Makarova, Viktorija

English

Respectus Philologicus

188 IV. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKA / KRONIKA ŻYCIA NAUKOWEGOIV. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKA /  KRONIKA ŻYCIA NAUKOWEGOK o n f e r e n c i j ų  a p ž v a l g o s  /  K o n f e r e n c j eTARPTAUTINĖS MOKSLINĖS KONFERENCIJOS  „KALBOS BŪTIS KULTŪROJE IR VISUOMENĖJE – 5 /  ЖИЗНЬ ЯЗЫКА В КУЛЬТУРЕ И СОЦИУМЕ – 5“  APŽVALGAViktori ja  Makarova  (Lietuva /  Li twa)2015 metų gegužės 29–30 dienomis Maskvoje įvyko Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto ir Rusijos tautų draugystės universiteto V-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbos būtis kultūroje ir visuomenėje“.Konferencijos atidaryme plenarinius pranešimus pristatė gerai žinomi Lietuvoje (dažnai cituojami Lietuvos kalbininkų darbuose, publikavusieji savo darbus žurnale Respectus Philologicus) mokslininkai Josifas Sterninas (Voronežas) ir Viktorija Krasnych (Maskva). J. Sternino pranešimas buvo skirtas žodžio semantikos aprašymui pasitelkus lingvistinį interviu. Pirmoje pranešimo dalyje aptarti lingvistinio stebėjimo, lingvistinio eksperimento, apklausos ir interviu ypatybės. Antroje dalyje J.  Sterninas pateikė žodžių внедорожник (‚visaregis‘) ir джип (‚džipas ‘) bei врач (‚gydytojas ‘) ir доктор (‚daktaras‘) aprašymus. V. Krasnych kalbėjo apie skirtingus kalbos fenomenų tyrimo aspektus:  psicholingvist inį (L. S.  Vygotskij ,  E.  F.  Tarasovas, A. A. Leontjevas), lingvokultūrologinį (V. N. Telija), psicholingvokultūrologinį (V. V. Krasnych), kompleksinį humanitarinį.Plenariniame posėdyje pranešimą taip skaitė rusistams gerai žinoma mokslininkė Aleksandra Zalevskaja (Tverė). A. Zalevskaja kalbėjo apie metakalbinės sąmonės vaidmenį skiriant morfologinius variantus (pvz., учители (‚autoritetai‘) ir учителя (‚mokytojai‘)). Apie džiaugsmo konceptualizavimą rusų ir vietnamiečių kalbose kalbėjo Marija Kovšova (Maskva). Alla Kirilina (Maskva) papasakojo apie etnonimų funkcionavimo ypatybes interneto komunikacijoje. Jelena Miagkova (Tverė) pristatė pranešimą apie vidinės metakalbos modeliavimą. Irina Šapošnikova (Novosibirskas) pasidalino Sibiro ir Tolimųjų Rytų rusų kalbos asociacijų duomenų bazės sukūrimo rezultatais.Konferencijoje dirbo šešios sekcijos: Kalbinė sąmonė kaip tyrimo metodologija, Kalbinės veiklos psichinių mechanizmų modeliavimas, Etnopsicholingvistika ir tarpkultūrinės komunikacijos problemos, Bendražmogiškosios vertybės / antivertybės, SPRENDIMAI 189IV. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKA / KRONIKA ŻYCIA NAUKOWEGOKalbinis poveikis kaip sąmonės formavimo priemonė, Bendravimo Internete specifika. Diskutuoti buvo galima prie apvaliojo stalo Rusų–kitos kalbos bilingvizmas.Keletą žodžių vertėtų tarti apie sekcijos Bendražmogiškosios vertybės / antivertybės darbą. Irina Bubnova (Maskva) kalbėjo apie žodžio патриотизм (‘patrio tiz mas’) prasmės transformavimą rusų kalboje. Pranešimo išvadose nuskam bėjo prognozė, kad netrukus žodis патриотизм (‘patrio-tiz mas’) galutinai bus sukompromituotas ir priskirtas prie antižodžių sąrašo. Apie projektą, skirtą rusų, baltarusų, lenkų vertybių palyginimui, pasakojo Olga Dolgich (Maskva) ir Lukaš Salski (Lodzė). Autoriai kartu su kolegomis iš Minsko sudarė sąrašą, į kurį įtraukė 32 vertybes (antivertybes): tikėjimas, valdžia, taika ir t.t. Šiuo metu dirbama ties tinkamiausia šių vertybių aprašymo ir palyginimo metodika. Apie šiuolaikinio rusų (Maskvos studentų) jaunimo vertybinius prioritetus kalbėjo Elmira Žamaletdinova (Maskva). Tyrimas parodė, pavyzdžiui, kad buitinį rusų jaunimo elgesį reguliuoja sėkmės, materialinės gerovės, šeimos, draugystės, saugumo vertybes. Tačiau identifikuojant save svarbesnės pasitikėjimo ir išsilavinimo vertybės. Faina Kartaškova (Ivanovo) pristatė šiuolaikinio vokiečių jaunimo prioritetus apibūdinant žmogų. Pavyzdžiui, jauni vyrai labiausiai nepritaria tokioms žmogaus savybėms, kaip kvailumas ir nuobodumas, o jaunos moterys – kvailumui ir nepatrauklumui. Marina Lappo (Novosibirskas) pasakojo apie eksperimentą, kuris parodė, kad profesijos solidarumo jausmas turi įtakos situacijos vertinimui. Viktorija Gruzdeva (Maskva) kalbėjo apie rusų ir italų pasaulėvaizdį remdamasi patarlėmis ape draugystę. Larisa Borisova (Maskva) pasakojo apie vertybinių konceptų analizės problemas. Šios apžvalgos autorė kalbėjo apie nominacijų pasirinkimą (pvz., separatistai ar gynėjai) bei skirtingas to paties reiškinio (pvz., Vakarai) konotacijas Lietuvos bei Rusijos medijų diskursuose.Pranešimų buvo klausoma entu ziastingai, užduota daug klausimų, prane šėjai buvo kalbinami net pristatymų metu. O tais atvejais, kai klausytojai nepritarė pranešėjo tezėms, nepritarimas buvo išreiškiamas labai emocingai ir negailestingai. Pranešėjų išsakytos idėjos perša mintį, kad mokslininkų kovą už tiesą visiškai atitinka pastebėjimas (pavyzdžiui, Annos Vežbickos) apie rusų kalbinio elgesio ypatumus: platų jausmų diapazoną ir norą patobulinti pasaulį, skleisti tiesą. Šias mintis patvirtino ir naujausių Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto ir Rusijos tautų draugystės universiteto mokslo darbų paroda bei Rusijoje ir už jos ribų garsus mokslinis žurnalas Psicholingvistikos klausimai / Вопросы психолингвистики, kurio naujausius numerius galėjo gauti visi norintys. 

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Kalbos būtis kultūroje ir visuomenėje – 5“ / «Жизнь языка в культуре и социуме – 5» apžvalga

Viktorija Makarova

Crossref

https://www.journals.vu.lt/respectus-philologicus/article/download/13716/12627

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Kalbos būtis kultūroje ir visuomenėje – 5“ / «Жизнь языка в культуре и социуме – 5» apžvalga

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Respectus Philologicus

Crossref