Study protocol for an International Prospective Observational Cohort Study for Optimal Bowel Resection Extent and Central Radicality for Colon Cancer (T-REX study)

This is a prospective observational cohort study aiming to include 4000 patients with stages I to III colon cancer treated at 35 specialist institutions in Japan, South Korea, Germany, Russia, Lithuania and Taiwan. The anatomical distribution of lymph nodes and feeding arteries are investigated using surgical specimens according to pre-specified categorizing methods using intraoperative anatomical markings. Primary analyses are performed to identify the general principles of metastatic lymph node distribution in terms of its relation to the location of the primary tumor and feeding arteries. Secondary analyses will be used to estimate prognostic outcomes according to bowel resection length and central radicality and will be used to evaluate the quality of resected surgical specimens. Through in-depth lymph node mapping, standardized criteria for the definite area of ‘regional’ lymph node resection in routine surgical procedures can be identified, which is expected to contribute to international standardization in colon cancer surgery (ClinicalTrials.gov NCT02938481)

HISTORICAL, SOCIAL AND AESTHETICAL DISCOURSE IN THE ARCHITECTURE OF VILNIUS FOUNTAINS / ISTORINIS, SOCIALINIS IR ESTETINIS DISKURSAS VILNIAUS FONTANŲ ARCHITEKTŪROJE

This article attempts to review connections between Vilnius city culture and water, as an architectural mean. It aims to determine social and aesthetical aspects of water in development of Vilnius architecture in the context of cultural flux and changing urbanistic concepts. The main research methods are the interpretation of texts, historical reflection and analysis of cartographic material. In Vilnius architecture, water reflects functional principles and artistic conceptions of various historical periods. The usage of water as an aesthetic means was commenced in Renaissance Vilnius sculpture fountains. During the Soviet period, regardless of the heritage and historical traditions, geometrically developed city structure destroyed individual character and aesthetic charm. By absolutizing of geometric forms, modern urbanists deprived the city of life and individuality. Aesthetic value of water had been annulled and fountains were designed solely on the basis of technical and ideological considerations. In the discourse of modern Lithuanian urbanism, return to the aesthetic dimension of water is observed along with innovative management schemes and technologies, ecology and art. In the conclusion it is revealed, that throughout history, it has formed only weak link between water and cultural identity. This resulted, that water, as architectural tool for social influence, was used more by external forces, rather than for internal Lithuanian cultural purposes. In the meantime, the discourse is forming, which could result in future developments of the issue. Santrauka  Straipsnyje bandoma apžvelgti Vilniaus miesto kultūros ir vandens, kaip architektūrinės priemonės sąsajas. Iškeliamas tikslas nustatyti vandens socialinius ir estetinius aspektus Vilniaus miesto architektūros raidoje, besikeičiant urbanistikos koncepcijoms ir kintant kultūrinėms vertybėms. Pagrindiniai tyrimo metodai – tekstų interpretacija, istorinė refleksija bei kartografinės medžiagos analizė. Vanduo Vilniaus architektūroje atspindi įvairių laikotarpių funkcionalumo principus ir menines koncepcijas. Renesanso laikotarpiu Vilniaus skulptūriniuose fontanuose vandenį pradėta naudoti kaip estetinę priemonę. Sovietiniu periodu, neatsižvelgiant į praeities paveldą ir istorines tradicijas, geometriškai plėtojama miesto struktūra naikino individualų charakterį ir estetinį žavesį. Tuometinė urbanistika suabsoliutino geometrines formas, atimdama miestams gyvybę ir žmonių bendrumą. Vandens estetinė reikšmė buvo anuliuota, fontanai projektuojami remiantis techniniais bei ideologiniais motyvais, tačiau neapsieita ir be užslėptos, metaforinės prasmės. Šiuolaikiniame lietuviškame urbanistikos diskurse grįžtama prie estetinės dimensijos, prie vandens valdymo schemų su naujomis technologijomis, ekologija ir menu. Išvadose atskleidžiama, kad istorijos eigoje nusistovėjo silpnas ryšys tarp vandens ir kultūrinio tapatumo, todėl ši architektūrinė priemonė, kaip socialinis įtaigos įrankis, sąmoningai taikyta veikiau išorinių jėgų, nei vidinėms lietuviškos kultūros reikmėms. Nepaisant to, pastaruoju metu formuojasi diskursas, kuris gali turėti potencialo ateities pokyčiams. Reikšminiai žodžiai: vanduo, architektūra, estetika, Vilniaus fontanai, miesto kultūra, urbanizacija

URBAN TERRITORIAL COMMMUNITIES AND THEIR INFLUENCE FORMING URBAN RECREATIONAL TERRITORIES / MIESTO TERITORINIŲ BENDRUOMENIŲ ĮTAKA REKREACINIŲ TERITORIJŲ FORMAVIMUI

Town green areas are very important elements of urban structure, it is used for leisure, recreation, buidling social relations. Their importance is measured not only from ecological point of view, but also from estetical and economical. It is important to understand, not only how recreation system influeces the surrounding environment, but also what should it be to meet urban territorial communities needs. Santrauka Miesto želdynai yra labai svarbi urbanistinės struktūros dalis, skirta gyventojų poilsiui ir rekreacijai, jiems bendrauti, miesto ekologinėms sąlygoms gerinti bei estetiniam patrauklumui didinti. Nagrinėjant rekreacinę miesto sistemą, svarbu suvokti ne tik, kaip ta sistema veikia aplinką, bet ir kokia ji turi būti, kad užtikrintų vartotojų poreikius. Nagrinėjant rekreacines erdves teritorinių bendruomenių aspektu, išryškėja lokalių rekreacinių erdvių sistemos problemos: nesutvarkytos, neįrengtos, apleistos rekreacinės paskirties teritorijos, kurių valdymas ir plėtojimas veik nesprendžiamas miesto bendruosiuose planuose. Gyvenamojoje ar darbo aplinkoje esančios rekreacinės erdvės labai stipriai veikia kasdienę žmonių savijautą, o aplinkos kokybės gerėjimas priklauso nuo hierarchinės želdynų sistemos plėtojimo. Šiam tikslui pasiekti būtina aiški rekreacinių teritorijų klasifikacija. Norint išplėtoti efektyviai veikiančią miesto rekreacijos sistemą, reikia ištirti pagrindinius jos struktūrinius komponentus: išsiaiškinti jos vartotojų (rekreantų) poreikius; atlikti esamų rekreacinių išteklių stebėjimo, būklės ir kokybės nustatymo bei planavimo tyrimus; ištirti, kaip šie komponentai sąveikauja tarpusavyje ir kaip rekreacinė aplinka veikia visą miesto struktūrą. Raktiniai žodžiai: rekreacija; rekreaciniai želdynai; miesto želdynų sistema; miesto rekreacinė sistema; miesto teritorinės bendruomenės; visuomenės poreikiai; laisvalaiki