Excavation to storytelling: Perspectives from archaeological heritagescapes in Sweden

Recent research has revealed that interdisciplinary work combining archaeological and heritage practice continues to be limited by enduring assumptions separating the two fields. Traditional structures and institutional barriers make it difficult to break away from what is expected in order to explore what is possible in what archaeologists and heritage practitioners ‘do’. Though archaeologists play an integral role in the discovery and interpretation of the past—providing the foundation for the heritage-making process, there is often a gap between scientific dissemination of archaeological findings and the interpretation and communication of these findings as heritage. We therefore position storytelling as a key to bridging the divide between archaeological and heritage practice. Offering perspectives from archaeological and heritage practices in Sweden, we argue that a renewed focus on storytelling creates more dynamic and collaborative pathways to interpret, communicate and experience archaeological heritagescapes

Cooking fish and drinking milk? Patterns in pottery use in the southeastern Baltic, 3300–2400 cal BC

yesA study of pottery vessel contents and use was undertaken in order to obtain information on food processed in Subneolithic and Neolithic vessels from Nida and Šventoji (3300–2400 cal BC). The aim is to assess pottery use during major changes in the coastal environment and in material culture. Bulk carbon and nitrogen isotope, lipid biomarker and compound specific carbon isotope analysis was undertaken on ‘foodcrusts’, charred deposits adhering to vessel surfaces, and absorbed residues from different vessel types. In addition, three archaeological seal bones were analysed for bulk collagen and compound specific carbon isotope analysis to establish collagen-lipid offsets to inform interpretation of the data. The results show that the majority of the vessels were used for processing aquatic products. At Nida the data suggest exploitation of freshwater resources and, in the later stages of occupation, dairying. Analysis of a small number of Subneolithic vessels from Šventoji produced results that are also consistent with processing of aquatic products. Other substances identified include Pinaceae sp. resin or tar and beeswax. These data demonstrate that identifying patterns in pottery use contributes to understanding Neolithisation processes

The genetic history of Scandinavia from the Roman Iron Age to the present

The authors acknowledge support from the National Genomics Infrastructure in Stockholm funded by Science for Life Laboratory, the Knut and Alice Wallenberg Foundation and the Swedish Research Council, and SNIC/Uppsala Multidisciplinary Center for Advanced Computational Science for assistance with massively parallel sequencing and access to the UPPMAX computational infrastructure. We used resources from projects SNIC 2022/23-132, SNIC 2022/22-117, SNIC 2022/23-163, SNIC 2022/22-299, and SNIC 2021-2-17. This research was supported by the Swedish Research Council project ID 2019-00849_VR and ATLAS (Riksbankens Jubileumsfond). Part of the modern dataset was supported by a research grant from Science Foundation Ireland (SFI), grant number 16/RC/3948, and co-funded under the European Regional Development Fund and by FutureNeuro industry partners.Peer reviewedPublisher PD

Fortsättning följer : Arkeologisk undersökning i Gamla Skogsby september och oktober 2022

Denna rapport presenterar resultaten från Linnéuniversitetets arkeologiska Papmehl-Dufay (red.)undersökningar i Gamla Skogsby på västra Öland, som genomfördes i septemberoch oktober 2022. Deltog gjorde studenter från kurserna Arkeologi III ochAvancerad fältarkeologi samt arkeologen Sandra Lundholm från Kalmar länsmuseum. Ansvarig för undersökningen var universitetslektor Ludvig PapmehlDufay från Linnéuniversitetet. Resultaten ger nya inblickar i platsens forntidahemligheter, både rörande det hus från folkvandringstiden som undersöktssedan 2019 och andra delar av fornlämningsområdet.

Koridoriniai kapai Mysinge’s vietovėje

Šiame straipsnyje neolito koridorinių kapų istorijai nagrinėti yra naudojamas biografinis modelis. Aptariami Mysinge’s (Pietryčių Švedija) koridoriniai kapai, kurie buvo kasinėti XX amžiaus pradžioje ir nuo to laiko analizuoti įvairiais aspektais. Yra apžvelgti kapų tyrinėjimai, prasidėję 1908 metų kasinėjimais ir besitęsiantys iki šiol. Remiantis surinktais įvairių tyrinėjimų duomenimis, aptariamas ilgalaikis laidojimo paminklo naudojimas. Įvadas. Ankstyvojo neolito pabaigoje, apie 3500–3300 m. pr. Kr., megalitiniai kapai paplito įvairiose Skandinavijos dalyse. Švedijoje šie kapai koncentravosi Skonės pakrantėje ir Vakarų Švedijoje, taip pat Falbygdeno srityje centriniame Vesterjotlande (Srömberg, 1971; Persson and Sjögren, 2001; Sjögren, 2004) (1 pav.). Nors dirbinių kompleksuose dažnai atsispindi šių kapų naudojimas ir po piltuvėlinių taurių kultūros ankstyvajame ir viduriniame neolite, koridorinių kapų naudojimas vėlesniu neolito laikotarpiu ir žalvario amžiuje retai aptariamas. Mysinge’s koridoriniai kapai. Elando saloje (Pietryčių Švedija) vienas dolmenas ir trys koridoriniai kapai yra Resmo parapijoje (Arne, 1909; Papmehl-Dufay, 2006). Atsitiktinių ankstyvojo ir vidurinio neolito radinių yra gausiai aptinkama visoje saloje, tai rodo tuo laikotarpiu buvus tankų apgyvendinimą (Åberg, 1923). Pietinio kapo kamera ir koridorius buvo kasinėti 1908 metais (Arne, 1909). Buvo rasta daugybė nedegintų žmonių ir gyvulių kaulų, taip pat nemažai dirbinių, rodančių chronologinę seką, prasidedančią nuo piltuvėlinių taurių kultūros ankstyvojo neolito pabaigoje / vidurinio neolito pradžioje ir besitęsiančią iki žalvario amžiaus. Gyvūnų kaulai iš Mysinge’s kol kas nepublikuoti, bet juos sudaro šuns, lapės, kiškio, karvės, avies / ožkos, kiaulės ir anties kaulai (Ahlström, 2009, p. 166; Eriksson et al., 2008, table 4). Keturi gyvūnų kaulų pavyzdžiai buvo datuoti radiokarbono metodu: avies / ožkos – vėlyvuoju neolitu; šuns – pereinamuoju laikotarpiu iš žalvario į geležies amžių; karvės – ankstyvuoju geležies amžiumi ir avies / ožkos – XVI–XVIII amžiumi (Eriksson et al., 2008, table 4). Nedideli kasinėjimai buvo vykdyti šalia įėjimo į kapą 1937 metais, radiniai buvo negausūs, tarp jų buvo šiek tiek smulkių keramikos fragmentų. 2004 metais vėl buvo kasinėjama toje pačioje vietoje. Rasta daug vėlyvos piltuvėlinių taurių kultūros keramikos fragmentų, taip pat titnago ir degintų kaulų. Visa tai buvo aptikta po akmenų krūsnimi prieš įėjimą (Alexandersson, 2005). Pastaraisiais metais buvo atlikti įvairūs Mysinge’s osteologinės medžiagos tyrimai, tarp jų: Cu ir Zn kiekio kauluose, stabiliųjų C ir N izotopų ir mitochondrinės DNR tyrimai (Lidén, 1995, 1996; Kanstrup, 2004; Eriksson et al., 2008; Linderholm, 2008). Aptiktų individų kiekis buvo perskaičiuotas ir jų padaugėjo nuo maždaug 30–40 iki bent 56, deginti kaulai nebuvo įtraukti (Ahlström, 2009, p. 83). Iki šiol 34 iš jų buvo datuoti radiokarbono metodu. Iš to skaičiaus 12 gali būti priskiriami piltuvėlinių taurių kultūrai, 11 – vėlyvai vidurinio neolito kovos kirvių kultūros fazei, 1 – vėlyvajam neolitui ir 10 – ankstyvajam ir viduriniam žalvario amžiui (2 lentelė) (Eriksson et al., 2008; Papmehl-Dufay, 2006; Ahlström, 2009). Atlikus mitybos analizę, nustatytas jūros ir sausumos baltymų šaltinių mišinys. Chronologiškai padalijus analizės duomenis, išryškėjo tam tikros bendros tendencijos (6 pav.) (Eriksson et al., 2008, p. 531ff). Atlikus piltuvėlinių taurių kultūros individų tyrimus nustatytas jūros ir sausumos baltymų šaltinių mišinys, šie individai tikriausiai mito stambiaisiais raguočiais ar avimis / ožkomis, taip pat žuvimis. Tyrimų rezultatai rodė, kad vidurinio neolito pabaigoje / vėlyvojo neolito pradžioje individų tarpusavio skirtumai buvo didesni. Žalvario amžiuje individų mityba buvo panašesnė ir jų izotopų tyrimai rodo aiškią priklausomybę nuo sausumos baltymų šaltinių, todėl galima agrokultūrinė ekonomika (Eriksson ir et al., 2008, p. 537ff). Vietovės biografija. Neolito laikotarpiu Mysinge’s vietovėje buvo mažiausiai trys koridoriniai kapai, pastatyti tik kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito ir tikriausiai per santykinai trumpą laikotarpį (Papmehl-Dufay, 2006). Reikėtų paminėti, kad atstumas iki artimiausio regiono, kuriame paplitę koridoriniai kapai, yra apie 150 km į pietvakarius. Elando kapai yra rytiniame megalitinės piltuvėlinių taurių kultūros paplitimo pakraštyje (Sjögren, 2004). Tradicinėje archeologinėje Mysinge’s koridorinių kapų interpretacijoje pabrėžiama, kad kapai pastatyti ir naudojami piltuvėlinių taurių kultūros laikotarpiu ir kad vėlesnės kartos vėlyvojoje vidurinio neolito fazėje ir žalvario amžiuje juos vėl naudojo laidojimui. Tačiau aš manau, kad dėl ilgo vietovės „antrinio“ naudojimo mes užmirštame svarbiausią dalyką: kiekviena karta turėjo savo specifiškumą ir išskirtinį ryšį su šia vietove. Be to, ši vieta turi savo biografiją, t. y. veikla joje ir aplink kapus turi gilias šaknis. Žmonės, laidoję savo mirusiuosius 2500 m. pr. Kr., tikrai nemąstė apie tai kaip apie antrinę veiklą. Kapų naudojimo po piltuvėlinių taurių kultūros laikotarpio priežastys niekada nebus visiškai atskleistos, bet mes galime manyti, kad tai buvo naudinga ir grįžimas į seniausius regiono paminklus toliau laidoti buvo simbolinis ir turėjo socialinę prasmę. Šiuo metu galime tik spėti, kodėl jie laidojo koridoriniuose kapuose žalvario amžiuje. Ankstyvojo neolito pabaigoje (apie 3500 m. pr. Kr.) pastatyti kaip monumentalūs megalitiniai kapai ir pakartotinai naudoti laidojimui daugiau nei du tūkstantmečius, Mysinge’s koridoriniai kapai įgavo kompleksinę ir įvairią gyvenimo istoriją, kuri tęsiasi iki šių dienų. Jos fragmentai mus pasiekia kaip archeologiniai duomenys ir antikvarų veiklos aprašymai, bet turi būti suprasta viena – tai, kas kažkada buvo prisimenama apie šią vietą, yra prarasta amžiams. Pasitelkę įvairialypius duomenis ir pasakojimus apie paminklą ir naudodami biografinį modelį vietovėms ir paminklams, galime sužinoti kai kuriuos preities gyvenimo aspektus, o kitaip tai yra sunkiai sužinoma (Kopytoff, 1986, p. 67)

Ölands äldsta grav? : Kulturlager och gravar från stenålder och järnålder : arkeologisk förundersökning, Tings Ene 1:1, Köping socken, Öland

This report presents the results from a trial excavation at Tings Ene 1:1, Köpingsvik, parish of Köping, Öland, performed by Kalmar County Museum in September 2007. The excavation was occasioned by plans of a new house, and the area is known to host a wide range of prehistoric remains from Mesolithic cultural layers to Viking Age inhumations. The excavation detected the presence of a cultural layer c 0,1-0,2 m thick, covering most of the appointed area and containing finds of knapped flint and small amounts of burned and unburned bone. Secondarily to the cultural layer were found four features interpreted as Iron Age burials, three of which are probably Viking Age inhumations. The fourth, a standing stone with a small pit in front, were excavated and 14C-dated to the Vendel period (c AD 650-800). Apart from a few fragments of burned bone this burial yielded mainly secondarily deposited Stone Age finds, including a transverse arrowhead which suggests a date of the cultural layer to the late Mesolithic or the early Neolithic. Four test pits, each 1 m2 in size, were dug through the cultural layer in order to determine its nature and content. Underneath the layer in one of the squares an inhumation burial was found, containing the poorly preserved remains of an adult in outstretched position, with a small flint scraper as the only preserved accompanying grave goods. Stratigraphic observations indicate that the burial is earlier than the cultural layer, however the bones were too decomposed to allow for a radiocarbon dating. A piece of charcoal found underneath the left shoulder was dated to c 4230-3970 cal BC, suggesting that the burial could well date to the late Mesolithic. If this is correct, it is possibly the oldest burial yet found in Kalmar County. The results of the excavation led the County Administrative Board of Kalmar to refuse the plans for house construction, thus no further excavation will be undertaken at the present and the area remains unexploited to this date

Heritage value from below. : A local community perspective on conservation, preservation and authenticity in SE Sweden

This paper discusses how archaeological heritage can function as a focus of community identity in a rural setting, and what happens when an original monument is replaced by a copy. The case study presented deals with a visually striking ancient monument on the island of Öland, SE Sweden, that was accidentally broken in 2014 and later reconstructed. This case thus touches upon concepts such as authenticity, age value and aura of ancient objects and monuments, but also community engagement in local heritage and the ability of archaeology in adding value to existing sites and monuments. It is concluded that a dissonance often exists between the official assessment of heritage value, and values appreciated by the local community. In the latter, social value can be seen as connected to the concept of pastness, where a range of factors both material and immaterial combine to render a monument or a site its perceived significance.Este artigo discute como o patrimônio arqueológico pode funcionar como um foco de identidade comunitária em um ambiente rural, e o que acontece quando um monumento original é substituído por uma cópia. O estudo de caso apresentado trata de um monumento antigo visualmente impressionante na ilha de Öland, sudeste da Suécia, que foi quebrado acidentalmente em 2014 e posteriormente reconstruído. Este caso, portanto, aborda conceitos como autenticidade, valor de idade e aura de objetos e monumentos antigos, mas também o envolvimento da comunidade no patrimônio local e a capacidade da arqueologia em acrescentar valor aos monumentos locais e sítios existentes. É concluído que existe uma dissonância muitas vezes entre a avaliação oficial do valor patrimonial e os valores apreciados pela comunidade local. Neste último caso, o valor social pode ser visto como conectado ao conceito de passado, onde uma gama de fatores tanto materiais quanto imateriais se combinam para dar a um monumento ou local seu significado percebido

Ett senneolitiskt flatmarksgravfält? : Arkeologisk förundersökning, särskild arkeologisk undersökning : Björnhovda 1:27, Raä 178, 180 och 270, Torslunda socken, Mörbylånga kommun

This report presents the results of an archaeological site evaluation and a subsequent archaeological excavation performed by Kalmar county museum in August and November 2008, at Björnhovda 1:27, parish of Torslunda, Öland, southeast Sweden. The aim was initially to establish the spatial distribution within the appointed area of two previously recorded Stone Age settlement sites, but it was soon realised that activities in historical times to a large extent have erased the traces of Stone Age settlement. However, in a low-lying area between the two sites two rock axes were found deposited close together, in what turned out to be a late Neolithic flat earth burial in which no skeletal remains were preserved. The find resulted in a following excavation aiming at finishing the excavation of the newly found burial and by means of further soil stripping establishing its archaeological context. The excavation resulted in the detection of another 4 features of possible burial character, none of which contained grave goods or skeletal remains. All features interpreted as possible burials were sampled for phosphate analysis, and the results were expexted to facilitate the interpretation of the function of the features. Most of the samples turned out to contain low phosphate amounts, however. Variation was low and the resulting pattern was not in any straightforward way possible to connect to the spatial outline of the features. Thus the phosphate analysis did not present the full answer, but based on a number of related circumstances it is argued that the excavated features most probably represent a cemetery containing (at least) 5 burials from the late Neolithic. As a background to this information a compliation of earlier excavated late Neolithic burials on Öland is presented

Mellanneolitikum vid Ottenby Kungsgård : Arkeologisk undersökning av raä 40, Ås socken, Ölands sydspets, april - september 2004

Us and Them. Cultural Identity during the Neolithi

Mellanneolitikum vid Ottenby Kungsgård : Arkeologisk undersökning av raä 40, Ås socken, Ölands sydspets, april - september 2004

Us and Them. Cultural Identity during the Neolithi