Kaip Prešovo universiteto nefilologinių ir filologinių studijų programų studentai supranta tarpkultūrinės komunikacijos reikšmę verslo anglų kalbos dalykuose

Intercultural communication has been a widely discussed concept within the study of culture and communication in a social context. In classrooms today, intercultural communication is presented and explained even with greater variety than it is approached in theory and research. The aim of the paper is to analyse and compare the process of definition of intercultural communication in university textbooks with the definitions by philological and non-philological students of Business English courses at the University of Presov, to illustrate the possible problems with understanding the meaning as a result of different purposes and contexts of educational reality. The comparative analysis of definitions of intercultural communication by philological and non-philological students of Business English courses showed that philological students defined the concept in a more complex way, revealing a more developed linguistic competence in accordance with the definitions of intercultural communication in the analysed university textbooks. The analysis of university textbooks’ definitions also highlighted that approaches to intercultural communication are connected with disciplinary practices.Suprasti pagrindinių analizuojamos teorijos sąvokų reikšmę svarbu ne tik dėstant universitete. Tarpkultūrinės komunikacijos sąvoka akademiniame diskurse tebėra nevienalytė. Martin ir Nakayama (2022) mini tris pagrindinius požiūrius į tarpkultūrinę komunikaciją: funkcionalistinį, interpretacinį ir kritinį, autoriai siūlo juos analizuoti pasitelkiant sudėtingais ir paradoksaliais ryšiais grindžiamą dialektinę prieigą. Funkcionalistiniu arba socialinių mokslų požiūriu tarpkultūrinė komunikacija vertinama kiekybiškai, o kultūrinė elgsena kaip nuspėjama. Remiantis interpretaciniu požiūriu pirmenybė teikiama subjektyviai kultūros sampratai, o žmogaus elgesys laikomas kūrybišku. Pasitelkus kritinį požiūrį daugiausia dėmesio skiriama tekstų analizei ir tam, kaip kultūrą veikia galios santykiai. Slovakijos universitetų vadovėliuose autoriai tarpkultūrinei komunikacijai daugiausia taiko funkcionalistinį požiūrį, tačiau kai kurie aspektai, pavyzdžiui, užsienio kalba kaip tarpkultūrinės komunikacijos dalis, nagrinėjami ir pasitelkiant interpretacinį požiūrį. Su tarpkultūrinės komunikacijos sąvoka verslo anglų kalbos dalykuose susiduria ir Prešovo universiteto filologinių bei nefilologinių studijų programų studentai, ji yra jų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo dalis. Studentų siūlomų tarpkultūrinės komunikacijos apibrėžimų analizė, sintezė ir palyginimas atskleidė, kad filologijos studentai šią sąvoką apibūdina kompleksiškiau, vadovaudamiesi universiteto vadovėliuose pateiktais apibrėžimais. Apibrėžimai taip pat implikuoja tradicinį požiūrį į kultūrą, sąsajas su konkrečiomis šalimis ir tautomis. Atskleista ir tai, kad tarpkultūrinėje komunikacijoje svarbu atsižvelgti į skirtingus mokymo(si) tikslus bei kontekstus, o ateities tyrimams svarbu, kad prasmės supratimo skirtumai susiję su tikslu ir kontekstu bei kultūros samprata

Mokytojavimo deprofesionalizacija: sociologinė analizė

Drawing on various sociological theories on the characteristics of work, profession, and service, the paper analyses the validity of the classification of teachers’ occupation as a profession, raising the question of what teaching is if not a profession. It also explores the trend of the changing social position of teachers’ professional activities in contemporary contexts. The introductory part of the article reveals the sociological content of the concepts of profession, work, and service. It explains what features allow these concepts to categorize various occupations. Based on Abbott’s (1988) analysis of the development of professions, it identifies the processes taking place in all professions causing them to lose their privileged status in society. The loss of status of professions is analysed through the concepts of professionalization, deprofessionalization, bureaucratization, and proletarianization. The characteristics of these processes are revealed based on various authors.Based on theoretical studies, the article analyses the results of empirical research conducted in the spring of 2023. The research ‘Teachers’ daily professional activities’ was designed using the photovoice method. The study involved 47 teachers with different professional experiences from different regions of Lithuania. The study revealed that teaching in contemporary contexts is experiencing all the symptoms of deprofessionalization and bureaucratisation, as well as intensive proletarianization of teaching: teachers are subjected to various forms of exploitation; alienation from the school and pupils is increasing, and teachers are being dehumanized. The article concludes with the discussion statements.Straipsnyje analizuojamas mokytojo darbinės veiklos priskyrimo profesijoms pagrįstumas bei mokytojų darbinės veiklos pozicijų kaita šiuolaikiniuose kontekstuose. Įvertindami, kam – profesijai, darbui ar tarnybai – priskirtinas mokytojavimas, galime paaiškinti jo svarbą (kartu ir mokytojams) visuomenėje; įvertinti mokytojų turimą simbolinį kapitalą, mokytojavimui keliamų reikalavimų adekvatumą ir mokytojų galimybes juos įvykdyti. Toks įvertinimas svarbus aiškinantis mokytojavimo patrauklumo nuosmukio, matomo nuo pat XXI a. pradžios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų šalyse, priežastis ir ieškant būdų pagerinti mokytojų profesinę savijautą ir sąlygas, kuriomis jie veikia

Mokinių mentorystė: Šv. Juozapo mokyklos atvejis

The article discusses the topic of mentoring within the education system as well as analyzes the experience of the project “Schoolchildren for Schoolchildren” carried out at St. Joseph’s school as part of the project “Optimization of the network of higher schools and improvement of the quality of studies by connecting Šiauliai University to Vilnius University“.A mentorship model was developed and implemented in the school, followed by senior schoolchildren assisting primary school pupils with learning difficulties. Mentoring activities were evaluated by the research consisting of a questionnaire, a focus group method, as well as notes recording experiences. Mentors, parents and teachers of primary school pupils participated in the research.During the project, the mentors tried themselves in a new activity, developing competences of dutifulness, responsibility, teaching others, communication and collaboration. Despite the difficulties arisen and motivation decrease during the process, this activity instilled them with satisfaction and positive emotions, as they felt having spent their time meaningfully, developing the teaching and communication skills of juniors, as well as strengthening and fostering relationships with peer mentors. The research found that primary school pupils benefited from homework help from mentors - some of them improved learning motivation, skills and performance, as well as communication skills.The project demonstrated that the mentoring model is also a way to develop schoolchildren’s leadership, strengthen the relationships inside the school community; apart from that, it contributes to the creation of a culture of solidarity and social capital based on generosity and unconditionality. The model utilized at this school can be further developed and adopted elsewhere, taking into account the proposals of the research participants to publicize the project more, include it in the mentorship program and leisure activities, thus creating conditions for the development of children’s creative leisure time and mutual friendship.Straipsnyje aktualizuojama mentorystės tema švietimo sistemoje, nagrinėjama Šv. Juozapo mokykloje vykdyto projekto „Mokiniai – mokiniams“ patirtis. Mokykloje buvo kuriamas ir diegiamas mentorystės modelis, pagal kurį vyresniųjų klasių moksleiviai, lydimi projekto komandos, padėjo pradinių klasių mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų. Be pagalbos mokantis, buvo plėtojami mokinių bendravimo įgūdžiai, lyderystė, stiprinamas bendruomeniškumas. Tyrimo nustatyta, kad mentorių dėka pradinių klasių mokiniai pagerino mokymosi įgūdžius ir rezultatus, bendravimą. Mentoriams iškilę sunkumai silpnino jų motyvaciją užsiimti su vaikais, tačiau visi liko iki projekto pabaigos ir mentorystę įvertino kaip turiningo ir prasmingo laiko leidimo bei savęs augimo galimybę. Šis modelis laikytinas pagalbos ir prevencine priemone sunkumų patiriantiems, probleminio elgesio vaikams, solidarumo, bendruomeniškumo puoselėjimo pavyzdys ir siūlytinas plėtoti bendrojo lavinimo mokyklose

Metaforinis būsimųjų geografijos mokytojų sąvokos „geografija“ suvokimo vertinimas

This study was carried out to reveal the metaphors by geography teacher candidates about the concept of “Geography.” The data of the study were collected with qualitative research method and the study was carried out on the pattern of phenomenology. The data were subjected to content analysis. In order to determine the students’ perceptions about the concept of geography, a semistructured form was prepared, and this form included the sentence of “Geography is like a/an ..........., because ........” Students were asked to complete this sentence in the form. When the findings of the study were evaluated, it was seen that 86 valid metaphors had been produced by the students. These metaphors were coded in terms of their common features and 8 different conceptual categories were created. The prominent ones of these categories were “Geography as the source of discovery and learning,” “Geography as the source of diversity,” “Geography as similar to humanity,” “Geography as the source of peace and acceptance,” and metaphor numbers and frequencies of these categories were high.Straipsnyje pristatomu tyrimu siekiama atskleisti, kokias metaforas sąvokai „geografija“ taiko būsimieji geografijos mokytojai. Tyrime taikyta kokybinio fenomenologinio metodo prieiga, atlikta duomenų turinio analizė. Siekiant ištirti tyrime dalyvavusių studentų geografijos sąvokos suvokimą, buvo parengta pusiau struktūruota forma, į ją įtrauktas sakinys: „Geografija yra kaip ..........., nes ........“, ir studentų buvo paprašyta užpildyti šį sakinį formoje. Tyrimo radiniai atskleidė, kad studentai pateikė 86 validžias metaforas. Metaforos buvo koduojamos pagal bendrus bruožus, sukurtos 8 konceptualios kategorijos. Iš jų labiausiai išsiskiria šios: „Geografija kaip atradimų ir mokymosi šaltinis“, „Geografija kaip įvairovės šaltinis“, „Geografija kaip tai, kas panašu į žmoniją“, „Geografija kaip taikos ir pripažinimo šaltinis“ – visos šios kategorijos išsiskyrė metaforų skaičiumi ir dažnumu

Verslumo mąstysenos ir kompetencijų ugdymas rengiant mokytojus

The article aims to identify the teacher students’ experiences regarding entrepreneurship education in pre-service training to empower the development of the entrepreneurial mindset of future teachers. Estonia belongs to one of the few countries in Europe where entrepreneurship education is a compulsory topic in pre-service teacher education. To frame entrepreneurial studies for future teachers, the competence model was created. Based on literature relating to entrepreneurial education and teacher’s competence model, qualitative research was conducted. Data was collected from 24 in-depth interviews with the teacher students. Inductive content analysis is used as the method of data analysis. The paper argues that addressing transferable competencies (e.g., creative thinking, teamwork and communication skills, self-management) is crucial for promoting entrepreneurial mindset and engagement of teacher students. When planning the content of entrepreneurial studies, experiential learning, authentic assignments, collaborative and reflective methods are the most potential to have an impact on meaningful learning. Teacher students evaluate these activities as motivationally challenging and essential for developing an entrepreneurial mindset. The results of the study are valuable for designing entrepreneurial studies module and integration of entrepreneurial competence as a cross-curricular theme in pre-service teacher education.Straipsnio tikslas – atskleisti pedagogikos studentų patirtis, susijusias su verslumo ugdymu profesinėje praktikoje, ir stiprinti būsimųjų mokytojų verslumo kompetencijas bei mąstyseną. Estija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose verslumo ugdymas yra privaloma profesinės mokytojų rengimo praktikos tema. Siekiant apibrėžti būsimųjų mokytojų verslumo ugdymą studijose, buvo sukurtas kompetencijų modelis, vėliau su verslumo ugdymu ir mokytojų kompetencijų modeliu susijusios literatūros pagrindu atliktas kokybinis tyrimas, duomenys surinkti iš 24 giluminių interviu su būsimaisiais mokytojais. Duomenys analizuoti indukcinės turinio analizės metodu. Rezultatai atskleidė, kad siekiant skatinti pedagogikos studentų verslumą ir įsitraukimą, labai svarbu atkreipti dėmesį į perkeliamąsias kompetencijas (pvz., kūrybinį mąstymą, komandinio darbo ir bendravimo įgūdžius, savarankiškumą). Planuojant verslumo studijų turinį, didžiausią potencialą daryti poveikį prasmingam mokymuisi turi patirtinis mokymasis, autentiškos užduotys ir bendradarbiavimo bei refleksijos metodai. Studentai šias veiklas vertina kaip motyvuojančias ir labai svarbias verslumo mąstysenai ugdyti. Tyrimo rezultatai vertingi kuriant verslumo modulį studijoms ir integruojant verslumo kompetenciją kaip tarpdalykinę temą į mokytojų profesinį rengimą

Organizacijos viduriniosios grandies vadovams kylantys tarnaujančiosios lyderystės kompetencijų ugdymo iššūkiai

The perception and identification of leadership are continuously being researched. However, in recent times the need for leadership has become more apparent in organisations of all kinds. The everyday reality of the present day is forcing us to rethink all the truths and theories of leadership that have been defended so far. This paper aims to reveal the challenges of middle managers in organisation towards servant leadership competencies development. A qualitative research design was used to explore the competencies of middle managers. Data was collected from seven middle managers in one of the Lithuanian Railways organisation LTG Link. These managers participated in three competency development assessments (self-confidence, emotional intelligence and leadership assessments), following focus group discussion where they were reflected on leadership concepts in the organisation, how they perceive themselves in the organisation, how they recognise servant leadership competencies and what challenges are facing in order to bring servant leadership as a dominant leadership style in the organisation. Managers were asked to reflect in three competency development layers: the reflection of middle managers’ understanding of leadership and management; understanding of the relationships between middle managers and subordinates; and understanding of relationships between middle managers and their management. According to the research findings, there are challenges in all the layers for middle managers to develop servant leadership competencies. Current leadership conception in the organisation is focused on a manager-centric approach, where the main focus is on the manager not the subordinate, in the servant leadership concept there is an employee-centric approach. The organisation’s processes and procedures are constructed to control and constrain the decision-making of middle managers. There is no working competency development and support system in the organisation to guide middle managers to become servant leaders, this leads to a nonunified leadership competency concept in the organisation, where middle managers bring their own understanding without any background. Furthermore, the hierarchical organisational structure limits the motivation of middle managers to develop their servant leadership competencies.Lyderystės suvokimas ir identifikavimas yra nuolat tiriamas, tačiau pastaruoju metu lyderystės poreikis tapo vis akivaizdesnis įvairaus pobūdžio organizacijose. Šių dienų kasdienybė verčia permąstyti visas iki šiol gintas lyderystės tiesas ir teorijas. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti organizacijos viduriniosios grandies vadovams kylančius tarnaujančiosios lyderystės kompetencijų ugdymosi iššūkius. Buvo atliktas kokybinis tyrimas. Duomenų jam gauta iš septynių tyrimo dalyvių – viduriniosios grandies vadovų, dirbančių vienoje iš „Lietuvos geležinkelių“ organizacijų „LTG Link“. Šie vadovai dalyvavo trijuose kompetencijų ugdymo (pasitikėjimo savimi, emocinio intelekto ir lyderystės motyvacijos) vertinimuose, paskui vyko fokus grupės diskusijų, kurių metu jie svarstė apie lyderystės sampratą organizacijoje, apibūdino, kaip jie suvokia save organizacijoje, kaip atpažįsta tarnaujančiosios lyderystės kompetencijas ir su kokiais iššūkiais susiduria siekdami, kad tarnaujančioji lyderystė taptų vyraujančiu vadovavimo stiliumi jų organizacijoje. Vadovų buvo prašoma reflektuoti trimis kompetencijų ugdymo lygmenimis: viduriniosios grandies vadovų lyderystės ir vadovavimo sampratos refleksija; viduriniosios grandies vadovų ir pavaldinių santykių supratimas; viduriniosios grandies vadovų ir jų vadovybės santykių supratimas. Remiantis tyrimo rezultatais, visais kompetencijų ugdymo lygmenimis viduriniosios grandies vadovams kyla iššūkių ugdantis tarnaujančiosios lyderystės kompetencijas. Dabartinė vadovavimo samprata organizacijoje orientuota į vadovo požiūrį, kai pagrindinis dėmesys skiriamas vadovui, o ne pavaldiniui, tarnaujančiojo vadovavimo koncepcijoje vyrauja į darbuotoją orientuotas požiūris. Organizacijos procesai ir procedūros kuriamos taip, kad kontroliuotų ir ribotų viduriniosios grandies vadovų sprendimų priėmimą. Organizacijoje nėra veikiančios kompetencijų ugdymo ir paramos sistemos, kuri padėtų viduriniosios grandies vadovams tapti tarnaujančiaisiais lyderiais, todėl organizacijoje susiformuoja nevientisa vadovavimo kompetencijų koncepcija, kai viduriniosios grandies vadovai turi savo individualų supratimą be jokio galimo pagrindimo. Be to, hierarchinė organizacijos struktūra riboja viduriniosios grandies vadovų motyvaciją ugdyti tarnaujančiojo vadovavimo kompetencijas

Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo galimybės ir iššūkiai ugdant tėvų sveikatos raštingumą

The aim of this study is to use the experience of two Latvian schools to outline the potential of school-parent collaboration in promoting parental health literacy by answering the following questions: 1) How is the concept of health literacy understood by parents, teachers, and school administration? 2) What factors limit or hinder school-parent collaboration in promoting health literacy? 3) What are the recommendations of the actors involved to improve school-parent collaboration in promoting parental health literacy? This study adopts a qualitative case study approach and explores two cases of schools in Latvia. The data are obtained from 4 focus group discussions and 2 interviews with 26 respondents, including teachers, parents, and school principals, as well as from school records. The data are processed using content analysis.Šio tyrimo tikslas – apibūdinti mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo potencialą ugdyti tėvų sveikatos raštingumą remiantis dviejų Latvijos mokyklų patirtimi ir atsakant į šiuos klausimus: 1) Kaip tėvai, mokytojai ir mokyklos administracija supranta sveikatos raštingumo sąvoką? 2) Kokie veiksniai riboja arba trukdo mokyklos ir tėvų bend­radarbiavimui skatinant tėvų sveikatos raštingumą? 3) Kaip dalyviai rekomenduotų pagerinti mokyklos ir tėvų bendradarbiavimą skatinant tėvų sveikatos raštingumą? Tyrime naudojamas kokybinis atvejo studijos metodas ir nagrinėjami du Latvijos mokyklų atvejai. Duomenys surinkti iš keturių fokusuotų grupių diskusijų ir dviejų interviu su 26 informantais, įskaitant mokytojus, tėvus ir mokyklų direktorius, taip pat iš mokyklų dokumentų. Duomenys analizuoti taikant turinio analizę

Dekolonizuojančios literatūros studijos: postkolonijinių naratyvų atskleidimas buvusios Jugoslavijos šalių sostinių universitetų humanitarinių mokslų fakultetų literatūros mokymo programose

This paper explores the presence and integration of postcolonial studies in literature education within the faculties of philology in the capitals of the former Yugoslav countries. Focusing on the emerging field of critical curriculum studies, the research delves into the nuanced landscape of literature education, particularly at higher levels, specifically emphasizing literary students’ specialized education. The study contextualizes postcolonial studies as a hybrid space for theoretical discourse, tracing its roots to anticolonial critique and contemporary Western theories. Drawing on the anticolonial heritage of socialist Yugoslavia and its involvement in the Non-Aligned Movement, the paper navigates the complexities of (post)colonial dynamics in the Balkans. This paper investigates the presence, or absence, of postcolonial theory in literature curricula within humanities faculties in the former Yugoslav countries’ capital cities. This research is based on the close interconnection of literature and postcolonial theory, whose origins lie within the literary representation of colonization relations. The primary objective is to discern the extent to which postcolonial studies are integrated into literary education and what implications this holds within the national context. Through an examination of course programs and content at various academic levels, the research aims to illuminate the role of postcolonial theory in shaping the narrative of literature education in the context of the former Yugoslavia.Straipsnyje nagrinėjamas postkolonijinių studijų paplitimas ir integravimas į literatūros programas buvusios Jugoslavijos sostinių universitetų filologijos fakultetuose. Dėmesys sutelkiamas į besiformuojantį kritinių studijų programų lauką, tyrime gilinamasi į niuansuotą literatūros mokymo, ypač aukštesnėse studijų pakopose, situaciją bei į specializuotą literatūros programų studentų ugdymą. Postkolonijinės studijos tyrime kontekstualizuojamos kaip hibridinė teorinio diskurso erdvė, atsekant jų šaknis antikolonijinėje kritikoje ir šiuolaikinėse Vakarų teorijose. Straipsnyje analizuojama sudėtinga (post)kolonijinė dinamika Balkanuose remiantis antikolonijiniu socialistinės Jugoslavijos paveldu ir jos dalyvavimu Neprisijungimo judėjime, taip pat nagrinėjamas postkolonijinės teorijos aktualumas buvusios Jugoslavijos šalių sostinių universitetų humanitarinių mokslų fakultetų literatūros studijų programose. Tyrimas grindžiamas glaudžiu ryšiu tarp literatūros ir postkolonijinės teorijos, kurios ištakos – literatūrinis kolonizacijos santykių vaizdavimas. Pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kokiu mastu postkolonijinės studijos yra integruotos į literatūros programas ir kokią reikšmę tai turi nacionaliniame kontekste. Apibendrinant reikia pabrėžti, kad tyrimu siekiama nušviesti postkolonijinės teorijos vaidmenį formuojant literatūros ugdymo naratyvą buvusios Jugoslavijos kontekste nagrinėjant studijų dalykų aprašus ir turinį įvairių studijų pakopų lygmeniu

Mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelio taikymas vykdant profesinį mokymą: Latvijos pavyzdžiu

Context. Recent studies recognise that the use of the School as a Learning Organisation (SLO) approach in educational management is the key factor ensuring a general education institution’s ability to effectively implement the education policy goals and adapt to change as the use of SLO. Although vocational education has different predominant goals and different target groups, likewise general education, it is exposed to dynamic change and new challenges.Purpose. Within the framework of the study, it was researched whether and how SLO can be applied in vocational education as the use of SLO facilitates a high level of professional competence of the management and academic staff, enhances common strategic vision, responsibility and autonomy, diverse collaboration, effective resource management, and the dissemination of knowledge and good practice, which are also important in vocational education.Methods. Using qualitative data analysis, the paper analyses the experience of EU and OECD countries in the implementation of SLO in vocational education and identifies, which dimensions of the SLO model are represented in the policy and practice of vocational education in Latvia. In the focus group interviews with representatives of vocational education institutions of Latvia, the characteristics of the SLO approach in vocational education were studied, challenges were described and solutions proposed for the targeted implementation of the SLO approach in vocational education in Latvia.Results. All 7 dimensions of the SLO can be found in the education policy documents of the EU and OECD countries and Latvia, as well as in the focus group interviews, which shows that there is a gradual progress towards the transformation of vocational education institutions into learning organisations.Conclusions. For education policy makers: Since the features of SLO are only partially visible in vocational education documents in Latvia, the framework should be improved to cover all dimensions of the SLO, and norms and agreements on collective understanding should be harmonised in policy documents. For school representatives: Raise awareness of the staff of vocational education institutions of the essence of the SLO and its role in improving the quality of education and ensure that all dimensions of SLO are understood and addressed appropriately. For entrepreneurs: Help define the diverse, varied manifestations of professions in the sector in order to engage the individual potential of learners as effectively as possible. For researchers: Help find ways to resolve controversies by identifying good practice and research.Kontekstas. Naujausiuose tyrimuose pripažįstama, kad mokyklos kaip besimokančios organizacijos (angl. School as a Learning Organisation, SLO) modelio taikymas švietimo vadyboje yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis bendrojo ugdymo įstaigos gebėjimą veiksmingai įgyvendinti švietimo politikos tikslus ir prisitaikyti prie atsirandančių pokyčių. Nors profesiniam švietimui ir bendrajam ugdymui būdingi skirtingi tikslai ir tikslinės grupės, jie taip pat susiduria su dinamiškais pokyčiais ir naujais iššūkiais.Tikslas. Atliekant tyrimą buvo siekiama nustatyti, ar ir kaip mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelis gali būti taikomas profesiniame švietime, nes tokio modelio taikymas padeda užtikrinti aukštą vadovų ir akademinio personalo profesinę kompetenciją, stiprina bendrą strateginę viziją, atsakomybę ir savarankiškumą, įvairų bendradarbiavimą, efektyvų išteklių valdymą, žinių ir gerosios patirties sklaidą – visa tai svarbu ir profesiniam švietimui.Metodai. Taikant kokybinę duomenų analizę, straipsnyje analizuojama ES ir EBPO šalių patirtis diegiant mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelį profesiniame mokyme ir tiriama, kokios tokio modelio dimensijos reiškiasi Latvijos profesinio mokymo politikoje ir praktikoje. Fokusuotų diskusijų grupės interviu su Latvijos profesinio mokymo įstaigų atstovais buvo nagrinėjami minėto modelio ypatumai profesiniame mokyme, apibūdinami iššūkiai ir siūlomi sprendimai, kaip tikslingai įgyvendinti metodą Latvijoje.Rezultatai. ES ir EBPO šalių bei Latvijos švietimo politikos dokumentuose, taip pat fokusuotų diskusijų grupių interviu galima rasti visas 7 mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelio dimensijas, o tai rodo, kad tolydžio vyksta profesinio mokymo įstaigų transformacija į besimokančias organizacijas.Išvados. Švietimo politikos formuotojams: kadangi Latvijos profesinio mokymo dokumentuose mokyklos kaip besimokančios organizacijos bruožai matomi tik iš dalies, reikėtų tobulinti sistemą, kad ji apimtų visus modelio aspektus, o politikos dokumentuose suderinti normas ir susitarimus dėl bendro supratimo. Mokyklų atstovams: reikėtų didinti profesinio mokymo įstaigų darbuotojų informuotumą apie SLO esmę ir vaidmenį gerinant ugdymo kokybę, taip pat būtina užtikrinti, kad visos modelio dimensijos būtų tinkamai suprantamos ir taikomos. Verslininkams: padėkite apibrėžti svarbius įvairių profesijų reikalavimus atskiruose sektoriuose, kad būtų galima kuo veiksmingiau panaudoti individualų besimokančiųjų potencialą. Mokslininkams: padėkite ieškoti būdų išspręsti prieštaras naudodamiesi gerąja praktika ir moksliniais tyrimais

Informatinio mąstymo be kompiuterio įgūdžių tobulinimas pasitelkiant probleminio ir diferencijuoto mokymosi integravimą Indonezijoje

Industry 4.0 era is characterized by the development of technology and the existence of flexible and effective data exchange. This has an impact on the emergence of new jobs that require the ability to solve problems effectively and efficiently, especially computational thinking. This Classroom Action Research aims to improve students’ computational thinking (abstraction, data collection, data analysis and algorithms) in solving problems about probability through problem-based learning integrated with differentiation learning. This research was conducted in four stages: planning, implementation, observation, and reflection. Thirty-four students of class X-E7 SMA Negeri 5 Surakarta in Indonesia were the subjects of this research. It was concluded that the application of problem-based learning model integrated with differentiated learning (content and process) significantly improves students’ computational thinking skills and promotes cognitive development through problem-solving activities. The improvement of computational thinking ability is caused by: data collection activities in the form of dice/coin simulations, abstraction activities of sample points and important information in the problem, activities to formulate solution steps (algorithms) and data analysis activities in the form of interpretation of results and calculations. Differentiated learning (content and process) plays a role in improving students’ computational thinking through ability-based scaffolding and content based on their interests and learning modalities.Pramonės 4.0 erai būdinga technologijų plėtra bei lankstūs ir veiksmingi duomenų mainai. Tai leidžia kurti naujas darbo vietas, kurioms reikia gebėjimo efektyviai ir veiksmingai spręsti problemas, o ypač – informatinio mąstymo gebėjimo. Šiuo klasės veiklos tyrimu siekiama pagerinti mokinių informatinį mąstymą (abstrahavimą, duomenų rinkimą, duomenų analizę ir algoritmų sprendimą) sprendžiant tikimybių uždavinius taikant probleminį ir diferencijuotą mokymąsi. Tyrimas buvo vykdomas keturiais etapais: planavimo, įgyvendinimo, stebėjimo ir refleksijos. Tyrimo dalyviai – trisdešimt keturi Surakartos miesto (Indonezija) valstybinės vidurinės mokyklos X-E7 klasės mokiniai. Tyrimo išvada tokia – probleminio ir diferencijuoto mokymosi (turinio ir proceso) taikymas reikšmingai pagerina mokinių informatinio mąstymo įgūdžius ir skatina kognityvinį vystymąsi sprendžiant įvairias užduotis. Geresnius informatinio mąstymo gebėjimus lemia tokia veikla: duomenų rinkimas, pasitelkiant žaidimus su kauliukais / monetomis, pateikiamų pavyzdžių ir uždaviniams svarbios informacijos abstrahavimas, sprendimo žingsnių (algoritmų) formulavimas bei rezultatų interpretavimas ir skaičiavimas ( duomenų analizė). Diferencijuotas mokymasis (turinys ir procesas) labai svarbus gerinant mokinių informatinį mąstymą, nes jame integruojami individualūs mokinių gebėjimai ir mokymo turinys, kuriuo atsižvelgiama į mokinių interesus ir mokymosi būdus