Tarp stacionarios ir mobilios: kaimo bibliotekų erdvės ir veiklos sovietų Lietuvoje (1959–1987)

This article examines the spatial and functional transformations of rural libraries in Soviet Lithuania during the period from 1959 to 1987. Libraries are analysed not only as brick-and-mortar institutions, but also as evolving spatial and social practices that transcend the traditional concept of the library. The study seeks to reveal how they functioned not merely as tools of ideological control, but also as important cultural centres whose activities extended far beyond their premises. Emphasis is placed on the creation of expanded library spaces that encompassed reading, as well as broader social and cultural interaction. To trace these practices, the study draws on archival sources from the districts of Ukmergė, Širvintos, Švenčionys and Trakai – including annual reports, correspondence, and activity plans. It explores how libraries functioned in unsuitable premises, often lacking adequate infrastructure and resources. Despite such constraints, they organised events in schools, cultural centres, and collective farms, delivered literature to readers, and carried out mobile outreach activities. The distribution of books was also supported by the so-called ‘book carriers’ (in Lithuanian: knygnešiai), who were contributors delivering books to readers so that to fulfil the readership targets imposed from above. Mobility became an integral part of the library work, driven by practical limitations and the need to reach communities through various means. These findings offer a renewed perspective on the role of libraries in the everyday life of Soviet rural society.Straipsnyje nagrinėjami kaimo bibliotekų erdvės ir veiklos pokyčiai sovietų Lietuvoje 1959–1987 m. laikotarpiu. Bibliotekos analizuojamos ne tik kaip fizinės institucijos, bet ir kaip kintančios erdvinės bei socialinės praktikos formos, peržengiančios tradicinę bibliotekos sampratą. Tyrime siekiama atskleisti, kaip jos veikė ne tik kaip ideologinės kontrolės priemonės, bet ir kaip svarbūs kultūriniai centrai, kurių veikla išsiplėtė už fizinių patalpų ribų. Akcentuojama, kad bibliotekos kūrė išplėstines erdves, apimančias knygų sklaidą, socialinę bei kultūrinę sąveiką. Remiantis Ukmergės, Širvintų, Švenčionių ir Trakų rajonų archyviniais šaltiniais – metinėmis ataskaitomis, susirašinėjimais, veiklos planais – analizuojama, kaip bibliotekos veikė nepritaikytose patalpose, stokodamos infrastruktūros ir resursų. Nepaisant ribotų sąlygų, jos organizavo renginius mokyklose, kultūros namuose, kolūkiuose, pristatinėjo literatūrą skaitytojams ir vykdė mobilias veiklas. Prie sklaidos prisidėjo ir vadinamieji „knygnešiai“ – formalūs aktyvistai, padėję užtikrinti nustatytus rodiklius. Mobilumas tapo neatsiejama bibliotekų dalimi – jis kilo iš praktinių aplinkybių ir noro pasiekti bendruomenes įvairiomis formomis. Tai leidžia naujai įvertinti bibliotekų įtaką sovietinės kaimo visuomenės kasdienybei

„Pabažnysta visam naudinga est“. M. Mažvydo devizas

In 1981, the book from the personal library of M. Mažvydas entered scientific circulation. This was indicated by a provenance written in Latin. Next to it, Nojus Feigelman found a Greek text in the same ink colour and similar handwriting, the interpretation of which was difficult. Eventually, these texts became known as the Autograph of M. Mažvydas. The paper examines the genre affiliation of these texts. The conclusion is that both texts represent an extended provenance. Both texts have a distinctive function: one identifies the owner of the book by name, whereas the other text presents his personal motto (symbola, motto). The analysis focuses on how Martynas Mažvydas’s motto functions in Latin and Lithuanian in the 1559 book Forma Chrikſtima.1981 m. į mokslo apyvartą buvo įtrauktas konvoliutas (VUB RSS: II–4996–4997), kilęs iš asmeninės M. Mažvydo bibliotekos. Į M. Mažvydą kaip į knygos savininką nurodė lotynų kalba padarytas nuosavybės įrašas M. Moſsuid ſibi & ſuis comparauit „M. Mažvydas įsigijo sau ir saviškiams“. Šalia jo Nojus Feigelmanas aptiko vienodos rašalo spalvos ir panašios rašysenos tekstą, įrašytą graikų kalba Ἥ ἐυσέβεια πρὸς πάντα ὠφέλιμ[ος] ἐσὶ „Maldingumas viskam naudingas yra“, kurio interpretacija sukėlė sunkumų. Ilgainiui abu įrašai išgarsėjo kaip „M. Mažvydo autografas“. Straipsnyje Prahos lingvistų būrelio plėtojamos visuminės filologijos (celostní filologie) požiūriu nagrinėjama šių tekstų kilmė bei žanrinė priklausomybė. Prieinama prie išvados, kad abu tekstai sudaro išplėstinį nuosavybės įrašą. Abu tekstai atlieka distinktyvinę funkciją: pirmas žymi knygos savininką pagal vardą, antras pateikia jo asmeninį šūkį (symbola, motto). Norint palyginti parodoma, kaip tas pats devizas, pateiktas lotynų ir lietuvių kalbomis, funkcionuoja 1559 m. leidinyje Forma Chrikſtima

Kazimiero Jauniaus Lietuviškas kalbomokslis (1897): egzemplioriai Lietuvos atminties institucijose

In the last decade of the 19th century, as the national consciousness was growing, the need for grammars of the Lithuanian language increased. Students, who were a particularly active group in society at the time, took it upon themselves to meet this need. Povilas Jakubėnas, Pranciškus Vanagas and Romualdas Žakevičius, who were studying in Dorpat (now Tartu, Estonia), hectographed Lietùviškas Kalbomõkslis (Lithuanian Grammar), a conspectus of the lectures on the Lithuanian language by Kazimieras Jaunius, which were delivered at the Samogitian (Telšiai) Priest Seminary (based in Kaunas) in 1885–1892. Under the conditions of the ban of Lithuanian press in Latin characters, hectograph became a favoured way of publishing.The object of this research is the surviving copies of the hectographed Lietuviškas kalbomokslis by Kazimieras Jaunius. There are several goals: to clarify the history of the hectographing of this work, to identify and describe the surviving copies, and to assess their functioning in the late 19th century and early 20th century. To achieve these goals, first of all, the surviving copies were examined de visu, their condition and binding were assessed, and a comparative analysis was performed. In order to research the functioning of Lietuviškas kalbomokslis, the provenances of the copies were determined, and the manuscript notes, corrections, and other marks left by readers were analysed. Their analysis allows us to assess the dissemination and significance of this work at the end of the 19th century, during the period of the formation of Standard Lithuanian. In addition, the errors noted by readers could be useful in search for the unidentified protograph of Lietuviškas kalbomokslis – i.e., the manuscript conspectus that was hectographed.XIX a. paskutiniuoju dešimtmečiu, stiprėjant tautiniam sąmoningumui, išaugo lietuvių kalbos gramatikų poreikis. Patenkinti šį poreikį ėmėsi tuo metu ypač aktyvi visuomenės grupė – studentai. Dorpate (dab. Tartu) studijavę Povilas Jakubėnas, Pranciškus Vanagas ir Romualdas Žakevičius hektografavo Kazimiero Jauniaus lietuvių kalbos paskaitų, skaitytų Žemaičių (Telšių) kunigų seminarijoje Kaune 1885–1892 m., konspektus – Lietùvišką Kalbomõkslį. Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo sąlygomis hektografavimas tapo parankiu publikavimo būdu.Šio tyrimo objektas – išlikę hektografuoto Jauniaus Lietuviško kalbomokslio egzemplioriai, saugomi Lietuvos atminties institucijose. Tikslai keli: patikslinti šio darbo hektografavimo istoriją, nustatyti ir aprašyti išlikusius egzempliorius, įvertinti jų funkcionavimą XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Siekiant šių tikslų pirmiausia de visu apžiūrėti visi išlikę egzemplioriai, įvertinta būklė, įrišas, atlikta lyginamoji analizė. Lietuviško kalbomokslio funkcionavimui ištirti nustatytos egzempliorių proveniencijos, analizuoti rankraštiniai prierašai, taisymai, kitos skaitytojų paliktos žymos. Jų analizė leidžia įvertinti šio darbo sklaidą ir reikšmingumą XIX a. pabaigoje, lietuvių bendrinės kalbos kūrimosi laikotarpiu. Be to, skaitytojų pažymėtos klaidos galėtų pasitarnauti ieškant iki šiol nenustatyto Lietuviško kalbomokslio protografo – konspektų, kurie buvo hektografuoti

Rašytinės žinios ir jų poveikis visuomenės pažangai: Kosovo atvejis

The history of publishing books in Albanian in Kosovo covers the same period as the cultural, educational and political institutionalization of the Albanian society of Kosovo. This parallel development between the book and the institutions made the publishing culture and the institutional culture grow side by side and help mature each other. Therefore, for the Albanian culture in Kosovo, the development and profiling of the book, publishing and publishing houses have a special value because it was only through the book that Kosovo Albanians could be a special cultural and social voice in the Balkan region. Given the importance that the book in Albanian has had for Kosovo Albanians, this article explores the history of Albanian book publishing in Kosovo and its significant impact on the cultural, educational, and institutional development of Albanian society in the region. Despite the lack of a comprehensive understanding of the origins and evolution of Albanian book publishing in Kosovo, this research aims to construct a detailed chronology of its development, including the establishment of the first publishing houses, and to analyse the influence these developments have had on Albanian society. Through the statistical bibliographic method, we will not only recount the history of Albanian book publishing but also uncover insights into the typology of publishing, which has evolved over the decades.Straipsnyje yra nagrinėjama albaniškų knygų leidybos Kosove istorija bei jos įtaka albanų tautinės bendruomenės kultūrinei, švietimo ir institucinei raidai regione. Kadangi trūksta išsamių, visapusiškų, visą vaizdą atspindinčių tyrimų apie albaniškų knygų leidybos ištakas ir raidą Kosove, šiuo tyrimu siekiama šią spragą užpildyti ir atskleisti išsamią leidybos raidos chronologiją, įskaitant pirmųjų leidyklų įkūrimą, bei išanalizuoti albaniškų knygų leidybos įtaką albanų visuomenei. Tokiam tikslui pasiekti autorė pasitelkė statistinį bibliografinį metodą, kuris leido ne tik atskleisti albaniškų knygų leidybos istoriją, bet ir pastebėti leidinių tipologijos pokyčių tendencijas, vykusias pastaraisiais dešimt­mečiais

Vaizdinių galia: vaizdinė vietinių Ukrainos SSR laikraščių kalba XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje

Along with textual articles, the local press of the Ukrainian SSR in the early 1930s often contained visual elements, which, despite their poor quality, had enormous propagandistic potential. These newspapers were predominantly targeted at the rural population and communicated with their audience in a direct and prescriptive manner. Moreover, because of strong censorship, they were never illustrated by images that would reflect the actual socio-economic problems and thus compromise the Soviet regime. Therefore, the aim of this article is to define the major types of images that were published in the raion (i.e., province) level newspapers of the Ukrainian SSR and explore the messages they conveyed. In particular, by using the animal code and referring to well-known idioms, caricatures shaped the image of both domestic (‘kulaks’, priests, etc.) and foreign (Western capitalist countries) enemies. In contrast, numerous portraits of the communist chiefs and the most productive workers, both male and female, constructed the gallery of role models for the readers. At the same time, the basis of the newspapers’ visual content was the staged group portraits and photographs of people at work and industrial landscapes, depicting an idealized ‘communist paradise’ – a pseudo-reality of rapid and successful economic changes. The newspapers also utilized the images of Soviet and Western weapons and/or military personnel, trying to keep the readers in a state of readiness for possible military aggression without simultaneously causing panic. In addition, monumental, complex, and multi-layered illustrations, similar to traditional political posters, were often included in the press issues devoted to the State holidays. Many of them featured the images of a perfect Soviet man or woman, and embodied the greatness of the USSR. Finally, the emotional, simple, and straightforward visual language of the Ukrainian SSR raion press aimed to mobilize the population for selfless work “in favor of their socialist Motherland” and actively support the Soviet Government’s policies.XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje Ukrainos SSR vietinė spauda, be tekstinių straipsnių, dažnai spausdindavo vizualinius elementus, kurie, nepaisant prastos kokybės, turėjo didžiulį propagandinį potencialą. Šie laikraščiai, skirti daugiausia kaimo gyventojams, su savo auditorija bendravo tiesioginiu ir nurodomuoju tonu. Be to, dėl griežtos cenzūros jie niekada nebuvo iliustruojami vaizdais, atspindinčiais realias socialines ir ekonomines problemas bei taip kompromituojančiais sovietinį režimą. Todėl šio straipsnio tikslas yra ištirti Ukrainos SSR rajonų (t. y. provincijos) lygmens laikraščiuose vyravusius publikuotus vaizdinius tipologiniu bei komunikaciniu aspektais. Tyrimo išvados leidžia teigti, kad pasitelkiant gyvūnų simbolizmą bei žinomas idiomas, taip pat karikatūras buvo formuojami tiek vidaus („buožių“, kunigų ir kt.), tiek išorės (Vakarų kapitalistinių šalių) priešų įvaizdžiai. Tuo tarpu komunistų vadų ir produktyviausių darbuotojų (tiek vyrų, tiek moterų) vaizdais skaitytojams buvo kuriami sektinų pavyzdžių įvaizdžiai. Tuo pat metu laikraščių vizualinio turinio pagrindą sudarė inscenizuoti grupinių portretų ir dirbančių žmonių nuotraukos bei pramoniniai vaizdai, rodantys idealizuotą „komunistinį rojų“ – pseudorealybę, turėjusią atspindėti neva sparčius ir sėkmingus ekonominius pokyčius. Laikraščiuose taip pat buvo naudojami sovietinių ir Vakarų ginklų ir (arba) karinio personalo atvaizdai, siekiant išlaikyti skaitytojų pasirengimo galimai karinei agresijai būseną, tačiau nekeliant panikos. Be to, monumentalios, sudėtingos ir daugiasluoksnės iliustracijos, primenančios tradicinius politinius plakatus, dažnai buvo įtraukiamos į spaudos leidinius, skirtus valstybiniams minėjimams. Daugelyje jų buvo vaizduojami tobulai atrodantys sovietiniai vyrai ir moterys, atspindintys SSRS didybę. Galiausiai galima teigti, kad vietinei Ukrainos SSR rajonų spaudos vizualinei kalbai buvo būdingas emocingumas, paprastumas ir betarpiškumas, kurių tikslas – mobilizuoti gyventojus nesavanaudiškam darbui „savo socialistinės Tėvynės labui“ ir aktyviai remti sovietų valdžios politiką

Radvilos Našlaitėlio knyga „Kelionė į Jeruzalę“: Branevo (1601) ir Antverpeno (1614) laidos knygos meno aspektu

This article examines two Latin editions of Mikołaj Krzysztof Radziwiłł the Orphan’s book Journey to Jerusalem (Ierosolymitana peregrinatio) – the Braniewo (1601) and Antwerp (1614) editions. It compares the illustrations, the book format, the title pages, and typographical elements of both editions. The comparison of these two book variants from the perspective of book art was made possible by the surviving and newly published correspondence between the patron, Jesuit Jan Aland, the publisher Balthasar Moretus, and Duke Radziwiłł’s trusted agent in Paris, Ottho van der Palen (Otto à Palen). A question is raised in the article why the Plantin-Moretus printing house was selected for the book’s publication when descriptions of the journey had already been printed in Latin, Polish, and German. This article also brings up and discusses more broadly the questions of book art and printing of that time, by comparing the production of local presses with one of the most renowned European printing houses at the time, namely, Plantin-Moretus. Straipsnyje tiriamos dvi lotyniškos Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio knygos Kelionė į Jeruzalę laidos – Branevo (1601) ir Antverpeno (1614). Lyginamos abiejų laidų iliustracijos, knygos formatas, antraštiniai lapai ir knygų tipografikos elementai. Palyginti du knygos variantus knygos meno aspektais įgalino išlikę ir naujai publikuoti susirašinėjimo laiškai tarp užsakovo jėzuito Jano Alando, leidėjo Baltazaro Moreto ir kunigaikščio Radvilos reikalų patikėtinio Paryžiuje Oto Paleno (Ottho van der Palen; Otto à Palen). Keliamas klausimas, kodėl knygos leidybai buvo pasirinkta Plantino-Moretų spaustuvė, kai jau buvo išspausdintas Kelionės aprašymas lotynų, lenkų ir vokiečių kalbomis? Straipsnyje keliami ir plačiau nagrinėjami to laiko knygos meno ir spaudos klausimai, lyginant vietinės ir vienos labiausiai Europoje žinomos Plantino-Moretų spaustuvių produkciją

„Mielaširdingystės draugystė“, arba masonai XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuviškoje periodinėje spaudoje

This article presents Lithuanian publications related to the Masonic society which appeared in the late 19th and early 20th century Lithuanian perio­dical press (both in Prussian Lithuania and in the Lithuanian lands of the Russian Empire). It discusses the image of Freemasons in the press dedicated to Lithuanian lands in both empires. The study presents the number of publications released in of the two Lithuanian territories under discussion and identifies the periodicals that published them. It also reveals the cultural context of Masonic-related publications in the periodical press (indicating the authors of the publications, the names of periodical editors, and discussing their connection to the cultural world). The topic of Freemasonry-related Lithuanian publications in the periodical press has not been discussed in detail until now.Straipsnyje pristatomos su masonų draugija susijusios lietuviškos publikacijos, pasirodžiusios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuviškoje (tiek Prūsijos, tiek Didžiosios Lietuvos) periodinėje spaudoje, aptariamas masonų įvaizdis Prūsijos Lietuvai ir Didžiajai Lietuvai skirtoje spaudoje. Tyrime pristatomas abiejose Lietuvos dalyse paskelbtų publikacijų skaičius, įvardijami jas spausdinę periodiniai leidiniai. Taip pat atskleidžiamas su masonais susijusių publikacijų periodinėje spaudoje kultūrinis kontekstas (nurodomi publikacijų autoriai, periodinių leidinių redaktorių vardai, aptariamas jų ryšys su kultūros pasauliu). Su masonais susijusių lietuviškų publikacijų periodinėje spaudoje tema iki šiol nebuvo išsamiau aptarta

Vaškinių lentelių restauravimo specifika: Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomų lentelių atvejis

This research is a case study focusing on a historical artifact designated as a written heritage document (wax tablet), recorded and preserved at Vilnius University Library. This particular specimen is the only known one in Lithuania and is considered a valuable unique item. The wax tablets were restored in 2023–2024, and the restoration process revealed interesting technological and cultural facts. The aim of this article is to present the methodology for restoring wax tablets, using the example of the tablets preserved at Vilnius University Library. The research methods included a detailed analysis of the wax tablets, the determination of their technological characteristics, and historical contextualization. Emphasis is placed on utilizing the practical and theoretical benefits gained during the restoration process for scientific purposes. The study systematically analyzes the historiography of wax tablets, their development and experiences, the geographical distribution of such artifacts, their connection to Lithuania, and their functional peculiarities. It also examines the means and materials used for tablet production, as well as the technology and specifics of their restoration.Tiriamasis darbas yra atvejo analizė, kurios objektas – rašytiniam dokumentui skiriamas paveldo istorinis artefaktas, užfiksuotas ir saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje (toliau – VUB). Šis egzempliorius Lietuvoje yra vienintelis žinomas ir laikytinas vertingu unikumu. 2022–2024 m. vaškinės lentelės buvo restauruotos, restauravimo metu nustatyta įdomių technologinių ir kultūrinių faktų. Šiuo straipsniu siekiama pristatyti vaškinių lentelių restauravimo metodiką VUB saugomų lentelių pavyzdžiu. Tyrimo metodai apėmė detalią vaškinių lentelių analizę, jų technologinių ypatybių nustatymą bei istorinę kontekstualizaciją. Akcentuojama restauravimo proceso metu sukaupta praktinė ir teorinė nauda mokslui. Tyrime sistemingai analizuojama vaškinių lentelių istoriografija, jos raida bei patirtis, objekto egzempliorių paplitimo lokacija, jų ryšys su Lietuva ir funkcionavimo ypatumai, lentelių gamybos priemonės ir medžiagos, restauravimo technologija ir specifika