Mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimas pasitelkiant veiklos tyrimus kaip profesinio tobulėjimo formą

Action research serves as a significant tool for the professional development of teachers, the enhancement of educational practice, and the advancement of student learning. This review study aims to provide an empirically grounded perspective on action research as a means of stimulating the development of teachers’ professional competence. Drawing upon the analysis of 28 empirical studies from the Scopus, WoS, EBSCO, ProQuest, and Science Direct databases over the past five years, the study identifies the contributions of action research to the development of both core and key professional competences among teachers. The findings confirm that action research not only supports the expansion and deepening of teachers’ knowledge base but also fosters the development of their key professional competences which are vital for effectively addressing the challenges of pedagogical practice. These findings highlight the potential of action research as a form of professional development and its application in establishing teacher professional communities centred on reflection and innovation, aimed at enhancing educational practice and student learning.Veiklos tyrimai yra svarbi mokytojų profesinio tobulėjimo, ugdymo praktikos tobulinimo ir mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo priemonė. Šiuo apžvalginiu tyrimu siekiama pristatyti empiriškai pagrįstą požiūrį į veiklos tyrimus kaip mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimo priemonę. Remiantis 28-ių per pastaruosius penkerius metus atliktų empirinių tyrimų iš Scopus, WoS, EBSCO, ProQuest ir Science Direct duomenų bazių analize, tyrimo nustatytas veiklos tyrimų indėlis ugdant pagrindines ir bendrąsias mokytojų profesines kompetencijas. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad veiklos tyrimai ne tik padeda plėsti ir gilinti mokytojų žinias, bet ir skatina jų pagrindinių profesinių kompetencijų, kurios yra gyvybiškai svarbios siekiant veiksmingai spręsti pedagoginės praktikos iššūkius, ugdymą. Šie radiniai išryškina veiklos tyrimų, kaip vienos iš profesinio tobulėjimo formų, potencialą ir jų taikymą kuriant į refleksiją ir inovacijas orientuotas mokytojų profesines bendruomenes. Visa tai padeda tobulinti ugdymo praktiką ir mokinių mokymąsi

Universiteto studentų ketinimo nutraukti studijas studijų aplinkos ir psichologiniai veiksniai

Student dropout is a pressing issue demanding immediate attention from most universities. It profoundly affects the psychological well-being of students, their financial status, career path, relationship with others while also raising concerns within the university about the quality of studies, study programs, academic personnel, resource reallocation or reputation management. Furthermore, dropout can impact the students’ close relatives and even society at large, which may face a shortage of skilled professionals in the future.Our study aims to uncover the relationship between the study environment and psychological factors, and university students’ dropout intentions with the potential to provide valuable insights which would enable the development of effective preventive measures and programs.350 university students (of whom, 20% males and 80% females) participated in the study. The participants filled out a questionnaire measuring Study engagement (Schaufeli et al., 2019), Academic resilience (Martin & Marsh, 2006), Study satisfaction (Schmitt et al., 2008), Study environment characteristics (autonomy, feedback, support from teachers and students, and opportunities for development) (Bakker, 2014), Study-related stress, Intention to drop out, along with questions on sociodemographic data.The results show that study engagement is predicted by academic resilience, satisfaction with studies, and study environment factors. Study-related factors, student engagement, and stress predict the dropout intention. Moreover, it was discovered that study engagement mediates the effect of academic resilience, student satisfaction and study environment factors on dropout intention. Study-related stress has a direct positive effect on the intention to drop out. The results of the study confirmed that study environment factors (autonomy, feedback, teacher and student support, and development opportunities) together with psychological characteristics (student engagement, academic resilience, study satisfaction and study-related stress) are important predictors of students’ intention to drop out.These aspects are important to consider when developing and implementing preventive programs and measures to manage students’ dropout from universities.Studijų nutraukimas – daugumai universitetų aktuali problema. Tyrimas parodė, kad universiteto studentų įsitraukimas į studijas visiškai medijuoja psichologinio atsparumo, pasitenkinimo studijomis bei studijų aplinkos ryšį su ketinimu nutraukti studijas. Streso patyrimas su ketinimu nutraukti studijas susijęs tiesiogiai. Gauti tyrimo rezultatai patvirtino studijų aplinkos ir psichologinių veiksnių svarbą kuriant studijų nutraukimo prevencines priemones bei programas

Neoliberalusis aukštojo mokslo diskursas Lietuvos universitetų jungimo kontekste

University mergers are closely linked to the neoliberal higher education discourse which relies on competitiveness and the adoption of best market practices in institutional settings. The necessity of a second wave of university mergers has been dictated by the neoliberal order of higher education. The drive for greater competitiveness, more efficient system management and a better response to societal needs through university mergers coincides with the neoliberal higher education discourse. While mergers are not a new practice, they are often chosen as a policy instrument precisely because of the neoliberal conditions under which the system is organised. Therefore, the aim of the paper is to investigate how neoliberal discourses have been used to shape the perception of the need for university mergers in Lithuania.The analysis of online media messages related to university mergers (2005–2020) reveals that university mergers are an integral part of the discussions on other structural reforms of higher education, such as governance or funding. University mergers are framed as an imminent and obligatory solution to a wide range of higher education problems, mainly targeting discourses on study quality and international competitiveness. And while the arguments seem to remain similar over time, the content of both quality and competitiveness concepts is changing. Initially, quality was associated with standard setting and societal needs, with a later shift towards internationalisation and the labour market needs. The notion of competitiveness is also changing, from seeking to attract more domestic students, to the vision of attracting high-level academics and students from abroad, becoming regional or even European leaders and reaching top rankings.Analizuojant 2005–2020 metų internetinės žiniasklaidos pranešimus, siekiama parodyti, kaip ir su kokiais neoliberaliaisiais diskursais susijęs universitetų jungimo klausimas. Nustatyta, kad universitetų jungimas pasitelkiant neoliberaliuosius diskursus vaizduojamas kaip būtinas etapas siekiant geresnės kokybės, didesnio konkurencingumo ir efektyvumo. Taip pat atskleidžiama, kaip šie diskursai, siejami su universitetų jungimais, ilgainiui kinta

Aukštojo mokslo STEAM programų transformacija nepastoviame, neapibrėžtame, sudėtingame ir dviprasmiškame pasaulyje

Curriculum transformation is critical for higher education to meet the changing needs of society and industry in a volatile, uncertain, complex and ambiguous world. However, there is little consensus among stakeholders on its definition and implementation. This qualitative research explores understandings of curriculum transformation and the processes involved in its realization. Findings highlight three key dimensions in conceptualizing curriculum transformation: dynamic and adaptive change, the transformation continuum, and regulated change. The study reveals that the process of curriculum transformation is complex, structured and evolving, and involves information gathering and structural design. While highly contextualized, curriculum transformation generally falls between two models: a top-down approach driven by government influence, or a decentralized, bottom-up change process. Academics in Higher Education Institutions may adopt the integrative meaning of curriculum transformation proposed in this study to facilitate curriculum transformation in a holistic way in a volatile, uncertain, complex and ambiguous context.Studijų programų pertvarka yra labai svarbi, kad aukštasis mokslas atitiktų kintančius visuomenės ir pramonės poreikius nepastoviame, neapibrėžtame, sudėtingame ir dviprasmiškame pasaulyje. Tačiau suinteresuotosios šalys kol kas nesutaria dėl programos apibrėžimo ir įgyvendinimo. Šiame kokybiniame tyrime nagrinėjama studijų programų pertvarkos samprata ir su jos įgyvendinimu susiję procesai. Tyrimo rezultatai išryškina tris pagrindinius studijų programų pertvarkos konceptualizavimo aspektus: dinamiškus ir prisitaikančius pokyčius, pertvarkos tęstinumą ir reguliuojamus pokyčius. Tyrimas atskleidė, kad studijų programos pertvarkos procesas yra sudėtingas, struktūruotas ir besivystantis, apimantis informacijos rinkimą ir struktūrinį projektavimą. Nors studijų programų pertvarka labai priklauso nuo konteksto, paprastai ji priskiriama dviem modeliams: valdžios įtakos nuleidžiamam požiūriui iš viršaus žemyn arba decentralizuotam, ir iš apačios į viršų kylančiam pokyčių procesui. Šio tyrimo metu siūloma integracinė studijų programos pertvarka gali būti pritaikyta siekiant palengvinti holistinę studijų programos transformaciją nepastoviame, neapibrėžtame, sudėtingame ir dviprasmiškame kontekste

Antrinė gamta: Adorno ir šiuolaikinis ugdymas

The paper aims to provide a conceptual basis for reconciling the radical resistance to totality posed by Adorno’s negative dialectics with contemporary considerations of the environment, capable of developing a more symbiotic educational approach in the context of contemporary crises. This is done by exploring the notion of ‘second nature’, the significance of which is underlined by its rootedness in the dialectical tradition of German philosophy and Adorno’s emphasis on the nonidentical as an essential condition for critique and a link between subjectivity and what is understood as nature and history.Straipsnyje konceptualiai pagrindžiamas Adorno negatyviosios dialektikos keliamo radikalaus pasipriešinimo totalumui suderinamumas su šiuolaikiniais aplinkos klausimais, siekiant simbiotiškesnio požiūrio į edukaciją šiuolaikinių krizių kontekste. Atspirties tašku čia tampa antrinės gamtos sąvoka, kurios svarba išryškinama remiantis jos tradicija dialektinėje vokiečių filosofijoje ir Adorno pabrėžiamu netapatumu, kaip esmine kritikos sąlyga, bei subjektyvumu ir to, kas suprantama kaip gamta ir istorija, jungtimi

Kūrybinis mąstymas ir jo vaidmuo Pramonės 5.0 eroje

The present study characterizes the emerging era of Industry 5.0 (Gabriel, 2021) and highlights the importance of creative thinking for this future. Industry 5.0 deals with technological development not only through technical and economic evaluation, but also with the help of innovations. It moves the industry’s goals from optimizing production processes to sustainable, socially beneficial and, above all, human-centered production. The technological aspect should be balanced by strengthening human talents and investing in education. The article presents the results of the OECD’s PISA 2022 (OECD, 2024) global survey, which aimed, among other things, to determine the level of creative thinking among 15-year-old respondents from around the world, i.e., the future productive generation. A total of approximately 690,000 pupils, representing around 29 million pupils in 81 countries and economic regions around the world, participated in PISA 2022. The study also shows the teaching strategies that led to achieving the best results in the PISA 2022 tests for pupils from Singapore. In the Czech Republic, 430 schools and nearly 11,000 pupils participated in the survey (PISA 2022 National Report Creative Thinking, 2023). The results of this investigation were contrasted with the results of the Urban Figurative Test of Creative Thinking for primary school pupils in the Czech Republic. The results of this test, however, showed that fifth-grade pupils achieved the highest scores, which has also been proven by other research (Chalupa, 2012; Novotný, 2012). The study also points out social development and its influence on education, where creative thinking will be very important. Based on the results of various studies, this study also presents the competencies necessary in the Industry 5.0 era (Earp, 2024).Tyrime apibūdinama nauja Pramonės 5.0 era (Gabriel, 2021) ir parodoma kūrybinio mąstymo svarba. Pramonė 5.0 technologijų plėtrą vertina ne tik techniniu ir ekonominiu požiūriu – pasitelkdama inovacijas, ši paradigma perkelia pramonės tikslus nuo gamybos procesų optimizavimo prie tvaraus, socialiai naudingo ir, svarbiausia, į žmogų orientuoto gamybos modelio. Technologinė Pramonės 5.0 dimensija turėtų būti subalansuota stiprinant žmogiškąjį potencialą ir investuojant į švietimą. Straipsnyje pateikiami OECD PISA 2022 (OECD, 2024) tarptautinio tyrimo rezultatai. Tyrimo tikslas, be kita ko, buvo nustatyti būsimos produktyvaus darbo kartos – 15 metų amžiaus respondentų iš viso pasaulio kūrybinio mąstymo lygį. PISA 2022 tyrime dalyvavo apie 690 000 mokinių, atstovaujančių apie 29 milijonams viso pasaulio mokinių iš 81 šalies ir ekonominio regiono. Tyrimas taip pat atskleidė mokymo strategijas, kurios leido Singapūro moksleiviams pasiekti geriausių PISA 2022 testų rezultatų. Čekijoje tyrime dalyvavo 430 mokyklų ir beveik 11 000 moksleivių (PISA 2022 nacionalinė ataskaita „Kūrybinis mąstymas“, 2023). Šio tyrimo rezultatai buvo palyginti su Čekijos pradinių mokyklų mokinių Urbanistinių figūrų kūrybinio mąstymo testo (angl. The Urban Figurative Test of Creative Thinking) rezultatais. Šio testo rezultatai atskleidė, kad aukščiausius įvertinimus gavo penktokai, tai patvirtina ir kiti tyrimai (Chalupa, 2012; Novotný, 2012). Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys į socialinę raidą ir jos įtaką švietimui, kur kūrybinis mąstymas bus labai svarbus. Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, straipsnyje taip pat pateikiamos Pramonės 5.0 erai būtinos kompetencijos (Earp, 2024)

Lietuvos bendrojo ugdymo turinio kaita: siauras ar platus ugdymo turinys

The curriculum in general education schools is the primary educational element connecting theoretical educational ideas with their practical implementation. Due to constant scientific, political, social, and cultural changes, curriculum transformation is an integral part of its development. Therefore, analyzing the curriculum requires an examination of the factors influencing its evolution as an inseparable element of the educational process.This article explores two dominant curriculum perspectives – specifically, the narrow (traditionalist) and the broad (reconceptualist) approaches – in the context of the current changes in the Lithuanian general education curriculum. The traditionalist approach is based on a standardized, outcome-oriented curriculum, whereas the reconceptualist perspective emphasizes curriculum dynamism, individualized learning, and a contextualized educational process. The article analyzes how these two perspectives manifest in the development of Lithuania’s general education curriculum, particularly in relation to competency-based learning, inclusive education, and the flexibility of the curriculum.Bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinys – pagrindinis ugdymo elementas, suteikiantis ugdymui atpažįstamą formą ir priartinantis prie skirtingų ugdymo kontekstų, nes juo sujungiamos dvi ugdymo dimensijos – teorija ir praktika – ugdymo idėja ir jos praktinė išraiška. Dėl ugdymo turinį veikiančių mokslinių, politinių, socialinių ir kultūrinių įtakų, kaita yra neatsiejama ugdymo turinio dalis. Todėl, siekiant suprasti ugdymo turinį, svarbu tirti ir jo pokyčiui turinčius įtakos veiksnius kaip neatsiejamą ugdymo turinio elementą, t. y. jo kontekstą. Straipsnyje pristatomos vyraujančios ugdymo turinio sampratos – siauroji (tradicionalistinė) ir plačioji (rekonceptualistinė) – kontekstualizuojant jas su dabartinio Lietuvos bendrojo ugdymo turinio pokyčiais

Humanizuoti skaitmeninį kalbų mokymą 5.0 per Freire’o prizmę

The current paper employs the ontological and epistemological principles of critical pedagogy, namely Freire’s approach, to contemporary foreign language education by aligning his key tenets to the requirements set for both teachers and students in AI Guidelines. Document analysis highlights opportunities and challenges that, in a Freirean sense, are required to defy the banking concept of education by yielding conscientization and praxis in order to diminish student-teacher dichotomy and reach dialogue. The present conceptual analysis reinvents Freirean insights to provide implications for a humanised approach towards GenAI employment for language teacher education and their continuous education renewal.Šiame darbe pasitelkiami ontologiniai ir epistemologiniai kritinės pedagogikos principai, ypač Freire’o požiūris į šiuolaikinį užsienio kalbų mokymą, pritaikant pagrindinius principus su DI gairėse išryškinamais reikalavimais mokytojams ir studentams. Dokumentų analizė pabrėžia galimybes ir iššūkius, kurie, Freire’o požiūriu, turi nepaisyti bankinės švietimo koncepcijos, siekiant sąmoningumo, teoriją įgyvendinančios praktikos tam, kad būtų sumažinta mokinio ir mokytojo dichotomija bei pasiektas dialogas. Šioje konceptualioje analizėje yra suteikiamas modernus žvilgsnis į Freir’o įžvalgas, kurios turi įtakos humanizuotam požiūriui į generatyviojo DI taikymą rengiant kalbų mokytojus bei jų išsilavinimui nuolat atnaujinti