Onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų ligos suvokimo ir poreikių vertinimo sąsajos

Patients with oncohematological diseases often have problems with their physical and psychological health. Assessment of illness perception and needs is important in nursing because they are interconnected and determine the effectiveness of treatment, patient well-being and satisfaction. Nurses and other professionals have an important role to play in helping patients understand their illness and related issues, and helping them meet their needs. In order to achieve a patient’s comprehensive health, it is of importance that nurses would meet not only their most necessary physiological needs, but also their psychosocial needs. The purpose of the study is to investigate the perception of the illness and the needs of patients with oncohematological diseases. A quantitative study was carried out. The instrument used is a questionnaire. The questionnaire consisted of sociodemographic questions created by the authors of the study, the Short Illness Perception Scale (BIPQ), and the Needs Evaluation Questionnaire (NEQ). The study was conducted in June–September 2024. The sample consisted of 266 respondents. Descriptive data analysis was performed by using the SPSS program. The results of the study showed that patients are very concerned about their disease and feel that the disease affects their lives strongly, they believe that treatment can help them, the disease will not last a long time, they feel that they cannot control their disease, but they appreciate that they understand their disease well. The patients who participated in the study expressed their most urgent needs as those related to relationships, the communication process, and to obtaining information about future forecasts. When evaluating the correlations between the perception of the disease and the needs, it was found that, as the perception of the threat of the disease increases, the sum of the number of individual types of needs increases.Onkohematologinėmis ligomis sergantys pacientai dažniausiai turi sutrikimų, susijusių su jų fizine, psichologine sveikata. Ligos suvokimo ir poreikių vertinimas yra svarbus slaugai, nes jie siejasi tarpusavyje ir lemia gydymo efektyvumą, pacientų gerovę bei pasitenkinimą. Svarbus slaugytojų ir kitų specialistų vaidmuo, padedant pacientui suvokti savo ligą ir su ja susijusias problemas, padedant užtikrinti jiems reikiamus poreikius. Siekiant paciento visapusiškos sveikatos, svarbu, kad slaugytojai patenkintų ne tik jų būtiniausius fiziologinius, bet ir psichosocialinius poreikius. Tyrimu siekta ištirti pacientų, sergančių onkohematologinėmis ligomis, ligos suvokimą ir poreikius. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudotas instrumentas – klausimynas. Anketą sudarė tyrimo autorių sukurti sociodemografiniai klausimai, trumpojo ligos suvokimo skalė (BIPQ), poreikių vertinimo klausimynas (NEQ). Tyrimas atliktas 2024 m. birželio–rugsėjo mėn. Imtį sudarė 266 respondentai. Aprašomoji duomenų analizė atlikta SPSS programa. Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientai yra labai susirūpinę savo liga ir jaučia, kad liga labai stipriai veikia jų gyvenimą, mano, kad gydymas gali jiems padėti, liga netruks ilgai, jaučia negalintys kontroliuoti savo ligos, tačiau teigia, kad gerai supranta savo ligą. Tyrime dalyvavę pacientai labiausiai akcentavo poreikius, susijusius su santykiais, komunikacijos procesu, informacijos gavimu dėl ateities prognozių. Vertinant ligos suvokimo ir poreikių sąsajas nustatyta, kad didėjant ligos grėsmingumo suvokimui, didėja atskirų poreikių tipų skaičiaus suma

Komandinio darbo ir asmeninės lyderystės raiška slaugytojo darbe

Komandinis darbas ir asmeninė lyderystė yra kertiniai veiksniai, padedantys užtikrinti tinkamą darbinę aplinką, kokybiškas paslaugas ir darbo efektyvumą. Tyrimo tikslas: išanalizuoti komandinio darbo ir asmeninės lyderystės raišką ir tarpusavio sąsajas slaugytojo darbe. Tyrimo metodika. 2024 m. vienoje iš Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 189 komandinį darbą dirbantys slaugytojai. Taikyti TeamSTEPPS ir Leadership practices inventory klausimynai, statistinei analizei taikytas SPSS for Windows 21.0. Tyrimo rezultatai. Dauguma slaugytojų, nepriklausomai nuo darbo stažo, komandinį darbą vertina gerai, penktadalis – vidutiniškai. Slaugytojai aukščiausiai vertina situacijos stebėjimą, komandos struktūrą ir bendravimą, žemiausiai – abipusės paramos nuostatą. Situacijos stebėjimo ir komandos struktūros veiksniai buvo patikimai geriau vertinami slaugytojų su mažesniu darbo stažu. Dauguma slaugytojų, nepriklausomai nuo darbo patirties, teigiamai vertinoa lyderystę, pusei užtenka lyderio savybių, trečdalis slaugytojų savo darbe taiko transformacinį lyderystės stilių, o daugiau nei trečdalis nelaiko savęs lyderiais. Svarbiausiais lyderio bruožais slaugytojai įvardijo atsakingumą, profesionalumą ir komunikabilumą. Labiausiai išreikšti asmeninės lyderystės veiksniai tarp slaugytojų buvo kitų drąsinimas ir pavyzdžio rodymas, mažiausiai išreikštas – įtikinimas vizija. Nustatyta, kad, didėjant respondentų darbo stažui, reikšmingai mažėja jų iššūkio procesui lyderystės veiksnys. Tyrimo metu nustatytos tiesioginės sąsajos tarp daugumos slaugytojų asmeninių komandinio darbo nuostatų ir jų lyderystės raiškos. Pavyzdžio rodymas, įtikinimas vizija ir kitų įgalinimas patikimai gerino visus komandinių nuostatų veiksnius. Išvados. Svarbiausios komandinės nuostatos yra situacijos stebėjimas, komandos struktūra ir bendravimas, o labiausiai išreikšti asmeninės lyderystės veiksniai – kitų drąsinimas ir pavyzdžio rodymas. Nustatyti patikimi tiesioginiai ryšiai tarp daugumos komandinių ir lyderystės veiksnių rodo, kad, stiprinant asmeninę lyderystę, galima daryti teigiamą įtaką komandiniam darbui, kuris pagerintų darbo rezultatus, o stiprinant komandos struktūrą, situacijos stebėjimą ir bendravimą gali būti ugdomi visi lyderystės bruožai. Teamwork and personal leadership are key factors that help ensure a suitable working environment, quality services and work efficiency. The purpose of the study was to analyze the teamwork and personal leadership and their correlation in nursing. Research methodology. The quantitative study was conducted in one of Klaipėda City healthcare institutions in 2024. 189 nurses working in teams participated in the research. TeamSTEPPS and Leadership Practices Inventory questionnaires were used, and SPSS for Windows version 21.0 was used for statistical analysis. Research results. The vast majority of nurses, regardless of their working experience, rated teamwork as good, whereas one fifth of them perceived it as moderate. The nurses issued the highest scores to such aspects as the monitoring of the situation, the team structure and communication, whereas the lowest grades were given to the provision of mutual support. The situation monitoring and team structure factors were reliably rated higher by nurses having less working experience. The majority of nurses, regardless of their work experience, positively assessed leadership, half of them believed to have sufficient leadership qualities, one third of the nurses were using the transformational leadership style in their work, and more than one third did not consider themselves to be leaders. The nurses named responsibility, professionalism, and communication as the most important features of a leader. The most prominently expressed factors of personal leadership among the nurses were encouraging others and setting an example, while the least expressed aspect was persuasion by vision. It was established that, as the respondents’ working experience increases, the leadership factor of their challenge to the process decreases significantly. The study found a direct correlation between the personal attitudes of most nurses on teamwork and their expression of leadership. Leading by example, persuading on the vision, and empowering others reliably improved all factors of team attitudes. Conclusions. The most important team attitudes are the monitoring of situation, and team structure and communication, while the most prominently expressed personal leadership factors are the encouragement of others and setting an example. The reliable direct connection between most of the team and leadership factors show that, by strengthening personal leadership, it is possible to exert a positive influence on teamwork, which would improve work results, and, by strengthening the team structure, situation monitoring and communication, all leadership features can be developed

Kompleksinės reabilitacinės slaugos veiksmingumas pacientėms, kurioms atlikta laparoskopinė miomektomija. Literatūros apžvalga

The aim. To review scientific literature on the effectiveness of comprehensive rehabilitation nursing for patients after laparoscopic myomectomy. Methods. A literature review was conducted in the PubMed database by using advanced search. Literature search was conducted in English according to the following keywords and their combinations: laparoscopic myomectomy, laparoscopic myomectomy nursing, uterine fibroids nursing, nursing after uterine fibroids surgery, postoperative comprehensive rehabilitation nursing. A total of 242 publications in English were found in the database. Articles were selected based on three criteria: the title, the abstract, and the full text. Six scientific articles published between 2019 and 2024 were selected and thoroughly analyzed. Descriptive analysis was conducted. Results. The results of the publications were analyzed according to the type of application of comprehensive nursing methodologies. Comprehensive rehabilitation nursing encompasses a holistic approach, integrating medication management, nutrition, physical activity, and psychological support. Studies show that patients receiving comprehensive nursing care experience shorter recovery times, reduced complications, and improved satisfaction compared to those receiving standard nursing care. Summary. Comprehensive rehabilitation nursing, implemented through complex and humanized nursing methodologies, is effective for patients post-laparoscopic myomectomy as it reduces the physical and psychological stress which patients undergo, increases the patient satisfaction, shortens hospitalization duration, decreases the incidence of related complications, and improves the patients’ quality of life, thereby accelerating recovery after surgery. Therefore, this strategy is worth applying in clinical practice. The results of this literature review provide valuable perspectives for future research in the field of nursing for patients after laparoscopic surgery.Tikslas – apžvelgti mokslinę literatūrą apie kompleksinės reabilitacinės slaugos veiksmingumą pacientėms, kurioms atlikta laparoskopinė miomektomijos operacija. Metodai. Literatūros šaltinių apžvalga atlikta PubMed duomenų bazėje, pasirinkus išplėstinę paiešką ir į paieškos eilutę įrašius reikšminius žodžius: laparoscopic myomectomy, nursing after laparoscopic myomectomy, uterine fibroids nursing, nursing after uterine fibroids surgery, postoperative comprehensive rehabilitation nursing. Duomenų bazėje rastos 242 publikacijos anglų kalba. Straipsniai atrinkti pagal tris kriterijus: pavadinimą, santrauką, visą tekstą. Atrinkti ir išsamiai išanalizuoti šeši moksliniai straipsniai, publikuoti 2019–2024 m. Šaltiniams nagrinėti taikyta aprašomoji analizė. Rezultatai. Publikacijų rezultatai buvo analizuojami pagal kompleksinės slaugos metodikų taikymo tipą. Kompleksinė reabilitacinė slauga vadovaujasi holistiniu požiūriu, apimančiu vaistų vartojimą, mitybą, fizinį aktyvumą ir psichologinę pagalbą. Moksliniai tyrimai rodo, kad pacientai, kuriems taikoma kompleksinė slauga, patiria mažiau streso, jų atsigavimo trukmė yra trumpesnė, sumažėja komplikacijų skaičius ir padidėja pasitenkinimas, palyginti su tais, kuriems taikoma standartinė slauga. Apibendrinimas. Kompleksinė reabilitacinė slauga, įgyvendinant kompleksinės ir humanizuotos slaugos metodikas, yra veiksminga slaugant pacientus po laparoskopinės miomektomijos, nes sumažina pacientų fizinį ir psichologinį stresą, padidina pacientų pasitenkinimą, sutrumpina hospitalizacijos trukmę, sumažina susijusių komplikacijų atsiradimą ir pagerina pacientų gyvenimo kokybę bei pagreitina pacientų atsigavimą po operacijos, todėl ją verta taikyti klinikinėje praktikoje. Šios literatūros apžvalgos rezultatai suteikia vertingų perspektyvų būsimiems tyrimams laparoskopijos būdu operuotų pacienčių slaugos srityje

Bendrosios praktikos slaugos studentų farmakologijos žinių taikymas klinikinių slaugos praktikų metu

Medication errors cause thousands of deaths worldwide every year. Students graduating from the general practice nursing programs will be responsible for the medication administration process, which influences the quality of treatment and care process and the patients’ health. It is of importance for the academic community training nurses to constantly monitor and evaluate the general and clinical pharmacology knowledge of future nurses, strive to present the knowledge as clearly as possible during lectures, practical sessions, and clinical nursing practices, and analyze the most commonly occurring errors, along with their causes, in order to implement the latest teaching methods, and run programs to help avoid any errors. The aim of the study is to determine the application of pharmacology knowledge by general practice nursing students during clinical nursing practices. Research methods: A quantitative study was conducted using the questionnaire survey method developed by the author to collect subject-related data. 120 students of the nursing program were surveyed. Results. The knowledge of second to fourth-year students in the general practice nursing program about nursing actions in the medication administration process is deemed to be sufficient. It has been found that students are well-versed in all stages of the medication administration process. The results of the study suggest that the knowledge and practical skills of the future general practice nurses will allow for quality, professional, and safe nursing care in the future, thereby ensuring better treatment and care process outcomes.Vaistų vartojimo klaidos visame pasaulyje kasmet sukelia tūkstančius mirčių. Bendrosios praktikos slaugos studijų programą baigę studentai bus atsakingi už vaistų administravimo procesą, kuris turi įtakos gydymo bei slaugymo proceso kokybei ir pacientų sveikatai. Visai slaugytojus rengiančiai akademinei bendruomenei svarbu nuolat stebėti bei vertinti būsimų slaugytojų bendrosios ir klinikinės farmakologijos žinias, pasistengti jas kuo aiškiau išdėstyti paskaitų, praktinių užsiėmimų ir klinikinių slaugos praktikų metu bei analizuoti dažniausiai pasitaikančias klaidas, jų priežastis, kad būtų galima diegti naujausius mokymosi būdus, programas, kurios padėtų jų išvengti. Tyrimo tikslas – nustatyti bendrosios praktikos slaugos studentų farmakologijos žinių taikymą klinikinių slaugos praktikų metu. Tyrimo metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas duomenų rinkimui taikant apklausos raštu metodą naudojant autorės parengtą klausimyną. Apklausta 120 slaugos studijų programos studentų. Rezultatai. Bendrosios praktikos slaugos studijų programos II–IV kurso studentų žinios apie slaugos veiksmus vaistų administravimo procese yra pakankamos. Nustatyta, kad studentai gerai išmano visus vaistų administravimo proceso etapus. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog būsimųjų bendrosios praktikos slaugytojų žinios bei turimi praktiniai įgūdžiai ateityje leis vykdyti kokybišką, profesionalią bei saugią slaugą, o tai užtikrins geresnius gydymo bei slaugos procesų rezultatus

Pradedančiųjų vairuotojų žinios apie pirmosios pagalbos teikimą nukentėjusiesiems eismo įvykio metu

Loss of health due to road injuries is a major global problem. According to the World Health Organisation (WHO), around 1.19 million people are killed, and tens of millions suffer injuries each year in road accidents, many of which are severe and lead to permanent disability. Lithuania is no exception as our country continues to have high statistics on road accidents, which is one of the main external causes of death and serious injuries. According to the legal documents of the Republic of Lithuania, drivers involved in a traffic accident, including novice drivers, are obliged to provide first aid. Proper first aid can be a determining factor as it can save the victim’s life. It is therefore extremely important that road users learn first aid and then improve their knowledge so that they can use it effectively to help victims in the event of an accident. Study object. The aim of the study was to assess novice drivers’ knowledge of first aid for road accident victims. A quantitative study was carried out between November 2024 and February 2025 by using the questionnaire survey method. The questionnaire was placed on the Google Forms platform and, with the permission of the administrators, distributed on the Facebook groups: ‘Regitra Examinations. All about licences, driving forum, Ket rules’, ‘Regitra Examinations’. The sample consisted of 92 novice drivers with no more than two years of driving experience and no professional medical training. The age of the subjects ranged from 22 to 54 years old, with the majority of the drivers participating in the study being under 24 years old. Survey results. The results of the survey showed that the distribution of first aid knowledge among learner drivers varies. The average correct knowledge related to initial resuscitation scored 57.9%, knowledge related to injuries yielded 53.6% correct answers, and knowledge related to the required first aid actions was measured as 71.2%. More than half of the respondents were found to possess knowledge of the correct technique for performing resuscitation, while only less than one-fifth lacked knowledge of the principles of first aid in the face of danger. Although the majority of novice drivers have a good knowledge of how to provide correct first aid for fractures, knowledge of first aid for spinal injuries was found to be insufficient. The results of the study suggest that novice drivers’ knowledge of initial resuscitation and first aid for people with various injuries is generally perceived as poor.Sveikatos praradimas dėl traumų kelyje yra didelė pasaulinės svarbos problema. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet eismo įvykiuose žūsta apie 1,19 milijono žmonių, o dešimtys milijonų patiria sužalojimus, iš kurių daugelis būna sunkūs ir lemia ilgalaikę negalią. Lietuva nėra išimtis – mūsų šalyje eismo įvykių statistika išlieka aukšta, o jie yra viena pagrindinių išorinių mirties priežasčių bei sunkių traumų šaltinių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisiniais dokumentais, eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, tarp jų ir pradedantieji, privalo suteikti pirmąją pagalbą. Tinkamai suteikta pirmoji pagalba gali tapti lemtinga, nes gali išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę. Todėl labai svarbu, kad eismo dalyviai mokytųsi pirmosios pagalbos ir vėliau šias žinias tobulintų, o nutikus nelaimei galėtų jas efektyviai panaudoti teikdami pagalbą nukentėjusiesiems. Tyrimo tikslas – įvertinti pradedančiųjų vairuotojų žinias apie pirmosios pagalbos teikimą nukentėjusiesiems eismo įvykio metu. 2024 m. lapkritį–2025 m. vasarį atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant anketinės apklausos metodą. Anketa buvo paskelbta Google Forms platformoje ir, gavus administratorių leidimą, išplatinta Facebook grupėse: „Regitra Egzaminai. Viskas apie teises, vairavimo forumas, Ket taisyklės“, „Regitra Egzaminai“. Tyrimo imtį sudarė 92 pradedantieji vairuotojai, neturintys medicininio išsilavinimo, o jų vairavimo stažas ne didesnis nei dveji metai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 22 iki 54 metų, iš jų daugiausia buvo iki 24 metų amžiaus. Tyrimo rezultatai parodė, kad pradedančiųjų vairuotojų žinių apie pirmąją pagalbą pasiskirstymas skirtingas. Teisingų žinių, susijusių su pradiniu gaivinimu, vidurkis siekė 57,9 proc., žinių, susijusių su traumomis,  – 53,6 proc., o žinių su reikiamais atlikti pirmosios pagalbos veiksmais – 71,2 proc. Nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų turi žinių apie teisingą gaivinimo atlikimo techniką, o mažiau nei penktadaliui respondentų trūksta žinių apie pirmosios pagalbos teikimo principus gresiant pavojui. Nors dauguma pradedančiųjų vairuotojų gerai žino, kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą esant kaulų lūžiams, tačiau jų žinios apie pirmosios pagalbos suteikimą stuburo traumą patyrusiems asmenims yra nepakankamos. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad pradedančiųjų vairuotojų žinios apie pradinį gaivinimą ir pirmosios pagalbos teikimą asmenims, patyrusiems įvairių traumų, yra vertintinos kaip silpnos. Tyrimo medžiaga ir metodai. Imčiai atrinkti buvo panaudotas tikslinis atrankos būdas – visi dalyvaujantys asmenys turėjo būti pradedantieji vairuotojai, turintys ne didesnį nei dvejų metų vairavimo stažą bei neturintys medicininio išsilavinimo. Tyrimui atlikti tik pradedantieji vairuotojai buvo pasirinkti todėl, kad siekdami įgyti teisę vairuoti neseniai baigė privalomus vairuotojų mokymus ir įgijo žinių apie pirmąją pagalbą lyginant su visa vairuojančių asmenų populiacija. Tyrime dalyvavo 92 pradedantieji vairuotojai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 22 iki 54 metų, o daugiausia tarp jų buvo vairuotojų iki 24 metų amžiaus. Tyrimui atlikti buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa, leidžianti efektyviai surinkti informaciją iš didesnės respondentų imties. Google Forms platformoje anketą sukūrė straipsnio autoriai remdamiesi moksliniais literatūros šaltiniais, Lietuvoje galiojančiais teisės aktais. Duomenims rinkti buvo naudojami 22 tikslingi įvairaus pobūdžio klausimai, leidžiantys įvertinti pradedančiųjų vairuotojų pirmosios pagalbos teikimo žinias. Klausimuose buvo 20 uždaro tipo klausimų su galimybe parašyti papildomą atsakymą ir du atviro tipo klausimai. Viešai pasiekiama anketa Google Forms platformoje buvo sukurta 2024 m. lapkričio 8 d. ir sustabdyta 2025 m. vasario 25 d. Siekiant užtikrinti respondentų patogumą ir didesnį įsitraukimą dalyvaujant, anketa buvo skelbiama socialiniame tinkle Instagram, gavus administratorių leidimą: Facebook grupėse: „Regitra Egzaminai. Viskas apie teises, vairavimo forumas, Ket taisyklės“, „Regitra Egzaminai“. Gauti anoniminiai atsakymai buvo apdorojami panaudojant Microsoft Excel 2016 programą. Šiame straipsnyje pateikiama tik dalis tyrimo rezultatų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjama tema ir tyrimo tikslu. Tiriamųjų žinios buvo vertinamos atsižvelgiant į visuotinai priimtą žinių lygio vertinimo procentinę skalę: 100–95 proc. – puikiai, 94–90 proc. – labai gerai, 89–80 proc. – gerai, 79–70 proc. – vidutiniškai, 69–60 proc. – patenkinamai, 59–50 proc. – silpnai, < 50 proc. – nepatenkinamai. Tyrimo rezultatai dėl imties suformavimo neturėtų būti taikomi apibendrintai visų pradedančiųjų vairuotojų atžvilgiu, tačiau jais remiantis galima numatyti bendras tendencijas

Skirtingų kineziterapijos programų poveikis lėtine obstrukcine plaučių liga sergančių asmenų kvėpavimo funkcijai

The article analyzes the effects of virtual reality sessions and breathing exercises performed in a physical therapy room on the respiratory function of individuals with chronic obstructive pulmonary disease. The disease is often defined as progressive and causing structural and functional changes in the respiratory system, which causes shortness of breath, cough, chest pain, drowsiness, and fatigue, which negatively affects the quality of life. Physiotherapy has been found to be an effective treatment method which improves the lung function, increases the functional capacity, as well as the respiratory muscle strength, and reduces the shortness of breath. In the scientific literature, the application of virtual reality is mainly discussed in cases of neurological diseases, but there are few studies that analyze the application of this method in cases of respiratory system diseases. The study sample: purposive sampling: 10 study participants with mild to moderate disease. The following methods were used in the research: analysis of scientific information sources, testing, descriptive and comparative data analysis. After summarizing the results of the study, it was found that both applied physiotherapy programs are more effective, but greater changes in the respiratory system were recorded in the group of study participants who completed virtual reality classes.Straipsnyje analizuojamas virtualioje realybėje atliekamų užsiėmimų ir kineziterapijos salėje atliekamų kvėpavimo pratimų poveikis lėtine obstrukcine plaučių liga sergančių asmenų kvėpavimo funkcijai. Liga dažnai apibrėžiama kaip progresuojanti ir sukelianti kvėpavimo sistemos struktūrinių bei funkcinių pakitimų: sergančiuosius vargina dusulys, kosulys, krūtinės skausmas, mieguistumas, nuovargis, o tai neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę. Nustatyta, kad kineziterapija yra veiksmingas gydymo metodas, gerinantis plaučių funkciją, didinantis funkcinį pajėgumą, kvėpavimo raumenų jėgą, mažinantis dusulį. Mokslinėje literatūroje virtualios realybės taikymas daugiausia aptariamas neurologinių ligų atvejais. Tyrimų, analizuojančių šio metodo panaudojimą sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligoms gydyti, nėra daug. Tyrimo imtis – tikslinė atranka: 10 tyrimo dalyvių, sergančių lengvo arba vidutinio sunkumo lėtine obstrukcine plaučių liga. Tyrimo metodai: testavimas, aprašomoji ir lyginamoji duomenų analizė. Apibendrinus gautus tyrimo rezultatus nustatyta, kad abi taikytos kineziterapijos programos yra veiksmingos, tačiau didesni kvėpavimo sistemos pokyčiai fiksuoti virtualios realybės užsiėmimus atlikusių tyrimo dalyvių grupėje

Bendrasis slaugytojų saviveiksmingumas klinikinėje veikloje

A high level of nurses’ general self-efficacy is a crucial factor in ensuring the quality and safety of healthcare. Nurses’ self-efficacy abilities help effectively manage stress and anxiety, reduce the risk of burnout, and improve their professional efficiency. Nurses often face heavy workloads, challenges, technological changes, and experience emotional strain, making their self-efficacy levels dependent on the work environment. High self-efficacy is associated with greater job satisfaction and better mental health. Although self-efficacy is linked to psychological well-being and professional effectiveness, the factors influencing nurses’ self-efficacy have not yet been sufficiently explored. The aim of this study is to review and present the latest literature data on nurses’ general self-efficacy in clinical practice. The methods employed are a systematic literature review which was conducted using the PubMed, Web of Science, and Scopus databases, searching for articles analysing issues related to nurses’ general self-efficacy in clinical activity. Results and conclusions. Twelve articles were selected for the systematic literature review. The analysis of the literature showed that nurses’ self-efficacy directly correlates with lower levels of stress, anxiety, and burnout. Half of the selected publications revealed that nurses’ self-efficacy is above the average level. The researched studies demonstrated that personality traits, work environment, and organizational support significantly influence self-efficacy, which is associated with greater job satisfaction, self-esteem, and professional resilience. A decline in self-efficacy can significantly deteriorate nurses’ psychological well-being.Aukštas bendrojo slaugytojų saviveiksmingumo lygis yra labai svarbus sveikatos priežiūros kokybės ir saugumo užtikrinimo veiksnys. Slaugytojų saviveiksmingumo gebėjimai padeda veiksmingai valdyti stresą ir nerimą, mažina perdegimo riziką ir gerina profesinį efektyvumą. Slaugytojai dažnai susiduria su dideliu darbo krūviu, iššūkiais ir technologiniais pokyčiais bei emocine įtampa, todėl jų saviveiksmingumo lygis priklauso nuo darbo aplinkos. Aukštas saviveiksmingumas siejamas su didesniu darbo pasitenkinimu ir geresne psichikos sveikata. Nors saviveiksmingumas susijęs su psichologine gerove ir profesiniu efektyvumu, slaugytojų saviveiksmingumą lemiantys veiksniai nėra pakankamai ištirti. Darbo tikslas – apžvelgti ir pateikti naujausius literatūros duomenis apie bendrąjį slaugytojų saviveiksmingumą klinikinėje veikloje. Tyrimo metodas – sisteminga literatūros apžvalga PubMed, oWeb of Science ir Scopus duomenų bazėse, ieškant straipsnių, analizuojančių bendrojo slaugytojų saviveiksmingumo klinikinėje veikloje klausimus. Tyrimo rezultatai ir išvados. Sisteminei literatūros apžvalgai buvo atrinkta 12 straipsnių. Literatūros analizė parodė, kad slaugytojų saviveiksmingumas tiesiogiai koreliuoja su mažesniu streso, nerimo ir perdegimo lygiu. Pusė atrinktų publikacijų atskleidė, kad slaugytojų saviveiksmingumo lygis yra aukštesnis už vidutinį. Tyrimuose nustatyta, kad asmenybės bruožai, darbo aplinka ir organizacinė parama daro reikšmingą įtaką saviveiksmingumui, kuris yra susijęs su didesniu darbo pasitenkinimu, savigarba ir profesiniu atsparumu. Saviveiksmingumo sumažėjimas gali ženkliai pabloginti slaugytojų psichologinę būklę

Fizinio aktyvumo poveikis slaugytojų perdegimo sindromo prevencijai ir valdymui: literatūros apžvalga

Psychological burnout is one of the most pressing problems facing modern healthcare professionals, especially nurses. Research reveals that more than a quarter of nurses in the European Union (EU) countries experience burnout. This creates the need to take active steps to address the issue. Physical activity (PA) is one of the potentially effective ways that can help reduce burnout symptoms and promote mental well-being. The aim of the study was to analyse the scientific literature examining the effects of physical activity on the prevention and management of the burnout syndrome in nurses. A review of scientific articles has been conducted using keywords and their combinations. Scientific articles were searched in international databases PubMed, Web of Science and in the specialised information search system Google Scholar. The PRISMA flow diagram was applied to the search results. The systematic review included 9 articles on the subject. Results: Nurses experienced high levels of burnout, and most of them were physically inactive. Nurses with low PA levels were more likely to experience fatigue and burnout. PA has a positive effect on nurses’ emotional balance, helping them cope with burnout symptoms. PA interventions help nurses manage burnout more effectively and act as a means of preventing burnout. Conclusions: The analysis reveals that PA has a positive effect on the management and prevention of burnout in nurses. It has been established that regular, recreational PA in nurses can suppress the expression of burnout, increase job satisfaction, and improve the physical and psychological health of nurses. In order to ensure regular PA in nurses, special programs and interventions are needed.Psichologinis perdegimas yra viena iš aktualiausių problemų, su kuria susiduria šiuolaikiniai sveikatos priežiūros specialistai, ypač slaugytojai. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad daugiau nei ketvirtadalis slaugytojų Europos sąjungos (ES) šalyse susiduria su perdegimo problema. Tai formuoja poreikį imtis aktyvių veiksmų ją spręsti. Fizinis aktyvumas (FA) yra vienas iš potencialiai veiksmingų būdų, galinčių padėti sumažinti perdegimo simptomus ir skatinti psichologinę gerovę. Darbo tikslas – išanalizuoti mokslinę literatūrą, kurioje nagrinėjamas fizinio aktyvumo poveikis slaugytojų perdegimo sindromo prevencijai ir valdymui. Atlikta mokslinių straipsnių apžvalga naudojant raktinius žodžius ir jų junginius. Mokslinių straipsnių ieškota tarptautinėse duomenų bazėse PubMed, Web of Science ir specializuotoje informacijos paieškos sistemoje Google Scholar. Paieškos rezultatams taikyta PRISMA Flow diagrama. Į sisteminę apžvalgą įtrinkti 9 straipsniai nagrinėjama tema. Rezultatai: Slaugytojai, nuo 38 iki 65 proc., patyria aukštą perdegimo lygį, o dauguma jų buvo fiziškai neaktyvūs. Slaugytojai, kurių FA buvo žemas, dažniau susiduria su nuovargiu ir perdegimu. FA, teigiamai veikia slaugytojų emocinę pusiausvyrą, padėdamas jiems susidoroti su perdegimo simptomais. FA intervencijos padeda slaugytojams efektyviau valdyti perdegimą ir veikia kaip perdegimo prevencijos priemonė. Išvados: FA turi teigiamą poveikį slaugytojų perdegimo valdymui ir jo prevencijai. Reguliarus, rekreacinio pobūdžio slaugytojų FA gali slopinti perdegimo raišką, didinti pasitenkinimą darbu ir pagerinti slaugytojų fizinę ir psichologinę sveikatą. Siekiant užtikrinti reguliarų slaugytojų FA reikalingos specialios programos ir intervencijos