Teisė, kalba ir teismo lingvistika migracijos kontekste: dviejų konferencijų apžvalga

Letonikos centrasVytauto Didžiojo universiteta

Netiksli kalba rašytiniuose ir sakytiniuose tekstuose: kiekinių žymiklių analizė

Vagueness is a controversial issue, which was long stigmatised by both researchers and laypeople and largely neglected in linguistics until the publication of Channell’s (1994) study, which demonstrated that vague language (VL) is a multi-faceted phenomenon of high pragmatic importance. The present study focuses on one of the most central categories of VL in Lithuanian, i.e. vague quantifiers, which can be defined as non-numerical expressions used for referring to quantities, e.g. daug (“a lot”), mažai (“little/few”), keletas (“several”), or šiek tiek (“a little bit”). The meaning of quantifiers frequently encodes some evaluative content concerning the significance of a quantity. The evaluative function is an important and intended speaker’s message, expressed by choosing a vague expression, and is lost if reformulated into a precise expression. A systematic account of this pragmatic category has not been carried out yet in Lithuanian, and the vast majority of research on vague quantifiers focuses mainly on English with only very few exceptions.       VL is omnipresent and is used in all discourse types, but to a different extent and for different purposes; therefore, this investigation has a two-fold aim: (a) to determine the distribution of quantifiers in different discourses including spoken interaction and a variety of written texts (i.e. academic texts, newspapers and magazines, publicist texts, administrative texts, and fiction); and (b) to overview when and why vague quantifiers are prioritized over precise numerical references. The data for this investigation has been obtained from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language (tekstynas.vdu.lt), which is a reference corpus comprising over 140 mln words; it represents five major discourse types analysed in this paper. The present analysis has been carried out within the framework of corpus linguistics, pragmatics, variationist sociolinguistics, and discourse analysis; it is primarily quantitative, but to explain some dominant tendencies in the results, it also deals with some qualitative aspects. The findings obtained from spoken and written discourse have revealed that quantifiers are distributed very unevenly in the two modes of language; the results have also shown some dramatic differences in the use of quantifiers in different written texts. Their distribution and functions depend on the formality of quantifiers and their semantic type. Multal quantifiers (i.e. those referring to large quantities) are emphatic, whereas paucal quantifiers (i.e. those referring to small quantities) are mainly used for mitigation and are more prone to soften the effect of negatively loaded lexemes. Importantly, quantifiers are used for persuasion since they evaluate a quantity and convey the speaker’s interpretation of its significance. They can be important in discourse structuring, in shaping interpersonal relationships, and as a face-saving strategy. Due to the large variety of communicative functions that quantifiers can perform, they are an important category in second language teaching and should be adequately dealt with in lexicography.Šiuo tyrimu siekiama parodyti, jog tam tikros netikslios kalbos (NK) kategorijos gali būti vartojamos kaip daugiafunkcė komunikacinė strategija, o NK vartoseną stipriai lemia kontekstas bei diskurso tipas. Šiame darbe analizuojama viena NK kategorija – kiekiniai žymikliai (KŽ; pvz., daug, šiek tiek, mažai). Tyrimas apima šių leksinių vienetų vartoseną lietuvių sakytiniame diskurse, kuris lyginamas su rašytiniu diskursu siekiant išryškinti skirtingų žymiklių paplitimą keliuose diskurso tipuose. Tyrime remiamasi duomenimis, surinktais iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT, tekstynas.vdu.lt), o rezultatai aptariami ir interpretuojami iš tekstynų lingvistikos, variantinės sociolingvistikos, pragmatikos ir diskurso analizės perspektyvos. Rezultatai rodo, jog KŽ dažniau vartojami sakytiniame diskurse, tačiau kai kurie žymikliai būdingesni tam tikriems rašytiniams tekstams. Labiausiai KŽ dažnumas, panašu, priklauso ir nuo oficialumo lygio: kuo oficialesnis bendravimas ar tekstas, tuo mažiau KŽ vartojama. Taip pat pastebėta, jog didelius kiekius žymintys KŽ yra (gerokai) dažnesni nei mažus kiekius žymintieji visuose diskurso tipuose, tačiau sakytiname diskurse skirtumas tarp šių dviejų KŽ tipų yra visai nežymus. Pragmatiniu požiūriu KŽ atlieka svarbias komunikacines funkcijas: vertina pasakymo stiprumą, yra vartojami kaip mandagumo strategija bei yra svarbūs kuriant diskurso struktūrą

A crosslinguistic study of symmetrical judgments

A longstanding puzzle in developmental linguistics is why children are more permissive than adults in assigning distributive interpretations to sentences with the universal quantifiers each, every, and all under certain experimental conditions. One well-known controversial issue in this area is children’s symmetrical judgments of universally quantified sentences. Symmetrical judgments are elicited when a child is asked to judge if a sentence including a universal quantifier describes a visual context depicting an incomplete distributive relation. The following three judgment types have been included in the set of symmetrical judgment types in the literature (examples from Kang, 2001).peer-reviewe

Neapibrėžtos kalbos vertimas : bendrųjų plėtinių vertimo atitikmenys lygiagrečiajame tekstyne

Šiuo straipsniu siekiama parodyti, kaip lygiagrečiojo tekstyno duomenys, papildyti kitų tekstynų duomenimis, gali būti naudojami lyginamajai dviejų kalbų analizei. Straipsnyje tiriama anglų ir lietuvių kalba remiantis keliais tekstynais: lygiagrečiuoju tekstynu ir dviem vienakalbiais anglų ir lietuvių kalbų tekstynais. Pagrindinis duomenų šaltinis – Lygiagretusis tekstynas (internetinė prieiga: www.donelaitis.vdu.lt), kuris yra sudarytas iš čekų ir anglų kalbų tekstų bei jų lietuviškųjų vertimų. Tyrimui naudoti tik tekstų vertimai iš anglų į lietuvių kalbą; šią tekstyno dalį sudaro 70 813 lygiagretūs sakiniai (2 023 005 žodžiai: anglų – 1 129 768, lietuvių – 893 237). Tyrimo objektas – netikslios kalbos vertimo atitikmenys lygiagrečiajame tekstyne ir dvikalbiame anglų-lietuvių kalbų žodyne. Neapibrėžta kalba šiame darbe suprantama kaip tam tikros leksinės kategorijos, kurių semantika yra sunkiai apibrėžiama, bet ypač svarbios jų pragmatinės ypatybės; todėl šios kategorijos dažnai įvardijamos kaip pragmalingvistinės. Jos apima (a) kiekybinius žymiklius („daug“, „mažai“, „šiek tiek“, „nedaug“), (b) apytikslius skaičius („maždaug“, „apytiksliai“, „apie + N“), (c) metalingvistinius įterpinius (kaip ten jis, koks ten jo vardas) ir (d) bendruosius plėtinius (ir taip toliau, ir panašiai, ir kiti). Šio straipsnio pagrindinis tikslas yra ištirti, kaip rašytinėje anglų kalboje dažniausiai vartojami bendrieji plėtiniai („et cetera“, „etc. “ ir „and so on“) yra verčiami į lietuvių kalbą bei rastus atitikmenis palyginti su dvikalbiame žodyne pateikiamais atitikmenimis. Lygiagrečiojo tekstyno duomenys lyginami ir su vienakalbiais tekstynais: Britų nacionaliniu tekstynu (British National Corpus (BNC)) ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu. Kaip rodo tyrimo rezultatai, žodyne pateikiami ir realiame tekste pavartoti vertimo atitikmenys sutampa tik iš dalies. Tie atitikmenys, kurie sutampa abiejuose šaltiniuose, skiriasi vartosenos dažnumu, kas neatsispindi žodyne pateikiamoje informacijoje. Tyrimas parodė, jog dažnai bendrieji plėtiniai iš viso nėra verčiami, dėl to pakinta vertimo komunikacinė funkcija, taip pat iškraipoma originalaus teksto informacija. Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenys rodo, kad bendrieji plėtiniai lietuvių kalboje yra plačiai vartojami, tad tokie netikslūs vertimai negali būti paaiškinami tarpkalbiniais ar tarpkultūriniais skirtumais. Tokius vertimo netikslumus ko gero lemia vertėjų požiūris į pragmalingvistinių kategorijų svarbą tekste. Tyrimas aiškiai parodė, kad lygiagretusis tekstynas gali būti labai svarbi pagalbinė priemonė žodynų rengėjams, vertėjams ir kalbos mokymo specialistams.The present paper aims to show how a contrastive analysis of English and Lithuanian based on a parallel corpus can be used in studying translation equivalents. The paper examines the category of general extenders, which are often treated as a vague language category. General extenders include such lexical items as etc. / et cetera, and so on, or / and something like that. The analysis is based primarily on the Parallel Corpus of the Lithuanian Language. Where relevant, the issue of equivalence between English and Lithuanian is discussed by comparing the data to the results obtained from monolingual English and Lithuanian corpora. The study shows that a parallel corpus is especially useful when searching for equivalents in the target language since it clearly displays the differences in the inventory of a particular category in two languages. The establishment of equivalent categories in English and Lithuanian is especially important in terms of lexicography and translation. The equivalents of vague language items are also interesting from the perspective of cross-cultural differences; the data have revealed the tendency to omit vague language categories in the target language, which might point to the possibility of some cross-cultural differences or the general tendency to underestimate vague language categorie

Corpora for applied purposes : a case study of quantifiers in English and Lithuanian

The present paper aims to show how a cross-linguistic analysis based on a parallel corpus can be used for numerous practical applications in such areas as translation, lexicography and language teaching. The paper examines non-numerical quantifiers (e.g. a bit, a few, few, etc.) in English and Lithuanian. The analysis is based on the Parallel Corpus of the Lithuanian Language and The Corpus of Spoken Lithuanian. Where relevant, the issue of equivalence between English and Lithuanian is discussed by comparing the data to results obtained from the British National Corpus. The study shows that a parallel corpus is especially useful when searching for equivalents in the target language since it clearly displays the differences in the inventory of a particular category in two languages. The establishment of equivalent categories in English and Lithuanian is especially important in terms of lexicography and translation

Turismi keelemaastik: mitmekeelsed sildid Leedu ja Poola kuurortides

ISSN 2228-1339 (online), ISSN-L 1736-8987Artikkel käsitleb Poola ja Leedu piirialal paiknevate kuurortlinnade keelemaastikku. Artikli keeleainestikuks on 515 linnakeskustest ja seega turistidele enim huvi pakkuvatest linnaosadest kogutud mitme keelset silti. Uurimuse põhieesmärk on selgitada välja, kes on avalike siltide autorid ja mis asutused (ettevõtted, institutsioonid) neid kasutavad, ning analüüsida, millised keeled populaarsetes turismisihtkohtades kõrvuti eksisteerivad. Tulemuste tõlgendamisel toetub autor mitmekeelsete avalike siltide, turismi kui olulise majandusteguri ning ametlike keelepoliitikate vahelistele seostele. Tulemused näitavad, et vähemalt mõned suundumused avalike siltide keelevalikutes on seotud turismi ja turistide vajadustega. Seevastu mõnede teiste trendide analüüsimisel (nt vene keele puudumine Poola keelemaastikul) tuleb arvesse võtta muid mitteametlike keeltega seonduvaid sümboolseid, majanduslikke ja ideoloogilisi väärtusiThe present study provides a snapshot of Polish and Lithuanian linguistic landscapes (LLs) in several resort cities situated in the border areas of the two countries. The data consists of 515 digital pictures of multilingual signs collected in the central and thus the most touristic parts of the cities. The main objectives in this research are to identify the authorship of multilingual signs, determine the types of establishments that employ multilingual signage, and analyse which languages coexist in popular tourist destinations. The interpretation of the results is grounded on the interrelation between multilingual signage, tourism as an important economic factor, and official language policies. The findings show that at least some major tendencies in language displays in LL do relate to tourist exchange and tourists’ needs. However, some trends (e.g. absence of Russian in Polish LLs) need to be analysed with regard to symbolic, economic, and ideological values attached to non-titular languagesUžsienio kalbų, lit. ir vert. s. katedraVytauto Didžiojo universiteta

Discourse variation of vague language: vague quantifiers in spoken and written Lithuanian

Šiuo tyrimu siekiama parodyti, jog netiksli kalba (NK) gali būti vartojama kaip daugiafunkcė komunikacinė strategija, o jos vartoseną stipriai lemia kontekstas bei diskurso tipas. Šiame darbe analizuojama viena NK kategorija – kiekiniai žymikliai (KŽ; pvz., daug, šiek tiek, mažai). Tyrimas apima šių leksinių vienetų vartoseną lietuvių sakytiniame diskurse, kuris lyginamas su rašytiniu diskursu siekiant išryškinti skirtingų žymiklių skirtingą paplitimą keliuose diskurso tipuose. Tyrime remiamasi duomenimis, surinktais iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT, tekstynas.vdu.lt), o rezultatai aptariami ir interpretuojami iš tekstynų lingvistikos, variantinės sociolingvistikos, pragmatikos ir diskurso analizės perspektyvos. Šio tyrimo rezultatai iš dalies patvirtino ankstesniuose kitų kalbų tyrimuose dažnai pateikiamas empiriškai sistemingai netirtas išankstines nuostatas, kad NK yra tipinis sakytinės kalbos bruožas, tačiau išryškino ir svarbius skirtumus tarp rašytinio bei sakytinio diskurso. Rezultatai rodo, jog KŽ dažniau vartojami sakytiniame diskurse, tačiau kai kurie žymikliai būdingesni tam tikriems rašytiniams tekstams. Labiausiai KŽ dažnumas, panašu, priklauso nuo oficialumo lygio: kuo oficialesnis bendravimas ar tekstas, tuo mažiau KŽ vartojama. Taip pat pastebėta, jog didelius kiekius žymintys KŽ yra (gerokai) dažnesni nei mažus kiekius žymintieji visuose diskurso tipuose, tačiau sakytiname diskurse skirtumas tarp šių dviejų KŽ tipų yra visai nežymus. Pragmatiniu požiūriu KŽ atlieka svarbias komunikacines funkcijas: vertina pasakymo stiprumą, yra vartojami kaip mandagumo strategija bei yra svarbūs kuriant diskurso struktūrą. KŽ sudaro itin svarbią pragmatinės kompetencijos dalį, todėl šie žymikliai kaip NK kategorija turėtų atsispindėti mokant svetimosios kalbos bei leksikografiniuose šaltiniuose. NK turėtų tapti įprasta kategorija mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios, o mokomasis turinys turėtų apimti ir formaliąją, ir neformaliąją leksiką nestigmatizuojant tokių skolinių kaip biškis, bet parodant, kokiuose kontekstuose jie yra įprasti, o kur – reti ar paprastai nevartojami. NK nėra pati savaime netinkama, tačiau ją vartojant svarbu įvertinti tai, kad skirtingose kalbose, kultūrose bei tekstų tipuose taikomos skirtingos socialinės-pragmatinės normos NK vartojimui.Vagueness is a controversial issue, which was long stigmatised by both researchers and laypeople and largely neglected in linguistics until the publication of Channell’s (1994) study, which demonstrated that vague language (VL) is a multi-faceted phenomenon of high pragmatic importance. The present study focuses on one of the most central categories of VL in Lithuanian, i.e. vague quantifiers, which can be defined as non-numerical expressions used for referring to quantities, e.g. daug (“a lot”), mažai (“little/few”), keletas (“several”), or šiek tiek (“a little bit”). The meaning of quantifiers frequently encodes some evaluative content concerning the significance of a quantity. The evaluative function is an important and intended speaker’s message, expressed by choosing a vague expression, and is lost if reformulated into a precise expression. A systematic account of this pragmatic category has not been carried out yet in Lithuanian, and the vast majority of research on vague quantifiers focuses mainly on English with only very few exceptions. VL is omnipresent and is used in all discourse types, but to a different extent and for different purposes; therefore, this investigation has a two-fold aim: (a) to determine the distribution of quantifiers in different discourses including spoken interaction and a variety of written texts (i.e. academic texts, newspapers and magazines, publicist texts, administrative texts, and fiction); and (b) to overview when and why vague quantifiers are prioritized over precise numerical references. The data for this investigation has been obtained from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language (tekstynas.vdu.lt), which is a reference corpus comprising over 140 mln words; it represents five major discourse types analysed in this paper. The present analysis has been carried out within the framework of corpus linguistics, pragmatics, variationist sociolinguistics, and discourse analysis; it is primarily quantitative, but to explain some dominant tendencies in the results, it also deals with some qualitative aspects. The findings obtained from spoken and written discourse have revealed that quantifiers are distributed very unevenly in the two modes of language; the results have also shown some dramatic differences in the use of quantifiers in different written texts. Their distribution and functions depend on the formality of quantifiers and their semantic type. Multal quantifiers (i.e. those referring to large quantities) are emphatic, whereas paucal quantifiers (i.e. those referring to small quantities) are mainly used for mitigation and are more prone to soften the effect of negatively loaded lexemes. Importantly, quantifiers are used for persuasion since they evaluate a quantity and convey the speaker’s interpretation of its significance. They can be important in discourse structuring, in shaping interpersonal relationships, and as a face-saving strategy. Due to the large variety of communicative functions that quantifiers can perform, they are an important category in second language teaching and should be adequately dealt with in lexicography