Requirements for Participatory Framework on Governmental Policy Level

The article seeks to specify the requirements of the framework for public participation in policy making on the governmental level aiming to elaborate a substantial content of the participatory policy. The research methodology engages both qualitative and quantitative approaches based on document analysis and interviews. We analysed a range of documents, issued by the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania, where participatory groups are nominated for the annual terms of 2007 and 2010. Results of the research testify that, notwithstanding the considerable number of participatory facts, public administrators hold more than a half of the places in the participatory groups. Stakeholders other than public administrators are considered to be rather consultants than partners in policy development. We suggest that for a substantial, effective and efficient participation framework, several requirements should be met including a correct arena for stakes’ expression; completeness of the stake representation; balanced stake representation; sensitivity to research based evidence; monitoring and evaluation of participation quality

Research and development project management

The purpose of this study book is to review all issues of R&D project management with the focus on duality R&D activities and adapt the project management technics to the best needs of R&D management. Study book gives overview of development R&D management over the last 4 decades. The R&D project concept is presented together with R&D project management risks, variances and project success criteria. Specific R&D project life cycle with special focus on product and technology development are discussed. All other issues as R&D project team, communication, quality management are overviewed

Suinteresuotųjų požiūrio į e. sveikatos elementus kokybinė diagnostika

The methodology is based on semi-structural interviews. The authors of the research completed 41 individual and 3 group interviews with employees (heads of administrations, medical staff and ICT specialists) from different eHealth system institutions (hospitals, primary healthcare organizations, ministry of health, IT companies and other) from 10 Lithuanian cities. Preliminary results of qualitative research revealed that eHealth stakeholders acknowledge the importance of all eHealth elements. However, the focus of attention was put on the elements related to inter-institutional cooperation among the institutions of eHealth system and on interaction within healthcare institutions installing eHealth solutions. The respondents agreed that participation of employees from all the organizational structures (doctors and nurses, administration, IT specialists) plays a crucial role for the success of system development. However, the research evidences that cooperation that is more active is demonstrated within organizations. Interaction among different institutions concerning eHealth policy design, planning and implementation of eHealth solutions remains fragmented, based on individual communication but not on systemic stakeholders’ participation and matching of interests. The interviews evidenced several basic challenges on the interviewees’ opinions creating the majority of problems in eHealth development. Among those are the following: balancing eHealth system development top down and bottom up; compatibility of diverse information systems; stakeholders’ involvement and cooperation; budgeting of eHealth system creation, implementation and maintenance.Daugelis šalių susiduria su įvairias iššūkiais projektuojant, kuriant ir diegiant sveikatos sektoriuje inovatyvias informacines ir komunikacines technologijas, kurių visuma žinoma kaip e. sveikata. Vieni iš sudėtingiausių ir svarbiausių iššūkių yra artimo bendradarbiavimo, nuoseklaus suinteresuotųjų pusių įtraukimo į sprendimų priėmimą ir interesų derinimo užtikrinimas. Todėl norint įvertinti ir / ar prognozuoti tolesnę e. sveikatos plėtros eigą, tikslinga tirti įvairių suinteresuotųjų e. sveikata į(si)traukimo į IT sistemų kūrimo ir diegimo procesus ypatumus, jų požiūrius į e. sveikatos elementus, suinteresuotųjų pasitenkinimą dalyvavimu šiuose procesuose bei jų rezultatais. Tyrimo tikslas – parengti ir išbandyti suinteresuotųjų e. sveikata požiūrio į e. sveikatos elementus kokybinio tyrimo metodiką. Siekiant tikslo identifikuojami e. sveikatos elementai, dėl kurių svarbi suinteresuotųjų nuomonė; parengta kokybinio tyrimo metodika, leidžianti gauti duomenis apie suinteresuotųjų nuostatas dėl šių elementų; išbandoma metodika atliekant interviu su suinteresuotaisiais e. sveikata; pateikiami apibendrinti suinteresuotųjų požiūrio į e. sveikatos elementus rezultatai. Tyrimui atlikti suformuota kokybinio tyrimo metodika, kurios pagrindas – pusiau struktūrizuoti interviu. Atliktas 41 individualus interviu ir 3 grupiniai interviu su suinteresuotaisiais e. sveikata iš įvairių sveikatos sektoriaus institucijų bei informacines sistemas kuriančių ir diegiančių verslo organizacijų, šiose institucijose einančiais įvairias pareigas. Iš viso kokybiniame tyrime dalyvavo 58 respondentai iš 8 tipų organizacijų, veikiančių 10 Lietuvos miestų. Preliminarūs kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad suinteresuotiesiems e. sveikata aktualūs visi e. sveikatos elementai. Tačiau daugiausia dėmesio sutelkiama į tuos elementus, kurie susiję su tarpinstituciniais ryšiais ir su įvairių sričių darbuotojų sąveika institucijoje kuriant ir diegiant e. sveikatos sistemas. Respondentai pritaria, kad būtinas visų lygmenų darbuotojų dalyvavimas – turi būti įtraukti administratoriai, gydytojai, slaugytojai, IT specialistai. Tačiau tyrimas rodo, kad kol kas toks bendradarbiavimas dažniausiai pasireiškia tik organizacijos viduje. Tuo tarpu sąveika tarp institucijų dėl e. sveikatos politikos formavimo, e. sveikatos sprendimų kūrimo ir įgyvendinimo išlikusi fragmentiška, paremta daugiau asmenine komunikacija, o ne sistemišku žinių perdavimu ir interesų derinimu. Interviu atskleidė keletą pagrindinių iššūkių, respondentų požiūriu, sukuriančių daugiausia problemų e. sveikatos sistemos plėtrai: sistemos kūrimo iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų balansas; sveikatos priežiūros įstaigų ir e. sveikatos sistemų suderinimas; suinteresuotųjų pusių bendradarbiavimas ir dalyvavimas; biudžetas e. sveikatos sistemos kūrimui, diegimui ir palaikymui

Įrodymais grįstos politikos apraiškos Lietuvos viešojo administravimo institucijose.

This paper puts forward arguments that there are many different data types used as input for evidence-based policy. The aim of the paper is to discuss the strengths and threats introducing evidence into the public administration decision-making process and investigate facts of the emergence of evidence used in Lithuanian public administration on the ministerial level. Evidence-based policy raises the transparency of the decision-making process, promotes deep awareness about the problem analyzed and awards decision-makers with reasoning analyses of alternatives and promising results. The main factors of the usefulness of evidence could be named as the timing of evidence, resources available, the quality of the evidence, the focus of reports and trustworthiness of the available evidence. The level of the contribution of the evidence depends on the adoption of evidence to the policy development process. Though the meaning of evidence-based policy is used in Lithuanian public administration neither on a theoretical level nor on a practical level, the performance of evidence-based policy has been observed on some moderate public administration level. Three ministries, the Ministry of Education and Science, the Ministry of the Economy and the Ministry of the Interior, were chosen as the study objective for the realization of evidence-based policy in Lithuania. The study has revealed that from the whole range of usable evidence, such as quantitative/statistical data, reviews, meta analyses, quantitative studies, opinion/outlook studies, behavior studies, social experiments, research evidence, control studies (as pilot projects), consultations, anecdotal evidence, only research evidence and sociological interviews are used as evidence in the ministries for the realization of public administration functions. [...]Šiame straipsnyje nagrinėjama įrodymais grįstų sprendimų prielaidos bei tokios politikos formavimo teoriniai pagrindai, taikant šią metodologiją viešojo administravimo sprendimams parengti. Taip pat diskutuojama dėl galimų kliūčių, įgyvendinant įrodymais grįstos politikos sprendimų parengimą. Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos viešojo administravimo institucijų patirtis kaupiant bei panaudojant rengiamų sprendimų pagrindimus įgyvendinant viešojo administravimo funkcijas. Pagrindinis dėmesys skiriamas viešojo sektoriaus sugebėjimo pasinaudoti įrodymais problematikai. Nors Lietuvoje nei viešajame administravime, nei mokslinėje literatūroje terminologija „įrodymais grįsti sprendimai" kol kas nevartojama, tačiau Lietuvos viešasis administravimas veikia, naudodamasis vienokius ar kitokius įrodymus sprendimų parengimo procese. Lietuvoje dažniausiai naudojami moksliniai tyrimai ir sociologinės apklausos. Straipsnyje diskutuojama dėl nepakankamai efektyvaus įrodymų panaudojimo. Tai yra susijęs su objektyviomis priežastimis (pvz., viešojo sektoriaus veiklos specifika), kurios išoriniai tyrėjai ne visada turi prielaidas pažinti. Todėl parengtos mokslinių tyrimų rekomendacijos ne visada yra tinkamos įgyvendinti be papildomų viešojo administravimo specialistų pastangų. Taigi įrodymais grįstų sprendimų metodologija galėtų būti įgyvendinama stiprinant viešojo administravimo specialistų analitinius gebėjimus, kuriant specializuotas institucijas

Savivaldybių intereso atstovavimas vyriausybės lygiu: bendradarbiavimo tinklų analizė Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Since the main policy outlining the arena proceeds at the level of governmental organisations, the operational level of policy governance needs to be aligned with the demands of wider participation. Namely at this level, representation of local government interests together with public opinions concerning the relevant problems, methods for their solution and their relevance to wider needs are required. This paper is designed to investigate participation of local government in the decisionmaking process initiated by the Ministry of Education and Science and to evaluate the impact of interest representation in the formation of public policy. The research methodology of mixed methods was employed (document analysis and interviews with the members officially nominated to resolve problems, decision-making groups, councils and commissions operating from 2007 to 2010 at the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania). Formal participatory instruments were applied 162 times involving 985 actors in affiliate associations, service providers, regulators, service supporters, funding offices and independent experts. The research has revealed occasional tendencies of local government participation in the participatory instruments for public policy formation. On the contrary, empirical studies of the group characteristics exhibit a rather low level of interest representation.Nors valstybės reguliavimas pabrėžia, kad savivaldybės gali dalyvauti rengiant teisės aktus, tačiau toks aiškumas yra tik tam tikrų teisės aktų rengimo srityje. Todėl tyrimo tikslas buvo ištirti konkrečioje valstybės viešojo administravimo funkcijas vykdančioje organizacijoje (Švietimo ir mokslo ministerijoje) susiklosčiusią savivaldos įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą praktiką bei įvertinti viešosios politikos kūrimo procesą savivaldos dalyvavimo ir teisėtų interesų raiškos prasme. Tyrimas atliktas taikant mišriąja metodų derinimo metodologiją, derinant kokybinį ir kiekybinį tyrimų metodus. Tyrimas vienareikšmiškai parodė, kad universitetų ir mokslo institutų atstovai į darbo grupes yra kviečiami aktyviausiai. Tai leidžia teigti, kad darbo grupės veikia pirmiausia kaip ekspertinės nuomonės pažinimo instrumentas. Tuo tarpu savivaldos dalyvavimas yra gan fragmentiškas. Toks dalyvavimo supratimas mažina galimybes efektyviai atstovauti bei nesuteikia galimybės pasidalinti sukauptomis proceso metu žiniomis

Saugios savivaldybės organizacinės valdymo struktūros kūrimas.

Every country faces more or less acute safety issues. Compared with other EU countries, Lithuania takes a stand as a country with large number of traffic accidents, crimes, injuries, suicide. In order to address these problems rapidly and effectively, a more active contribution of local authorities is required. However, Lithuanian municipalities do not have a unified pattern or practice for ensuring public safety at local level and developing safe communities. Lithuanian scientists have not yet suggested any complex managerial tools for building and developing safe communities. This study is intended to begin filling this gap. The objective of this paper is to offer the municipal organisational structure as one of the prerequisites for safe design and development of the municipality. It describes the prerequisites for improving safety in Lithuanian municipalities and creating safe communities. It was found that under Lithuanian law municipalities implement relevant functions that directly affect safety within local community. The authors present suggestions for creating (or improving existing) organisational structure needed to implement and develop the principles of a safe community. Carefully planned and consistently completed proposals are likely to lead to sustainable, efficient and effective organisational structure of a safe community.Šiuolaikinė visuomenė gyvena nuolat kintančios rizikos aplinkoje, todėl kiekvienoje valstybėje egzistuoja daugiau ar mažiau gyventojų, turto, infrastruktūros ir aplinkos saugumo užtikrinimo problemų. Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuva pasižymi labai dideliu avarijų, nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų, traumų, savižudybių ir kitų pavojingų reiškinių skaičiumi. Siekiant sparčiau ir veiksmingiau spręsti šias problemas, reikalingas aktyvesnis savivaldybių veikimas. Tačiau Lietuvos savivaldybėse nėra bendros praktikos ar modelio užtikrinti ir plėtoti gyventojų saugumą, o Lietuvos mokslininkai iki šiol nepasiūlė kompleksinių saugios savivaldybės kūrimo ir plėtros priemonių. Todėl savivaldybės neturi orientyro, pagal kurį galėtų kompleksiškai plėtoti saugumo užtikrinimo priemones, bei nėra galimybės vertinti būklę kitų savivaldybių atžvilgiu ir stebėti saugumo būklės pokyčius. Šis tyrimas skirtas pradėti užpildyti šią spragą įgyvendinant tikslą – pasiūlyti savivaldybės organizacinę valdymo struktūrą kaip vieną iš būtinų priemonių saugiai savivaldybei kurti ir plėtoti. [...

Sprendimų anatomija: praktinių įgūdžių lavinimas

Įvairius sprendimus priimame ir jų padarinių patiriame kasdien – tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe. Kai kuriems sprendimams priimti pakanka kasdienių žinių ir asmeninės patirties. Jų padariniai dažniausiai nėra ilgalaikiai ar ypač reikšmingi, todėl galime leisti sau suklysti ir nepatirdami didelių nuostolių, ką nors nuspręsti tiesiog spėliodami. Deja, kai kurie sprendimai gali būti labai reikšmingi, o jų padariniai gali brangiai kainuoti ir paveikti ne tik mus asmeniškai, bet ir gerokai daugiau žmonių ar net organizacijų. Tokios situacijos dažnai būna baigtinės, nesikartojančios, o jų padarinių nebegalima pakeisti, todėl kartais priimant sprendimus tenka naudotis jau sukurtais ir praktikos patikrintais standartiniais būdais. Tad sprendinių anatomijos išmanymas ne tik apsaugo nuo nenumatytų padarinių, bet ir sudaro galimybę elgtis racionaliai ir gauti didžiausią įmanomą naudą. Tiesa, toks efektas galimas tik tam tikromis aplinkybėmis, kurios apibrėžiamos vienareikšmiškai: kol sprendžiame problemą, informacija ir duomenys nesikeičia. Tada geriausias sprendinys – vienintelis teisingas ir racionalus pasirinkimas. Kitais atvejais, kai sprendimui priimti reikalinga informacija stochastiškai kinta, sprendinys taip pat gali būti geriausias, tačiau lieka tik tam tikra tikimybė, kad jis bus priimtas. Itin sudėtingomis aplinkybėmis, kai duomenų neturime, jų negalime surinkti arba jie nuolat keičiasi ir nebūtinai kartojasi, geriausio sprendinio rasti negalima, nes jo nėra. Tada sprendėjas ar jų komanda gali ieškoti ne geriausio, bet priimtino varianto. Kyla naujų iššūkių, reikia apsispręsti, kas yra priimtinas sprendinys, koks priimtinumo lygis tenkina, kas tas subjektas, į kurį atsižvelgiant vertinamas priimtinumo lygis

Savireguliacijos poveikis jaunųjų mokslininkų ugdymo kokybei (disertacijų gynimo tarybų veikla)

For the process of awarding a doctoral degree (DDA), peer review is used as a major formal procedure that is implemented via committees gathering researchers who have proven excellence record. Special DDA committees are nominated with the purpose to assess the research outputs of candidates and evaluate new researcher abilities to work as researchers in the future. The way committees are established and the personalities involved in them are under the responsibility of the university, which establishes a doctoral programme based on the university autonomy mode. Autonomy could be analysed as a self-regulation mode. Selfregulation as an antipole of external governmental regulation is the point of balance between the internal commitments of the institution for research excellence and the external control of the institution to pursue quality in a researcher training. The DDA process is reviewed in this article. The article aims to analyze the practice of the DDA process and to reconstruct the committee structure through social network analysis and searching to measure the self-regulation impact on the performance of DDA process. The DDA data published in 2010-2011 in Lithuania were chosen for the breadth of the analysis. The total research data set covered 831 DDA cases and a network of 2711 nodes when 1880 nodes represent the committee members. The analysis has shown that out of 1880 committee members, 56% are involved once in the DDA process, while 42% of nodes (885) represents their selves in the network 2-5 times and 8% of researchers (178) were nominated as doctoral candidate recognition members more than 5 times (1 researcher participated in this process 32 times, 2 members—22 and 25 times respectively). The interesting results have been revealed from the ego-network studies: the two most prominent members form independent subnetworks have no interconnections. Those results allow us to conclude that DDA committees have a tendency to settle on stable compositions without attempting even a minor change. This lets us draw the conclusion that the self-regulation mode is less competitive and expresses tendencies to work in a more closed environment trying to avoid outer influences.Straipsnyje analizuojama savireguliacijos įtaka jaunųjų mokslininkų ugdymo kokybei. Pirmasis mokslininkų ugdymo etapas yra doktorantūra. Doktorantūra apima ne tik studijas, bet ir jos metu vykdomus originalius mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų kokybė yra vienas jautriausių mokslinių tyrimų politikos aspektų, kuris tiesiogiai siejasi su mokslinių rezultatų vertinimo problema. Pripažįstant doktorantų gebėjimus moksliniais, yra remiamasi nuo seno pripažinta praktika – kolegų vertinimu bei recenzavimu. Ši praktika yra realizuojama buriant doktorantūros komitetus, o vėliau ir disertacijos gynimo tarybas. Straipsnyje remiamasi atliktu DGT sudėties tyrimu, skirtu išsiaiškinti, ar esama pripažinimo mokslininkais sistema sukuria pakankamai prielaidų kokybei išlaikyti

Enhanced Visualization of Customized Manufacturing Data

Recently, customized manufacturing is gaining much momentum. Consumers do not want mass-produced products but are looking for unique and exclusive ones. It is especially evident in the furniture industry. As it is necessary to set an individual price for each individually manufactured product, companies face the need to quickly estimate a preliminary cost and price as soon as an order is received. The task of estimating costs as precise and timely as possible has become critical in customized manufacturing. The cost estimation problem can be solved as a prediction problem using various machine learning (ML) techniques. In order to obtain more accurate price prediction, it is necessary to delve deeper into the data. Data visualization methods are excellent for this purpose. Moreover, it is necessary to consider that the managers who set the price of the product are not ML experts. Thus, data visualization methods should be integrated into the decision support system. On the one hand, these methods should be simple, easily understandable and interpretable. On the other hand, the methods should include more sophisticated approaches that allowed reveal hidden data structure. Here, dimensionality-reduction methods can be employed. In this paper, we propose a data visualization process that can be useful for data analysis in customized furniture manufacturing to get to know the data better, allowing us to develop enhanced price prediction models

Interesų raiška viešojo valdymo institucijose: švietimo ir sveikatos sektorių darbo grupių veiklos palyginamoji analizė

Mokslinėje studijoje pristatomas suinteresuotųjų šalių dalyvavimu grįstas sprendimų priėmimo modelis, paremtas abipusiu socialiniu supratimu ir visapusiška dalyvių interesų raiška bei skatinantis realius viešosios politikos pokyčius. Modelis sukurtas dviejų socialiai jautrių sektorių - sveikatos politikos ir švietimo ir mokslinių tyrimo politikos - darbo grupių pavyzdžiu. Dėl tam tikrų struktūrinių skirtumų juose susiformavusi iš dalies skirtinga visuomenės dalyvavimo, priimant viešuosius sprendimus, praktika. Šie skirtumai leidžia atlikti lyginamąją analizę