Tarptautinės mokslinės konferencijos „Kalbos būtis kultūroje ir visuomenėje – 5“ / «Жизнь языка в культуре и социуме – 5» apžvalga

 &nbsp

Means of Creating the Media Image of a Candidate to the Post of Mayor through Contextual Argumentation (on the materials of the texts about the 2018–2019 elections in Moscow, Vilnius and Belgrade)

In political cultures of a number of countries, the creation of a politician’s media image is based on the fundamental principle of his/her work being formulated as the achievement of the goal of ensuring a nation’s well-being and a country’s development. The present article demonstrates concrete similarities and differences discernible in the construction of a politician’s media image in the Russian, Lithuanian and Serbian media discourses from a rhetorical perspective. The methodological basis of the investigation is provided by the ideas of the new rhetoric and Ch. Perelman and L. Olbrechts-Tyteca’s assumption concerning the fact that the speaker’s ideas are accepted (or not accepted) by the audience not depending on the degree of the strictness of logical propositions and conclusions, but rather on the fact of whether the hearers have adhered to the grounds given by the speaker. Consequently, a researcher analysing the ways text influences the consciousness of those receiving it may identify shared truths and value judgements. On the basis of the analysis of contextual argumentation used for the creation of the media image of the candidates for the post of mayor in the three media discourses, an attempt to establish shared truths and values as well as certain regularities in the process of media image creation characteristic of the Russian, Lithuanian and Serbian media discourses has been made

ЛИТОВСКОЕ СЛОВО PRIEŠAS И РУССКОЕ СЛОВО ВРАГ

The article presents Lithuanian culture concept priešas and the concept of Russian culture враг comparative analysis, based on 100 samples of mass-media’s discourse (in Lithuanian language and Russian language corpus). Comparison was performed via tertium comparationis: what is known as an enemy, what signs of the enemy are essential, what does enemy do, etc. Analysis showed that in Lithuanian vision the same entity can be both friend and enemy; Russian examples of similar meaning have not been found. The examples of an enemy in Russian discourse may be Great Britain, Germany, German, in Lithuanian discourse – Polish attacking groups, bolshevik. Lithuanian mass-media’s discourse 56 times more often uses word enemy than the Russian mass-media’s discourse.KEY WORDS: concept, corpus, priešas, враг, worldview.DOI: http://dx.doi.org/10.15181 rh.v0i16.102

La Table Ronde. Лингвистика дискурса и перспективы ее развития. Выпуск 2.

La Table Ronde. Лингвистика дискурса и перспективы ее развития. Выпуск 2. Сост. И. УХВАНОВА, А. КОЖИНОВА, Е. САВИЧ. Минск: РИВШ. 2013. ISSN 2218-8002. 368 с

Antra knyga apie prezidentę

Recenzijoje aptariama 2013 m. išleista Lauro Bielinio knyga "Prezidentė. Antra knyga". Knygą parašyti inspiravo mintis apie tai, kad demokratinėje valstybėje, kokia save laiko Lietuva, kalbėti apie galimas neigiamas apraiškas prezidentės diskurse yra būtinybė – siekiant sudrausminti valdžią, užkirsti kelią jos potencialiai pretenzijai į autoritarizmą. Ir dėl to, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ignoruoja politinių partijų sistemą ir taip visuomenėje įtvirtina autoritarinės ir oligarchinės valdžios idėją. Knygą sudaro 7 skyriai. I skyriuje aptarta tyrimo metodika, II – apžvelgiama mokslinė literatūra. III skyriuje aptariamas politinių pranešimų vaidmuo valstybės gyvenime. IV skyriuje rašoma apie tai, kad Prezidentės diskurse galima nustatyti tris komunikacijos lygius. V skyrius skirtas įvairiems žanrams, kuriuos Prezidentė pasitelkia savo pranešimuose. Ypatingas dėmesys skiriamas metiniams pranešimams. VI skyriuje kalbama apie Prezidentės autoritariškumą ir poreikį kontroliuoti. VII skyriuje autorius išsamiai analizuoja individualią, administracinę ir politinę Grybauskaitės kalbą. Praktinė šios knygos vertė yra ta, kad knyga gali būti įdomi visiems specialistams, susijusiems su Lietuvos politinio gyvenimo įvykių nušvietimu. Tyrimo rezultatai taip pat gali būti įdomūs retorikos, diskurso analizės, politinės lingvistikos dėstytojams, nes recenzuojamos Bielinio knygos medžiaga (taip pat ir jos pirmoji dalis, pasirodžiusi 2011 metais) gali būti pasitelkiama siekiant kelti auditorijos savimonės lygį

О дискурсе президента Литвы : recenzija

Recenzijoje aptariamas Lauro Bielinio darbas „Prezidentė. Antra knyga“. Pažymima, kad autorius siekė atskleisti, kaip Prezidentė D. Grybauskaitė reiškėsi Lietuvos politiniame lauke, kokios priemonės naudotos vidaus, užsienio politikos komunikacijoje. Recenzentė pabrėžia, kad L. Bielinis teigia, jog veikdama nepolitiškai, iš esmės Prezidentė įtvirtina autoritarinės ir oligarchinės valdžios idėją visuomenėje, iškreipdama politikos suvokimą. Pažymima, kad recenzuojamos knygos autorius laikosi nuomonės, jog norint suvokti kokį nors subjektą, nepakanka analizuoti to subjekto tekstus, o reikia tyrinėti ir jo poelgius bei sprendimus. Aptariamos septynios knygos dalys, pažymint, kad pirmojoje nusakoma darbo metodologija, antrojoje apžvelgiama literatūra, skirta Prezidentės diskursui, trečiojoje aptariamas prezidentų diskursų vaidmuo, ketvirtojoje išskiriami D. Grybauskaitės diskurso lygmenys, penktojoje tyrinėjami žanrai, kuriuos naudoja Prezidentė savo diskursui, šeštojoje atskleidžiamas autoritarizmo pasireiškimai, septintojoje atskleidžiami Prezidentės diskurso individualusis, administracinis ir politinis lygmenys. Konstatuojama, kad būti valdžioje nereiškia būti politikoje, ir D. Grybauskaitė, veikdama administracinėje ūkinėje srityje, prarado įtaką politikos sferoje. Reziumuojama, kad knyga gali būti naudinga visiems specialistams, vienaip ar kitaip susijusiems su politiniu Lietuvos gyvenimu, taip pat dėstytojams ir studentams. Pažymima, kad jei valstybėje gali būti išleidžiama knyga, kritikuojanti valstybės prezidentą, jau tai rodo, kad tai demokratinė valstybė

Lietuvių žodis "priešas" ir rusų žodis "враг"

The article presents Lithuanian culture concept priešas and the concept of Russian culture враг comparative analysis, based on 100 samples of mass-media’s discourse (in Lithuanian language and Russian language corpus). Comparison was performed via tertium comparationis: what is known as an enemy, what signs of the enemy are essential, what does enemy do, etc. Analysis showed that in Lithuanian vision the same entity can be both friend and enemy; Russian examples of similar meaning have not been found. The examples of an enemy in Russian discourse may be Great Britain, Germany, German, in Lithuanian discourse – Polish attacking groups, bolshevik. Lithuanian mass-media’s discourse 56 times more often uses word enemy than the Russian mass-media’s discourse

Priešo įvaizdžio formavimas Lietuvos žiniasklaidos priemonėse: lenkų klausimas

This article analyzes the opposition of Polish and Lithuanian identities as presented in Lithuanian media outlets. It is assumed that an information war is being waged against the Polish cultural minority and that the instigators of this war are achieving their goal, i.e., being Polish bears a negative association in the public consciousness, which also construes Poles as enemies. The article investigates the means by which this negative opinion about the Polish nationality in Lithuania is formed. The conclusions are based on an analysis of four articles and more than 40 headlines published in 2012–2013, and show that the editors of Lithuanian media outlets regularly present news about events in Poland and/or Poles themselves by choosing information that casts aspersions on the country and its inhabitants. The readers of the Lithuanian media are constantly fed the idea that Poles are characteristically nationalistic. Indeed, the media frequently discuss the danger to Lithuanians posed by Poles in Lithuania. This phenomenon can be explained by the Copenhagen School’s Theory of Securitization: a problem that is technical in nature is given the status of an existential threat. Texts often convey the antithesis Poles—Lithuania, in which the first element is given only negative features and the second only positive. Attention is also drawn to the distorted usage of the word “discrimination”: in Lithuanian media outlets it is applied when discussing the stronger member of the conflict.Straipsnyje analizuojamas priešpriešos tarp lenkiškumo ir lietuviškumo Lietuvos žiniasklaidos priemonėse pateikimas. Daroma prielaida, kad Lietuvoje vyksta informacinis karas prieš lenkų tautinę mažumą ir kad šio karo subjektai savo tikslą pasiekia, t. y. visuomenės sąmonėje lenkiškumas yra siejamas su negatyviais dalykais, o lenkai suvokiami kaip priešai. Straipsnyje taip pat aiškinamasi, kokiomis priemonėmis Lietuvoje formuojama negatyvi nuomonė apie lenkų tautą. Tyrimo išvados grindžiamos 2012–2013 metais publikuotų keturių straipsnių ir virš 40-ties antraščių analize. Ji atskleidė, kad Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai reguliariai pateikia naujienas apie įvykius Lenkijoje ir / arba lenkus parinkdami informaciją, kompromituojančią šalį ir jos gyventojus. Taip pat galima teigti, kad Lietuvos žiniasklaidos priemonėse skaitytojams nuolat teigiama mintis, kad lenkų tautos atstovams būdingas nacionalizmas. Žiniasklaidoje dažnai kalbama apieLietuvoje lenkų keliamą grėsmę lietuviams. Šį fenomeną paaiškina Kopenhagos mokyklos sugrėsminimo teorija: techninio pobūdžio problema įgauna grėsmės egzistencijai statusą. Tekstai dažnai konstruojami  antitezės lenkai – Lietuva pagrindu, pirmajam elementui priskiriant vien neigiamus, o antrajam – vien teigiamus bruožus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į iškraipytą žodžio „diskriminacija“ vartojimą: jis Lietuvos žiniasklaidos priemonėse vartojamas kalbant apie stipresnį konflikto dalyvį

Argumentation Technique in Contemporary Political Russian and Lithuanian Discourse (based on the presidents’ annual speeches 2000-2007)

The goal of the present research was to describe the peculiarities of argumentation technique in Russian and Lithuanian Presidents’ (Vladimir Putin and Valdas Adamkus, respectively) annual speeches covering the period of 2000-2007. In attempt to achieve the goal of the research, the following objectives have been pursued: a) what cognitive structures operate in particular argumentation, b) how the elements of argumentative discourse are realized (i.e. the ways of introducing a thesis statement into the text; the content and volume of arguments supporting the thesis). The methods employed are cognitive analysis (to distinguish the speaker’s structures of the conscious in attempt to generate an ideological text), logical-rhetorical analysis (to imply logical and illogical ways of persuading) and contrastive method (to examine and compare the findings). The novelty of the research lies in the fact that the research question has not been analysed in depth so far, i.e. neither the research subject (the issue of argumentation in Lithuanian political discourse has not received much attention yet), nor working out the methods of argumentation analysis (effective methods of argumentation analysis in political discourse have not been fully developed so far) were much of linguists interest. The claims of the dissertation: 1. Presidential annual speeches seem to be a hybrid type of a speech act which incorporates the qualities of descriptive, evaluative and argumentative speech acts. 2. The thesis of the presidential annual speech is not explicated. Rather, the listener is introduced to it by inductive reasoning: summarizing arguments-examples. 3. The realization of cognitive structures is an element of argumentation discourse of presidential annual speeches. 4. The cognitive structures of presidential annual speeches correlate with the cognitive structures constituting the deep layer of public political texts

Gruzijos, Lietuvos ir Serbijos prezidentų inauguracinės kalbos kognityvinė-retorinė analizė

The article presents the results of the analysis of the inaugural speeches of the presidents of Georgia (2013), Lithuania (2009 and 2014) and Serbia (2017). The comparison revealed what conceptual metaphors were the basis of the generation of the analyzed texts; what meanings were key for the speakers; what arguments to authority were used; what connotations were spoken about relations with the United States, Russia and NATO; whether the speaker appealed to God and the Church; what is the rhetorical support of the analyzed texts and how the analyzed texts are localized on the official websites of the presidents of the three countries.Straipsnyje aptariami Gruzijos (2013 m.), Lietuvos (2009 m. ir 2014 m.) ir Serbijos (2017 m.) prezidentų inauguracinių kalbų analizės rezultatai. Kalbų gretinimas leido nustatyti, kokios konceptualios metaforos buvo vartojamos kuriant šiuo tekstus, kokios prasmės buvo svarbiausios kalbančiajam, kokie autoriteto pagrindimo argumentai buvo vartojami, kokios konotacijos buvo pateikiamos kalbant apie santykius su JAV, Rusija ir NATO, ar kalbantysis minėjo Dievą arba bažnyčią, kokios retorinės priemonės buvo vartojamos ir kaip buvo lokalizuoti analizuojami tekstai oficialiose trijų šalių prezidentų internetinėse svetainėse