Kaip Christopho von Schmidto lietuviškasis Genovefos vertimas tapo devynioliktojo amžiaus bestseleriu?

This article analyses the repertoire of nineteenth-century Lithuanian fiction to identify cases of bestsellers and to reconstruct their publishing history. The concept of nineteenth-century Lithuanian fiction publication is broadly understood. It includes fiction printed in the Lithuanian language in Lithuania, Lithuania Minor and the Lithuanian emigration from 1795, when the third partition of Poland and Lithuania took place and the lands of the Grand Duchy of Lithuania were annexed by Russian empire, until 1904, when the ban on printing in Latin script, which lasted for four decades after 1864, was lifted. The history of the translation and publication of German writer Christoph von Schmidt’s work Genovefa was selected as a study case. A study was conducted to find answers to various issues: Does this publication with its fifteenth editions qualify as the Lithuanian bestseller? What factors led to the large number of new editions of this title? How did contrafactions (publications with intentionally false imprints) contribute to book sales during the ban on publishing in Latin characters in Lithuania? The research findings reveal publishing trends characteristic of Europe in a phase of modernisation (new business models of the publishing industry, growing public literacy and changing public demand for reading material). In addition, they show the peculiarities of nineteenth-century book publishing and the book trade in the European regions involved in a struggle against occupation and for the preservation of their national identities.Straipsnyje yra analizuojamas devynioliktojo amžiaus grožinės literatūros lietuvių kalba leidybos repertuaras, siekiant nustatyti didžiausią komercinį pasisekimą ir skaitytojų auditorijos pripažinimą sulaukusius leidinius ir rekonstruoti jų leidybos istoriją. Sąvoka devynioliktojo amžiaus lietuviškas grožinės literatūros leidinys yra suprantama plačiai, apimant Lietuvoje, Mažojoje Lietuvoje (Prūsijoje) ir išeivijoje išleistus grožinės literatūros kūrinius lietuvių kalba laikotarpiu nuo trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. iki spaudos draudimo panaikinimo 1904 m. Kaip atvejo tyrimas pasirinkta vokiečių rašytojo Christopho von Schmidto Genovefos vertimų į lietuvių kalbą ir jų leidybos istorija. Remiantis retrospektyviosios bibliografijos šaltiniais, taip pat pačiais XIX a. vertimų leidiniais ir juose leidėjų pateikta informacija, išlikusia knygos veikėjų korespondencija, cenzūros įstaigų dokumentais, leidybos įmonių archyviniais dokumentais, knygų prekybos katalogais, XIX a. carinėje Rusijoje valstybės iniciatyva pradėtais leisti informaciniais statistiniais rinkiniais bei susistemintomis ir apibendrintomis žiniomis iš lietuvių bibliografų, knygotyrininkų, filologų, istorikų XIX a. leidybos istorijos darbų, straipsnyje siekiama rekonstruoti pasirinkto leidinio leidybos istoriją ir atsakyti į klausimus: ar šis penkiolikos laidų sulaukęs leidinys gali pretenduoti į bestselerio titulą? Kokie veiksniai lėmė didelį šio leidinio kartotinių laidų skaičių? Kaip kontrafakcijos (leidiniai su tyčia suklastotais leidimo duomenimis) prisidėjo prie knygų pardavimo sėkmės spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis laikotarpiu? Tyrimo rezultatai atskleidžia leidybos tendencijas, būdingas moderniųjų laikų Europai (nauji leidybos verslo modeliai, augantis visuomenės raštingumas ir besikeičiantis skaitymo poreikis). Be to, jie parodo XIX a. knygų leidybos ir prekybos knygomis ypatumus Europos regionuose, įsitraukusiuose į kovą su okupacija ir už savo nacionalinio tapatumo išsaugojimą

Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus laiškai (1818) iš Bachmano dvaro prie Klaipėdos religinių raštų draugijai Londone

 &nbsp

Lietuviškasis informacijos ir dokumentavimo terminologijos standartas

Po gero dešimtmečio specialistus pasiekė naujoji lietuviškojo informacijos ir dokumentavimo srities terminijos standarto redakcija. 2020 m. liepos 31 d. Lietuvos standartizacijos departamentas pranešė, kad išleidžia standarto LST ISO 5127:2019 „Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017)“ redakciją lietuvių kalba. Pateiktoje informacijoje pabrėžiama, kad „dabartinei dokumentavimo sričiai taip pat labai būdingas glaudesnis bendradarbiavimas ir tai, kad kartais sujungiamos atskiros sritys, tokios kaip bibliotekininkystė, archyvistika, tekstų dokumentavimas, redagavimas, medijų dokumentavimas, spausdinimas, leidyba, garso ir vaizdo dokumentų rengimas, muziejininkystė, dokumentų konservavimas ir kt. Šis standartas turėtų būti priemonė, padedanti perteikti specifinę dokumentavimo srities terminiją, taip pat padedanti įvairių susijusių profesinių sričių specialistams glaudžiau bendradarbiauti, gerbiant organizacijų savarankiškumą, tradicijas ir išsaugant konkrečias darbo procedūras bei susijusią šių sričių terminiją.“ Lietuviškojoje naujo terminijos standarto versijoje pateikiama 2 012 terminų su apibrėžtimis ir atitikmenimis anglų kalba. Visus šio ir kitų Lietuvos standartų terminus galima rasti Lietuvos standartizacijos departamento Terminų bazėje. Šiuo metu tai išsamiausias norminės terminijos aiškinamasis žodynas, kuriame susisteminta virš 2 tūkstančių terminų su apibrėžtimis. Šiame standarte pavyko suderinti 207 tarptautinių standartų bei 150 kitų norminamųjų dokumentų įvairiakalbę terminiją. Šis dokumentas, iš dalies atlikdamas pagrindų, sistemos ir aiškinamojo žodyno, kuriuo grindžiami atskiri standartai, funkciją, gali tapti itin naudingas gerai parinktų terminų ir suformuluotų bei praktikai tinkamų apibrėžčių šaltinis. [...

Kelionių į Lietuvą XV–XIX a. pradžioje aprašymai: egodokumentalumo ir tipologijos problema

The article discusses the egodocumentary travel writing of trips to/inside Lithuania, which is characterised by an autobiographical first-person narration, and examines its origins, development, and dissemination. Based on the methodological paradigms of research into the cultural heritage of a manuscript and printed book, the concepts of memory archive, book communication cycle, and the social life of books, an attempt is made to draw the boundaries among the types of this writing (typology), and the intentions of the writing and publishing process are revealed. The case study is based on manuscript and published travel descriptions by both Lithuanian and foreign authors for the routes in the territory of Lithuania or on the Lithuanian border. It was found that first-person narration and an author’s ‘participation’ are present not only in manuscript travel accounts that are personal and those belonging to one’s relatives (family, clan, descendants), but also in texts that engage a wider audience and are published and distributed through various media. The attempt at a typology of travel egodocumentation revealed a gap between a genetic taxonomy based on the notion of the personal archive as a treasure trove of memory and a literary classification based on contemporary genres of travel writing. Travel accounts were created on the basis of the worldview prevailing in the society of the Grand Duchy of Lithuania, which formed a canon different from the European one. Noteworthy are the hitherto understudied egodocumentary marginalia, diaries in calendars that reflect the culture of travel in the Grand Duchy of Lithuania.Straipsnyje aptariama kelionių į / po Lietuvą egodokumentinė kelionių raštija, kuriai būdingas autobiografinis pasakojimas pirmuoju asmeniu, nagrinėjama jos kilmė, raida ir sklaida. Remiantis rankraštinio ir spausdintinio knygos kultūros paveldo tyrimų metodologinėmis paradigmomis, atminties archyvo, knygos komunikacijos ciklo ir socialinio knygų gyvenimo konceptais, mėginama brėžti ribas tarp minėtos raštijos rūšių (tipologija), atskleidžiamos rašymo ir publikavimo intencijos. Atvejo analizei pasirinkti tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių rankraštiniai ir publikuoti kelionių aprašymai, skirti maršrutams Lietuvos teritorija ar pasieniu. Nustatyta, kad pasakojimo pirmuoju asmeniu ir autoriaus „dalyvavimo“ esama ne tik sau ir artimiesiems (šeimai, giminei, palikuonims) skirtuose rankraštiniuose kelionių aprašymuose, bet ir platesnę publiką įtraukiančiuose tekstuose, tiražuotuose ir platintuose pasitelkiant įvairias medijas. O štai kelionių egodokumentikos tipologijos mėginimas atskleidė atotrūkį tarp genetinės sistematikos, grįstos asmeninio archyvo kaip sarmatiškos atminties lobyno samprata, ir literatūrinės klasifikacijos, paremtos šiuolaikiniais kelionių raštijos žanrais. Kelionių aprašymai buvo kuriami remiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje vyravusiu pasaulėvaizdžiu, formavusiu skirtingą nuo europinio kanoną. Atkreiptinas dėmesys į iki šiol menkai tyrinėtas egodokumentines marginalijas, prieknyginę medžiagą, dienoraščius kalendoriuose, atspindinčius kelionių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kultūrą

Turaidoje saugomos religinės literatūros (1671–1992) katalogas

Kreišmane, Līga. Bībeles, dziesmu un sprediķu grāmatas Turaidas muzejrezervāta krājumā. Rīga: Dardedze Hologrāfija, 2020. 191 p. ISBN 978-9934-8524-6-6

Literatūros mergaitėms skaitymas: populiari suomių herojė Tiina

The Tiina book series for girls circulated in Finland for a considerable period of thirty years (1956–1986). This girls’ series was quite popular among young girls during the whole period, and the protagonist Tiina has appealed to young Finnish readers for decades. Different generations have read the girls’ books about the brave and tomboy heroine. Girls’ series books are part of the girls’ literature genre, which was developed originally in the mid-nineteenth century. This article explores the reading and reception of Tiina books in the context of the Finnish and international girls’ literature and reading research. Female readers of various ages participated in a reading survey and submitted written accounts of their experiences reading the Tiina books. In particular, this article seeks to examine the engagement of readers with the books and the girl protagonist.Knygų mergaitėms serija „Tiina“ Suomijoje gyvavo ilgą laiką – trisdešimt metų (1956–1986). Visą laikotarpį ši knygų serija buvo itin populiari tarp jaunų merginų skaitytojų. Ištisus dešimtmečius jaunosios Suomijos skaitytojos žavėjosi jos pagrindine veikėja. Skirtingų kartų atstovės skaitė knygas mergaitėms apie drąsią bei nutrūktgalvę heroję. Knygų mergaitėms serijos yra literatūros mergaitėms žanro, kuris buvo išplėtotas XIX a. viduryje, dalis. Leidyklos neretai nusitaiko į jaunąsias skaitytojas mergaitėms skirtomis knygomis. Šiame straipsnyje tiriamas serijos „Tiina“ knygų skaitymas ir jų supratimas suomių ir tarptautinės literatūros mergaitėms ir skaitymo tyrimų kontekste. Įvairaus amžiaus skaitytojos dalyvavo skaitymo apklausoje ir aprašė individualią serijos „Tiina“ knygų skaitymo patirtį. Straipsnyje ypač siekiama išnagrinėti skaitytojų susidomėjimą šiomis knygomis bei pagrindine veikėja

Motivation to Read? Reading among the Upper Class Children in Finland during the 17th and 18th centuries

Peer reviewe

JAV lietuvių kultūrinė spauda anglų kalba (1950–1990) lietuviškosios tapatybės sklaidos aspektu

The article examines the publication of the cultural press in English by the Lithuanian community in the United States (1950-1990), focusing on the analysis of the need for such a press and its intended addressee. The article is based on the analysis of the content of the mentioned publishing production, works dedicated to the history of the Lithuanian diaspora of this period. By reviewing the research of the Lithuanian press in the USA in the 2nd half of the 20th century, it has to be noticed that this field of research has not yet sufficiently exhausted, although the general research of the Lithuanian diaspora is really abundant. However, they mainly focus on the historical, sociological, literary, linguistic description of the problems of the diaspora and migration. Research on publishing of the Lithuanian diaspora in the Lithuanian language in the early period (end of the 19th century – first half of the 20th century) has been carried out and published in the scientific works of Ass. Prof. Dr. Bronius Raguotis, Prof. Dr. Remigijus Misiūnas. At the end of World War II, the tendencies of the press of other languages of Lithuanians, who chose a forced exile, in the conditions of DP (DP – displaced people) were also presented by Prof. Dr. R. Misiūnas. A detailed analysis of the Lithuanian cultural press published in the German DP camps was presented in the monograph by Prof. Dr. Dalia Kuizinienė. Meanwhile, the press of other languages of Lithuanian communities in both the United States and other foreign countries had not yet reached the attention of researchers. In the presented study, Pierre Bourdieu, a theorist of literary sociology, uses the insights of literature as an important social factor covering all elements of cultural practice and allows for a systematic interpretation of their interrelationships; the approaches of the communication strategy of the Lithuanian American cultural press in English are analyzed. The article presents the main content of the cultural press and the social and cultural environment that formed the background of its creation, as well as the efforts of the creators of the cultural press and the ideological attitudes of the intellectuals and ideological leaders of the community that determined them. The article concludes that the main addressee of this press – members of the US communities, while the main focus of the content is the representation of symbols of the Lithuanian national identity.Straipsnyje nagrinėjama JAV lietuvių bendruomenės kultūrinės spaudos anglų kalba (1950–1990 m.) leidyba, pagrindinį dėmesį kreipiant į tokios spaudos poreikio ir jo numatomo adresato analizę. Straipsnis parengtas remiantis minėtos leidybos produkcijos turinio analize, šio laikotarpio lietuvių išeivijos istorijai skirtais darbais. Apžvelgiant XX a. antrosios pusės JAV lietuvių spaudos tyrimus tenka pastebėti, kad šis tyrimų laukas dar nėra pakankamai išnaudotas, nors bendrieji lietuvių diasporos tyrimai yra tikrai gausūs. Vis dėlto daugiausia jie telkiasi į istorinį, sociologinį, literatūrinį, lingvistinį diasporos ir migracijos problemų aprašymą. Ankstyvojo periodo (XIX a. pabaiga – XX a. pirmoji pusė) lietuvių išeivių leidybos lietuvių kalba tyrimų yra atlikta ir paskelbta doc. dr. Broniaus Raguočio, prof. dr. Remigijaus Misiūno mokslo darbuose. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje priverstinę tremtį pasirinkusių lietuvių kitakalbės spaudos tendencijas DP (DP – angl. displaced people, liet. perkeltieji asmenys) sąlygomis taip pat yra pateikęs prof. dr. R. Misiūnas. Išsami Vokietijos DP stovyklose leistos lietuviškos kultūrinės spaudos analizė pristatyta prof. dr. Dalios Kuizinienės monografijoje. Tačiau kitakalbė lietuvių bendruomenių ir JAV, ir kitose užsienio šalyse spauda dar nebuvo patekusi į tyrėjų akiratį. Pristatomame tyrime, pasitelkus literatūros sociologijos teoretiko Pierre’o Bourdieu įžvalgas apie literatūrą, kaip svarbų socialinį veiksnį, aprėpiantį visus kultūrinės praktikos elementus ir leidžiantį sistemiškai interpretuoti jų sąsajas, analizuojamos JAV lietuvių kultūrinės spaudos anglų kalba komunikacinės strategijos prieigos. Straipsnyje pristatomas pagrindinis kultūrinės spaudos turinys bei jos kūrimo foną formavusi socialinė kultūrinė aplinka, taip pat kultūrinės spaudos kūrėjų pastangos bei jas lėmusios bendruomenės intelektualų ir ideologinių vedlių ideologinės nuostatos. Straipsnyje daroma išvada, kad pagrindinis šios spaudos adresatas – JAV bendruomenių nariai, o pagrindinis turinio akcentas – tautinio lietuvių identiteto ženklų reprezentacija

Su Lietuva susijęs 1773–1923 m. dokumentinis paveldas Sibiro archyvuose

Extensive archival documentation related to Lithuania and Lithuanians is kept in Russia, and not only in St. Petersburg or Moscow. Archival cases of Lithuanians containing high numbers of ego-documents, are dispersed throughout the vast territory, and are especially numerous in the Siberian memory institutions. Thanks to the project Lithuanian Sibiriada, copies of documents brought from Tobolsk, Tomsk, Krasnoyarsk and Irkutsk can be found in the Lithuanian State Historical Archives. By using the analysis of documents and the method of classification, this article tries to systematize the information about the relevant materials found in the state archives of Siberia and to determine their typology. The studied documentation covering the period between 1773 and 1923 was found to belong to such areas of public life as politics, economics, science, education, culture, religion, administration, law, statistics, labor, and migration. These are documents (ranging from drafts and copies to official originals) produced by Lithuanians themselves, scribes, state officials not only in Siberia, but also in Lithuania, St. Petersburg or other parts of the Russian Empire. By type, among the discovered documents, there are decrees and manifests, deportation sentences, appointment letters, certificates, sheets, decisions, court records, lists, metrics, reports, reviews, statistics, financial documents. In terms of ego-documents, letters, requests, complaints, explanations, and wills can be found. With such texts, people sought to report, ask, defend themselves or those close to them, or bequeath property. The government created documents with the purpose of informing, registering, taxing, deporting, liberating, accommodating, employing, accumulating data; (not) issuing permits, allowances, salaries. Photos were taken for the mass media, identification, or inspection. Siberian documents touch on such topics as the uprisings, the annexation of the Grand Duchy of Lithuania, attempts of Russification, exiles and prisoners, police surveillance, deaths, liberation, return to the social group, employment, marriage, obtaining a passport, business, resettlement, return to Lithuania. Documentary testimonies are available about free Lithuanians in Siberia: workers and farmers, students and teachers, businesspeople and craftsmen, doctors and priests, officials and various specialists, war refugees and repatriates. The addressees of the letters were the governors’ offices, directorates, courts, various institutions, officials, private people. The study showed that, between 1773 and 1923, Siberian documents about Lithuanians most frequently concern the deported persons (political, criminal), their data and applications. Yet, there are also archival cases significant for the history of Lithuania about the Lithuanian colonies, various specialists, famous personalities, businesspeople, about events in Lithuania itself. Gausi archyvinė dokumentacija, susijusi su Lietuva ir lietuviais, yra saugoma Rusijoje, tačiau ne tik Sankt Peterburge ar Maskvoje. Lietuvių bylos, kuriose yra nemažai egodokumentų, išblaškytos po visą milžinišką šalies teritoriją, ypač jų daug Sibiro atminties institucijose. Projektas „Lietuvių sibiriada“ sudaro galimybes Lietuvos valstybės istorijos archyve susipažinti su iš Tobolsko, Tomsko, Krasnojarsko, Irkutsko atvežtomis dokumentų kopijomis. Straipsnyje, taikant dokumentų analizės ir klasifikacijos metodus, bandoma susisteminti informaciją apie Sibiro valstybiniuose archyvuose aptiktą medžiagą, nustatyti jos tipologiją. Nustatyta, kad tyrinėta 1773–1923 m. dokumentacija priklauso tokioms sritims kaip politika, ekonomika, mokslas, švietimas, kultūra, religija, administravimas, teisė, statistika, darbo rinka, migracija. Tai rašytiniai dokumentai (nuo juodraščių ir kopijų iki oficialių originalų) ir vaizdiniai dokumentai (nuotraukos), sukurti pačių lietuvių, raštininkų, valstybės pareigūnų pačiame Sibire, lietuviškose Rusijos gubernijose, Sankt Peterburge ar kitose imperijos vietose pagal poreikį. Tarp aptariamų archyvinių dokumentų dominuoja naratyvinio ir dokumentinio tipo rašytiniai šaltiniai. Aptiktus dokumentus skirstant pagal autoriaus išskirtas kategorijas, aptikta įsakų ir manifestų, nuosprendžių dėl tremties, paskyrimo raštų, pažymėjimų, žiniaraščių, pažymų, sprendimų, teismų protokolų, sąrašų, metrikų, raportų, atsiliepimų, statistinių duomenų, finansinių dokumentų. Iš egodokumentų esama laiškų, prašymų, skundų, pasiaiškinimų, testamentų. Tokiais raštais žmonės siekė pranešti, paklausti, paprašyti, apginti save arba artimuosius, palikti turtą. Valdžia kūrė dokumentus turėdama tikslą informuoti, registruoti, apmokestinti, tremti, išlaisvinti, apgyvendinti, įdarbinti, kaupti duomenis, (ne)išduoti leidimus, skirti pašalpas, mokėti algas. Nuotraukas darydavo įamžinimo, spaudos, identifikavimo, tapatybės nustatymo tikslais. Sibiro archyvuose rasti dokumentai susiję su tokiomis Lietuvos istorijai ypač aktualiomis temomis kaip 1830–1831 m., 1863–1864 m. sukilimai, LDK aneksija, rusifikacijos politika, tremtiniai ir kaliniai, policijos stebėjimas, mirties atvejai, išlaisvinimas, grąžinimas į luomą, įdarbinimas, santuoka, paso gavimas, verslas, persikėlimas, grįžimas į Lietuvą. Yra dokumentinių liudijimų ir apie migravusius lietuvius: darbininkus ir žemdirbius, studentus ir dėstytojus, verslininkus ir amatininkus, gydytojus ir kunigus, pareigūnus ir įvairius kitus specialistus, karo pabėgėlius ir repatriantus. Raštų adresatais tapdavo gubernatorių kanceliarijos, gubernijų valdybos, teismai, įvairios kitos institucijos, pareigūnai, privatūs žmonės. Tyrimas parodė, kad 1773–1923 m. Sibiro lituanistiniai dokumentai dažniausiai teikia duomenų apie deportuotus asmenis (politinius, kriminalinius), liudija apie jų prašymus. Bet taip pat yra reikšmingų Lietuvos istorijai bylų apie kolonijas, įvairius specialistus, žymius asmenis, verslininkus, įvykius pačioje Lietuvoje. Dokumentų gausa bei įvairovė leidžia giliau ištirti šią lietuvių istorijos dalį