Lietuvių literatūros kūrinių intertekstinių reikšmių interpretacija ir vertimas į prancūzų kalbą

This article analyses the intertextual meanings of Lithuanian literature, how they are interpreted, and some tendencies of their translation into French. The material for the analysis comprises 27 Lithuanian literature novels and ten poems, together with their translations into French (published from 2000–2010). The analysis shows the tendencies of translation of intertextual meanings during the last decade. The results of the quantitative research indicate that intertextual meanings are mainly translated by proper names, meaningful word groups, and phrases. A dominant tendency when translating intertextual meanings into French is translation without changes, when the intertextual meaning is understood equivalently in both the source and target cultures, without the need for additional explanation. Other translation strategies (explicit rendering of intertextual meaning; wordfor-word translation or “internal emphasis”) were applied more rarely. Even though the examples of word-for-word translation comprise only one-fifth of all analysed intertextual meanings, the results of their analysis suggest that translators sometimes fail to choose appropriate translation strategies and translate the word forms of the intertextual units; in such cases, the translations lose important intertextual connections, intellectual and emotional connotations are neutralized, and the readers of the translation face “culture bumps.”Straipsnyje analizuojamos lietuvių literatūros intertekstinės reikšmės, jų interpretacija ir vertimo į prancūzų kalbą polinkiai. Tiriamosios medžiagos, kurią sudaro lietuvių autorių 27 novelių, 10 eilėraščių ir 2000–2010 metais publikuotų jų vertimų į prancūzų kalbą, analizė leidžia pastebėti intertekstinių reikšmių vertimo per pastarąjį dešimtmetį tendencijas. Gauti kiekybinės analizės rezultatai rodo, kad daugiausiai intertekstinės reikšmės reiškiamos tikriniais vardais, reikšminėmis žodžių grupėmis ir frazėmis. Verčiant tiriamosios medžiagos intertekstines reikšmes į prancūzų kalbą, vyraujančiu vertimo polinkiu laikytinas vertimas be pakeitimų, kai intertekstinė reikšmė originalo ir vertimo skaitytojų kultūroje suprantama vienodai, be papildomo paaiškinimo. Kitos vertimo strategijos (eksplicitinis intertekstinės reikšmės perteikimas; pažodinis perkėlimas; išskyrimas „vidiniu akcentu“) taikytos rečiau. Nors pažodinio perkėlimo pavyzdžiai sudaro tik penktadalį visų nagrinėtų intertekstinių reikšmių, tačiau jų analizės rezultatai leidžia teigti, kad vertėjai ne visada tinkamai pasirenka vertimo strategiją, verčia žodinę intertekstinių vienetų formą, todėl vertimuose panaikinami svarbūs intertekstiniai ryšiai, neutralizuojamos intelektinės ir emocinės konotacijos, o vertimo skaitytojams paliekami „kultūriniai kliuviniai“

Transfert culturel de l’intertextualité dans les traductions littéraires du lituanien en français

Contemporary translation theory defines translation as interlinguistic and intercultural communication, whereas the text is viewed as a complex semantic whole where the meaning expressed by words does not always coincide with the associations implied by the meanings. According to the theoretical translation position most problems in translation arise not from linguistic units in the text or the differences between linguistic meanings but from the transfer of cultural and stylistic meanings from one cultural system to another. As a result of this theory, intertextual units are chosen to be the object of this article. The aim of the present research is to analyse the general tendencies of the translation of intertextual units from Lithuanian into French and to determine the problems of the cultural transfer of the intertextual units in the translations of literaly texts during the period from 1990 to 2016. In this reseatch the author relies on the interpretative theory of translation that explains translation as a cultural transfer.Dans cet article on analyse les traces intertextuelles qui résistent souvent au traducteur et révelent l’état du dialogue interculturel. L’objectif de cette étude est d’examiner les tendances générales de  la traduction de l’intertextualité du lituanien en français et decibler les problemes du transfert culturel des traces intertextuelles dans les traductions littéraires durant la période de 1990 a 2016. En nous situant dans le domaine de la traduction de l’intertextualité, nous nous appuyons sur la méthodologie de la théorie interprétative qui sous-tend la vision de la traduction comme transfert culturel. L’analyse traductologique nous permet d’établir quatre tendances principales de la traduction de l’intertextualité. Parmi ces tendances, on pourrait noter celle de latransmission de l’implicite culturel sans y apporter de changements, celle de l’explicitation et celles de la décontextualisation et de l’omission des traces intertextuelles

Sakinių ilgis – publicistinio ir šnekamojo stiliaus sandūros tekstuose požymis

La presse d’aujourd’hui montre la présence massive des formes de l’hétérogénéité textuelle. Celle-ci se manifeste par l’abondance de citations, des discours rapportés, etc. Une forme typographiquement marquée de l’hétérogénéité montrée – le discours direct qui fait l’objet de notre analyse, est étudié dans le corpus comparable spécialisé d’une taille d’un million d’occurrences, constitué d’articles de la presse politique lituanienne („Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“) et française („Le monde“, „Libération“) qui datent de 2001–2007. Ce corpus est constitué d’articles politiques de la presse écrite du genre information et du commentaire.L’article a pour but de décrire les particularités syntaxiques du discours direct (du discours cité) ainsi que du discours citant qui prouvent la présence du style parlé dans les textes du style journalistique. Cette analyse est basée sur l’étude de la fréquence de certains groupes de phrases de la longueur différente. Selon les résultats statistiques de l’analyse faite (une grande fréquence des phrases courtes et moyennes dans le discours direct) on arrive à la conclusion que le discours direct de la presse politique lituanienne et française constitue un écart par rapport à la norme syntaxique du style journalistique. Cela permet de constater une neutralisation de l’opposition stylistique (style parlé / style journalistique) dans les textes hétérogènes d’aujourd’hui ainsi que la tendence générale de la conversationnalisation textuelle.La presse d’aujourd’hui montre la présence massive des formes de l’hétérogénéité textuelle. Celle-ci se manifeste par l’abondance de citations, des discours rapportés, etc. Une forme typographiquement marquée de l’hétérogénéité montrée – le discours direct qui fait l’objet de notre analyse, est étudié dans le corpus comparable spécialisé d’une taille d’un million d’occurrences, constitué d’articles de la presse politique lituanienne („Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“) et française („Le monde“, „Libération“) qui datent de 2001–2007. Ce corpus est constitué d’articles politiques de la presse écrite du genre information et du commentaire.L’article a pour but de décrire les particularités syntaxiques du discours direct (du discours cité) ainsi que du discours citant qui prouvent la présence du style parlé dans les textes du style journalistique. Cette analyse est basée sur l’étude de la fréquence de certains groupes de phrases de la longueur différente. Selon les résultats statistiques de l’analyse faite (une grande fréquence des phrases courtes et moyennes dans le discours direct) on arrive à la conclusion que le discours direct de la presse politique lituanienne et française constitue un écart par rapport à la norme syntaxique du style journalistique. Cela permet de constater une neutralisation de l’opposition stylistique (style parlé / style journalistique) dans les textes hétérogènes d’aujourd’hui ainsi que la tendence générale de la conversationnalisation textuelle.Straipsnyje aprašomas specialiojo lyginamojo tekstyno kompiuterinės ir aprašomosios lyginamosios sakinių ilgio grupių kiekybinės analizės tyrimas, rodantis prancūzų ir lietuvių kalbos publicistinio ir šnekamojo funkcinių stilių sandūros reiškinius, publicistinio stiliaus centre (informacinių ir komentaro žanrų tekstuose) vartojant vieną iš heterogeninių formų – tiesioginę kalbą. Sakinių ilgio grupių kiekybinio pasiskirstymo tyrimas papildo anksčiau atliktus kitų ypatybių (žymėtosios, nežymėtosios leksikos pasiskirstymo ir kt.) tyrimus. Atskirų tekstyno imčių sakinių ilgio grupių pasiskirstymo kiekybinė analizė leidžia nustatyti prancūzų ir lietuvių kalbos publicistinio ir šnekamojo stiliaus vidutinį sakinių ilgį, aptarti stilių sandūros reiškinius, stilių normos kitimo polinkius, šiuolaikinės spaudos kalbos ypatybes ir tendencijas. Dviejų kalbų tekstyno imčių tyrimas rodo dažniausių sakinių ilgio grupių vartojimo skirtumus, priklausančius nuo kalbos pobūdžio ir vidinės funkcinių stilių diferenciacijos

Kalbiniai ir kultūriniai lietuvių meninių tekstų deminutyvų ypatumai ir vertimas į prancūzų kalbą

The frequent usage of diminutives is a characteristic of the Lithuanian language system. This feature is not common in other languages, for example in French. Lithuanian language has a big potential for the word formation. The Lithuanian language contains approximately 80 suffixes of diminutives which express hypocoristic, ironic, pejorative and other meanings. Meanwhile in French language these meanings are usually expressed by analytical forms together with adjectives such as little, good, etc. or by non-diminutive lexical units. The frequent usage of diminutives conveys lyricism as well as stylistic, sociolinguistic and socio-cultural characteristics of Lithuanian artistic texts. As a result, the diminutives are considered to be an important feature of artistic texts.The aim of this article is to describe diminutives of the Lithuanian language system, to discuss their frequency in the analysed texts, their stylistic value, productivity of the morphemes of diminutives and translation strategies into the French language. The analysis of diminutives translations into the French language during the last 12 years (from 2000 to 2012) allows to define certain tendencies of translation strategies chosen by French translators and to discuss problematic issues of translation.The material for the analysis is composed of novels written by Lithuanian authors (R. Granauskas, R. Gavelis, A. Landsbergis, J. Kunčinas, V. Juknaitė, S. Parulskis, G. Radvilavičiūtė and others) and their translations into the French language that were published in the anthology contemporary Lithuanian novels “Des âmes dans le brouillard” in 2003 and in Lithuanian cultural reviews “Cahiers Lituaniens” published in France in 2000–2012. The investigation is performed by the quantitative, analytical, contrastive linguistic methods.Abstract in FrenchEtant courants dans les langues synthétiques, les diminutifs sont d’une vitalité très grande en lituanien par rapport aux langues romanes, par exemple, le français. Là où le lituanien utilise les diminutifs d’une manière abondante et conserve à peu près quatre-vingt morphèmes diminutifs, le français, lui, préfère la tournure analytique avec des adjectifs «petit», «bon», etc., ou utilise des diminutifs à l’état lexicalisé. De point de vue quantitatif, un grand nombre de diminutifs dans les textes de la littérature lituanienne, permet d’exprimer le lyrisme des textes, certaines particularités stylistiques, sociolinguistiques et socioculturelles. Pour cette raison, les diminutifs sont considérés comme des éléments de textes / de discours et non seulement de langue.L’article a pour but de décrire les diminutifs lituaniens, de présenter les résultats de l’analyse de leur fréquence dans les textes analysés, leur valeur sémantique, la productivité de leurs morphèmes suffixales ainsi que de décrire les stratégies de la traduction des diminutifs lituaniens en français. L’analyse de la traduction permet de faire apparaître certaines stratégies de la traduction des diminutifs pendant la période de 2000–2012.La source analysée est constituée de 15 nouvelles lituaniennes contemporaines (de R. Granauskas, R. Gavelis, A. Landsbergis, J. Kunčinas, V. Juknaitė, S. Parulskis,G. Radvilavičiūtė, etc.) et de leurs traductions en français, publiées dans „Des âmes dans le brouillard“ (Presses universitaires de Caen, 2003) et les „Cahiers Lituaniens“ de 2000–2012. L’analyse des diminutifs est faite par le moyen des méthodes descriptive, analytique et comparative.Straipsnyje aprašomi lietuvių meninių tekstų deminutyvai, jų kiekybinis pasiskirstymas, reikšmių įvairovė ir vertimo į prancūzų kalbą strategijos. Intralingvistinę ir kultūrinę reikšmę turintys mikrostruktūriniai tekstų vienetai – deminutyvai, laikomi išskirtiniu stilistiniu lietuvių meninių tekstų požymiu, padedančiu perteikti tekstų lyrizmą, emocionalumą, tarpasmeninius ryšius, emocinę pasaulio pajautą. Tiriamąją medžiagą sudaro lietuvių autorių (R. Granausko, R. Gavelio, A. Landsbergio, J. Kunčino, V. Juknaitės ir kt.) novelės ir jų vertimai į prancūzų kalbą, publikuoti 2003 metų lietuvių novelių vertimų antologijoje „Des âmes dans le brouillard“ ir 2000–2012 metais Prancūzijoje išleistuose lietuvių kultūros leidinio „Cahiers Lituaniens“ numeriuose. Paskutiniųjų dvylikos metų vertimų į prancūzų kalbą analizės rezultatai leidžia tvirtinti, kad deminutyvų vertimas nėra vien kalbinis veiksmas, bet sociokultūrinio konteksto, ekstralingvistinių ir lingvistinių situacijų determinuota kultūrinė ir kalbinė transpozicija, kurią vertėjai realizuoja taikydami gramatines, semantines ir pragmatines vertimo strategijas. Šių strategijų analizė atskleidžia gimtakalbių prancūzų vertėjų kūrybinius ir kai kuriuos neapdairius sprendimus, o patį vertimą leidžia traktuoti kaip daugiasluoksnį hierarchinį procesą

Tarptautiniai susitarimai: stilistinis tarptautinių būdvardžių vartojimas ir vertimas

Kalba – kintantis visuomeninis reiškinys. Greičiausiai keičiasi leksika, kuri nuolat pasipildo naujais leksiniais vienetais. Vykstant internacionalizacijos ir globalizacijos procesams, gausiai verčiant tarptautinius teisės aktus, kitus dokumentus, dėl interlingvistinės įtakos administraciniame stiliuje daugėja tarptautinių žodžių. Šiame straipsnyje aprašomas tarptautinių būdvardžių vartojimo prancūziškuose administracinio stiliaus tekstuose tyrimas ir šių leksikos vienetų vertimo į lietuvių kalbą ypatumai. Tiriamoji medžiaga – tarptautinių susitarimų tekstai iš „EUR-lex“ (Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų viešų dokumentų duomenų bazė). Kintančio lietuvių kalbos administracinio stiliaus ir senas tradicijas turinčio, ypač diplomatinės kalbos, prancūzų administracinio stiliaus leksikos vartojimo gretinamasis tyrimas teikia naudingos kalbinės informacijos apie leksinę stilių normą, leidžia nustatyti tiriamųjų prancūzų tekstų diferencinius tarptautinių būdvardžių vartojimo požymius, jų vertimo į lietuvių kalbą polinkius ir stilistinio vartojimo dėsningumus

Citavimas lietuvių ir prancūzų politinėje spaudoje

La mise en scène de la parole d’autrui est une stratégie discursive généralisée dans l’écriture de la presse actuelle. Dans les études de la presse politique d’aujourd’hui on confirme souvent la modernité des textes à plusieurs voix.Dans cet article la citation – insertion de voix-temoins dans un discours premier, monologal, est étudiée en analysant le corpus comparable spécialisé (500 000 d’occurences) constitué de textes politiques des journaux lituaniens et français: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Le monde, Libération. Le but de l’article est d’analyser les constantes, les fonctions des citations dans la presse politique lituanienne et française, décrire l’interaction du discours citant(médiatique) et discours cité(politique) ainsi que définir les dominantes pragmatiques discursives pour chaque journal.Les recherches qui se placent dans l’axe de l’espace (presse de différents pays) permettent de faire apparaitre les constantes du sous-genre et les variantes propres à chaque pays

Dynamiques des traductions du XXe siècle : le cas des traductions de Tartuffe ou l’Imposteur de Molière en lituanien

In this analysis we present a lexical study of two translations of Tartuffe or the Impostor by Molière into Lithuanian. The translation study discusses two different historical periods in Lithuania. The analysis of the differences helps to reveal the translation traditions, cultural and linguistic dynamics of the 20th century and draws attention to different translation and retranslation readers, their linguistic and cultural expectations at the beginning and at the end of the XX century. The article aims to analyse lexical distribution and contextual use of lexicon in the research corpus of translations texts of Moliere’s Tartuffe or the Impostor into Lithuanian, and to reveal the solutions of lexical translations which are determined by the different linguistic, historical, and sociocultural contexts of the 20th century in Lithuania. The author applies quantitative, descriptive, comparative and corpus linguistics methods that allow to analyse digital translations, to obtain objective data and to reveal the benefits of corpus linguistics in translation studies..  En este análisis se presenta un estudio léxico de las dos traducciones lituanas de la obra de Molière Tartufo o el impostor. El análisis de sus diferencias ayuda a revelar las tradiciones traductoras, así como las dinámicas culturales y lingüísticas del siglo XX, y llama la atención sobre los diversos destinatarios de ambas traducciones, sus expectativas lingüísticas y culturales tanto a principios como a finales del siglo XX. En este artículo se pretende analizar la distribución léxica y el empleo contextual del léxico en el corpus de las dos traducciones lituanas del Tartufo de Molière, y revelar la dinámica de las prácticas traductoras que vienen determinadas por los diversos contextos lingüísticos, históricos y socioculturales del siglo XX en Lituania. La autora emplea los métodos cuantitativo, descriptivo, comparativo y de la lingüística de corpus, lo cual permite analizar las traducciones digitalizadas para obtener datos objetivos y revelar los beneficios de la lingüística de corpus en los estudios traductológicos. &nbsp

Spaudos tekstų heterogeniškumas funkcinių stilių sandūros aspektu

Les textes de la presse d’aujourd’hui ne sont plus homogènes. L’hétérogénéité des textes se manifeste par la présence de plusieurs voix: l’abondance de citations, des discours rapportés etc. Une forme typographiquement marquée de l’hétérogénéité montrée – le discours direct qui fait l’objet de notre analyse, est étudié dans le corpus comparable spécialisé d’une taille d’un million d’occurrences, constitué d’articles de la presse politique française (“Le monde”, “Libération”) et lituanienne (“Lietuvos rytas”, “Lietuvos žinios”) qui datent de 2001–2004. Ce corpus ne contient ni interviews, ni débats, ni entretiens. Il est constitué d’articles politiques de la presse écrite du genre information et du commentaire. Dans cet article nous avons pour but de décrire la neutralisation de l’opposition stylistique (entre le style journalistique et le style parlé) qui se manifeste par la présence du discours direct du style parlé (parfois du code familier) dans la presse politique française et lituanienne. Dans ce but, nous analysons les particularités de l’expression de quatre modalités (ou types) de phrases du discours direct ainsi que la fréquence des phrases interrogatives, exclamatives etc., qui montrent la manifestation du style parlé dans le style journalistique et par conséquent, certaines tendances de la presse politique lituanienne et française

KRISTIJONO DONELAIČIO „METŲ“ IŠTRAUKA PRANCŪZŲ KALBA

Contemporary translation theory defines translation as interlinguistic and intercultural communication, whereas the text is viewed as a complex semantic whole, where the meaning expressed by words does not always coincide with the associations implied by the meanings. The new contemporary paradigm of translation studies focuses on the cultural associations implied by texts and the cultural aspect of translation. Contemporary translation studies, which are more and more inclined towards cultural studies, are developing into an interdisciplinary and hybrid science in the periphery of linguistics, literature, and sociology. The article analyses microstructural units of text, their cultural interpretation and translation strategies of the translation into French of the excerpt from “The Seasons“ written by K. Donelaitis. The material of the analysis is an excerpt from “The Autumn’s Riches“, which is a part of the poem “The Seasons“ written by K. Donelaitis, and its translation. This part of the poem was published in the journal “Poesie 92. Revue bimestrielle de la poesie d’aujourd’hui“ in 1992, in Paris. The excerpt was translated by Ugnė Karvelis who was a native French speaker. Discussion about microstructural units of text (diminutives, culturespecific items, vivid verbs) and results of their contextual translation is based on perceptions of various translation theorists (M. Lederer, J.-L. Cordonnier, H. Gerzymisch-Arbogast, I. Fleddermanno, Mudersbach K. and others) and representatives of phenomenological and hermeneutical philosophy (Gadamer, P. Ricoeur). The analysis was made using the methods of quantitative and contrastive analysis of translation.The results of the translation analysis show that the translator of the excerpt from Lithuanian classic work paid greater attention to the stylistic meanings than the specific cultural meanings of the text and tried to adapt the text to the modern French reader who has little information about the context of Lithuanian peasant life in the eighteenth century, in the age of Enlightenment. Frequent cases of Lithuanian cultural meanings’ neutralization using strategies of semantic distribution change, omission and cultural actualisation show that these translation strategies were chosen due to some circumstances. They were chosen because of versification of the work and translator’s aim to make the French language sound more natural and due to the preconceived approach to adapt the literature of the previous epoch to the modern reader. The translation of the excerpt from K. Donelaitis work balances between loyalty to the original meanings (such as vivid verbs) and freedom to neutralize or to adapt cultural meanings of the text (e.g. culture-specific items). The translation of the excerpt from the poetical work complicates the process of cultural transposition and sometimes does not properly associate a part with a whole. These reasons may influence solutions of the translation. However, according to dominant translation strategies of the analysed extract, one can assume that if the translator had decided to translate the whole poem “The Seasons“, she would probably have chosen the way of cultural adaptation.Vytauto Didžiojo universitetasGermanistikos ir romanistikos katedraK. Donelaičio g. 52, LT-44244 Kaunas, LietuvaEl. paštas: [email protected] analizuojami K. Donelaičio „Metų“ ištraukos vertimo į prancūzų kalbą mikrostruktūriniai teksto vienetai (deminutyvai, kultūrinės realijos ir vaizdingieji veiksmažodžiai), jų kalbinė, kultūrinė interpretacija ir vertimo strategijos. Tiriamoji medžiaga yra K. Donelaičio „Metų“ poemos vienos dalies („Rudens gėrybių“) ištrauka ir jos vertimas į prancūzų kalbą, publikuotas 1992 metais Paryžiuje išleistame poezijos žurnale. Aptariant mikrostruktūrinių teksto vienetų kontekstinį vertimą, remiamasi vertimo teoretikų (M. Lederer, J.-L. Cordonnier ir kt.), hermeneutinės ir fenomenologinės filosofijos atstovų (H. G. Gadamerio, P. Ricoeuro) įžvalgomis. Nagrinėjant K. Donelaičio „Metų“ ištraukos vertimą, keliamas stilistinių ir kultūrinių teksto reikšmių vertimo į prancūzų kalbą klausimas, nagrinėjama, kokiais vertimo sprendimais vertėja mėgina pritaikyti verčiamą tekstą šiuolaikiniams prancūzų skaitytojams, turintiems nedaug informacijos apie XVIII amžiaus Apšvietos laikotarpio lietuvių valstiečių gyvenimo kontekstą. Dažnai pasitaikantys kultūrinių lietuvių reikšmių neutralizavimo atvejai, taikant semantinės distribucijos keitimo, praleidimo ir kultūrinio aktualizavimo strategijas, leidžia manyti, kad šių vertimo strategijų pasirinkimą lemia kūrinio eiliavimas ir prancūzų kalbos natūralumo siekis bei išankstinė kitos epochos literatūros adaptavimo šiuolaikiniams skaitytojams nuostata. Galima teigti, kad K. Donelaičio kūrinio ištraukos vertimas į prancūzų kalbą balansuoja tarp ištikimybės originalo reikšmėms ir kultūrinių teksto reikšmių aneksavimo. Eiliuoto teksto vertimo tyrimas atskleidžia kultūrinės transpozicijos ypatumus, kūrinio žanro ir taikomų vertimo strategijų sąveiką

Lietuvių kultūrinių realijų vertimas į prancūzų kalbą

Šiuolaikiniame vertimo moksle vertimas traktuojamas kaip sisteminė tarpkalbinė ir tarpkultūrinė komunikacija, todėl, nagrinėjant kultūrinę reikšmę turinčių realijų vertimą, atsisakoma leksinių vienetų kalbinio deficito, kalbinio ekvivalentiškumo problemos nagrinėjimo, bet stengiamasi nustatyti realijų vertimo strategijas ir sprendimus kūrinio visumos požiūriu. Straipsnyje analizuojamas mikrostruktūrinių teksto vienetų – lietuvių literatūros kultūrinių realijų vertimo į prancūzų kalbą strategijos, nagrinėjami jų vertimo sunkumai ir vyraujančios realijų vertimo tendencijos. Atliekant tyrimą, remiamasi užsienio tyrėjų A. Chestermano, E. E. Davieso, M. Lederer, F. Herbulot, J.-L Cordonniero, P. Sardino, Ch. Nord ir kitų darbais, aptariamas Lietuvos vertėjų, vertimo kritikų požiūris į kultūrinių realijų vertimą. Straipsnyje nagrinėjamos realijos, surinktos iš lietuvių literatūros tekstų (jų apimtis – daugiau kaip 1000 puslapių), kurių vertimai į prancūzų kalbą buvo publikuoti per paskutiniuosius 24 metus, t. y. nuo 1990 metų pradžios iki 2014 metų pabaigos. Visus tekstus vertė frankofonai vertėjai. Beveik ketvirtį amžiaus apimančio vertimų laikotarpio tyrimas leidžia pastebėti šiuolaikinių prancūzų vertėjų požiūrį į lietuvių kultūrines realijas, jų kultūrines konotacijas ir parodo vyraujančias lietuvių literatūros kultūrinių realijų vertimo į prancūzų kalbą tendencijas, lietuvių literatūros vertimo kokybę