111 research outputs found
Šeimos poveikis paauglių lytiniam elgesiui
The aim of this article is to show the influence of family on teenagers’ sexual activity. The research that is described in the article is based on the answers of 1046 students (432 boys and 614 girls) of 14-17 years old. This article deals with a problem on family and its influence on teenagers’ sexual behaviour. The author stresses that the lack of love and attention bad relations between the members of family force its daughters and sons to look for this outside their home. The influence of Westem way of living, the occupation of women makes this situation very complicated and on the other hand - attractive to scientific research. The research that is in short presented and described in the article shows that 73,8% teenagers felt deprivation of emotions in the family and it has a direct influence on their sexual activities. The teenagers who didn't like their parents had more sexual activities. This all shows that we are to be very attentive to the problems of family if we wish to form an intellectually and emotionally mature society. It is very important for the development of the values of teenager to identify him/herself with the person he/she respects. Our results showed that 25,9% of boys and 27,0% of girls do not treat their mothers as an example they would follow, 31,5% and 43,3% correspondingly – do not treat their fathers as an example as well to discuss sex issues. The lack of love, emotional contacts, attention to the actual problems of teenagers are very important to children. The research shows that only 27,2% of girls and 33,0% boys would like to have the same relations in their future families as they do have now. This lets the author to make the conclusion that the influence of family on forming sexual behaviour of teenagers is very important. It also shows that the distance between children and their parents is growing.Straipsnyje atskleidžiamas šeimos poveikis paauglių lytiškumo raiškai. Remiantis empirinio tyrimo duomenimis, išryškinami šeimos socialinės aplinkos veiksniai, tėvų-paauglių ir tėvų tarpusavio santykių būdingiausi bruožai, lemiantys ankstyvą paauglių seksualinę patirtį
Motinų bendravimo su paaugliais lytiškumo temomis įsivertinimas ir lūkesčiai
This article reviews survey data obtained through anonymous questionnaires of 779 mothers on the website apklausa.lt. on their perceptions, emotional well-being, and expectations of communication with adolescents on sexuality issues. The majority of the survey participants think that they can talk openly with their daughters and sons on various topics of sexuality(about emotional changes in adolescence, friendship and love to a person of a different gender, violence, abuse recognition and help, family importance to the individual and society, gender equality, equality of roles of men and women, etc.). Mothers, who have higher education degrees, are more likely to interact with their children about sexual orientation and gender stereotypes created by the media, mass culture, and advertising regarding body appearance and their impact on a person’s self-perception. The survey results showed that almost all mothers who participated in the survey (93.6%) perceived conversations with their children on sexuality / sexual relations topics as their responsibility i.e. associated with responsible motherhood, but 64.1% of mothers indicated that they felt uncomfortable, 51.8% of them felt disturbed and 65.9% – ashamed. Mothers hope that interviews with adolescents can help protect adolescents from risky sexual behaviour (63.4% of mothers expect that their daughter / son will not have sex in adolescence; 76.6% expect that adolescents are less likely to become pregnant and 72.5% mothers note that the child will be more resistant to peer pressure to have sex).Straipsnyje siekiama atskleisti motinų bendravimo su paaugliais lytiškumo temomis kognityvinį, emocinį įsivertinimą ir socialinius lūkesčius. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad dauguma motinų mano galinčios atvirai kalbėtis su dukromis ir sūnumis įvairiomis lytiškumo temomis. Beveik visos motinos pokalbius su vaikais lytiškumo temomis sieja su atsakinga motinyste, tačiau daugiau negu pusė motinų, kalbėdamos su vaikais, jaučiasi nemaloniai, sutrikusios, gėdijasi. Motinos viliasi, kad pokalbiai gali padėti apsaugoti paauglius nuo rizikingo lytinio elgesio
Mokyklos sveikatos ugdytojų vaidmenys
The data of various scientific researches reveal the indicators of children and youth health that arouse the concern of the society of Lithuania, and that presupposes the need for health education on the levels of family, educational institutions, communities and the whole society. School-age children experience health problems which are resulted by behaviour that is unfavourable for health and social environment conditions, stress, depression, anxiety, low self-esteem and rejection. Risk behaviour and social phenomena cause dangerously growing pace of youth health problems, therefore communities of general education schools get a special role to ensure effective health education. In the document of the World Health Organization (WHO) regarding health policy “Health-for-All Policy for the 21st century” (2000) it is maintained that by 2015 all population groups must be given the chance to get greater possibilities to live in healthy physical and social environment at home, school and in the local community, and 95 per cent of children should have to have a possibility to be educated at school that promotes health education. Systematic development of health education and stimulation of physical activity are emphasized in the program of the Government of the Republic of Lithuania (December 9, 2008 No. XI-52) in chapters “Healthy Man Means Healthy Society” (paragraphs 733-737), “Education and Information of Society” (paragraphs 778, 780, 810). When responding to the program planned by the government and increasingly growing need for health education services the safeguarding of a permanent health education in the system of formal and informal education and community that is inseparable from the implementation of the roles of health educators acquires significance.Vaikų sveikatos ugdymas – tarpdisciplininių mokslinių tyrimų objektas. Vaikų sveikatos ugdymo plėtra aktuali politikams, ugdymo ir sveikatos priežiūros specialistams, nes nuo to, kaip ji vertinama, analizuojama ir įgyvendinama, priklauso žmogaus ir tautos ateitis. Mokslo studija atskleidžia sveikatos ugdytojų vaidmenų įgyvendinimo bendrojo ugdymo mokykloje sudėtingumą istorinės raidos ir šių dienų mokinių sveikatos apsaugos bei švietimo pokyčių kontekstuose, išryškina sveikatos ugdytojų vaidmenų transformaciją mokyklos mediko ir mokytojo praktikoje, tarpprofesinio bendradarbiavimo poreikius, profesinių vaidmenų kompleksiškumą ir unikalumą, pateikia praktinių rekomendacijų švietimo ir sveikatos apsaugos politikams, bendrojo ugdymo mokyklų vadovams ir sveikatos ugdytojams. Sveikatos ugdytojų vaidmenų modeliavimas yra modernios, kintančius mokyklinio amžiaus vaikų ir jų tėvų poreikius atliepiančios bendrojo ugdymo mokyklos bruožas
Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Lietuvoje: pagrindiniai mokytojų patiriami iššūkiai
The purpose of this article was to analyse the challenges primary and subject teachers had experienced concerning the implementation of inclusive education in Lithuanian primary schools, progymnasiums and gymnasiums. In this study, 86 Lithuanian teachers reflected on their experiences of teaching in heterogeneous classes. The data were collected from 13 group interviews. The article highlights the challenges encountered by the primary and subject teachers in implementing inclusive teaching. The findings were arranged under four themes. Concerning teachers’ pedagogical competence, the teachers highlighted difficulties in differentiating their teaching and including the students with special educational needs in the classes’ social peer networks. Teachers also pointed out the need for multiprofessional collaboration and dialogue with parents. The themes were then interpreted in the theoretical frames of teachers’ professional competences. At a practical level, the study’s findings may help teacher educators understand the teacher competences needed to implement inclusive education and support them to develop existing teaching programs to target the successful implementation of inclusive education. At a conceptual level, this study presents evidence for preparing teachers to work in the conditions of striving towards inclusive education.Pagrindinė įtraukiojo ugdymo idėja – kokybiškas ugdymas(is) ir lygios galimybės visiems mokiniams nepriklausomai nuo jų ugdymosi poreikių. Tarptautiniame kontekste atlikti švietimo tyrimai (Määttä, Äärelä, and Uusiautti, 2018; Shepherd and West, 2016) rodo, kad mokytojams ir mokyklai kyla iššūkių įgyvendinant įtraukiojo ugdymo idėjas, išryškėja poreikis tobulinti mokytojų kompetencijas, kurios yra svarbios, siekiant sėkmingo įtraukiojo ugdymo realizavimo mokykloje. Įtraukiojo ugdymo kontekste profesinių kompetencijų tobulinimosi poreikį įvardija ir patys Lietuvos mokyklų mokytojai. Mokytojai reflektuoja ugdymo procesą, todėl svarbu analizuoti jų patirtis, siekiant atliepti jų kompetencijų tobulinimosi poreikius.Straipsnyje analizuojami iššūkiai, kuriuos patyrė pradinio ugdymo ir mokomųjų dalykų mokytojai įgyvendindami įtraukųjį ugdymą. Savo patirtis, ugdant mokinius heterogeninėse klasėse, reflektavo 86 įvairiose Lietuvos miestų ir rajonų mokyklose, įvairiose bendrojo ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) pakopose dirbantys mokytojai, turintys vyresniojo mokytojo arba mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją. Straipsnyje pristatomo tyrimo duomenims rinkti taikytas sutelktųjų grupių (angl. Focus group) pusiau struktūruotas interviu, leidžiantis atskleisti pasirinkto tyrimo reiškinio plotmę, nes tyrimo dalyviai, atsakydami į pateiktus klausimus ir girdėdami vieni kitų atsakymus, gali papildomai komentuoti ir reaguoti į kitų tyrimo dalyvių perspektyvas (Bloor et al., 2001; Patton, 2002). Tyrimo duomenys analizuoti, taikant teminę analizę. Temos buvo konstruojamos remiantis Allday, Neilsen-Gatti ir Hudson (2013) teoriniais samprotavimais apie sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui būtinus mokytojo gebėjimus. Į tai atsižvelgus, straipsnyje aprašomi radiniai buvo suskirstyti į keturias temas: Ugdymo diferencijavimas ir mokymosi proceso individualizavimas; Mokinių gerovė ugdymo(si) procese; Daugiaprofesinis komandinis darbas; Tėvų ir mokytojų dialogas.Tyrimas atskleidė, kad mokytojai darbe susidūrė su tam tikrais iššūkiais: įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas buvo sudėtingas, nes individualizuoto mokymosi, mokinių gerovės, daugiaprofesinio požiūrio į mokymą ir dialogo su tėvais idėjos negalėjo būti realizuotos tradiciniais mokytojų taikomais metodais ir ribotomis žiniomis apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą.Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti vaidmenis, galimybes ir kliūtis, su kuriomis susiduria pradinių klasių ir dalykų mokytojai, ugdydami mokinius heterogeninėse klasėse, numatyti būdus, kaip suteikti tikslingą paramą mokytojams, kaip pagerinti mokytojų profesinį tobulėjimą ir sprendimų priėmimo nacionaliniu, savivaldybių ir mokyklų bendruomenių lygmeniu procesą, kad tai prisidėtų prie sėkmingo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo. Be to, tyrimas praplečia kitų tyrėjų įžvalgas apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą skirtinguose sociokultūriniuose kontekstuose ir skirtinguose bendrojo ugdymo etapuose. Remiantis tyrimo rezultatais mokytojams įtraukiojo ugdymo srityje siūloma tobulinti ugdymo praktikos reflektavimo kompetenciją; gebėjimą įgyvendinti socialinio konstrukty-vizmo idėjomis grįstą mokymą(si), siekiant įgyti teigiamos įtraukiojo ugdymo patirties; mokytojo emocinį intelektą, kuris vaidina svarbų vaidmenį mokytojui sąveikaujant su mokiniais ir jų tėvais; bendradarbiavimo ir komandinio darbo kompetencijas
Mokytojų patirtys įgyvendinant ugdymo turinį: mokytojas, kaip švietimo politikos dalyvis, mokyklos bendruomenės narys ir profesionalas
The curriculum and its implementation are continuously at the centre of discussions of education policymakers, society and scientists. It is obvious that it is a teacher, who implements curriculum and seeks to achieve the quality of its implementation while reacting to the context of his practice, makes decisions based on his convictions and attitudes, knowledge about the educational process. This article endeavours to reveal teachers’experiences in implementing curriculum of Lithuanian comprehensive schools. The research raises the following question: how do teachers understand and experience the implementation of curriculum?
The phenomenography method was chosen for the research and a focus group interview method was used for data collection. 86 teachers of various subjects and primary school teachers, who have the qualification category of a teacher-senior or a teacher-methodologist, participated in the study.
The analysis of research results has shown that the implementation of curriculum is experienced by teachers through understanding of himself as a participant of educational policy, as a member of the school community, as a professional. These three categories, which were distinguished, comprise the space of the study results. Teacher’s empowerment and professional recognition are the leading elements of a successful implementation of curriculum. The research revealed that teachers understand the implementation of curriculum, which is delegated to them by education policymakers. Based on the fact, whether a task delegated to teachers is understood and provided with support, how they are trusted and allowed to participate in constructing and creating curriculum before and while implementing it. It depends on what position teachers willtake for a great measure. If the idea of curriculum seems understandable and meaningful, whereas goals and expectations correspond to real educational possibilities, if the efforts of teachers are valued and encouraged, and relationships of the members of the school community are based on cooperation, it could be expected that the implemented curriculum will be successful. In such a case, teachers will feel trust and support, and that will increase professional motivation, desire to develop and will strengthen self-esteem.Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai įgyvendina ugdymo turinį. Šis procesas apibūdinamas kaip kasdienis vyksmas, orientuotas į mokytojų galias konkrečiam ugdymo turiniui plėtoti, realizuoti ir įprasminti nuolatinėje ugdymo praktikoje. Fenomenografiniu tyrimu, kuriame dalyvavo 86 įvairių mokomųjų dalykų ir pradinio ugdymo mokytojai, nustatyta, kad ugdymo turinio įgyvendinimą mokytojas suvokia ir patiria kaip švietimo politikos dalyvis, mokyklos bendruomenės narys ir kaip profesionalas. Tik suvokdamas ugdymo tikslus ir tikėdamas tuo, kad geba tai įgyvendinti, mokytojas gali sutelkti visas savo kūrybines galias aukščiausiems pasiekimams konkrečiame ugdymo realybės kontekste. Todėl viena svarbiausių krypčių sėkmingai ugdymo turinio realizacijai yra mokytojo įgalinimas bei jo pripažinimas profesionalu ir lyderiu. Deja, tyrimas atskleidė, kad tyrime dalyvavę mokytojai dažniau linkę užimti pasyvumo arba atsitraukimo poziciją nei imtis lyderystės, diskutuojant ar inicijuojant ugdymo turinio kaitą, atpažinus deklaruojamo ugdymo turinio silpnybes ar susidūrus su kliūtimis ugdymo praktikoje
Auffassung der heutigen Jugend Uber die Liebe
The paper presents the phenomenological analysis of contemporary teenagers’ love concept on the basis of the research of their attitude towards love. A quantitative analysis of essays “My thoughts about love” written by 107 pupils aged 14–17 was conducted during the research. The research aimed to establish the area of expression of love and its perception level as well as to search for physical and spiritual manifestations in their evaluations
Sexual behaviour peculiarities of future spouses
The article includes an analysis of the results of anonymous questionnaire-based surveying of future spouses undergoing preparation for family lives at the Family Centre of Vilnius Archdiocese. The research involved 145 respondents. The aim of the present article is to clarify the sexual behaviour peculiarities of future spouses. The research results indicate that the initial age of sexual experiences is getting increasingly lower, and that sex begins 3-7 years before marriage. The motivations of first sexual relations reflect pragmatic interaction between two people not related with the wish to marry. Natural family planning requiring responsibility, respect and devotion from both the spouses is not popular, and the gift of life is not fully understood as a value
Auffassung der Heutigen Jugend Uber die Liebe
Bibliogr. str. galeZiel dieses Beitrages ist es die Erläuterung, was die Jugenlichen unter Bergriff Liebe verstehen. Bei der durchgeführten Untersuchung wurde das phänomenologische Verfahren angewendet. Als Grundlage dafür diente die Qualitätsanalyse von 107 Aufsätzen der 14-17 jährigen Schüler zum Thema "Meine Gedanken über die Liebe"Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
- …