Microbiota alterations in proline metabolism impact depression

The microbiota-gut-brain axis has emerged as a novel target in depression, a disorder with low treatment efficacy. However, the field is dominated by underpowered studies focusing on major depression not addressing microbiome functionality, compositional nature, or confounding factors. We applied a multi-omics approach combining pre-clinical models with three human cohorts including patients with mild depression. Microbial functions and metabolites converging onto glutamate/GABA metabolism, particularly proline, were linked to depression. High proline consumption was the dietary factor with the strongest impact on depression. Whole-brain dynamics revealed rich club network disruptions associated with depression and circulating proline. Proline supplementation in mice exacerbated depression along with microbial translocation. Human microbiota transplantation induced an emotionally impaired phenotype in mice and alterations in GABA-, proline-, and extracellular matrix-related prefrontal cortex genes. RNAi-mediated knockdown of proline and GABA transporters in Drosophila and mono-association with L. plantarum, a high GABA producer, conferred protection against depression-like states. Targeting the microbiome and dietary proline may open new windows for efficient depression treatment

Savižudybių mediciniški ir visuomeniški aspektai Lietuvoje XX amžiaus pirmojoje pusėje

Tyrimo tikslas. Nustatyti savižudybinio elgesio paplitimo ir prevencijos ypatumus XX amžiaus pirmoje pusėje. Tyrimo metodai ir objektas. Taikytas analitinis tyrinėjimų metodas remiantis mokslinių darbų paieška, kritine straipsnių analize ir pateiktos interpretacijos. Pagrindinis tyrimo objektas buvo moksliniai straipsniai, paskelbti Lietuvos mokslo leidiniuose XX a. pirmoje pusėje. Tyrimo rezultatai ir išvados. Atlikus temos apie savižudybes paiešką Lietuvos mokslo žurnaluose buvo rastos 9 publikacijos: du straipsniai apie originalius mokslinius savižudybių tyrimus, du straipsniai apie atliktą praktinį darbą, keturi apžvalginiai ir informaciniai straipsniai, viename pateiktas teorinis savižudybių rizikos faktoriaus aptarimas. Straipsnius apie savižudybę skelbė įvairių profesijų mokslininkai: keturi psichiatrai, du patologoanatomai ir teismo medikai, po vieną straipsnį vidaus ligų gydytojas, chirurgas ir teisininkas. Nusižudymų skaičius Lietuvoje XX amžiaus pirmoje pusėje buvo vienas mažiausių Europoje, pvz., 1929 m.: Lietuvoje – 9 /100 000 gyv., Austrijoje – 39,9, Vokietijoje – 33,2, Vengrijoje – 29,0, Šveicarijoje – 26,1, Japonijoje – 24,5, Prancūzijoje – 24,5, Danijoje – 24,5, Didžiojoje Britanijoje – 17,6, Švedija – 15,0, Italijoje – 9,5. Populiariausias savižudybės metodas buvo nusinuodijimas – 41,0% (daugiausia actu), pasikardavo – 19,6%. Taigi mechaniškos savižudybės priemonės buvo mažiau populiarios. Tarp mėginančių nusižudyti tris kartus daugiau buvo moterų. Daugiausia mėgino žudytis 20–29 metų amžiaus – 56%. Vienas iš siūlomų prevencijos būdų buvo toks: actas turi būti pardavinėjamas ūkio reikalams ne koncentruoto pavidalo, bet skiedinys, ne stipresnis kaip 30%; kitas – sustiprinti jaunimo charakterį gyvenimo kovai, t. y. svarbus mokyklos ir bažnyčios vaidmuo; trečias – kiekviename mieste įsteigti savižudybių prevencijos biurus ir kt. Pateikta įvairi informacija apie epidemiologinius, klinikinius, visuomeninius, prevencinius ypatumus, būdingus to meto ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Galima patikimai teigti, kad Lietuvoje savižudybinis elgesys buvo mažiau paplitęs negu daugelyje pasaulio šalių. Žemas savižudybių rodiklis rodo, kad lietuviai neturėtų būti genetiškai nulemta savižudybiniam elgesiui tauta. Raktažodžiai: savižudybės, paplitimas, klinika, prevencija, Lietuva, XX a. pirmoji pusė.Main Aim: characterize the epidemiology and prevention measures of suicidal behaviour in Lithuania in the first half of the XX century. Methods and Object. Using an analytical method, this investigation focused on the search for scientific publications relating to suicide, the critical analysis of these publications and subsequent interpretation of the main findings. The main objects of interest were research articles published in Lithuanian scientific journals in the first half of the XX century. Results and Conclusions. As a result of extensive search, nine articles related to the suicide theme were located in Lithuanian scientific journals from the first half of the 20th century: two articles on original scientific suicide research, two articles on practical work, four review and informative articles and one providing theoretical discussion of suicide risk factor. The authors of these articles were scientists of various professions: four psychiatrists, two pathologoanatomists and forensic experts, one doctor of internal medicine, a surgeon and a lawyer. The suicide rate in Lithuania in the first half of the XX century was one of the lowest in Europe, e.g., in 1929: Lithuania - 9/100 000 inhabitants, Austria - 39.9, Germany - 33.2, Hungary - 29.0, Switzerland - 26.1, France - 24.5, Denmark - 24.5, Great Britain - 17.6, Sweden - 15.0, Italy - 9.5. The most popular methods of suicide were poisoning, mostly by acetic acid, (41.0%) and hanging (19.6%), i.e. mechanical means of suicide were less popular. In that period, women were 3 times more represented amongst those attempting suicide and most suicide attempts (56%) were made by persons in the age range 20-29. One of methods of prevention was the restriction of sale of industrial use concentrated acetic acid, allowing only the sale of vinegar solution (no more than 30%). Other of methods - strengthening the character of young people and emphasising the role of schools and churches in playing an important role and establishing suicide prevention offices in every city. The paper presents extensive information about the epidemiological, clinical, social and preventive aspects that were typical not only in Lithuania, but also in Europe at that time. This analysis of scientific publications show that Lithuania was less prone to suicidal behaviour than many other European countries almost one hundred years ago and thus Lithuania cannot be considered a country with a genetic predisposition to suicide, furthermore revealing that the current high rates of observed suicidal behaviour are a phenomina that have developed since that time. Key words: suicide, epidemiology, clinical manifestations, prevention, Lithuania, the first half of the XX century

Application of planar broadband slow-wave systems / Planariųjų plačiajuosčių lėtinimo sistemų taikymo sritys

Different types of planar broadband slow-wave systems are used for designing microwave devices. The papers published by Lithuanian scientists analyze and investigate the models of helical and meander slow-wave systems. The article carefully examines the applications of meander slow-wave systems and presents the areas where similar systems, e.g. mobile devices, RFID, wireless technologies are used and reviewed nowadays. The paper also focuses on the examples of the papers discussing antennas, filters and couplers that contain designed and fabricated meander slow-wave systems. Santrauka Mikrobangų įtaisams projektuoti plačiai taikomos įvairių konstrukcijų planariosios plačiajuostės lėtinimo sistemos. Lietuvos mokslininkų darbuose nagrinėjami spiralinių ir meandrinių lėtinimo sistemų modeliai, tiriamos jų savybės. Darbe aptariamos meandrinių lėtinimo sistemų taikymo sritys. Apžvelgiamos mobiliųjų įrenginių, radijo dažnio identifikavimo, belaidžio ryšio technologijų sritys, kuriose tokios sistemos yra dažniausiai taikomos. Pateikiami darbų, kuriuose taikant meandrines lėtinimo sistemas projektuojamos bei gaminamos antenos, filtrai ir šakotuvai, pavyzdžiai. Reikšminiai žodžiai: planarioji plačiajuostė lėtinimo sistema, meandrinė lėtinimo sistema, taikymo sritys, antenos, filtrai