The structure of the head‘s managment competencies in the subdivision of healthcare institution

A head of a subdivision is a person responsible for subdivision activities in an institution. He or she performs administrative functions in an institution by supervising other employees’ work in order to reach aims of the institution. Management competencies is a combination of knowledge and skills, the ability to apply them under certain circumstances; it is the performance of management functions while considering the restrictions caused by surroundings and situation; it is the assurance of your work field, institution’s results. Object of the study - the subdivision head’s management competencies in healthcare institutions. Aim of the article - to reveal the structure of the subdivision head’s management competencies in healthcare institutions. The objectives set to reach the aim: 1) to define the subdivision head’s abilities and skills in healthcare institutions; 2) to identify the structure of subdivision head’s management competencies in healthcare institutions. Method of the study - analysis and synthesis, meta-analysis, information structuring and generalization of scientific literature and documents related to subdivision head’s performance in healthcare institutions. The reference was made to scientific literature and documents regulating healthcare activities to identify the structure of the subdivision head’s competencies. The above-mentioned head’s work is multidimensional and requiring different skills. The components of subdivision management functions in healthcare institutions are: 1) planning - the formation of institution’s aims and objectives; the selection and set of tools to reach the aims is the base for all other management functions; 2) organization (coordination could be accentuated separately) - the element of objective realization, i.e. the creation and integration of organizational structures as well as coordination of the staff actions; 3) management - the ability to affect, focus, influence the groups to reach the set aims; 4) control - the monitoring of employees’ work to identify any deviation from plans and to eliminate them. Components of competencies are knowledge, skills, personal qualities, values and experience. The concept of management competencies in scientific literature is related with disposing necessary management knowledge and how to apply it in practice. The structure of the subdivision head’s management competencies are made up of professional competencies: planning, organization, management, control, solutions to problems, work with information, strategic thinking, striving for results, the set of goals, delegation, change management, negotiation, motivation, conflict management, performance evaluation, organizational consciousness, creativity and innovation implementation, orientation towards modern news and technologies, quality assurance, work with staff; social competencies: verbal communication, convincing communication, listening skills, effective relationships, client (patient) oriented, empathy, cultural awareness, learning to learn, team formation and improvement, written communication, time management and personal competencies: self-confident, stress management, initiative, accuracy, determination, honesty, responsibility, flexibility, loyalty, self-control, achievement evaluation, the reach of personal goals. Health care institutions depend on management field and covers special abilities, communication skills, technical skills, psychological and behavior abilities.Straipsnyje analizuojama sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo vadybinių kompetencijų struktūra. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojama padalinio vadovui reikalingi gebėjimai ir įgūdžiai, antroje – padalinio vadovo vadybinių kompetencijų struktūra sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo objektas: sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo vadybinės kompetencijos. Straipsnio tikslas – atskleisti sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo vadybinių kompetencijų struktūrą. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: 1) apibrėžti sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo gebėjimus ir įgūdžius; 2) nustatyti sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo vadybinių kompetencijų struktūrą. Tyrimo metodas – mokslinės literatūros ir dokumentų apie padalinio vadovo veiklą sveikatos priežiūros įstaigoje analizė ir sintezė, metaanalizė, informacijos struktūrizavimas ir apibendrinimas. Sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo vadybinių kompetencijų struktūrai nustatyti buvo pasiremta moksline literatūra ir sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Sveikatos priežiūros įstaigoje padalinio vadovo darbas daugiamatis ir jam reikia įvairių įgūdžių. Sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo vadybinių funkcijų komponentai: 1) planavimas – organizacijos tikslų bei uždavinių formavimas ir priemonių jiems pasiekti parinkimas, nustatymas, sudaro pagrindą visoms kitoms valdymo funkcijoms; 2) organizavimas (atskirai galima išskirti koordinavimą) – užduočių realizavimo elementas, t.y. organizacinių struktūrų kūrimas, jų integravimas ir kolektyvo veiksmų suderinimas; 3) vadovavimas – gebėjimas paveikti, sutelkti, daryti poveikį grupei, kad ji įgyvendintų iškeltus tikslus; 4) kontrolė – pavaldinių veiklos stebėjimas, siekiant nustatyti nukrypimus nuo planų bei juos pašalinti. Kompetencijos dedamosios dalys yra žinios, įgūdžiai, asmeninės savybės, vertybinės nuostatos ir patirtis. Mokslinėje literatūroje vadybinės kompetencijos samprata siejama su reikalingų vadybinių žinių disponavimu bei gebėjimu jas pritaikyti praktikoje. Padalinio vadovo vadybines kompetencijas sudaro profesinės, socialinės ir asmeninės kompetencijos. Sveikatos priežiūros organizacijos priklauso nuo vadybinės veiklos srities ir apima specialiuosius gebėjimus, komunikacinius gebėjimus, techninius įgūdžius, psichologinius, elgsenos gebėjimus

Learning Organization in the Context of the Modern Public Administration

According to Karen E. Watkins and Victoria J. Marsick‘s questionnaire (1993) which is based on the levels of learning: individual, group, and organizational, in order to assess the expression of the characteristics of the Learning Organization in the context of contemporary public administration, the study was conducted in 2016. In October - December, 228 employees were interviewed at an outpatient health care institution. In many public sector organizations, the management, evaluation and performance analysis of activities are becoming an increasingly important component of the activities of public sector institutions. Public sector organizations seeking to implement the concept of a learning organization need to reorganize their organization‘s governance structure. An outpatient personal health care institution‘s critical point in the training of employees is the inadequate allocation of financial and other assistance to all jobseekers. The highest rated organizational learning levels were found, hereinafter referred to as groups / teams, and at the lowest level on an individual level. We can say that goal-oriented organizational learning in an out-patient health care institution determines the development, increases the competitive advantage and allows adaptation to change and management, and gives each employee an opportunity for self-realization. The study found that the largest strength of an outpatient person‘s health care organization was focusing on the client‘s (patient‘s) opinion; The organization provides employees with the tools necessary to carry out their work; employees are able to work in a team, help each other learn, respect the opinion of another employee; managers share the latest information on technologies, innovations, trends. We can say that this institution seeks to become a learning organization, but is not enough to learn alone; it is imperative that the organization‘ s management should be oriented towards continuous improvement of the processes and based on the paradigm of contemporary public management. Purpose of the research: To reveal the expression of the characteristics of the learning organization in the context of contemporary public administration.Vertinant Besimokančios organizacijos bruožų raišką šiuolaikinio viešojo valdymo kontekste ir remiantis Karen E. Watkins ir Victoria J. Marsick sudarytu klausimynu [30], 2017 m. sausio – kovo mėn. atliktas tyrimas viešojoje ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apklausti 228 darbuotojai. Daugelyje viešojo sektoriaus organizacijų veiklos vadyba, vertinimas ir rezultatų analizė tampa vis svarbesne viešojo sektoriaus institucijų veiklos sudedamąja dalimi. Viešojo sektoriaus organizacijoms, siekiančioms įgyvendinti Besimokančios organizacijos koncepciją, reikia pertvarkyti savo organizacijos valdymo struktūrą. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kritinis darbuotojų mokymosi taškas yra nepakankamas finansinės ir kitos pagalbos skyrimas visų pareigybių specialistams. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aukščiausiai įvertintas mokymasis organizaciniame lygmenyje, toliau - grupių/ komandų, žemiausiai – individualiame lygmenyje. Galime teigti, kad tyrime dalyvavusios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kryptingas organizacinis mokymasis sąlygoja tobulėjimą, didina konkurencinį pranašumą ir leidžia prisitaikyti prie pokyčių bei juos valdyti, o kiekvienam jos darbuotojui suteikiama savirealizacijos galimybė. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros organizacijos stiprybės: dėmesio kreipimas į kliento (paciento) nuomonę; organizacija suteikia darbuotojams priemones, reikalingas darbui atlikti; darbuotojai geba dirbti komandoje, padeda vieni kitiems mokytis, gerbia kito darbuotojo nuomonę; vadovai dalijasi naujausia informacija apie technologijas, naujoves, kryptis. Nustatyta, kad ši įstaiga atitinka Besimokančios organizacijos koncepciją, tačiau nepakanka organizacijoje vien mokytis, būtina organizacijos valdymą orientuoti į nuolatinį veiklos procesų tobulinimą, paremtą šiuolaikinio viešojo valdymo paradigma