Tekstas ir subtekstas: dviejų Boriso Pasternako eilėraščių pavyzdžiu

A close reading of two poems by Boris Pasternak (“A Storm in July” and “To the Memory of Demon”). Both poems are considered to be inverted variants (or “antitexts”) of Russian classical poems by Fiodor Tiutchev and Mikhail Lermontov (Tiutchev‘s “Spring Storm” and Lermontov‘s “Demon,” respectively). According to the author, this technique may be typical for many other poetic texts written by Pasternak.Paskaitos, skaitytos Lietuvos edukologijos universitete 2014 m. rugsėjo 29 d., tekstas. Paskaitoje pristatomas Boriso Pasternako eilėraščių „Liepos audra“ (Июльская гроза)  ir „Demono atminimui“ (Памяти демона) atidus skaitymas, atskleidžiantis eilėraščių ryšius su Michailo Lermontovo ir Fiodoro Tiutčevo eilėmis

R. K.

pages 52-5

Lithuanian Divertissement, by Joseph Brodsky

Ensayo de análisis del poema de Joseph Brodsky, publicado por primera vez al inglés en la traducción de Allan Myers (The New York Review of Books, 12 de octubre de 1978). El texto ha sido extraído de Forms of Hope (Nueva York, 1999)

Lithuanian nocturne: to Tomas Venclova

Contiene dicho poema de Joseph Brodsky y la anotación sistemática que realizó Venclova. El texto ha sido extraído de Lev Loseff y Valentina Polukhina: "Joseph Brodsky: The Art of a Poem (Palgrave, 1999)

Chapter Soil Electrical Conductivity as One Possible Tool for Predicting of Cirsium Arvense Infestation Occurrence

Pest contro

Soil Electrical Conductivity as One Possible Tool for Predicting of Cirsium Arvense Infestation Occurrence

Pest contro

A. J. Greimo studija prancūzų struktūralizmo kontekste

In his commentary “A. J. Greimas’ Analysis in the Context of the French Structuralism”, T. Venclova sheds light on the theoretical conditions under which A. J. Greimas’ ideas are developed and on the place of the published paper in the polemics of structuralists with their antagonists.Straipsnyje supažindinama su Algirdo Juliaus Greimo kūrybos ir prancūziško struktūralizmo apskritai pagrindiniais principais. Teigiama, kad A. J. Greimo tyrimų teorinis pamatas pirmiausia yra struktūrinė kalbotyra, bene ryškiausia yra Kopenhagos mokyklos įtaka. Struktūrinis metodas lingvistikoje reikalauja tyrinėti kalbą kaip sistemą (santykių mechanizmą), griežtai skirti istorinę (diachroninę) problematiką nuo dabartinės (sinchroninės). Epistemologijoje struktūrinis metodas reiškia, kad turi būti tiriami ne izoliuoti daiktai, o jų sistemos, santykiai, opozicijos. Struktūra apibrėžiama kaip paslėptų, tiesiogiai neįžiūrimų santykių tinklas; tuos santykius transformuodami, išskiriame tam tikrus invariantus. Žmogus egzistuoja ženklų, arba reikšmių, pasaulyje, ženklų sistemos lemia, programuoja, formuoja žmogaus elgseną. Struktūralistų tikslas yra rasti ir aprašyti abstrakčias struktūras, kurios generuoja kultūrinius tekstus. Struktūralizmas, remdamasis antropologijos ir lingvistikos patyrimu, neigia istorijos mistifikuotą statusą: ji nėra privilegijuota sritis, apsieinanti be kodo ir nepasiduodanti moksliniam tyrimui

Introduction : exploring forgiveness in nineteenth-century poetry

This essay serves as an introduction to the essays collected in the ‘Nineteenth-century Poetry and Forgiveness’ cluster. It takes as its foundation the recent turn to questions of hospitality, forgiveness and gift in the intra-disciplinary field of religion, philosophy and literature and highlights the centrality of these issues for reading nineteenth-century poetry. The essay argues that nineteenth-century poetry attempts to figure forgiveness as poetic sound and rhythm as a way of thinking reciprocal forgiving relationships between people. Part I contextualizes this argument and argues for an understanding of forgiveness through emotion. Part II offers an overview of the field of forgiveness scholarship and explores its relevance for nineteenth-century debate on the topic. Part III offers a way into thinking forgiveness as sound and rhythm in Wordsworth's poem ‘Airey-Force Valley’ through Martin Heidegger's reading of poetics and being