška Čiurlionio darbo užmarštis dėl tam tikrų aplinkybių, susidariusių iškart po jo mirties - Didžiojo pasaulinio karo ir paskui atėjusio švininio sovietinio realizmo skydo. Nelaimė taip pat gali tapti galimybe, leidžiančia atgaivinti susidomėjimą Čiurlionio kūriniais ir paskatinti pasveikinti dailininką jau XXI amžiaus pasaulyje, kai tik galėsime pasakyti, kad „modernumo“ tarpsnis, kuris reiškė bendrą tendenciją, daugiausia skirtą taisyklėms ir kuris formavo sunaikinimą ir atmetimą visko, kas šventa, yra uždarytas. Panašu, kad, kaip ir legendiniam Tolkieno veikėjui, man tyrinėjant įsivaizduojamą Čiurlionio visatą, reikia sureaguoti į gilų „pakartotinio pasaulio sužavėjimo“ poreikį, tačiau atrodo, kad visata irgi rezonuoja su įvairiomis formomis, perduodančiomis postmodernizmo pasauliui dabartinį eschatologinio matmens jausmą. Be to, tai, kas galėtų būti siejama su XX amžiaus pradžios Lietuvos tautinio atgimimo dinamika, šiandien išties patenka į Europos sąžinės krizės aplinką, susidūrusią su visų praeities ir dabarties planetos civilizacijų dialogu. Tokiu būdu Čiurlionio darbai atveria naują gyvenimą potencialiai didesnei visuomenės daliai nei grupė dailės istorikų ir muzikos teoretikų.In this paper, I would like to present not the analysis of an art historian or aesthetic philosopher, but more like the meditation of a literary person with comparativist and mediaevalist training interested in mentality and history of civilisations. The origin of this meditation is generally an act presented as a misfortune, that is to say, the long-standing in a kind of oblivion of Čiurlionis’ work, because of circumstances just after his death: the Great War, and followed by the leaden covering of Soviet realism. What is a misfortune may also be an opportunity: the one to make Čiurlionis’ works revived and liable to promote the largest welcome in the world in the 21st century, as soon as, if we can say, the interlude of “modernity” is closed. That means here, a general tendency mainly dedicated to the rules and forms’ destruction and rejection of sacred. The exploration of Čiurlionis’ visionary universe seems to answer, like the legendary character of Tolkien, to a deep need of “re-enchantment of the world”. Still, it looks also entering in resonance with various forms that transmit the current feeling of eschatological dimension in the post-modern world. Moreover, what could be connected with the dynamics of national revival in Lithuania at the beginning of the 20th century, today directly enters the environment of the crisis of European conscience, confronted with a dialogue of all past and present civilisations of the planet. In this way, a new life opens up Čiurlionis’ works for a potentially much larger public than the group of art historians and music’s theoreticians

Tolkien : Les Lettres du Père Noël

Ils sont assez peu nombreux les enfants qui ont la chance d’avoir pour père un écrivain ; mais bien moins nombreux encore ceux dont le père écrivain prend soin, chaque année, au moment où l’on approche de la veillée de Noël, de faire parvenir à ses enfants une Lettre du Père Noël, directement envoyée du Pôle Nord – ce dont témoignent les timbres dûment estampillés sur des enveloppes elles-mêmes ornées d’étoiles. Tel fut le bonheur des quatre enfants qui entrèrent successivement dans la famill..