Asimetrinė komunikacija: kaip kalbame su gyvūnais ir apie juos?

The emotional bond between pets and their owners is intimate in many cultures, where pets are often regarded as family members or even children. Communication with pet animals is frequently likened to infant/child-centered speech situations (Mattiello et al. 2021: 150). Pet owners commonly employ specific language forms that convey sympathy, empathy, or playfulness. This study aimed to explore the characteristics of pet-directed speech in Lithuanian, utilizing a questionnaire survey conducted through the Google Forms platform.Survey data reveal that women, predominant in this study, often perceive pets, particularly dogs and cats, as family members, bestowing upon them the status of children. This is evidenced by the frequent use of diminutives and onomatopoeia. The profusion of adjectives employed to depict pets supports the assertion that such communication is influenced by anthropomorphism, attributing human-like characteristics to pets. The regular use of diminutives when addressing pets or describing their belongings, such as food and toys, indicates that diminutives serve a pragmatic function. They make the speech act more playful, enabling owners to accomplish their goals in a less formal, friendlier manner, even when discussing less pleasant topics.erbalinės komunikacijos požiūriu suaugusiųjų bendravimas dažniausiai suvokiamas kaip prototipiškai simetriškas. Gyvūnams skirta kalba, kaip ir kūdikiams ar mažiems vaikams skirta kalba, apibūdinama asimetrinės komunikacijos terminu. Šiame straipsnyje siekiama aptarti verbalinės komunikacijos elementus situacijose, kai kalbama su gyvūnais arba apie juos. Tyrimas atskleidė, kad lietuviai, bendraudami su augintiniais, vartoja daug deminutyvų ir garsažodžių, o kalbėdami apie savo gyvūnus juos apibūdina labai įvairiais būdvardžiais. Apklausos duomenys rodo, kad moterys (jų apklausta daugiausia) linkusios naminius gyvūnus, ypač šunis ir kates, prilyginti šeimos nariams, suteikti jiems vaiko statusą. Gausūs augintinių apibūdinimai rodo, kad tokiam bendravimui būdingas antropomorfizmas, nes gyvūnams priskiriamos žmogaus savybės. Dažnai vartojamų deminutyvų pragmatinės reikšmės leidžia šeimininkams kalbėjimo su augintiniu aktą paversti žaismingesniu ir pasiekti savo tikslus mažiau formaliu, draugiškesniu būdu, net jei kalbama apie ne tokius malonius dalykus

Neišplėtotoji lietuvių vaikų kalba ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje: būdvardžio laipsnio kategorijos įsisavinimas

The aim of the study is to examine Lithuanian children’s with developmental language disorder abilities in forming comparative and superlative degrees of adjectives. We report the data from a Sentence Completion Study with 80 Lithuanian children with developmental language disorder (age range 4;6-6;5) and 80 typically developing Lithuanian children (age range 4;6-6;5). For the picture-based comparative and superlative formation task, 30 adjectives were selected to control for the following variables in Lithuanian: obligatory morphonological palatalisation of root-final dentals, the variables syllabic length (bisyllables vs. trisyllables) and underived vs. derived adjectives.The results confirmed our first hypothesis that correct production of both comparatives and superlatives is influenced by several factors: the general length effect, morphological complexity of the adjective (whether derived or not), morphotactic transparency/opacity (opacifying morphonological palatalization). The results confirmed our second hypothesis that Lithuanian children with developmental language disorder faced more difficulties in performing the adjective gradation task than typically developing children. In addition, the results have shown that children’s performance on comparatives was better than on superlatives. The better performance of comparatives could be explained by the fact that the superlative is morphosemantically and morphotactically more marked than the comparative. On the other hand, it could be, according to Layton and Stick’s hypothesis (1979), that the later acquisition of the superlative suffix is due to limitations in cognitive and perceptual abilities, which may be seen as one cause of morphosemantic markedness.Tyrimo tikslas – ištirti 4;6–6;5 metų vaikų, kuriems nustatytas kalbos neišsivystymas, gebėjimą vartoti būdvardžio aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formas. Prieš tyrimą buvo iškeltos dvi hipotezės. Pirmoji – lingvistiniai būdvardžio požymiai (morfeminė sudėtis, skiemeninė struktūra, morfonologiniai pokyčiai) lemia laipsnio formų įsisavinimo sunkumus. Antroji – sudėtingesnė morfeminė žodžio sudėtis, keliaskiemenė žodžio struktūra ir morfonologiniai pokyčiai laipsniuojant būdvardžius kelia daugiau problemų vaikams, turintiems kalbos neišsivystymą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad gramatinei laipsnio kategorijai įsisavinti svarbūs visi aptarti lingvistiniai būdvardžio požymiai (morfeminė sudėtis, skiemeninė struktūra, morfonotaktinis skaidrumas) ir kad vaikai, turintys kalbos neišsivystymą, patiria statistiškai reikšmingai daugiau sunkumų, susijusių su minėtomis būdvardžių ypatybėmis

Šalutiniai pažyminio sakiniai: kodėl vaikams sunku juos suprasti?

The study aims to describe and interpret the results of testing the speech of Lithuanian children in order to find out whether language-specific features of Lithuanian as a highly inflected language help children grasp the complex syntactic relations between the subject and the object in relative clauses. The investigation has been aimed to test the hypothesis to the effect that depending on the language type, object relative clauses are more difficult to acquire than subject relative clauses (Guasti, Cardinaletti 2003; Utzeri 2007; Brandt, Diessel, Tomasello 2008; O’Grady, Kim, Lee et al. 2011; Benţea 2012).The findings of the research support the hypothesis that relative clauses as objects (the OO type) are more difficult to grasp than those that function as subjects (OS). This claim has been statistically confirmed in the group of 3 – 4.5 year-olds, which had a big difficulty in perceiving the difference between relative clauses functioning as subjects or objects. These findings are in line with claims related to other languages, which demonstrate that children in early childhood, distinguishing between OS or OO, misinterpret the OO type more often (Guasti, Stavrakaki, Arosio 2008). However, when an unusual, strange situation is described, or an unfamiliar verb is used, children tend to assign the same syntactic function to the head noun and the relative pronoun; in such cases the OS clause is interpreted as the OO type. This tendency also supports the parallel-function hypothesis advanced by Tavakolian (1981). In later years children already perceive the difference between the OS and OO type relative clauses, but in a pre-school period misinterpretations of the OO type are quite numerous. Children of schooling age, on the other hand, have no difficulty in interpreting this difference correctly. The results of the present study confirm the assertion that older children grasp the functions of relative clauses and interpret complex structures more easily: they gradually realize that there are two different propositions conveyed in the main and the subordinate clause. It is assumed that children understand and start using relative clauses when their language processing skills have improved, and this happens while they are getting older.In addition to language processing skills, it is important to pay due attention to the frequency of usage principle. Our research findings show that subject relative clauses are more frequent in child-directed speech, and they also appear earlier in a spontaneous child language than object clauses; this is exactly what influences an easier perception of subject relative clauses. Semantic and pragmatic factors have to be mentioned as well: while acquiring a language, children master those grammatical structures where a particular form correlates with a particular meaning more easily (Diessel, Tomassello 2000).It might be assumed that an inflectional system of Lithuanian enables children to easier interpret the syntactic relationship between the main and the relative clause (see, e.g. Arnon 2010); however, the findings of this study allow us to claim that the structure of relative clauses is complex and multilayered, encompassing not only morphological but also semantic and pragmatic factors, which should be investigated more thoroughly in the future. It has also to be stressed that while researching child language it is important to evaluate the influence of adult language, which provides the necessary environment for the child to hear and to understand syntactic constructions of different complexity. Moreover, the assumption that a rich morphological system of a language makes it easier to grasp the complex syntactic functions of sentence elements is corroborated only in part – the findings of the study show that it takes time for Lithuanian children to master correct usage of relative clauses.Straipsnyje aprašomu tyrimu mėginama atsakyti į klausimą, ar specifinės fleksinės lietuvių kalbos ypatybės padeda vaikams lengviau suvokti sudėtingas šalutinių pažyminio sakinių konstrukcijas, išreikštas subjekto-objekto santykiais. Tyrimo metu taikant kalbos supratimo užduotį buvo testuojami 96 vaikai nuo 3 iki 12 metų. Gauti rezultatai atskleidžia, kad 3–4,5 m. amžiaus vaikams sunku suvokti skirtumą tarp šalutinių subjekto ir objekto sakinių, ypač, kai vartojamas vaikui nežinomos ar sudėtingesnės reikšmės veiksmažodis. Vėlesniame amžiuje vaikai jau suvokia skirtumą tarp subjekto ir objekto santykiais reiškiamų sakinių, tačiau priešmokykliniame amžiuje dar pasitaiko nemažai objekto sakinio interpretavimo klaidų. Tyrimas atskleidė, kad mokyklinio amžiaus vaikai jau teisingai suvokia šalutinius pažyminio sakinius ir nepainioja subjekto bei objekto reikšmės. Taigi galima teigti, kad vaikai šalutinius sakinius pradeda suprati ir vartoti tik tada, kai jų kalbos apdorojimo geba yra pakankamai patobulėjusi. Be apdorojimo procesų šalutinių sakinių įsisavinimui reikšmę turi ir vartojimu grindžiamas modelis bei dažnumo principas, semantikos ir pragmatikos veiksniai. Apibendrinant galima teigti, kad prielaida, jog turtinga fleksinė sistema palengvina sudėtingų sintaksinių santykių suvokimą, pasitvirtina tik iš dalies, nes lietuviai vaikai užtrunka įsisavinti sudėtinius pažyminio sakinius

Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas ‒ natūralios vartosenos tyrimų šaltinis

The article describes the Corpus of Spoken Lithuanian, its structure, compilation stages (collection of the recordings, transcription, and grammatical annotation), and the methodology of data collection and digitalization; in addition, it discusses the possibilities of corpus application in the research of natural language usage and the research, which has already been carried out, using the corpus data. At present (2017), the corpus, which is freely accessible for internet users, contains 226,174 word forms. The users of the online corpus version can perform search of a word or a word form and obtain data on the frequency of the form in the whole corpus or its part as well as see grammatical information about it. In 2016-2017, the Corpus of Spoken Lithuanian was supplemented by new data resulting from the implementation of the project “Contemporary Spoken Lithuanian: A Corpus-based Analysis of Grammar and Lexis” (LIP-085/2016) financed by the Research Council of Lithuania under the programme of the State Lithuanian Studies and Dissemination Programme for 2016–2024. The project will also create a new internet access, which will provide more possibilities for the users. The updated corpus consists of 256 conversations (383,587 words) produced by 1,086 speakers (659 females and 427 males), whose age ranges from 3 to 81 years. When developing the Corpus of Spoken Lithuanian, much attention was paid to its composition, i.e. the proportions of the corpus. In order to improve the universality and suitability of the corpus for a more varied analysis, the principle of a balanced corpus was maintained; therefore, several criteria were taken into consideration when collecting the data: the nature of spoken language (private vs public speech) and structure (dialogues vs polilogues), different communication situations (direct vs indirect (e.g. a telephone conversation), demographic indicators, and social relations among the interlocutors. Therefore, in 2018, users of the updated version of the corpus will be able to filter results according to different categories, such as gender, age, place and structure of the conversation, and perform a more detailed search. It is expected that when the users are provided with more possibilities to analyse corpus data on the internet, the amount of spoken language research will increase comprising different areas of lexis and grammar.Straipsnyje pristatomas Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas, skirtas spontaninės ir parengtos kalbos analizei. Šiuo metu (2017 m.) Sakytinės lietuvių kalbos tekstyną sudaro 265 pokalbiai, apimantys daugiau nei 380 000 žodžių. Tekstynas yra subalansuotas ir apima pokalbius, kauptus atsižvelgiant į sakytinės kalbos pobūdį ir struktūrą, ryšį tarp pašnekovų, demografinius rodiklius, socialinius pašnekovų santykius. Straipsnyje išamiai aptariami šie kriterijai, aprašoma tekstyno struktūra ir jo kūrimo etapai (įrašų kaupimas, transkribavimas, gramatinis transkripcijų anotavimas), duomenų kaupimo ir skaitmeninimo metodika, taip pat aptariamos tekstyno panaudojimo natūralios vartosenos tyrimuose galimybės, trumpai pristatomi jau atlikti tekstyno duomenimis paremti tyrimai. Šiuo metu vykdant LMT finansuojamą projektą pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą „Šiuolaikinė sakytinė lietuvių kalba: leksikos ir gramatikos tyrimas tekstynų lingvistikos metodu“ (LIP-085/2016) atliekami tekstyno analize paremti tyrimai, kuriama nauja internetinė prieiga. Tikimasi, kad 2018 m. vartotojams suteikus daugiau tekstyno duomenų analizės galimybių internete, sakytinės kalbos tyrimų padaugės ir jie apims įvairias leksikos ir gramatikos sritis

The Corpus of Lithuanian Children Language: Development and application for modern studies in language acquisition

[full article and abstract in English] This paper describes The Corpus of Lithuanian Children’s Language and its possible applications for modern studies on the first language acquisition. First of all, the procedure of data collection for the Corpus is discussed. Furthermore, the main methodological principles of longitudinal and experimental data compilation and transciption are decribed. Finally, different studies in developmental psycholinguistics which have been carried out so far and which demonstrate possible ways of the application of the Corpus data for different scientific purposes are introduced. The Corpus of Lithuanian Children’s Language developed at Vytautas Magnus University comprises typical and atypical, longitudinal and experimental data of the Lithuanian language development. The Corpus was compiled using different methodological approaches, such as natural observation and semi-experiment. The longitudinal data (conversations between the target children and their caretakers) compiled according to the requirement of natural observation includes transcribed and morphologically annotated speech of two typically-developing children, one late talker, one early talker, one child from a low SES family, and a pair of twins. The data was collected during the period of 1993–2017 and and it can be divided into three cohorts. The semi-experimentaldata (~ 124 hours) comes from numerous studies in narratives and spontaneous dialogues elicited from typically-developing and language-impaired monolingual and bilingual (pre-) school age children. From the very beginning of data collection for the The Corpus of Lithuanian Children’s Language, studies in the develomental changes of typical child language have been carried out. Over the past decade, these studies have been supplemented by statistical analysis of elicited semi-experimental data; the majority of these studies deal with typical vs. atypical (delayed or impaired) language acquisition and with differences between acquision of Lithuanian in a monolingual vs. bi-/polylingual settings. The paper provides an overview of data of The Corpus of Lithuanian Children’s Language, which have been collected from 1993 but still needed to be structurized according to the employed methodology of data compilation and possible applications for different scientific purposes

Kodų kaita dvikalbių vaikų rišliuosiuose pasakojimuose

This article discusses the use of code switching for bilingual children. The aim of the study was to assess which types and functions of code switching dominate in children’s narratives collected according to the MAIN methodology. Samples of children from different language groups (LT-EN and RU-LT) were chosen as they were expected to reveal different patterns of code-switching. The study revealed that code-switching was more frequent in the RU-LT sample, whose children lived in Lithuania but grew up in Russian-speaking families and attended educational institutions for national minorities. The children lacked basic Lithuanian language skills and were more likely to use words or phrases from their mother tongue to express their thoughts. Contrary to what is reported in international studies on children’s language development, in the case of Lithuania it is evident that even in third-generation Russian-speaking families Lithuanian is rarely used. Lithuanian children living in an English-speaking country (LT-EN) had fewer difficulties in speaking Lithuanian: fewer instances of code-switching in their narratives were observed and usually they were related to narrative coherence.In the RU-LT group, there was a very clear motivation for the use of code-switching – the code-switching recorded in the narratives was related to filling lexical gaps. A completely different trend emerged in the LT-EN sample, where English words or phrases helped the children to connect the narratives and to link the structural components of the story. In summary, code-switching is used as a helping strategy for the success of the task by helping the child to tell a story in a language that is inherited by some and a second language by others. Thus, even if the child inserts words in Russian or English, he/she successfully completes the task and tells the story according to the pictures that were presented to the children.Šiame straipsnyje aptariami kodų kaitos atvejai dvikalbių vaikų rišliuosiuose pasakojimuose pagal siužetinę paveikslėlių seką. Tyrimu siekta įvertinti, kokie kodų kaitos tipai ir funkcijos vyrauja vaikų pasakojimuose, sukauptuose taikant MAIN metodiką. Pasirinktos skirtingų kalbinių grupių (LT-AN ir RU-LT) vaikų imtys, nes tikėtasi atskleisti skirtingų kodų kaitos vartojimo tendencijų. Tyrimas parodė, kad kodų kaita buvo dažnesnė RU-LT imtyje, kurios vaikai gyveno Lietuvoje, tačiau augo rusakalbėse šeimose, lankė tautinėms mažumoms skirtas ugdymo įstaigas. Vaikai stokojo elementarių lietuvių kalbos vartosenos įgūdžių, todėl dažniau pasitelkdavo savo gimtosios kalbos žodžius ar frazes, norėdami išreikšti mintį. Šių vaikų grupėje vyravo labai aiški kodų kaitos motyvacija, susijusi su leksinių spragų pildymu. Lietuviai vaikai, gyvenantys anglakalbėje šalyje (LT-AN), patyrė mažiau sunkumų pasakodami lietuviškai: jų pasakojimuose kodų kaitos atvejų buvo mažiau, jie buvo dažniau susiję ne su leksinėmis spragomis, bet su pasakojimo rišlumo elementais. Apibendrinant galima teigti, kad kodų kaita pasitelkiama kaip pagalbos strategija, leidžianti sėkmingai įgyvendinti užduotį – papasakoti istoriją kalba, kuri yra paveldėtoji (LT-AN) arba antroji (RU-LT)

Būdvardžių vartosenos ypatybės reklamos kalboje

The objectives of the study were to identify the semantic groups of the adjectives incorporated into the advertisements and to discuss the relationship between the adjective usage and manipulation strategy of the advertisements. A total number of 400 advertisements (totally 853 adjectives) have been taken from the newspapers Kauno diena, 15 min, Vakaro žinios and magazines Žmonės, Psichologija tau, Panelė, Cosmopolitan, Autocar, and Keturi ratai. The analysis revealed that most often the adjectives in the advertisements have the meanings of value, quality, and physical property. The general conclusion of this study is that advertisements in magazines are conveying information about gender differences through their language. The advertisers’ objective is to cater to women and men’s separate interests and their desires. The language used in male advertisements with fewer modifiers seems to be tougher and more  straightforward, while the language in female magazines is more colourful. The adjectives used in male advertisements are precise and concrete; whereas, for female viewers – hyperbolised. They usually emphasize emotions, feelings, and femininity.The analysis of adjectives in the advertisements has shown that advertising does not only form stereotypes and images, but as well reflect peculiarities of contemporary world, consumer behaviour, and their specific features.Šio straipsnio tikslas – aptarti reklamoje vartojamų būdvardžių leksines semantines grupes ir paaiškinti, kaip būdvardžių vartosenos ypatybės yra susijusios su kalbine manipuliacija reklamoje. Straipsnyje aprašomo tyrimo metu buvo analizuota 400 spausdintinės reklamos tekstų, kuriuose bent kartą pavartotas būdvardis (iš viso 853 būdvardžiai). Atliekant būdvardžio vartosenos reklamoje tyrimą analizuojami spaudos reklamos tekstai iš 2011–2014 m. laikraščiųKauno diena, 15 min ir Vakaro žinios, taip pat žurnalų Žmonės, Psichologija tau, Panelė, Cosmopolitan, Autocar, Keturi ratai. Atliktas tyrimas atskleidė, kad dažniausiai reklamoje vartojami būdvardžiai, žymintys vertinimą, kokybę ir fizinį požymį. Pastebėta, kad visų leksinių semantinių grupių būdvardžiai, pavartoti reklamose, gali būti analizuojami pagal adresato tipą: moterims ir vyrams skirtose reklamose skiriasi ne tik kiekvienos grupės būdvardžių dažnumas, bet ir leksinė įvairovė. Dauguma analizuotų būdvardžių gali būti siejami su kalbine manipuliacija. Jų vaizdingumu ir įtaigumu stengiamasi pabrėžti geriausias prekių ar paslaugų savybes; taip pat siekiama parodyti, kokias emocijas gali suteikti reklamuojamas objektas ir kuo gali tapti vartotojas, įsigijęs parduodamą prekę. Vyrams skirtose reklamose dažniausiai vartojami konkrečios reikšmės kategoriški ir tikslūs būdvardžiai, o moterims skirtose reklamose pavartoti būdvardžiai išsiskiria vaizdingumu, perkeltinėmis reikšmėmis, dėmesį pritraukiančiomis hiperbolėmis

Žodžių suvokimo ir ekspresyviosios kalbos ypatumai neišplėtotos kalbos atveju

Straipsnyje aptariami vaikų, turinčių neišplėtotą kalbą, leksikos ypatumai. Atlikta kiekybinė sukauptojo vaikų kalbos tekstyno ir eksperimentinių užduočių rezultatų analizė padėjo atskleisti žodžių supratimo, vartojimo ypatumus, leksinės įvairovės rodiklius. Lyginami vaikų, turinčių neišplėtotą kalbą, ir tipinės kalbos raidos vaikų rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad vaikai, kuriems būdinga neišplėtota kalba, statistiškai reikšmingai prasčiau atliko daiktavardžių ir veiksmažodžių supratimo bei produkcijos užduotis. Žodžių supratimo ir produkcijos sunkumus lemia reta žodžio vartosena vaiko aplinkoje, žodžio ilgis, darybinė struktūra, sinonimija, panašios reikšmės žodžių gaus

Apie pažymimuosius pasakymus sakytinėje lietuvių kalboje

The syntactic features of spoken Lithuanian are still under-researched due to insufficient data bases, limited technologies, and research methodologies. During the last years, the "Corpus of Spoken Lithuanian" (developed at Vytautas Magnus University; 225,000 words; 80 hours of digitalized audio recordings) has been syntactically annotated, and this has enabled complex automatized syntactic analysis. In the present paper, one of the first such studies is presented and its results are discussed. The corpus linguistics methodology has been employed.The paper deals with the frequency and basic types of attributive clauses in spoken Lithuanian language. The results of the study have highlighted that attributive clauses tend to be more frequent (up to 15% of all subordinate clauses) in public speech, and they are significantly less frequent (up to 7% of all subordinate clauses) in private spontaneous speech.The position of a subordinate clause after the head noun is unmarked and the most frequent in public speech and spontaneous private speech. Consequently, 65% and 88% of all attributive adjectives followed the head noun in private spontaneous speech and in public speech. Since in Lithuanian the word order is not so strict, in private spontaneous speech constructions with a subordinate clause before the head noun are used.The analysis of subordinating conjunctions and relative pronouns has revealed that in public speech the link between a subordinate clause and an independent clause tends to be expressed by the relative pronoun "kuris", "kuri" (‘which’). Namely, in public speech, this pronoun is employed in 85% of all attributive clauses. The number of relative pronouns in private spoken speech reaches only 30%, whereas the subordinating conjunction "kur" (‘where’) has been used in the majority of attributive clauses (51%).The findings of the study reveal the main tendencies in the distribution and frequency of attributive clauses and suggest that the usage of attributive clauses depends, to a large extent, on the register of spoken language.Remiantis "Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno" analize, straipsnyje aptariamas pažymimųjų pasakymų dažnumas ir dažniausi struktūriniai tipai. Tyrimas atskleidė, kad pažymimųjų pasakymų vartojimas labiausiai priklauso nuo komunikacijos oficialumo / privatumo: viešojoje kalboje pažymimieji pasakymai vartojami dažniau nei spontaninėje šnekamojoje kalboje. Atliktas tyrimas parodė, kad ir spontaninėje šnekamojoje, ir viešojoje kalboje vyrauja nežymėtoji šalutinio dėmens vieta iškart po pagrindinio dėmens antecedento − daiktavardžio arba įvardžio, tačiau spontaninėje kalboje dažnesni atvejai, kai tarp šalutinio dėmens ir antecedento yra įsiterpusių kitų žodžių. Be to, spontaninėje kalboje pasitaiko teoriniuose darbuose neaprašytų atvejų, kai šalutinis pažymimojo pasakymo dėmuo pasakomas prieš antecedentą. Atliktas tyrimas atskleidė, kad viešojoje kalboje šalutiniai dėmenys prie pagrindinių dėmenų dažniausiai jungiami santykiniais įvardžiais "kuris", "kuri", o spontaninėje šnekamojoje kalboje − jungiamuoju žodžiu "kur"

Positive and negative politeness in spoken Lithuanian

The aim of the research is to discuss the means of expression of positive and negative politeness in prepared and spontaneous spoken language. The research is based on the speech-act theory by Searle (1976) and the theory of positive and negative politeness by Brown and Levinson (1978, 2009). The research data are conversations from the Corpus of Spoken Lithuanian, which comprise semi-formal and formal communication in the media, academic discourse, and spontaneous communication in service domains. In total, the research data consist of 144,893 words. The research demonstrates that different politeness strategies are employed in different spoken language registers