Antros kartos saityno technologijos ir mokymas(is)

Information technology is a necessity in every activity, so the application of technology in education is expected to improve teaching and learning quality, student motivation and practical and theoretical knowledge aggregation. One of these types of technology are web 2.0 technologies,which are widely used in the world of teaching and learning process. The article analyzes the impact of technology to educational process, gives the varioususes of online technologies for education examples. The paper uses comparative analysis, research and other work synthesis, methods.  Informacinės technologijos tampa būtinybe kiekvienoje veikloje, todėl taikant technologijas ugdyme, tikimasi mokymo ir mokymosi kokybės bei besimokančiųjų motyvacijos gerinimo, praktinių ir teorinių žinių apjungimo. Viena iš tokių technologijų rūšių yra antrosios kartos saityno (angl. web 2.0) technologijos, kurios pasaulyje yra plačiai taikomos mokymo(si) procese.Straipsnyje nagrinėjamas technologijų poveikis mokymo(si) procesui, pateikiama įvairių internetinių technologijų panaudojimo ugdyme pavyzdžių. Straipsnyje naudojami lyginamosios analizės, mokslinių ir kitų darbų intezės metodai. &nbsp

MODERN EDUCATION AND NARRATIVE PEDAGOGY

On the basis of an analysis of scientific literature, international and Lithuanian documentary, the article researches the problematic question whether narrative pedagogy can respond to the challenges of modern education. In order to fulfill the challenges arising to the society, a need occurs to focus on narrative pedagogy that enables the creation (occurrence) of communities of learning teachers, which are characterized by learning from each other, learning with others, learning for others, learning to analyze how we learn (meta-learning), responsibility for self-growth and the growth of colleagues. The essence of narrative pedagogy is the story which can be a powerful mechanism for transformation, learning and interpretation of personal experience. Also the article analyzes the characteristics of narrative pedagogy: A Community of Story-Sharing, A Means of Identity Formation, Moving From "Lived" Stories to "Living" Stories, A Liberating Practice. KEYWORDS: narrative, narrative pedagogy, modern education.

Kompiuterio klaviatūros matematinis modelis

A lot of countries have their own computer keyboards which are constructed allowed for some parameters and their language peculiarity.It is interesting to find out: is the keyboard effective?The main aim of this work is to create the mathematical model of computer keyboard which will help to measure the efficiency of different computer keyboard layouts without experiment using once counted letters rates and fingers quickness.Pateiktas kompiuterio klaviatūros matematinis modelis atsižvelgiant į raidžių statistinį dažnį tekste ir pirštų spartumą. Modelio pagalba galima gauti įvairių klaviatūrų raidžių išdėstymo ergonomiškumą, panaudojant vieną kartą atliktais raidžių dažnių skaičiavimais ir tam tikrais pirštų darbo spartos matavimais, nepriklausomai nuo kalbos ir jos abėcėlės raidžių išdėstymo.

Antros kartos saitynas ir švietimas

Various technologies are useful for the integration in teaching/learning process: students are motivated to learn, teachers can visually presente material and easier to organize teamwork. The article discusses several second generation of the www technologies and analyze their use in class options depending on communication, collaboration, storage and information searching possibilities by using these technologies. All these technologies include not only specific but and general characteristics and which technology choose to use depends on personal needs.Įvairių technologijų (pvz., antros kartos saityno) integravimas pamokose yra naudingas mokymo(si) procesui, nes tokiu būdu mokiniams yra vaizdžiau pateikiama medžiaga, jie motyvuojami mokytis, lengviau organizuoti grupinį darbą. Šio darbo tikslas – apžvelgti populiariausias antros kartos saityno technologijas ir įvertinti jų naudojimo pamokose galimybes atsižvelgiant į tai, ar jomis galima bendrauti, bendradarbiauti, kaupti ir ieškoti informacijos. Visos priemonės turi ne tik joms būdingas, bet ir bendras savybes, o kurią naudoti renkasi kiekvienas individualiai, priklausomai nuo asmeninių poreikių

Regioninės kultūros samprata rengiant mokytojus Latvijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje: lyginamoji atvejo analizė

The unique cultural space of each country is comprised of the cultural diversity of its regions with the cultural heritage hidden in the outskirts and border areas of the country. The regional traditions make up an important source of value and knowledge for ensuring cultural sustainability. In teacher education this problem can be treated either in a transmissive or transformative way. It can be seen as performing particular rituals and respecting norms, or cultural values that are personally experienced and highly evaluated, as one’s internally motivated involvement in exploration, cultivation, cooperation and creativity in own community without losing the national and global context.The aim of the study is to investigate the tendencies in teacher education for promoting primary school students’ regional cultural understanding in teaching practice.To pursue the set aim, the concept of regional cultural understanding (RCU) was analysed, the ways of introducing regional cultural understanding in teacher education curriculum including the factors facilitating or hindering the development of regional cultural understanding in teacher education were identified.The comparative case analysis of good practice examples in three countries was carried out to show regularities, differences and similarities of possible pedagogical approaches.Methods: content analysis of educational documents and semi-structured interviews with teacher educators.Sample: teacher education institutions in three countries: Latvia, Lithuania and Norway.Results: structured suggestions for content of the studies and pedagogical approaches for development of preservice teachers’ readiness to realize regional cultural understanding in their teaching practice.Straipsnyje nagrinėjama regionų kultūra, regioninių tradicijų svarba, siekiant šalies kultūrinio tvarumo. Vis dėlto regioninių tradicijų puoselėjimas dažnai laikomas kliūtimi globalizacijai ir daugiakultūriškumui. Kyla klausimas: kaip apsaugoti ir plėtoti regionų kultūrinę įvairovę, kultūros paveldą? Mokytojų rengimui tenka svarbi misija ‒ plėtoti idėjas apie regioninės kultūros svarbą, inicijuoti jos išsaugojimą bei ieškoti jungčių tarp regioninio ir globalaus konteksto. Tyrimu siekiama nustatyti, kokie faktoriai skatina arba trukdo plėtoti būsimųjų mokytojų kompetencijas, kurios leistų sėkmingai ugdyti pradinės mokyklos mokinių regioninės kultūros supratimą.  Lyginamoji trijų šalių (Latvijos, Lietuvos ir Norvegijos) švietimo dokumentų turinio bei pusiau struktūruotų interviu su bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų atstovais, mokytojų ugdytojais analizė leido atskleisti galimų pedagoginių metodų dėsningumus, panašumus ir skirtumus

The impact of revolutionary change on sustainable human resource management

The object of this Master’s thesis is the impact of revolutionary change on sustainable human resource management. The aim of this thesis is to investigate how revolutionary change impacts sustainable human resource management. In order to fulfill this task the research on theoretical as well as practical basis was performed. Theoretical research identified revolutionary change impact on sustainable human resource management and practical research investigated possible correlations between revolutionary change and sustainable human resource management

VMA Moodle personalizavimo galimybė antrosios kartos saityno priemonėmis

The goal of this paper is to determine whether the VLE Moodle 2.2 is a sufficient for successful learning inresponse to appropriate learning activities suitable to particular learning style. The survey showed that the majorityof these tools are applied in Moodle. The problem is that it is quite difficult for the learner to identify all these tools while working in VLE, and use them in a proper way. Therefore, it is recommended to constructand install semanticsearch engine for learning toolsinto VLE. The engine will facilitate the search processby optimizing workloads, thereby improving learner’s satisfaction and improving the efficiency andeffectiveness of the learning process.Kompiuteris, internetas, internetinės priemonės – įrankiai naudojami šiuolaikiniame mokymosi procese. Šiuolaikinio mokymosi proceso centre yra besimokantysis, o mokymosi aplinkos yra kiek galima daugiau personalizuojamos, atsižvelgiant į besimokančiojo savybes, gebėjimus bei poreikius. Vadinasi, yra nagrinėjami besimokančiajam priimtiniausi galvojimo, informacijos priėmimo, apdorojimo ir supratimo būdai, t. y. mokymosi stilius. Atsižvelgiant į tai mokytojai planuoja mokymo(-si) procesą, parenka įvairias tinkamas mokymui(-si) priemones. Vienos tokių priemonių yra antrosios kartos saityno (angl. Web 2.0) technologijos. Šio darbo tikslas – nustatyti ar dabartinėje Moodle 2.2 virtualioje mokymosi aplinkoje (VMA) yra  pakankamai priemonių sėkmingam mokymuisi atsižvelgiant į tam tikram mokymosi stiliui tinkamiausias mokymosi veiklas. Tyrimas parodė, jog yra beveik visos reikiamos priemonės, tačiau dauguma jų yra ne standartiniuose veiklų moduliuose, o įskiepių duomenų bazėje, kurioje reikiamos priemonės paieška yra gana imli laiko, o pateikiami rezultatai nėra atitinkami. Todėl rekomenduojama sukonstruoti ir įdiegti į VMA reikiamos mokymosi priemonės semantinį paieškos mechanizmą

Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Lietuvoje: pagrindiniai mokytojų patiriami iššūkiai

The purpose of this article was to analyse the challenges primary and subject teachers had experienced concerning the implementation of inclusive education in Lithuanian primary schools, progymnasiums and gymnasiums. In this study, 86 Lithuanian teachers reflected on their experiences of teaching in heterogeneous classes. The data were collected from 13 group interviews. The article highlights the challenges encountered by the primary and subject teachers in implementing inclusive teaching. The findings were arranged under four themes. Concerning teachers’ pedagogical competence, the teachers highlighted difficulties in differentiating their teaching and including the students with special educational needs in the classes’ social peer networks. Teachers also pointed out the need for multiprofessional collaboration and dialogue with parents. The themes were then interpreted in the theoretical frames of teachers’ professional competences. At a practical level, the study’s findings may help teacher educators understand the teacher competences needed to implement inclusive education and support them to develop existing teaching programs to target the successful implementation of inclusive education. At a conceptual level, this study presents evidence for preparing teachers to work in the conditions of striving towards inclusive education.Pagrindinė įtraukiojo ugdymo idėja – kokybiškas ugdymas(is) ir lygios galimybės visiems mokiniams nepriklausomai nuo jų ugdymosi poreikių. Tarptautiniame kontekste atlikti švietimo tyrimai (Määttä, Äärelä, and Uusiautti, 2018; Shepherd and West, 2016) rodo, kad mokytojams ir mokyklai kyla iššūkių įgyvendinant įtraukiojo ugdymo idėjas, išryškėja poreikis tobulinti mokytojų kompetencijas, kurios yra svarbios, siekiant sėkmingo įtraukiojo ugdymo realizavimo mokykloje. Įtraukiojo ugdymo kontekste profesinių kompetencijų tobulinimosi poreikį įvardija ir patys Lietuvos mokyklų mokytojai. Mokytojai reflektuoja ugdymo procesą, todėl svarbu analizuoti jų patirtis, siekiant atliepti jų kompetencijų tobulinimosi poreikius.Straipsnyje analizuojami iššūkiai, kuriuos patyrė pradinio ugdymo ir mokomųjų dalykų mokytojai įgyvendindami įtraukųjį ugdymą. Savo patirtis, ugdant mokinius heterogeninėse klasėse, reflektavo 86 įvairiose Lietuvos miestų ir rajonų mokyklose, įvairiose bendrojo ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) pakopose dirbantys mokytojai, turintys vyresniojo mokytojo arba mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją. Straipsnyje pristatomo tyrimo duomenims rinkti taikytas sutelktųjų grupių (angl. Focus group) pusiau struktūruotas interviu, leidžiantis atskleisti pasirinkto tyrimo reiškinio plotmę, nes tyrimo dalyviai, atsakydami į pateiktus klausimus ir girdėdami vieni kitų atsakymus, gali papildomai komentuoti ir reaguoti į kitų tyrimo dalyvių perspektyvas (Bloor et al., 2001; Patton, 2002). Tyrimo duomenys analizuoti, taikant teminę analizę. Temos buvo konstruojamos remiantis Allday, Neilsen-Gatti ir Hudson (2013) teoriniais samprotavimais apie sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui būtinus mokytojo gebėjimus. Į tai atsižvelgus, straipsnyje aprašomi radiniai buvo suskirstyti į keturias temas: Ugdymo diferencijavimas ir mokymosi proceso individualizavimas; Mokinių gerovė ugdymo(si) procese; Daugiaprofesinis komandinis darbas; Tėvų ir mokytojų dialogas.Tyrimas atskleidė, kad mokytojai darbe susidūrė su tam tikrais iššūkiais: įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas buvo sudėtingas, nes individualizuoto mokymosi, mokinių gerovės, daugiaprofesinio požiūrio į mokymą ir dialogo su tėvais idėjos negalėjo būti realizuotos tradiciniais mokytojų taikomais metodais ir ribotomis žiniomis apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą.Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti vaidmenis, galimybes ir kliūtis, su kuriomis susiduria pradinių klasių ir dalykų mokytojai, ugdydami mokinius heterogeninėse klasėse, numatyti būdus, kaip suteikti tikslingą paramą mokytojams, kaip pagerinti mokytojų profesinį tobulėjimą ir sprendimų priėmimo nacionaliniu, savivaldybių ir mokyklų bendruomenių lygmeniu procesą, kad tai prisidėtų prie sėkmingo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo. Be to, tyrimas praplečia kitų tyrėjų įžvalgas apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą skirtinguose sociokultūriniuose kontekstuose ir skirtinguose bendrojo ugdymo etapuose. Remiantis tyrimo rezultatais mokytojams įtraukiojo ugdymo srityje siūloma tobulinti ugdymo praktikos reflektavimo kompetenciją; gebėjimą įgyvendinti socialinio konstrukty-vizmo idėjomis grįstą mokymą(si), siekiant įgyti teigiamos įtraukiojo ugdymo patirties; mokytojo emocinį intelektą, kuris vaidina svarbų vaidmenį mokytojui sąveikaujant su mokiniais ir jų tėvais; bendradarbiavimo ir komandinio darbo kompetencijas

A Virtual Reality Laboratory for Blended Learning Education: Design, Implementation and Evaluation

Launched during the pandemic, the EU-funded JANUS project aimed to ensure the continuity of student workshops at universities using a virtual reality (VR) robotics laboratory. With the return to normality, the project has been redesigned to capitalise on the positive outcomes of the experience. The VR lab provides safe and unrestricted access to the labs and experiments with the machines, reducing the consequences of student mistakes and improving the user experience by allowing the experiment to be repeated from different angles, some of which are impossible to access in the real lab. In addition, integration with an interactive learning platform called “ViLLE” allows for continuous assessment of the learning experience. Self-evaluation of the material taught and learned can be integrated with the execution of the exercises that pave the way for Kaizen. Two VR workshops for the blended learning of robotics were developed during the JANUS project. Their evaluation reported favourable responses from the students whose learning performance was indirectly measured