ASMENŲ, DIRBANČIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SEKTORIUJE, KOMPETENCIJOS IR JŲ TOBULINIMO GALIMYBĖS

The main goal of social services is to satisfy the vital needs of individuals when they are unable to achieve them by themselves, to restore peopleʼs abilities to function independently in society and to provide them for prevention purposes, in order to prevent problems. People working in social services sector must have sufficient knowledge, skills and appropriate competencies.The scientific problem: what kind of competencies are needed for social service providerʼs work and how they might be improved?Subject: competencies of social service provider and possibilities to improve them.Objective: to analyze theoretically and empirically reveal the important competencies for social services providersʼ work and ways for improvement.The scientific literature suggests that the social service providerʼs field of activity is to provide support/assistance. The study revealed that the social service provider activity raises challenges and promotes the need to constantly improve the professional competence. The most important reason for social workers professional development is the improvement of their work quality, acquiring new knowledge and the development of practical skills. In particular, there is a lack of adult education and training knowledge, decision-making, analytical knowledge, teamwork and collaboration, intelligence gathering and evaluation and planning skills. The most effective forms of training informants indicated cooperation with related institutions and participation in training events.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/andragogy.v8i0.171

Possibilities to improve competencies of individuals working in social services

Socialinių paslaugų paskirtis – tenkinti asmenų gyvybinius poreikius, kai jie patys nepajėgūs savarankiškai to atlikti, teikti pagalbą, atkuriant žmogaus gebėjimą savarankiškai funkcionuoti visuomenėje. Veiksmingų socialinių paslaugų teikimo svarba siejama su socialinės rizikos grupei priklausančių asmenų socialinės atskirties mažinimu, jų socializacija ir integracija visuomenėje, naujų visų visuomenės narių vertybinių nuostatų formavimu, visuomenės vystymusi ir tobulėjimu. Nekelia abejonių, kad asmenys, dirbantys socialinių paslaugų sektoriuje, turi turėti specifinių žinių, gebėjimų, įgūdžių ir įpročių, nuolat ugdyti ir plėtoti reikšmingas minėtai veiklai kompetencijas, vertybines nuostatas. Socialinių darbuotojų tęstinio mokymosi galimybių plėtojimas neabejotinai yra svarbi visuomenės progreso sąlyga tiek asmens, tiek valstybės lygmenimis. Šiame straipsnyje analizuojama, kokios kompetencijos svarbios socialinių paslaugų teikėjo veiklai, ir jų tobulinimo galimybės.The main goal of social services is to satisfy the vital needs of individuals when they are unable to achieve them by themselves, to restore peopleʼs abilities to function independently in society and to provide them for prevention purposes, in order to prevent problems. People working in social services sector must have sufficient knowledge, skills and appropriate competencies. The scientific problem: what kind of competencies are needed for social service providerʼs work and how they might be improved? Subject: competencies of social service provider and possibilities to improve them. Objective: to analyze theoretically and empirically reveal the important competencies for social services providersʼ work and ways for improvement. The scientific literature suggests that the social service providerʼs field of activity is to provide support/assistance. The study revealed that the social service provider activity raises challenges and promotes the need to constantly improve the professional competence. The most important reason for social workers professional development is the improvement of their work quality, acquiring new knowledge and the development of practical skills. In particular, there is a lack of adult education and training knowledge, decision-making, analytical knowledge, teamwork and collaboration, intelligence gathering and evaluation and planning skills. The most effective forms of training informants indicated cooperation with related institutions and participation in training events

Patients' knowledge about early diagnosis prevention program of the cardiovascular disease and its application

Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje nurodyta, kad per metus dėl vainikinių kraujagyslių patologijos sukeltų širdies ligų miršta 17,9 milijono žmonių, o tai sudaro 31 proc. visų pasaulio mirčių. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis daugėja. Norint užkirsti kelią šių ligų vystymuisi, reikia reguliariai teikti pacientams žinias ir laiku informuoti apie jiems priklausančius ar rekomenduojamus tyrimus. Koreguojant rizikos veiksnius, galima išvengti daugiau nei trijų ketvirtadalių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrimo tikslas ‒ atskleisti pacientų žinias apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą ir jos taikymą. Tyrimo metodika ‒ kiekybinis tyrimas. Tyrimo priemonė ‒ anoniminė apklausa raštu. Tyrimo imtis ‒ tikslinė. Tyrime dalyvavo 173 pacientai (N =173; iš jų n=61 vyras, n=112 moterų). Kiekvienas respondentas buvo apklaustas individualiai, todėl grįžtamasis ryšys gautas 100 proc. tikslumu. Išanalizuoti tyrimo duomenys atskleidė, kad daugiau nei trečdalis respondentų savo žinias apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą vertina patenkinamai. Aiškinantis, iš kur respondentai sužinojo apie prevencinę programą, nustatyta, kad daugelio apklaustųjų pagrindinis informacijos šaltinis ‒ šeimos gydytojas. Analizuojant respondentų kiekybinio tyrimo duomenis apie specializuotus tyrimus, atliekamus vykdant širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą ir lyginant juos su išanalizuotais mokslinėje literatūroje, galima teigti, kad respondentams trūksta žinių apie atliekamus tyrimus. Dauguma apklaustųjų nežino tyrimų, priklausančių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programai ir kas tų tyrimų metu bus atliekama. Lyginant su išanalizuota moksline literatūra, penki dešimtadaliai apklaustųjų žino apie juodųjų serbentų bei razinų gerąjį poveikį organizmui. Pagal gautus statistikos rezultatus, vyrų ir moterų žinios apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programos profilaktinių priemonių naudojimą yra apylygės. Pagal dalyvavusių tyrime respondentų lytį galima daryti prielaidą, kad moterys dažniau lankosi sveikatos priežiūros įstaigose, nes tyrime dalyvavo dukart daugiau moterų negu vyrų. Raktažodžiai: pacientai, Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, žinios.An analysis of data from the World Health Organization states that 17.9 million people die annually from coronary heart disease, which accounts for 31 % of all deaths worldwide. The number of patients with cardiovascular diseases is increasing. In order to prevent the development of diseases, it is necessary to regularly provide the patient with knowledge and timely information about the required or recommended tests. According to the World Health Organization, more than threequarters of deaths from cardiovascular disease can be prevented by correcting risk factors. The aim of the study is to reveal the knowledge of patients about the prevention program of early diagnosis of cardiovascular diseases and their application. Research methodology - quantitative research. The applied research instrument is an anonymous written survey. The research sample is targeted. 173 patients participated in the study (N = 173; among them n = 61 men, n = 112 women). Each respondent was interviewed individually, so feedback was obtained with 100 % accuracy. The analyzed research data revealed that more than a third of the respondents rate their knowledge about the preventive program for early diagnosis of cardiovascular diseases as satisfactory. Explaining where the respondents learned about the preventive program, the main source of information for many respondents was the family doctor. Analyzing the quantitative research data obtained by the respondents about the specialized studies that are carried out in the implementation of the preventive program for the early diagnosis of cardiovascular diseases and comparing them with the analyzed scientific literature, it can be said that the respondents lack knowledge about the conducted studies. Most of the respondents do not know the tests that belong to the preventive program of early diagnosis of cardiovascular diseases and what will be performed during those tests. In comparison with the analyzed scientific literature, five tenths of the respondents know about the positive effects of black currants and raisins on the body. According to the obtained statistical results, men‘s and women‘s knowledge about the use of preventive measures of the preventive program of early diagnosis of cardiovascular diseases is similar. According to the gender of the respondents who took part in the study, it can be assumed that women visit medical institutions more often, since twice as many women than men participated in the study. Keywords: patient, cardiovascular early diagnosis prevention program, knowledge

Phonetic change of peripheral subdialects of the residents of Kupiškis and Utena regions in the twenty-first century: the case of Vabalniñkas, Daršiškiai and Salãmiestis points

Straipsnyje aptariama paribinių rytų aukštaičių punktų – Vabalniñko, Daršiškių ir Salãmiesčio – dabartinė situacija, t. y. koks fiksuotinas tarpusavio šnektų (horizontalieji santykiai) ir bendrinės kalbos (vertikalieji santykiai) fonetikos sąveikos rezultatas XXI a. rytų aukštaičių kupiškėnų ir uteniškių paribio šnektose. Analizuojamas gretutinių patarmių – uteniškių ir kupiškėnų – supanašėjimo lygis‚ patarmių ribų mažėjimas / didėjimas ar „persidengimas“. Tyrimas rodo, kad šių paribio plotų kalbinių ypatybių raida tiesiogiai priklauso ne nuo kalbinių, o nuo socialinių priežasčių. Stipresni ryšiai su rytine dalimi stiprina uteniškių patarmei būdingesnių ypatybių radimąsi, o sociokultūrinių ryšių plėtojimasis į vakarus lemia stipresnę panevėžiškių bruožų plėtrą.The research aim is an apparent-time study of the outcome of phonetic interaction among subdialects (horizontal relations) and between subdialects and the standard language (vertical relations), which can be recorded in the peripheral subdialects of the residents of Kupiškis and Utena regions (Eastern Aukštaitian) in the twenty- first century. The research object is three dialectal points: Vabalniñkas (142), Dašiškiai (172), and Salãmiestis (143). The material was collected in the course of dialectological fieldwork carried out in 2015–2016. The qualitative interview was the key method applied in the study. The research revealed the following tendencies: 1. The major factor determining the phonetic change of the subdialects in question is vertical relations, i.e., Standard Lithuanian. The most evident effect of the standard language is revealed in the phonetic expression of lexemes belonging to the active lexis. 2. Horizontal relations, i.e., the relations with other traditional dialects, are slightly weaker than the vertical ones. Their intensity largely depends on the location of the informants’ social life: stronger sociocultural ties with larger cities of other traditional dialects add new features to the subdialect. 3. The degree of refusal of the general phonetic features of the Eastern Aukštaitian is far higher compared to the distinctive/primary features of the subdialects. 4. Taking into account the social, administrative, and linguistic facts of the twenty- first century, it is recommended to distinguish the following dialectal points: Vabalninkas, Antašava (moved from Daršiškiai), and Salamiestis. From the dialectal perspective, they are all considered heterogeneous, i.e., they are considered transitional areas between Eastern East Aukštaitian (formed on the basis of the traditional residents of Utena and Kupiškis regions) and Western East Aukštaitian (formed on the basis of the residents of Panevėžys). It can be predicted that the development of linguistic features in the aforementioned transitional areas will directly depend on social rather than linguistic reasons. Stronger ties with the eastern part will strengthen the emergence of the features more characteristic of the residents of the Utena region, whereas the development of sociocultural ties westwards will result in a stronger expansion of the features associated with the inhabitants of Panevėžys

Slaugytojo bendravimo patirtis, slaugant onkologinėmis ligomis sergančius vaikus

Communication is the most important connection way of communication between the nurse and the patient. Proper and effective communication is becoming more and more relevant as it improves the relationship between nurse and patient, influences the patient’s perception of the quality of healthcare and the outcome of treatment. Care for children with oncological diseases is a highly skilled job. The nurse must have some knowledge and experience to fulfill the needs of the patient and provide quality care. Today oncological diseases in children have been and remain an important and relevant public health issue not only in Lithuania, but in all countries of the world. The nurse provides the greatest and most valuable support in communicating on children with oncological diseases. Therefore, it is very important to analyze the importance of communication and problems related with nursing experiences in caring for children with this disease. Purpose of the study - to reveal the nurse’s communication experience in caring for children with oncological diseases. Contingency of the study. A total of 10 nurses aged between 25 and 50 years working with children with oncological diseases. Research methods. The study was conducted in a semi-structured interview with patients with oncological diseases. Research data is analyzed using the content analysis method. Results: A particular environment can improve or worsen communication. Research data shows that nurses choose different communication spaces for the conversation, while communicating with children with oncological diseases, depending on the age of the child. Analyzing the interview material, emerged that nursing communication on child with oncologic disease is affected by various environmental, political / economic, social / cultural and psychological factors. Nurses say that it is important for the child to choose a ward, a space for communication, to use as little medical terms as possible, to talk to the child in a language that is understandable, to take into account the child’s existing mood and fears, to notice the emotional state of the relatives when they are tired or exhausted. The study revealed that nurses are not always aware of what parents or children have to answer for straightforward, disease-related questions about how to properly choose words. According to the survey, nurses feel bad when they hear the different, incorrect comments from patients and their relatives towards them. The study revealed that the persistent physical, psychological and social difficulties are felt in dealing with an oncologic child cause a variety of health problems for the nurse. Conclusions: Nurses face psychological, physical and social difficulties when communicating with children with oncological diseases. They experience depression, sadness, a desire to disengage from the patient, feel inner pain, increased sensitivity, stress, anxiety, fatigue, insomnia, lack of psychological knowledge, inadequate patient evaluation as a nurse care specialist. When dealing with communication difficulties, caregivers look for solutions with the child, leave it for reflection, engage in acceptable activities, apply to the child’s family members / loved ones, to another departmental physician, psychologist or senior nurse.Bendravimas yra svarbiausia ryšio priemonė tarp slaugytojo ir paciento. Tinkamas ir efektyvus bendravimas tampa vis aktualesnis, nes jis gerina slaugytojo ir paciento santykius, veikia paciento suvokimą apie sveikatos priežiūros kokybę ir gydymo rezultatus. Vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, slauga – aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas. Slaugytojas turi turėti reikalingų žinių ir patirties, kad būtų patenkinti paciento poreikiai ir užtikrinta kokybiška slauga. Vaikų onkologiniai susirgimai buvo ir vis dar lieka svarbi ir aktuali visuomenės sveikatos problema ne tik Lietuvoje, bet ir visose pasaulio šalyse. Slaugant tokius pacientus, didžiausią ir vertingiausią paramą slaugytojas suteikia bendraudamas su onkologine liga sergančiu vaiku. Todėl labai svarbu analizuoti bendravimo svarbą bei problemas, susijusias su slaugytojų išgyvenimais, slaugant onkologinėmis ligomis sergančius vaikus. Tyrimo tikslas – atskleisti slaugytojo bendravimo patirtį, slaugant vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis. Tyrime dalyvavo 10 slaugytojų nuo 25 iki 50 metų amžiaus, dirbančių su onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. Tyrimo metu buvo atliktas pusiau struktūruotas interviu su pacientais, sergančiais onkologinėmis ligomis. Tyrimo duomenys išanalizuoti turinio (Content) analizės metodu. Slaugytojai, bendraudami su onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais, patiria psichologinių, fizinių bei socialinių sunkumų. Jie išgyvena depresiją, liūdesį, norą atsiriboti nuo paciento, jaučia vidinį skausmą, padidėjusį jautrumą, stresą, nerimą, nuovargį, nemigą, psichologinių žinių stoką, paciento artimųjų slaugytojo kaip specialisto neadekvatų vertinimą

Kupiškėnų ir uteniškių paribio šnektų fonetinė kaita XXI a.: Vabalniñko, Dašiškių ir Salãmiesčio punktų atvejis

Straipsnyje aptariama paribinių rytų aukštaičių punktų – Vabalniñko, Daršiškių ir Salãmiesčio – dabartinė situacija, t. y. koks fiksuotinas tarpusavio šnektų (horizontalieji santykiai) ir bendrinės kalbos (vertikalieji santykiai) fonetikos sąveikos rezultatas XXI a. rytų aukštaičių kupiškėnų ir uteniškių paribio šnektose. Analizuojamas gretutinių patarmių – uteniškių ir kupiškėnų – supanašėjimo lygis‚ patarmių ribų mažėjimas / didėjimas ar „persidengimas“. Tyrimas rodo, kad šių paribio plotų kalbinių ypatybių raida tiesiogiai priklauso ne nuo kalbinių, o nuo socialinių priežasčių. Stipresni ryšiai su rytine dalimi stiprina uteniškių patarmei būdingesnių ypatybių radimąsi, o sociokultūrinių ryšių plėtojimasis į vakarus lemia stipresnę panevėžiškių bruožų plėtrą.The research aim is an apparent-time study of the outcome of phonetic interaction among subdialects (horizontal relations) and between subdialects and the standard language (vertical relations), which can be recorded in the peripheral subdialects of the residents of Kupiškis and Utena regions (Eastern Aukštaitian) in the twenty- first century. The research object is three dialectal points: Vabalniñkas (142), Dašiškiai (172), and Salãmiestis (143). The material was collected in the course of dialectological fieldwork carried out in 2015–2016. The qualitative interview was the key method applied in the study. The research revealed the following tendencies: 1. The major factor determining the phonetic change of the subdialects in question is vertical relations, i.e., Standard Lithuanian. The most evident effect of the standard language is revealed in the phonetic expression of lexemes belonging to the active lexis. 2. Horizontal relations, i.e., the relations with other traditional dialects, are slightly weaker than the vertical ones. Their intensity largely depends on the location of the informants’ social life: stronger sociocultural ties with larger cities of other traditional dialects add new features to the subdialect. 3. The degree of refusal of the general phonetic features of the Eastern Aukštaitian is far higher compared to the distinctive/primary features of the subdialects. 4. Taking into account the social, administrative, and linguistic facts of the twenty- first century, it is recommended to distinguish the following dialectal points: Vabalninkas, Antašava (moved from Daršiškiai), and Salamiestis. From the dialectal perspective, they are all considered heterogeneous, i.e., they are considered transitional areas between Eastern East Aukštaitian (formed on the basis of the traditional residents of Utena and Kupiškis regions) and Western East Aukštaitian (formed on the basis of the residents of Panevėžys). It can be predicted that the development of linguistic features in the aforementioned transitional areas will directly depend on social rather than linguistic reasons. Stronger ties with the eastern part will strengthen the emergence of the features more characteristic of the residents of the Utena region, whereas the development of sociocultural ties westwards will result in a stronger expansion of the features associated with the inhabitants of Panevėžys

Phonetic change of peripheral subdialects of the residents of Kupiškis and Utena regions in the twenty-first century: the case of Vabalniñkas, Daršiškiai and Salãmiestis points

Straipsnyje aptariama paribinių rytų aukštaičių punktų – Vabalniñko, Dar̃šiškių ir Salãmiesčio – dabartinė situacija, t. y. koks fiksuotinas tarpusavio šnektų (horizontalieji santykiai) ir bendrinės kalbos (vertikalieji santykiai) fonetikos sąveikos rezultatas XXI a. rytų aukštaičių kupiškėnų ir uteniškių paribio šnektose. Analizuojamas gretutinių patarmių – uteniškių ir kupiškėnų – supanašėjimo lygis‚ patarmių ribų mažėjimas / didėjimas ar „persidengimas“. Tyrimas (1) rodo, kad šių paribio plotų kalbinių ypatybių raida tiesiogiai priklauso ne nuo kalbinių, o nuo socialinių priežasčių. Stipresni ryšiai su rytine dalimi stiprina uteniškių patarmei būdingesnių ypatybių radimąsi, o sociokultūrinių ryšių plėtojimasis į vakarus lemia stipresnę panevėžiškių bruožų plėtrąThe research aim is an apparent-time study of the outcome of phonetic interaction among subdialects (horizontal relations) and between subdialects and thestandard language (vertical relations), which can be recorded in theperipheral subdialects of theresidents of Kupiškis and Utena regions (Eastern Aukštaitian) in thetwenty-first century.Theresearch object is three dialectal points: Vabalniñkas (142), Dar̃šiškiai (172), and Salãmiestis (143).Thematerial was collected in thecourse of dialectological fieldwork carried out in 2015–2016. Thequalitative interview was thekey method applied in the study.Theresearch revealed thefollowing tendencies: 1. Themajor factor determining thephonetic change of thesubdialects in question is vertical relations, i.e., Standard Lithuanian. Themost evident effect of thestandard language is revealed in thephonetic expression of lexemes belonging to theactive lexis. 2. Horizontal relations, i.e., therelations with other traditional dialects, are slightly weaker than thevertical ones. Their intensity largely depends on thelocation of theinformants’ social life: stronger sociocultural ties with larger cities of other traditional dialects add new features to the subdialect. 3. Thedegree of refusal of thegeneral phonetic features of the Eastern Aukštaitian is far higher compared to thedistinctive/primary features of the subdialects. 4. Taking into account thesocial, administrative, and linguistic facts of thetwenty-first century, it is recommended to distinguish thefollowing dialectal points: Vabalninkas, Antašava (moved from Dar̃šiškiai), and Salamiestis. From the dialectal perspective, they are all considered heterogeneous, i.e., they are considered transitional areas between Eastern East Aukštaitian (formed on thebasis of thetraditional residents of Utena and Kupiškis regions) and Western East Aukštaitian (formed on thebasis of theresidents of Panevėžys). [...]Klaipėdos universitetasLietuvių kalbos institutasVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij