Creativity in virtual teams: bridging the gap between professional wisdom and scientific insights

Following the growing body of scientific literature dedicated to the effects of virtual tools and environments on creative processes, we were interested in examining how professional creativity facilitators perceive these technologies and the extent to which they might support their dissemination. To this end, we conducted a workshop with 19 professional facilitators in which they could experience creativity in a virtual environment. Their ratings of the potential impact of such tools on session facilitation, on sociocognitive processes of creativity and on group motivation were collected twice: before and after the virtual session. The results show that their perception of the potential benefits of virtual environments decreased after the test. They mentioned many limitations of the technology with regard to usual facilitation process. Moreover, their expert perception of the creative process sometimes appeared contradictory to scientific results obtained in the domain. We discuss these results and provide design perspectives to make virtual technologies more acceptable and usable for creativity facilitators, in order to allow more population to benefit from their positive effects on group creativity. Santrauka Remiantis didėjančiu mokslinės literatūros, skirtos virtualių priemonių ir aplinkos poveikiui kūrybiniuose procesuose, kiekiu, nagrinėjama, kaip profesinės išminties fasilitatoriai suvokia šias technologijas ir mastą, kuriuo jie galėtų sustiprinti savo veiklos sklaidą. Šiuo tikslu surengtas seminaras, kuriame dalyvavo 19 profesionalių fasilitatorių. Seminare jie turėjo galimybę įgyti kūrybiškumo patirties virtualiojoje aplinkoje. Tokių priemonių galimo poveikio vertinimai sesijos palengvinimo, kūrybiškumo sociokognityvinių procesų ir grupės motyvacijos aspektais buvo atlikti du kartus – prieš ir po virtualiosios sesijos. Rezultatai rodo, kad jų virtualiosios aplinkos teikiamos galimos naudos suvokimas sumenko po atlikto bandymo. Jie paminėjo daugybę technologijų keliamų apribojimų, susijusių su įprastine fasilitacija. Be to, jų ekspertinis kūrybiškumo proceso suvokimas kartais atrodė prieštaraujantis šioje srityje gautiems moksliniams rezultatams. Rezultatai aptarti ir pateiktos su projektavimu susijusios perspektyvos, kad virtualiosios technologijos taptų priimtinesnės ir naudojamos kūrybiškumo fasilitatorių ir kad didesnė populiacijos dalis gautų naudos iš jų pozityvaus poveikio grupės kūrybiškumui. Reikšminiai žodžiai: įsisavinimas, kūrybiškumo fasilitacija, inovacija, priemonė, virtualioji aplinka

A Systematic Review of Social Presence: Definition, Antecedents, and Implications

Social presence, or the feeling of being there with a “real” person, is a crucial component of interactions that take place in virtual reality. This paper reviews the concept, antecedents, and implications of social presence, with a focus on the literature regarding the predictors of social presence. The article begins by exploring the concept of social presence, distinguishing it from two other dimensions of presence—telepresence and self-presence. After establishing the definition of social presence, the article offers a systematic review of 233 separate findings identified from 152 studies that investigate the factors (i.e., immersive qualities, contextual differences, and individual psychological traits) that predict social presence. Finally, the paper discusses the implications of heightened social presence and when it does and does not enhance one's experience in a virtual environment