Specialieji teisiniai režimai Lietuvos teisinėje sistemoje

Based on the constitutional approach, this article examines three special legal regimes in the Lithuanian legal system: the state of emergency, disaster management regime, and quarantine. The article uses four methodological criteria to reveal the differences and similarities between these legal regimes: a) the basis for the declaration of a particular legal regime, b) the subjects of their declaration and management, c) their duration, and d) the special measures applied during them, including human rights restrictions.Straipsnyje, remiantis konstitucine prieiga, nagrinėjami trys specialieji teisiniai režimai Lietuvos teisinėje sistemoje: nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija (padėtis) ir karantinas. Pasitelkiami keturi metodologiniai kriterijai, leidžiantys atskleisti šių teisinių režimų skirtumus ir panašumus: šių teisinių režimų įvedimo pagrindai, jų įvedimo ir valdymo subjektai, jų trukmė ir jų metu taikomos specialiosios priemonės, įskaitant ir žmogaus teisių ribojimus

LIETUVOS STATUTŲ PRIĖMIMO PRIEŽASTYS, JŲ SANTYKIS SU LIUBLINO UNIJA IR LDK PARLAMENTARIZMO BRUOŽAI

Some novelty of this paper lays in the fact, that the XVIth century Lithuanian Statutes (or the Statutes of Grand Duchy of Lithuania) of 1529, 1566 and 1588 have been analyzed so far from historic, but not from legal and constitutional point of view. Therefore, historiographical approach concerning the Lithuanian Statutes was important, but not the only one in this paper. The object of this research is the texts of the Statutes (of 1529, 1566 and 1588) as such. Therefore, the first chapter of the paper is devoted to the very notion of the “Statute” in legal context of XVI century Lithuanian state, trying to understand, what exactly meant this document for the then Lithuanian civic society. The second and third chapters are related to some historic background of adoption of these documents, trying to explain their very nature and influence of the last Statute of 1588 on the Union of Lublin, i.e. the Union of Lithuanian state with Polish Crown. The last chapter is devoted to idea of parliamentarism in the text of the last (the third) version of the Lithuanian Statute (1588), trying to identify its five features as follows: a) exceptional role of the Sejm (parliament) in country’s legal and political system; b) the Sejm as representation of the then civic nation; c) reguliar elections; d) imperative mandate and e) traditional parliamentarian functions: legislation and taxation.The paper ends with some conclusions, saying that i) the Lithuanian Statutes and especially its last version of 1588 have been adopted as a result of the idea of rule of law, so popular among Lithuanian nobility during Renaissance epoch; ii) rather strong concept of parliamentarism have been found in the text of the 1588 Statute, including remuneration of MPs, representation and traditional legislative competence of the parliament.Straipsnyje nagrinėjamos XVI amažiaus LDK Statutų priėmimo istorinės, teisinės ir politinės priežastys, atskleidžiamas šių teisės šaltinių turinys ir to laikmečio Statutų samprata LDK pilietinėje bendruomenėje. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama 1588 metų Trečiajam Lietuvos Statutui, jo skirtumui ne tik nuo 1566 metų Antrojo Lietuvos Statuto, bet ir atskleidžiamas jo ir 1569 metų Liublino unijos santykis. Vienas iš straipsnio uždavinių – įvardyti1588 metų Trečiajame Lietuvos Statute numatytus parlamentarizmo bruožus

Porównanie statusu konstytucyjnego rządu w Polsce i na Litwie w kontekście semiprezydenckiej formy rządów

Šiame straipsnyje yra palyginamas Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių konstitucinis statusas, tačiau į šį palyginimą įvedamas dar „trečias kriterijus”, t.y. Prancūzijos Vyriausybės konstitucinė samprata, siekiant parodyti, kaip ir kiek pirmųjų dviejų valstybių Vyriausybių statusas atitinka Prancūzijos Vyriausybės kompetenciją, veikiančią vadinamoje pusiauprezidentinėje valdymo formoje. Straipsnyje pasitvirtino pradinė hipotezė, kad Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių konstitucinis statusas yra labai panašus, o jo panašumas sąlygotas analogiškos valdymo formos. Straipsnyje taip pat konstatuojama, kad Prancūzijos V-osios Respublikos Vyriausybės statusas didesnę įtaką turėjo 1997 m. Lenkijos Konstitucijai, nei 1992 m. Lietuvos Konstitucijai. Šis teiginys grindžiamas šiais argumentais: Lenkijos Konstitucijoje Ministras Pirmininkas turi daugiau galių nei Lietuvos Konstitucijoje numatytas Ministras Pirmininkas; Lenkijos Konstitucijoje numatyta Kabineto taryba (Rada Gabinetowa), kuriai pirmininkauja Prezidentas, turi tam tikrų teorinių panašumų su Prancūzijos Ministrų tarybos (Conseil des ministres) statusu; Lenkijos Konstitucijoje numatytas Valstybės tribunolas (Trybunał Stanu), turintis įgaliojimus taikyti baudžiamąją atsakomybę Vyriausybės narių atžvilgiu, taip pat kažkiek primena Respublikos Teisingumo teismo (Cour de justice de la République) kompetenciją, numatyta Prancūzijos Konstitucijoje

Konstytucyjna koncepcja władzy sądowniczej na Litwie i w Polsce

The article is intended to analyze similarities and differences of the 1992 Lithuanian Constitution and the 1997 Polish Constitution regarding the constitutional status of the judiciary. The article consists of three parts: I. The place of judicial power in the Polish and Lithuanian constitutions, II. Lithuanian Constitutional Court and Polish Constitutional Tribunal and III. A special institution of judges under the Constitution of Lithuania and the National Judicial Council under the Constitution of Poland. At the end of the article following differences are to be distinguished: 1. The Polish Constitution mentions military courts, while in Lithuania they do not exist. In addition, the Polish Constitution provides for two types of judicial authorities: courts and tribunals, including the Constitutional Tribunal, meanwhile, the Lithuanian Constitution include only courts. 2. The Constitution of Lithuania provides for two methods of dismissal of judges of the Supreme Court, when they discredit the name of a judge: 1) by the resolution of the Seimas and 2) under impeachment proceedings. Meanwhile, the Polish Constitution does not mention the impeachment proceedings for dismissal of judges. 3. The Constitutional Court of Lithuania and the Constitutional Tribunal of Poland in broader sense belong to the judiciary, and the functions of these institutions are very similar, however, the main difference could be that there are more subjects to address the Polish Constitutional Tribunal than to the Lithuanian Constitutional Court. On the other hand, the Polish Constitutional Tribunal has no jurisdiction to rule on the actions of officials under impeachment and on violations of electoral laws. Finally, under ordinary law, at least one member of the Polish Constitutional Tribunal ex officio is also a member of the Polish Central Electoral Commission. 4. Although the Polish Constitution pays considerably more attention to the National Judicial Council, currently the decisions of the Lithuanian Judicial Council have a greater constitutional weight (than the Polish National Judicial Council), as its negative advice on the appointment or dismissal obliges the President of the Republic. In addition, according to the Law on Courts of the Republic of Lithuania, only judges, the majority of whom are elected by the General Assembly of Judges, may be members of the Lithuanian Judicial Council, while some members of the Polish Judicial Council are not members of judiciary, including those, appointed by politicians.Straipsnis skirtas išanalizuoti 1992 m. Lietuvos Respublikos ir 1997 m. Lenkijos Respublikos Konstitucijų nuostatų panašumus ir skirtumus, susijusius su teisminės valdžios konstituciniu statusu. Straipsnį sudaro trys dalys: I. Teisminės valdžios vieta Lenkijos ir Lietuvos konstitucijose, II. Lietuvos Konstitucinis Teismas ir Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ir III. Speciali teisėjų institucija pagal Lietuvos Konstituciją ir Nacionalinė Teismų Tarybą pagal Lenkijos Konstituciją. Tyrimo pabaigoje teigiama, jog didele dalimi teisminės valdžios konstitucinis statusas abiejose konstitucijose yra labai panašus, bet galima išskirti šiuos skirtumus ir padaryti šiuos apibendrinimus: 1. Lenkijos Konstitucija numato karinius teismus, kurie nagrinėja krašto apsaugos ministerijos pareigūnų baudžiamąsias bylas, tuo tarpu Lietuvos Konstitucija tokių teismų nenumato. Be to, Lenkijos Konstitucija numato teisminės valdžios institucijų dvi rūšis: teismai ir tribunolai, įskaitant ir Konstitucinį Tribunolą. Tuo tarpu Lietuvos Konstitucija tribunolu nenumato, o konstitucinės priežiūros institucijos pavadinimas yra Konstitucinis Teismas. 2. Lietuvos Konstitucija numato dvejopą aukštesnių instancijų teismų teisėjų atleidimo būdą, kai pripažįstama, kad jie savo poelgiu pažemino teisėjo vardą: 1) paprastesniu būdu – Aukščiausiojo Teismo teisėją galima atleisti Seimo nutarimu, o Apeliacinio teismo teisėją – Prezidento dekretu arba 2) sudėtingesniu būdu – šiems teisėjams galima taikyti apkaltos procesą Seime. Tuo tarpu Lenkijos Konstitucija apkaltos proceso atleisti teisėjams nenumato. 3. Lietuvos Konstitucinis Teismas ir Lenkijos Konstitucinis Tribunolas plačiąja prasme priklauso teisminei valdžiai, o šių konstitucinės priežiūros institucijų funkcijos iš esmės yra labai panašios, visgi, pagrindinis skirtumas galėtų būti tas, kad į Lenkijos Konstitucinį Tribunolą dėl teisės aktų abstrakčios konstitucinės kontrolės turi teisę kreiptis daug platesnis subjektų ratas nei į Lietuvos Konstitucinį Teismą. Iš kitos pusės, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas neturi kompetencijos teikti išvadų dėl pareigūnų veiksmų, kuriems pradėtas apkaltos procesas bei dėl rinkimų įstatymų pažeidimų. Pagaliau, pagal ordinarinę teisę bent vienas Lenkijos Konstitucinio Tribunolo narys ex officio eina ir Lenkijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas. 4. Nors Lenkijos Konstitucijoje Nacionalinei Teismų Tarybai yra skirtas gana didelis dėmesys, tačiau šiuo metu Lietuvos Teisėjų Tarybos sprendimai turi didesnį konstitucinį svorį (nei Lenkijos Nacionalinės Teismų Tarybos), nes jos neigiamas patarimas dėl teisėjų skyrimo ar atleidimo įpareigoja Lietuvos Respublikos Prezidentą neskirti ar neatleisti teisėjo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Teismų įstatymą, Lietuvos Teisėjų Tarybos nariais gali būti tik teisėjai, kurių didžioji dalis yra renkama Visuotiniame teisėjų susirinkime, tuo tarpu Lenkijos Teismų Tarybos nariais gali būti ne tik teisėjai, be to, teisėjai į šias pareigas Lenkijoje nėra renkami pačios teisminės valdžios, o skiriami politikų.Artykuł ma na celu analizę podobieństw i różnic Konstytucji Republiki Litewskiej z 1992 r. i Konstytucji Rzeczypospolitej Polskiej z 1997 r., związanych ze statusem konstytucyjnym władzy sądowniczej. Artykuł składa się z trzech części: I. miejsce władzy sądowniczej w konstytucjach Polski i Litwy, II. litewski Sąd Konstytucyjny i polski Trybunał Konstytucyjny oraz III. specjalna instytucja sędziowska zgodnie z Konstytucją Litwy oraz Krajowa Rada Sądownictwa zgodnie z Konstytucją Polski. Z przeprowadzonego badania wynika, że status konstytucyjny władzy sądowniczej w obu konstytucjach jest w dużej mierze podobny, można jednak wyodrębnić wskazane poniżej różnice i dokonać następujących uogólnień: 1. Konstytucja Polski przewiduje sądy wojskowe, które rozpoznają sprawy karne przeciwko funkcjonariuszom Ministerstwa Obrony Narodowej, podczas gdy Konstytucja Litwy nie przewiduje takich sądów. Ponadto, Konstytucja Polski określa dwa rodzaje organów sądowych: sądy i trybunały, w tym Trybunał Konstytucyjny. Tymczasem Konstytucja Litwy nie przewiduje trybunału, a instytucją nadzoru konstytucyjnego jest Sąd Konstytucyjny. 2. Konstytucja Litwy zakłada podwójny sposób odwoływania sędziów sądów wyższych instancji po uznaniu, że swoimi działaniami sprzeniewierzyli się godności sędziego: 1) sędzia Sądu Najwyższego może zostać odwołany uchwałą Sejmu, a sędzia sądu apelacyjnego – dekretem Prezydenta lub 2) sędziowie tych sądów mogą podlegać procedurze impeachmentu przed Sejmem. Tymczasem Konstytucja Polski nie przewiduje odwołania sędziów w drodze impeachmentu. 3. Sąd Konstytucyjny na Litwie i Trybunał Konstytucyjny w Polsce w szerokim sensie stanowią część władzy sądowniczej. Funkcje tych organów nadzoru konstytucyjnego są w zasadzie bardzo podobne, główna zaś różnica polega na tym, że znacznie szerszy krąg podmiotów ma prawo zwrócić się do Trybunału Konstytucyjnego w Polsce niż do Sądu Konstytucyjnego na Litwie o abstrakcyjną kontrolę konstytucyjną aktów prawnych. Z drugiej strony, Trybunał Konstytucyjny w Polsce nie ma kompetencji do składania opinii dotyczących działań funkcjonariuszy, wobec których wszczęto procedurę impeachmentu oraz w sprawie naruszeń ustaw o ordynacji wyborczej. Wreszcie, zgodnie z prawem powszechnym co najmniej jeden członek Trybunału Konstytucyjnego w Polsce ex officio jest jednocześnie członkiem Państwowej Komisji Wyborczej. 4. Chociaż w Konstytucji Polski Krajowej Radzie Sądownictwa poświęcono dość dużo uwagi, to jednak w chwili obecnej uchwały Litewskiej Rady Sądownictwa mają większą wagę konstytucyjną (w porównaniu z Krajową Radą Sądownictwa), ponieważ jej negatywna opinia w sprawie powołania lub odwołania sędziów jest wiążąca dla Prezydenta Republiki Litewskiej. Ponadto, zgodnie z Ustawą Republiki Litewskiej o Sądach, tylko sędziowie, z których większość jest wybierana przez Walne Zgromadzenie Sędziów, mogą być członkami Litewskiej Rady Sądownictwa, podczas gdy nie tylko sędziowie mogą być członkami Krajowej Rady Sądownictwa w Polsce, ponadto sędziowie na to stanowisko w Polsce nie są wybierani przez przedstawicieli władzy sądowniczej, ale są powoływani przez polityków

All-optical attoclock: accessing exahertz dynamics of optical tunnelling through terahertz emission

The debate regarding attosecond dynamics of optical tunneling has so far been focused on time delays associated with electron motion through the potential barrier created by intense ionizing laser fields and the atomic core. Compelling theoretical and experimental arguments have been put forward to advocate the polar opposite views, confirming or refuting the presence of tunnelling time delays. Yet, such delay, whether present or ot, is but a single quantity characterizing the tunnelling wavepacket; the underlying dynamics are richer. Here we propose to complement photo-electron detection with detecting light, focusing on the so-called Brunel adiation -- the near-instantaneous nonlinear optical response triggered by the tunnelling event. Using the combination of single-color and two-color driving fields, we determine not only the ionization delays, but also the re-shaping of the tunnelling wavepacket as it emerges from the classically forbidden region. Our work introduces a new type of attoclock for optical tunnelling, one that is based on measuring light rather than photo-electrons. All-optical detection paves the way to time-resolving multiphoton transitions across bandgaps in solids, on the attosecond time-scale

Influence of tunnel ionization to third-harmonic generation of infrared femtosecond laser pulses in air

Here we present an experimental as well as theoretical study of third-harmonic generation in tightly focused femtosecond filaments in air at the wavelength of 1.5μm. At low intensities, longitudinal phase matching is dominating in the formation of 3rd harmonics, whereas at higher intensities locked X-waves are formed. We provide the arguments that the X-wave formation is governed mainly by the tunnel-like ionization dynamics rather than by the multiphoton one. Despite of this fact, the impact of the ionization-induced nonlinearity is lower than the one from bound–bound transitions at all intensities. © 2020, The Author(s)

Terahertz and far infrared radiation generation in air plasma created by bichromatic subpicosecond laser pulses

Here, we report on terahertz (THz) radiation generation in air driven by the fundamental and second harmonic of Yb:KGW laser pulses with durations of a few hundred femtoseconds. It was found that the spectrum of generated THz pulses surprisingly spans up to 50 THz, which is comparable to that usually obtained using much shorter Ti:sapphire laser pulses. The broad bandwidth is attributed to a strong spatiotemporal reshaping of the pump pulses in a filament. The achieved energy conversion efficiency is comparable to the one usually obtained from much shorter pump pulses and could be further improved by an optimized experimental setup. The obtained results indicate that compact Yb-based sources provide an attractive alternative to much larger and expensive laser systems

Influence of tunnel ionization to third-harmonic generation of infrared femtosecond laser pulses in air

Here we present an experimental as well as theoretical study of third-harmonic generation in tightly focused femtosecond filaments in air at the wavelength of 1.5μm. At low intensities, longitudinal phase matching is dominating in the formation of 3rd harmonics, whereas at higher intensities locked X-waves are formed. We provide the arguments that the X-wave formation is governed mainly by the tunnel-like ionization dynamics rather than by the multiphoton one. Despite of this fact, the impact of the ionization-induced nonlinearity is lower than the one from bound–bound transitions at all intensities. © 2020, The Author(s)

Kunigo Juozo Vaičaičio rašytinis palikimas

The publication announces two essays (recollections): „Griškabūdis senovėje ir dabar“ /“Griškiabūdis in the old times and now“/ and „Kultūros Pam. Įst. Įgaliotam arch. Makarevičiui. Turimos žinios apie Griškabūdžio bažnyčią“ /“Cultural monument for the authorized by law architect Makarevičius. Available knowledge about Griškiabūdis church“/ written by the priest Juozas Vaičaitis (1881-1961) who was the younger brother of the poet Pranas Vaičaitis. The manuscripts are stored in diocesan archive in Vilkaviškis. The introductory article presents the recollections’ author’s biography, manuscripts’ history; attention is drawn to their informative and cultural importance. We mostly learn about the poet Pranas Vaičaitis from the manuscripts of the priest Vaičaitis. Firstly, from the Šilavotas vicar Juozas Vaičaitis’ recollections that were printed in various publications in 1909. Later, in 1934, a detailed essay „Prie Prano Vaičaičio biografijos” /”To Panas Vaičaitis biography”/ appeared in the magazine “Atheneum”. It was written by Juozas Vaičaitis while he was a pastor in Griškiabūdis. The essay „Griškabūdis senovėje ir dabar“ /“Griškiabūdis in the old times and now“/ that is printed in this publication, is the third piece of this kind written by the priest Juozas. It is hard to say when it was begun to be written: first essay sections are undated; it was completed on the 4th of March, 1953. The brother poet is mentioned only in a few sentences. However, knowing how difficult it was for poet Vaičaitis to gain publicity while he was alive, how hard his poetry was suppressed after his death, each authentic testimony of this poet’s life and work is worth its weight in gold, especially when his brother is the witness

State of exception and judicial power

The article deals with the concept of the state of exception in judicial reasoning. Two cases from the European Court of Human Rights together with some case law of the Lithuanian Constitutional Court are examined. The author presents three examples of a possible state of exception from particular case law: i) state of emergency, ii) the concept of transitional democracy and iii) economic crisis. The primary goal of the article is to try to define the boundaries of judicial competence in dealing with the phenomenon of state of exception, which traditionally falls within the competence of executive power. The article argues that the attitude towards this problem in case law has changed a lot during the past couple of decades. Although the court usually does not question the need of Government's announcement of particular state of exception (e.g. state of emergency or economic crisis), the judiciary has attributed to itself rather large discretion to examine whether a particular "exceptional" measure is proportional. According to the examined case law, so-called "primary" human rights (e.g. one's right to life, dignity etc.) as opposed to "secondary" rights (eligibility or economic rights) are usually treated as "absolute" rights and may not be infringed upon even during a state of exception. The Ždanoka judgment is here presented, because the vulnerability of the Latvian political system was treated as a certain exception, justifying some deviation from the common standard of safeguard of one's eligibility rights. The paper also examines recent cases of the Lithuanian Constitutional Court concerning diminished social-economic rights during economic crisis