F. Dostojevskio pogrindžio žmogus ir jo priekaištai modernybei

Fyodor Dostoevsky’s literary art has served for centuries as a source of inspiration for scholars of different disciplines, opening up inexhaustible avenues of insight into human existence. The symbolic subtext of the article is an attempt to apply sociological imagination to the review of a literatural masterpiece, reconstructing and conceptualizing the author’s attitudes towards modernization. The academic intrigue stems from the question – how does modernization define a person and how does a person feel in a new society? Dostoevsky’s prominent conflict between the underground man and the social determinants that oppress him is conceptualized from sociological point of view. Through systematic and comparative analysis, the article also highlights Dostoevsky’s attitude to modernization, which is discussed in the broader context of ideas in E. Durkheim’s, Z. Bauman’s, V. Kavolis’s, Ch. Taylor’s, R. Inglehart’s, A. Giddens’s, etc. works.Rašytojo Fiodoro Dostojevskio (1821–1881) talentas jau šimtmečiais tarnauja kaip įkvėpimo šaltinis skirtingų disciplinų tyrinėtojams, atverdamas neišsemiamus žmogaus egzistencijos pažinimo kelius. Simbolinė straipsnio potekstė – bandymas pritaikyti sociologinę vaizduotę grožinės literatūros kūrinio aptarimui, rekonstruojant ir konceptualizuojant autoriaus nuostatas modernizacijos atžvilgiu. Akademinė intriga plaukia iš klausimo – kaip modernizacija veikia žmogaus savivoką ir kaip žmogus jaučiasi naujoje visuomenėje? Bandoma konceptualizuoti Dostojevskio išryškintą konfliktą tarp pogrindžio žmogaus ir jį tramdančių socialinių determinantų. Pasitelkus sisteminę ir lyginamąją analizes, straipsnyje, remiantis „Užrašais iš pogrindžio“, išryškinama Dostojevskio modernizacijos samprata, kuri aptariama platesniame socialinių mąstytojų (E. Durkheimo, Z. Baumano, V. Kavolio, Č. Teiloro, R. Ingleharto, A. Giddenso ir kt.) idėjų kontekste. Подпольный человек Ф. Достоевского и его упреки в адрес современности Талант Федора Достоевского на протяжении веков служил источником вдохновения для ученых самых различных дисциплин, открывая разнообразные пути к пониманию человеческого бытия. Символический подтекст статьи – попытка использовать социологическое воображение при обсуждении художественного произведения для того, чтобы реконструировать и концептуализировать отношение автора текста к модернизации. Академическая интрига проистекает из вопроса: как модернизация влияет на самопонимание человека, и как он себя чувствует в новом обществе? Подчеркнутый Достоевским конфликт между подпольным человеком и угнетающими его социальными детерминантами концептуализируется с социологической точки зрения. Посредством системного и сравнительного анализа, с опорой на «Записки из подполья», в статье освещается отношение Достоевского к модернизации, которое рассматривается в достаточно широком контексте идей социальных мыслителей (Э. Дюркгейма, З. Баумана, В. Каволиса, Ч. Тейлора, Р. Инглхарта, Э. Гидденса и др.).Ключевые слова: Достоевский, современность/модерность, культура, ценность человека, общество

On Joint Distribution of General Dirichlet Series

In the paper a joint limit theorem in the sense of the weak convergence in the space of meromorphic functions for general Dirichlet series is proved under weaker conditions as in [1]

Lietuvos energetinio saugumo diskurso formavimas: politikų, mokslininkų ir žiniasklaidos vaidmuo

This article makes use of discourse analysis to examine the interrelation of politics, science and media in the Lithuanian discourse on energy security. It argues that, considered as a discursive formation in Foucault’s terms , this energy security discourse is still in the early stages of its development: within it, politicians, scientists and media commentators have different arguments, orientations, procedures, terminologies and finally goals. There is for example no clear rational framework for using scientific arguments in the context of politics. It is also unclear how the media can serve as a substantive watchdog over government policy towards energy. Further, scientific writing noticeably lacks communicative efficacy, the effect being to restrict the potential of scientific discourse in helping politicians make more sustainable decisions, and in helping media commentators to ground their arguments on a more solid and scientific basis. All of this leads to a rather spontaneous and elementary discursive formation, one which does not permit the realisation of more consistent and complete state policies towards energy security.Straipsnyje, analizuojant politinį, mokslinį ir žiniasklaidos diskursus bei parodant jų tarpusavio santykius, atskleidžiami viešojo Lietuvos energetinio saugumo diskurso formavimo ypatumai. Diskurso analizė paremta M. Foucault teikiamais diskurso analizės principais (Foucault 1972; Foucault 1998). Siekiama parodyti politinio, mokslinio ir žiniasklaidos diskursyvaus žinojimo kryptį, jų kūrimo trajektorijas, sutinkamas įsitvirtinimo strategijas bei konkuravimo taškus. Analizuoti diskursai pasižymi skirtinga orientacija, autentiška terminologija, naudojamomis specifinėmis diskurso argumentų autorizacijos procedūromis. Formuojant viešąjį Lietuvos energetinio saugumo diskursą santykiai tarp politikų, mokslininkų ir žiniasklaidos dar tik formuojasi. Kol kas nematyti aiškių principų, kaip politiniame diskurse galėtų būti racionaliau panaudojami moksliniai argumentai arba kaip žiniasklaida galėtų paskatinti valdžią labiau argumentuoti realizuojamos energetikos politikos atitikimą visuomeniniam interesui

Psychosocial risk factors associated with depression in school adolescents from 13 to 17 years of the Liceo Patria Educational Institution of the city of Bucaramanga in the 2011 school year

La depresión es una enfermedad crónica e incapacitante cuya incidencia en la adolescencia es motivo de preocupación por los graves desencadenantes que ocasiona en esta etapa del ciclo vital: suicidio, consumo de sustancias legales o ilegales, conductas delictivas, fracaso escolar etc. La intervención y detección temprana del trastorno depresivo en la adolescencia contribuye de manera significativa en el desarrollo adecuado de la salud mental de éstos y en las etapas posteriores a ésta. La propuesta de investigación se centra en describir los factores de riesgo psicosocial asociados a la depresión en adolescentes de ambos sexos, escolarizados con edades entre los 13 y 17 años de edad. El procedimiento para alcanzar los objetivos de la investigación se harán a través de la aplicación de un instrumento que indaga los factores psicosociales de los adolescentes entre los que se encuentran variables sociodemográficas, variables que indican algún tipo de trastorno mental y variables sobre factores de riesgo en la adolescencia. Los resultados obtenidos servirán para que la institución educativa Liceo Patria implemente campañas de sensibilización, promoción y prevención del trastorno depresivo en los adolescentes de dicha institución.Resumen 1. Planteamiento del Problema 2. Objetivos 3. Formulación del problema 4. Antecedentes 5. Diseño metodológico preliminar 6. Cronograma 7. Presupuesto Bibliografía CitadaEspecializaciónDepression is a chronic and disabling disease whose incidence in adolescence is a cause for concern due to the serious triggers it causes at this stage of the life cycle: suicide, consumption of legal or illegal substances, criminal behavior, school failure, etc. The intervention and early detection of depressive disorder in adolescence contributes significantly to the proper development of their mental health and in the stages after it. The research proposal focuses on describing the psychosocial risk factors associated with depression in adolescents of both sexes, school aged between 13 and 17 years of age. The procedure to achieve the objectives of the research will be done through the application of an instrument that investigates the psychosocial factors of adolescents, among which are sociodemographic variables, variables that indicate some type of mental disorder and variables on risk factors in adolescents. adolescence. The results obtained will help the Liceo Patria educational institution to implement campaigns to raise awareness, promote and prevent depressive disorder in adolescents from said institution

A mixed joint universality theorem for zeta‐functions

In the paper, a joint universality theorem for the Riemann zeta‐function and a collection of periodic Hurwitz zeta‐functions on approximation of analytic functions is obtained. First published online: 10 Feb 201

Nauja knyga apie Klaipėdos istoriją ir archeologiją : recenzija

Recenzijoje pristatomas Vlado Žulkaus knyga „Viduramžių Klaipėda : miestas ir pilis, archeologija ir istorija“ darbas apie Klaipėdos raidą viduramžiais ir XVI−XVIII a., kritiškai žvelgiama į atliktą miesto, pilies raidos tyrimą, paremtą daugiausiai archeologijos duomenimis. Monografija yra nuoseklaus Klaipėdos archeologijos ir istorijos tyrinėjimo rezultatas. Tai naujas, pozityvus reiškinys Lietuvos archeologijos, istorijos istoriografijoje. Reziumuojant teigiama, kad Vlado Žulkaus monografija − tai didelis mokslinis darbas, kaip jis pats rašo „stengiantis klijuoti laiko išsaugotas šukes, pagauti senosios Klaipėdos dvasios šešėlį“. Knyga vertinga ne tik tuo, kas „suklijuota“ ir paskelbta, bet ir tuo, kad ji paryškino problemiškiausias pilies ir miesto istorijos bei archeologijos vietas, kurias galima bus atskleisti tik kryptingai tęsiant archeologinius tyrimus ir ieškant naujų, iki šiol nežinomų istorinių šaltinių.The review presents the book “Viduramžių Klaipėda: miestas ir pilis, archeologija ir istorija” [Klaipėda in the Middle Ages: City and Castle, Archaeology and History] by Vladas Žulkus. It is a work on the development of Klaipėda in the Middle Ages and the 16th–18th c. The review critically evaluates the conducted research of the development of city and castle, based mainly on archaeological data. The monograph is the result of a consistent investigation of Klaipėda’s archaeology and history. It is a new positive phenomenon in the historiography of Lithuanian archaeology and history. The reviewer resumes that the monograph of Žulkus is a huge scientific work, as the author writes “trying to glue together the fragments preserved by time and catch the shadow of the old Klaipėda spirit”. The book is valuable not only in what is “glued together” and published, but also in the fact that it emphasises the most problematic issues in the history and archaeology of the city and castle, which might only be revealed through a further targeted archaeological research and the search for new, so far unknown historical sources

Contours of civil society in "Metmenys” (1986-1996)

The journal “Metmenys” [Outline] was the semiofficial newspaper of a large group of emigrants, which served as an instrument to express the viewpoints that were in some way related to the Lithuanian aspect. A large share of Lithuanian emigrants published their texts in “Metmenys”. Yet this paper focuses only on the rhetoric of Vytautas Kavolis. On the one hand, such a choice was determined by a subjective wish of the author of the paper to analyse the texts of one of the most discerning Lithuanian sociologists. On the other hand, Kavolis was one of the initiators and editor of “Metmenys” for a long period of time, who also highly contributed to the journal. “Metmenys” was analysed seeking to ascertain the Lithuanian civil society contours imagined by Kavolis. Why only ten years? Having in mind that Kavolis was engaged in Lithuanian matters since youth, we could analyse his works over a longer time period, trying to grasp the contours of civil society. The last decade of his life was chosen in order to see whether and how the professor’s rhetoric changed in the context of Lithuania’s rebirth. The author aimed to find out how Kavolis reacted to the peripaetia in his homeland and which contextual details seemed to be most relevant to him. With regard to the fact that Kavolis retained sentimentality towards his homeland all his life, the author aimed to examine how the changing political and social situation affected the range of themes analysed by the professor. We could state that rhetoric actually changed; rather abstract issues were replaced by relatively specific themes which are presented in this paper

Change of the values in contemporary Lithuanian sport

Kiekvienas kultūros produktas yra kultūrinis tekstas, parodantis tam tikras reikšmes ir vertybes. Turint omenyje, kad sportas kiekvienoje visuomenėje yra susijęs skirtingais ryšiais su kultūra, kalbėti apie sporto kultūrą įdomu dėl čia atsiskleidžiančių, kuriamų ir perkuriamų reikšmių ir stereotipų. Straipsnyje siekiama aptarti sporto kaip populiariosios kultūros teksto sampratą ir reprezentuojamų vertybių įvairovę. Kitaip tariant, sporto kaip populiariosios kultūros teksto analizė leidžia suprasti, kodėl sportas yra pripildomas besikeičiančių vertybių ir kodėl jos būtent tokios. Žvelgiant į sąsajas tarp sporto ir populiariosios kultūros, galima įžiūrėti tam tikrą vertybinę Lietuvos sporto populiarumo priežasčių kaitą: visuomenės dėmesys sporto pasaulio įvykiams yra didelis, tačiau vis dažniau jis interpretuojamas ne tiek per sportinių įvykių unikalumo pripažinimą, aptarimą ir analizavimą; kiek per jų svarbą ir reikšmę populiariosios kultūros kontekste. Aptartų pavyzdžių analizė rodo, kaip įvairūs skandalai ir dėmesys antraeiliams, su sportu mažai susijusiems, tačiau kasdieninėje rutinoje aktualizuotiems reiškiniams tarsi tampa sporto įvykių pakaitalu. Populiariosios kultūros siekis eskaluoti visuomenės fantazijas ir būti malonumo šaltiniu, apsunkina sporto raidai reikalingą esminių sporto problemų identifikavimą.During the second half of the 20th century, professional sport was penetrated by tendencies of reflexive modernity. Sport is now driven and could be described by the interrelated processes of commercialization (exploitation of an object or practice for capital gain), corporatization (the structuring of sport for profit maximization) and spectacularization (the production of entertainment driven experiences) (Andrews 2009). Sport has always been related with entertainment, but today we can see the attempts to transform sport to a source of pleasure. The aim of the paper is to discuss the change of the values represented by sport as a cultural text. Wide range consumption of sport (interest in sports news, events attendance, victories celebration, attribute consumption, etc.) shows that sport has become a source of public amusement, pleasure and entertainment. By creating and recreating, echoing and reinforcing existing values, sport is being developed as a text of popular culture. The main characteristic of popular culture is its formation: never-ending interpretations of the same cultural texts. Sport as a source of pleasure is never built from news or sporting events. The meaning of pleasure is being built by the users themselves by interpreting these news and events. For example, victory or defeat are usual practice in sport as well as games, trainings etc. Sensational victory or disappointing defeat is made by consumers. The meanings of sporting events are created in particular contexts which are determined by a specific social context. The importance of popular culture texts lies in constant circulation, interpretation and reinterpretation process, but not in the texts themselves. Texts are undoubtedly the most important actors in the process, but they must be interpreted among other cultural texts and particular social reality (Fiske 2005: 4). Popular culture texts are not sufficient in themselves, they are inadequate, lonely and isolated. Their meanings are not perfected. They are built to provoke meanings and pleasures. Complete and full-fledged they become when are inserted in people’s daily routine and everyday culture. That is why sport is no longer just a sport in the context of pop culture, it is arena of celebrities, a place filled with popular illusions and promises of its fulfillment. Looking at the relationship between sport and pop culture, it is possible to notice certain causes of the values change in contemporary Lithuanian sport: public attention and awareness of the sports world events are great, but more often they are interpreted, not through the recognition, discussion and analysis of the uniqueness of sports events, but through their importance and significance to popular culture in general. The analysis of discussed examples showed how various scandals and focus on secondary, with a little sports-related, but actualized in the daily routine events, are becoming a substitute of sporting events. The desire of popular culture to escalate public imagination and become a source of pleasure, compound the identification of the major sporting problems. However, Lithuania is not an exception in this process, finally, the penetration of popular culture in the sports is not evil in itself. The criticism of sport as a popular culture text is related, not with the attempt to eliminate the manifestations of popular culture, but with the attempt to identify the existing reality and open up for opportunities and various alternatives

The Boundaries of Lithuanian Civil Society and Conflicts for it

Pilietinės visuomenės ribas galima nesunkiai apibrėžti kuomet kalbama apie institucionalizuotą jos dalį, t.y., analizuojant formalias pilietinės visuomenės organizacijas galima išsiaiškinti ką jos gali daryti, ką ir kaip daro, kokie saisto bendravimo su valdžia bei verslu santykiai bei kaip reglamentuojama jų struktūra. Kitaip sakant, pilietinė visuomenė gali būti apibrėžta aiškių įstatymų, nužyminčių jos ribas ir jų formavimo galimybes. Tuo tarpu problema iškyla kuomet bandoma aptarti neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės indėlį į pilietinės visuomenės ribų formavimą. Kyla klausimas kaip veikia neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės grupės, kokia yra jų tarpusavio ir jų santykių su valdžia bei verslu struktūra, kaip jos prisideda prie ribų formavimo? Pilietinė visuomenė yra ne tik kooperacijos, solidarumo ir bendradarbiavimo sritis, pasižymėdama nuomonių ir idėjų pliuralizmu bei skirtingumu, kartu ji yra ir konfliktų tarp skirtingų subjektų sritis. Konfliktų metu, skirtingi pilietinės visuomenės veikėjai siekia atstovauti savus interesus. Konfliktų eskalacija ir deeskalacija, padeda atpažinti tam tikrų pilietinės visuomenės dalyvių interesų legitimaciją ir delegitimaciją, todėl konfliktų tyrimai, analizuojant dalyvių strategijas, veiklas, rezultatus ir jų sąsajas su poveikiu pilietinei visuomenei, tampa svarbiu pilietinės visuomenės ribų tyrimų pjūviu ir leidžia suprasti pilietinės visuomenės ribų formavimo aspektus. Konfliktų tyrimai padeda suvokti analizuojamo reiškinio organizacinę sandarą, formavimosi principus, integracinius veiksnius bei ribas, ką ir siekiama paaiškinti šioje disertacijoje.The boundaries of civil society can be easily defined when it comes to an institutionalized part of it, i.e., by analyzing formal civil society organizations, to find out what they can do, what and how they do, what is binding interaction with government and business relations, as well as their governing structure. In other words, civil society can be defined by clear laws which define its boundaries and possibilities of their formation. Meanwhile, the problem arises when trying to discuss civil society's contribution to the formation of civil society’s boundaries. The question arises how noninstitutionalized civil society’s groups function, what structure is between them and their relations with government and business, how they contribute to the formation of boundaries? Civil society is both a cooperative solidarity and cooperation area and that civil society is an area of conflict by having opinions and ideas of pluralism and diversity. During conflicts, different civil society’s subjects aim to represent their own interests. Such escalation and de-escalation of social conflict help to identify interest legitimacy and delegitimacy of certain civil society subjects, therefore, in the analysis of strategies, activities outcomes and impacts their relationship with civil society, conflict studies become an important research angle of the boundaries of civil society, which allow to understand the aspects of the boundary formation of civil society. Conflict research helps to understand the organizational structure of the analyzed phenomenon, the formation of the principles, integrative factors and boundaries ant that is what dissertation aims to achieve.Vytauto Didžiojo universiteta