Armenian conference dedicated to the 850th death anniversary of St. Nerses the Gracious

Conference section 1 Opening of the conference with speeches by official persons Boghos Levon Zekiyan, Archeparch of Istanbul and Turkey for the Catholic Armenians - Saint Nerses Shnorhali as a Unique Figure in Christian Thought And Praxis: Shnorhali’s Pioneering Vision of Christian Oecumenism Claude Mutafian, Dr.hist. (University of Paris) -- Mleh, a Successful Armenian Prince (1169- 1175) Andris Priede, Dr.hist.eccl. (Faculty of Theology, University of Latvia) - Marginal Forms of Armenian Monasticism in 13th Century Valda Salmiņa, M.A. - St. Nerses Shnorhali’s historical poem “Lament of Edessa” Conference section 2 Vahan S. Hovhanessian, Bishop PhD (Karekin the First Research Center) -Analysis of the Four Gospels attributed to St. Nerses the Graceful Abraham Terian, Prof. emeritus (St. Nersess Armenian Seminary) - Shnorhali’s Commentary on the Beatitudes Elizabete Taivāne, Dr.theol. (Faculty of Theology, University of Latvia) -Christology of St. Nerses Shnorhali at the Crossroads of Eastern and Western Theology: The Edifying Details Conference section 3 Ojārs Spārītis, Dr.habil.art. (Latvian Academy of Arts) - View on Sacral Architecture of Central Armenia Haig Utidjian, PhD (CESEM, New University of Lisbon) - The music of the Šnorhali Corpus: challenges and rewards Arusyak Tamrazyan, PhD (Matenadaran, Research Institute of Ancient manuscripts) - Mystical symbolism in melismatic performance: the odes by St Nersēs th

Ekumeniniai mariologinio maldingumo aspektai XVIII a. katalikiškuose kuršių himnuose

The catholic community of Curlandia got its own hymnal and prayer book "Katholischka Mahzibu, Luhgschanu un Dseesmu Grahmata" in 1733, edited by baron Wilhelm Heinrich Lieven, with the following reprints in 1755, 1766 un 1837. Before the appearance of the above-mentioned hymnal, the Catholics of Curlandiaia used the hymnals that were common for all Latvian speaking catholic communities - "Geistliche Catholische Gesange" (1621) and "Cantiones Spirituales" (Vilnius 1673), both by the writer Georg Elger SJ, resident at the Jesuit College of Dunaburg (Daugavpils). Two thirds from the total of around 100 hymns in his collection were translations from Latin, and among them there were a significant number of the most popular Marian hymns. In the new hymnal the percentage of the hymns of Latin origin was reduced tenfold since the largest part of the hymnal constitutes the translations of German corals, adopted from the Lutheran hymnals that were in use in Curlandiaia and Livonia. The paper deals with the analysis of the question why such a small number of Marian hymns from the previous hymnals remained in the hymnal that was intended for the daily use of the catholic peasants in Curlandia

Information and communication technology support for self study and self testing in economics

Tēmas aktualitāte pamatojama ar informācijas un komunikācijas tehnoloģiju straujo attīstību, kas piedāvā jaunas iespējas attīstīt izglītības sfēru. Darba mērķis ir, izmantojot informācijas un komunikācijas tehnoloģiju sniegtās iespējas, izveidot efektīvu pašmācības un paštestēšanas programmu, kas atbilstu vietējiem standartiem. Mērķa sasniegšanai izvirzītie uzdevumi: 1.analizēt esošos pašmācību un paštestēšanas standartus un tos aprakstīt, 2.izstrādāt un aprakstīt pašmācības un paštestēšanas programmu. Pētījumā autors atspoguļojis informāciju un komunikāciju tehnoloģiju ietekmi uz pašmācības un paštestēšanas programmām. Autors analizējis vairāku valstu akreditētu pašmācību programmu standartus. Autors izstrādājis prasības pašmācības programmai. Autors aprakstījis paša izstrādātu, prasībām atbilstošu, programmu. Šo darbu var izmantot tālākai biznesa simulāciju un citu pašmācības un paštestēšanas programmu attīstībai Latvijā.Topicality of the subject is justified by information and communication technology rapid development, that offers new opportunities for the development of the field of education. The study hypothesis: Information and Communication Technologies offer the ability to create an effective self-learning and self-testing program that meets local standards. To achieve the tasks for: 1.analyze the current situation of self-testing and self-study programsand their standards, 2.develop and describe self-study and self-testing program. The study reflected the author information and communication technologies on self and self-testing programs. The author analyzed several countries accredited self-study program standards. The author developed the requirements for self-study program. The author describes his made program. This work could be used to further reaserch effects of business simulations and other self-study and self-testing programs in Latvia

Ekumeniniai mariologinio maldingumo aspektai XVIII a. katalikiškuose Kuršių himnuose

The catholic community of Curlandia got its own hymnal and prayer book “Katholischka Mahzibu, Luhgschanu un Dseesmu Grahmata” in 1733, edited by baron Wilhelm Heinrich Lieven, with the following reprints in 1755, 1766 un 1837. Before the appearance of the above-mentioned hymnal, the Catholics of Curlandiaia used the hymnals that were common for all Latvian speaking catholic communities – “Geistliche Catholische Gesange” (1621) and “Cantiones Spirituales” (Vilnius 1673), both by the writer Georg Elger SJ, resident at the Jesuit College of Dünaburg (Daugavpils). Two thirds from the total of around 100 hymns in his collection were translations from Latin, and among them there were a significant number of the most popular Marian hymns. In the new hymnal the percentage of the hymns of Latin origin was reduced tenfold since the largest part of the hymnal constitutes the translations of German corals, adopted from the Lutheran hymnals that were in use in Curlandiaia and Livonia. The paper deals with the analysis of the question why such a small number of Marian hymns from the previous hymnals remained in the hymnal that was intended for the daily use of the catholic peasants in Curlandia.1733 m. buvo išleistas Kuršių katalikų bendruomenei skirtas giesmynas ir maldynas „Katholischka Mahzibu, Luhgschanu un Dseesmu Grahmata“, redaguotas barono Wilhelmo Heinricho Lieveno. Šis giesmynas pakartotinai buvo išleistas 1755, 1766 ir 1837 metais. Prieš pasirodant minėtam giesmynui, Kuršių katalikai naudojo latvių katalikų bendruomenėse paplitusį giesmyną „Geistliche Catholische Gesange“ (1621) ir „Cantiones Spirituales“ (išleistą Vilniuje, 1673), abu šiuos giesmynus parašė Georgas Elgeras SJ, Daugpilio Jėzuitų kolegijos rezidentas. Du trečdaliai iš maždaug 100 jo pateiktų giesmių yra išverstos iš lotynų kalbos, didžiąją jų dalį sudarė populiariausios giesmės Marijai. Naujajame giesmyne lotyniškos kilmės giesmių skaičius sumažėjo dešimteriopai, jų vietą užėmė vokiškų choralų vertimai, paimti iš liuteroniškų giesmynų, vartotų Kuršiuose ir Livonijoje. Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kodėl tiek mažai giesmių Marijai iš ankstesnių giesmynų pateko į giesmyną, kurį kasdien naudojo Kuršių katalikai valstiečiai

Livonijos ir Kuršių diecezijų integravimasis į Lietuvos bažnytines struktūras XVIII-XIX a.

Apie latvių ir lietuvių krikščionybės ryšius galima kalbėti jau nuo XII-XIII a. 1186 m. įsteigta Ykeskola (Ikškile) vyskupija apie 1201 m. ar 1202 m. iškelta į Rygą, 1255 m. ji tapo arkivyskupija. Latvių krikščionybė ketino plėstis ne tik link Estijos ir Kuronijos, bet ir j pietus - lietuvių žemių link. Lietuvos krikščioninimo procesu buvo susidomėję ir Prūsijos riteriai (žinoma, jų metodai labai diskutuotini, taip sakant, „krikščioninimas kardu ir ugnimi“), Lenkija ir bizantijos slavų krikščionybė, iš senovės rusų žemių, užkariautų tų pačių lietuvių kunigaikščių. Pasikrikštijus lietuvių kunigaikščiui Jogailai (1387 m.), lietuvių krikščionybė galutinai įgavo bažnytinę autonomiją ir taip ryšiai tarp Rygos ir Vilniaus bažnyčių ėmė silpti. Po Reformacijos Latvijos aukštuomenė pasirinko liuteronizmą, tuo tarpu lietuviai liko pasidaliję tarp protestantų liuteronų ir kalvinistų bei tarp katalikų ir stačiatikių srovių. Latvijoje viduramžių katalikų bažnytinės struktūros iširo (Livonijos ordinas 1561 m., arkivyskupija 1563 m.), o Lietuvoje jos išgyveno. Karalius Steponas Batoras Latvijoje ir Estijoje katalikiškąsias struktūras atkūrė įkurdamas Vandeno vyskupiją (1582 m.) - vieną vietoj penkių buvusių Livonijoje, tačiau be kunigus rengiančios seminarijos ir dažnai be reziduojančio ordinaro. Kartu su lietuvių vienuoliais (jėzuitais, dominikonais, karmelitais, bernardinais) dieceziniai lietuvių kunigai pamažu pildė Livonijos vietinę kunigiją latvių parapijose. Po Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (nuo 1772 m. iki 1795 m.) visa Lietuvos ir Latvijos teritorija įtraukta į rusų imperijos sudėtį. Imperatorė Kotryna II Didžioji (1762-1796 m.) ėmė pertvarkyti savo imperijos katalikiškąsias struktūras paisydama Rusijos valstybinių interesų. Jos veiklą, Lorencui Littai, Šventojo Sosto nuncijui, pritarus užbaigė jos sūnus imperatorius Paulius I (1796-1801 m.). Imperatorės sprendimu latvių Vidžemės (švediškoji Livonija) ir Latgalos (Inflantija) parapijos įtrauktos į Baltarusijos (1773 m.) vyskupiją, vėliau - į Mogiliovo arkivyskupiją (1783 m.), Kuržemės (Kuronija) ir Žiemgalos - į Vilniaus (1798 m.) vyskupiją, vėliau - į Žemaitijos (1847 m.), kurioje liko iki 1920 m., kada Kuržemė ir Žiemgala sujungtos su atkurta Rygos vyskupija (1918 m.). Rusijos imperijos kuršių gubernijoje katalikų buvo mažuma, lyginant juos su liuteronais (pavyzdžiui, 1857 metais katalikų buvo 55 720, tai maždaug 9,9 procento visų gyventojų). Struktūriškai katalikai Kuržemėje padalyti į du vikariatus-kurijas su šešiomis parapijos bažnyčiomis ir septyniomis filijinėmis, Žiemgalos - su septyniomis parapijos ir aštuoniomis filijinėmis (nereikšmingas skaičius, lyginant su 148 veikiančiomis liuteronų parapijomis). Katalikų parapijų skaičius ypač sumažėjo vakarinėje dalyje (LTvberze) arba jos visiškai išnyko (Sėme), be to, buvo labai skurdžios. Tai suprantama, nes vyskupijos kurijose vikaro ar net Kuršių klebono paskyrimas traktuotas kaip bausmė (pavyzdžiui, vyskupo M. L. Paululionio pasakojimas apie nedrausmingus kunigus „Dja takich ja mam Kurlandyę“). Per visą imperijoje vykdytą katalikų restruktūrizavimo laikotarpį, ypač po dviejų lenkų ir lietuvių sukilimų (1830-1831 m. ir 1863-1864 m.), lietuvių vyskupų galimybės padėti latvių katalikams buvo labai ribotos, nepaisant geros valios ir net latviškos Vilniaus vyskupo Andrejso Benediktso Klangevičiaus (1766-1842) kilmės, įdomus atvejis: skirtingai nei Lietuvoje ar Latvijoje, kuršių katalikams nedrausta spauda lotyniškomis raidėmis (1864-1904), tai lėtino kultūrinę katalikiškų tautų imperijoje pažangą. Tuo tarpu kuršių katalikų mažuma galėjo spausdinti maldaknyges ir net liturgines knygas šv. Mišioms kiek tik norėjo, nes spaudai naudojo gotikinius rašmenis. Senųjų Kuršių katalikybė po susijungimo su Rygos vyskupija (1920) pamažu prarado savo ypatumą, nes Kuržemės parapijose lietuvių arba vietos kunigai, rengti Kauno seminarijoje, keisti Latgalos kunigais, kurie rengti Peterburgo seminarijoje ir nepažino, taigi nepuoselėjo vietinių kuršių tradicijų.The relations between the Catholic Churches in Latvia un Lithuania have been developing ever since the XIIIth century. A special role in survival of Catholicism after the Protestant Reformation in the territory of Latvia played Lithuania. In Lithuania as in Latvia a part of the nobility after the Protestant Reformation became Lutherans or Calvinists, but in Lithuania stable Catholic hierarchy still survived, that is why in Lithuania clergy were prepared not only for some Lithuanian, but also for the Catholic parishes in Latvia. After the integration of Latvia and Lithuania into the Empire of Russia (1795), the emperor Catherine II (1762-1796) and Pavel I (1796-1801) gradually abolished the diocese of Livonia and Curonia and divided Latvian Catholic parishes between the archdiocese of Mogilev in Belorussin (Vidžeme and Latgale) and Lithuanian dioceses (Kurzeme and Zemgale), first renewed the diocese of Vilnius (1798) and then the diocese of Samogithia (1847), which supervised Latvian Catholics in Kurzeme till 1920

Structure Effect of Imidazolium-Based Dicationic Ionic Liquids on Claisen Rearrangement

<div><p></p><p>A large group of imidazolium-based dicationic ionic liquids (DILs) has been prepared in good yields. Thermal stability of all DILs has been determined. The effects of the reaction time, cation, imidazolium C₂–H acidity, and anion on the Claisen rearrangement of allyl phenyl ether have been investigated. Type of anion and the presence of the acidic C₂–H bond in the imidazolium moieties have proven to be essential for this reaction. The simple procedure and the possibility of avoiding the use catalysts and volatile organic solvents make this synthetic method environmentally benign and adaptable for large-scale applications.</p> </div

Tailored magnetic fields in the melt extraction of metallic filaments

Porous bodies that are resistant to corrosion at high temperatures and thermal shock may be produced from metallic fibers. In order to accomplish reasonable homogeneity and high porosity, the cross-sectional area of the fibers and the width of distribution thereof need to be small. This article studies two techniques for making fibers. Melt extraction out of a crucible yields filaments with a typical diameter ranging from 50 to 200 mu m, which is too thick. Also patented for a long time is the extraction from a pendant drop. Even though relatively fine fibers can be manufactured with this method, it never exceeded crucible extraction with respect to industrial importance owing to the low productivity of the process. The present article addresses the drawbacks of both variants of melt extraction of metallic filaments. Because metallic melts are electrically conducting, the use of magnetic fields allows for contactless process optimization. It is well believed that increasing the extraction speed diminishes the fiber diameter. Being not always true, at least in the case of crucible melt extraction, as indicated by the present findings, however, undesired fluid flow, i.e., turbulence, imposes an upper limit on the rotation rate of the extraction wheel. Application of a static magnetic field leads to both higher wheel speed and thinner filaments. The low productivity of extraction from the molten tip of a rod suffers from the fact that only one melt drawing edge can be used. As the bare rod is problematic with respect to heating its tip in contact with the extraction wheel, it is challenging to melt the entire edge of a sheet. A special design of the induction-heating magnetic field is also proposed to solve also this task