Lithuanian and Latvian children’s periodicals (1918–1940 (1944)): socio-cultural and literary aspects

Atsiremiant į teorines literatūros sociologijos, vaikų literatūros, kultūros ir komunikacijos studijų prieigas, disertacijoje tiriami svarbiausi 1918–1940 (1944) m. lietuvių ir latvių vaikų periodikos literatūriniai ir sociokultūriniai aspektai, atskleidžiantys vaikų periodiką kaip tam tikrą kultūros fenomeną, palaikantį vaikų literatūros lauko gyvybingumą, formuojantį jaunosios kartos tautinę ir regioninę tapatybę. Lyginamajam tyrimui pasirinkti ryškiausi Lietuvoje (Žiburėlis, Žvaigždutė, Šaltinėlis, Saulutė, Kregždutė, Vyturys) ir Latvijoje (Latvijas Jaunatne, Cīrulītis, Jaunais Cīrulītis, Jaunības Tekas, Mazās Jaunības Tekas) ėję žurnalai vaikams. Vaikų periodikos vaidmuo stiprinant vaikų literatūros ir vaikų rašytojo statusą tiriamas vaikų literatūros premijų diskurso kontekste. Stebimas aktyviausiai į šio diskurso kūrimą įsitraukusio Žiburėlio virtimas lietuvių vaikų literatūros centru. Regioninės tapatybės aspektas disertacijoje aptariamas įvertinant kaimyninės šalies literatūros ir kultūros recepcijos ir reprezentacijos vaikų periodikoje atvejus, įvairiuose kontekstuose interpretuojant pranešimų turinį ir jų pateikimo pobūdį. Tyrimui naudojama kontekstinė analizė atskleidžia, jog mozaikiniu principu konstruojamame vaikų periodiniame leidinyje išspausdinti grožiniai kūriniai negali būti analizuojami atsietai nuo visų galimų konteksto lygmenų. Disertacijoje naudojami svarbiausių komunikacijos funkcijų (informacija, koreliacija ir mobilizacija) modeliai leidžia įvertinti periodinio leidinio kūrėjų strategijas, taip pat vaikų literatūros, ideologijos ir politikos laukų sankirtas. Palyginus lietuvių ir latvių vaikų periodinių leidinių sociokultūrinės komunikacijos pobūdį, išryškėja santykio su adresatu skirtumai – lietuvių žurnalams būdingesnė mediacinė koreliacija, o latvių žurnalams – informacinė funkcija, liudijanti didesnį pasitikėjimą adresato kompetencijomis. Tarpkultūrinę lietuvių ir latvių komunikaciją charakterizuoja abiejų tautų genetinis poreikis apibrėžti regioninę tapatybę, tačiau šios komunikacijos dinamiką stipriai veikė tarpvalstybinių santykių klimatas, skirtingos švietimo ir kultūros tradicijos ir istoriškai susiklostęs tautų požiūris vienų į kitas.The dissertation is based on theoretical approaches to the studies of culture, sociology of literature, children’s literature and communication. It investigates the most important 1918–1940 (1944) literary and socio-cultural aspects of Lithuanian and Latvian children’s periodicals, revealing them as a certain cultural phenomenon, which supports the vitality of children’s literature, and forms the national and regional identity of the young generation. As the direct sources of comparative study the most significant children’s magazines of Lithuania and Latvia had been researched. The significance of children’s periodicals in strengthening the socio-cultural value of children’s writers and children’s literature is being revealed in the context of children’s literature awards’ competitions. The aspect of the regional identity is discussed by evaluating and interpreting the cases of the reception and representation of literature and culture of the neighbouring country. The contextual analysis of the material revealed that the texts integrated in the mosaic structure of the children’s periodical cannot be analyzed without all possible levels of context. The models of the communicational functions helps evaluating the strategies of the editors, as well as intersections between the fields of children’s literature, ideology and politics. Comparing the nature of socio-cultural communication in Lithuanian and Latvian children's periodicals, the differences in the relationship with the addressee is apparent. Intercultural communication of both nations can be described as the genetic need to define their regional identity. The development of the communication depended on the climate of cross-border relations, different traditions of education and culture, and the historical attitudes of countries towards each other.Humanitarinių mokslų fakultetasLituanistikos katedr

Communication models in twentieth century (interwar) Lithuanian children’s periodicals: children’s literary awards

Straipsnyje pristatoma XX a. tarpukariu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizuotų vaikų literatūros konkursų bei jų laureatų kūrybos recepcija lietuvių vaikų žurnaluose. Tyrimo tikslas – nustatyti, kokį vaidmenį atliko tarpukario Lietuvoje leisti vaikų žurnalai įtvirtinant vaikų literatūros kūriniams teiktų premijų tradiciją bei stiprinant vaikų rašytojų statusą. Straipsnyje analizuojama, kaip konkursą ir jų nugalėtojus vertino skirtingi vaikų žurnalai, kokie institucijų ir adresato komunikacijos modeliai buvo kuriami bei kas lėmė jų pasirinkimą. Vaikų žurnalų pozicija organizuojamų konkursų ir premijuotų kūrinių bei jų autorių atžvilgiu vertinama analizuojant kiekybinius ir kokybinius kriterijus. Straipsnyje naudojamasi literatūros sociologijos teorinėmis prieigomis (Pierre’o Bourdieu), institucinės (Deniso McQuailo) ir naratyvinės komunikacijos (Seymouro Benjamino Chatmano) schemomis, specifiniais vaikų literatūros teoriniais aspektais (Emer O’Sullivan). Raudonojo Kryžiaus premijos už vaikų literatūros kūrinius buvo teikiamos ir Latvijoje, todėl straipsnyje pristatoma Lietuvoje vykusių konkursų ir jų laureatų kūrybos recepcija Latvijos periodikoje. Reikšminiai žodžiai: Vaikų literatūros laukas; Literatūrinės premijos; Lietuvių vaikų žurnalai; Raudonasis Kryžius; Institucinė komunikacija; Komunikaciniai modeliai; Field of children’s literature; Literary awards; Lithuanian children’s periodicals; Red Cross; Institutional communication; Models of communicationThis article presents the first study of the reception of children’s literature contests (organised by the Lithuanian Red Cross in 1933–1939) and their winning entries in the Lithuanian children’s periodicals Žiburėlis (Flicker), Saulutė (Little Sun), Kregždutė (Little Swallow), Žvaigždutė (Little Star), and Vyturys (Skylark). With this study the author attempts to determine the role played by these periodicals in establishing the tradition of awards for children’s literature and in strengthening the status of children’s authors. In the article she examines which institutional and addressee communication models were created and what determined their choice. The study draws on the theoretical approach of sociology of literature (Pierre Bourdieu), institutional (Denis McQuail) and narrative communications (Seymour Chatman) schemes, and specific theoretical aspects of children’s literature (Emer O’Sullivan). The first to participate in the children’s literature discourse was the magazine Žiburėlis, published by the Lithuanian Red Cross. The magazine established an especially close correlative contact with its addressee – the child. The magazines Žvaigždutė and Vyturys became involved in this process to a much lesser degree – the communication they created balanced between neutral informing and correlative mediation. These periodicals manipulated the discourse about contests – by emphasizing their relationships with the award-winning writers they increased their symbolic capital. The other magazines did not enter the discourse around contests. The article also touches on the question of international communication by discussing the reception of children’s literature in the Latvian press

Strateginės partnerystės linkmėmis : VDU letonikos centrui - 10 metų

Prieš dešimtį metų, 1995 m. rudenį, Vytauto Didžiojo universitete buvo įkurtas Letonikos centras, apibendrinęs iki tol tarp Kauno ir Latvijos filologų užsimezgusius šiltus santykius. Centro jubiliejaus pažymėjimui pasirinkome simbolinę datą – lapkričio 18-ą. Jau tradicija tapęs šios Latvijai reikšmingos dienos, kurią prieš 87 metus buvo paskelbta nepriklausoma Latvijos Respublika, šventimas buvo labai džiugus – ir ne tik dėl universiteto sienas sudrebinusių Rygos chorų „Frachori“ ir „Anima“ balsų. Kartu su VDU bibliotekos darbuotojomis rengdami Latvijos nepriklausomybės dienai ir centro veiklai skirtą parodą, staiga pasijutome turtingiVytauto Didžiojo universiteta

Crossing the borders of the traditional culture in Lithuanian and Latvian children periodicals (1866-1940)

The period between the end of 19th century – the first half of the 20th century had been very important for Lithuanians and Latvians as a time, when the rights of the national language and culture had been strengthened and fortified. The rich sociocultural context, which appears in the children’s periodicals of that time, allows to evaluate the efforts of the nation in order to define and keep the borders of traditional culture. The investigation of children’s periodicals also helps to reconstruct the field of national literature of that time. The aim of the paper is to investigate, what changes of the traditional culture appear in the Lithuanian and Latvian children’s periodicals, published before 1940. Some aspects of the nation’s location in the time and space are being stressed, such as: marking of the nation’s culture and territory borders, institutionalization of the national calendar and construction of the historical memory.[...]Letonikos centrasVytauto Didžiojo universiteta

„Riešutėlis vaikų vakarėliui" : draminiai kūrinėliai lietuvių vaikų periodikoje (iki 1944 m.)

Recenzentai: prof. dr. G. Skabeikytė-Kazlauskienė; dr. E. MarcelionienėLetonikos centrasVytauto Didžiojo universiteta

Communication models in twentieth century (Interwar) Lithuanian children’s periodicals: children’s literary awards

Straipsnyje pristatoma XX a. tarpukariu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizuotų vaikų literatūros konkursų bei jų laureatų kūrybos recepcija lietuvių vaikų žurnaluose. Tyrimo tikslas – nustatyti, kokį vaidmenį atliko tarpukario Lietuvoje leisti vaikų žurnalai įtvirtinant vaikų literatūros kūriniams teiktų premijų tradiciją bei stiprinant vaikų rašytojų statusą. Straipsnyje analizuojama, kaip konkursą ir jų nugalėtojus vertino skirtingi vaikų žurnalai, kokie institucijų ir adresato komunikacijos modeliai buvo kuriami bei kas lėmė jų pasirinkimą. Vaikų žurnalų pozicija organizuojamų konkursų ir premijuotų kūrinių bei jų autorių atžvilgiu vertinama analizuojant kiekybinius ir kokybinius kriterijus. Straipsnyje naudojamasi literatūros sociologijos teorinėmis prieigomis (Pierre’o Bourdieu), institucinės (Deniso McQuailo) ir naratyvinės komunikacijos (Seymouro Benjamino Chatmano) schemomis, specifiniais vaikų literatūros teoriniais aspektais (Emer O’Sullivan). Raudonojo Kryžiaus premijos už vaikų literatūros kūrinius buvo teikiamos ir Latvijoje, todėl straipsnyje pristatoma Lietuvoje vykusių konkursų ir jų laureatų kūrybos recepcija Latvijos periodikojeThis article presents the first study of the reception of children’s literature contests (organised by the Lithuanian Red Cross in 1933–1939) and their winning entries in the Lithuanian children’s periodicals Žiburėlis (Flicker), Saulutė (Little Sun), Kregždutė (Little Swallow), Žvaigždutė (Little Star), and Vyturys (Skylark). With this study the author attempts to determine the role played by these periodicals in establishing the tradition of awards for children’s literature and in strengthening the status of children’s authors. In the article she examines which institutional and addressee communication models were created and what determined their choice. The study draws on the theoretical approach of sociology of literature (Pierre Bourdieu), institutional (Denis McQuail) and narrative communications (Seymour Chatman) schemes, and specific theoretical aspects of children’s literature (Emer O’Sullivan). The first to participate in the children’s literature discourse was the magazine Žiburėlis, published by the Lithuanian Red Cross. The magazine established an especially close correlative contact with its addressee – the child. The magazines Žvaigždutė and Vyturys became involved in this process to a much lesser degree – the communication they created balanced between neutral informing and correlative mediation. These periodicals manipulated the discourse about contests – by emphasizing their relationships with the award-winning writers they increased their symbolic capital. The other magazines did not enter the discourse around contests. The article also touches on the question of international communication by discussing the reception of children’s literature in the Latvian pressLetonikos centrasVytauto Didžiojo universiteta

Latvių vaikų literatūros vertimai Lietuvoje naujaisiais laikais

Letonikos centrasVytauto Didžiojo universiteta

Expressions of urbanism in Lithuanian poetry of the interwar period in the 20th century

Vytauto Didžiojo universiteta

Baltų humanitarui - 150

The article is dedicated to mark the 150th anniversary from the birth of famous researcher of the Baltic culture, folklore, and ethnography Eduardas Volteris. He was born in a family of German pharmacist in Hagenskalna, next to Riga, on March 18, 1856. He studied linguistic research and Slavian philology in universities of Leipzig, Dorpat (Tartu), Moscow, and Charckow. In 1883-1886, he travelled to Lithuania through the East Prussia and collected Lithuanian ethnographic and linguistic material and folklore. In 1886-1918 he taught bibliography, Lithuanian and Latvian languages, dialectology, Lithuanian and Latvian ethnography as well as syntaxes of Lithuanian language, comparative grammar of Lithuanian, Latvian, and Prussian languages. In 1918 E. Volteris came to Lithuania and became the director of the Central Lithuanian Book Store (currently, Martynas Mažvydas Library). In 1917, when Vilnius was occupied by Poland, he moved to Kaunas and established the Central State Book Store (Library). In 1920, E. Volteris became a chairman of Archaeological Commission of Lithuania. In 1922-1934, he worked as a director of Kaunas City Museum. In 1922, after the establishment of the University of Lithuania, E. Volteris became it professor and head of Archaeological Division in Human Sciences Faculty. He organised ethnographic, folklore, and linguistic expeditions; took care about excavations of Kaunas Castle; and wrote many articles on Lithuanian and Latvian languages, folklore, ethnography and culture. In 1923, accompanied by J. Tumas-Vaižgantas, E. Volteris initiated and established the Society of Lithuanian and Latvian Solidarity and became its chairman. E. Volteris died on December 14, 1941. He was burred in Lutheran Corner of Kaunas City Cemetery. In 1950s, during the movement of cemetery, his grave was razed to the ground