Mniejszość białoruska w Polsce po zmianie granic w 1944 roku

Artykuł został przygotowany w powiązaniu z realizacją projektu badawczego KBN nr 1P 109 018 04 pt. Pogranicze polsko-białoruskie.97-11

The borderland of civilizations as a research category in the sociology of borderland

Current studies on the borderland territories suggest insufficiency of research tools, which, if applied, would improve the theoretical level of the conducted studies, particularly if that research would cover the borderlands of civilizations. Until now, the research on borderlands in Poland and elsewhere were dominated by the concepts of borderlands and trans‐borderness. In my opinion, to cover the full scope of social phenomena and processes, which appear on borderland and trans‐border territories, the new terms should be introduced: “borderlandness” together with the existing “borderland” and the “trans‐borderland” to complement with the “trans‐borderlandness”. In this paper I intend to present shortly the conception of the borderland applied in my research and, on this basis, I try to develop the concept of borderlandness as well as to stress its utility in the studies of borderlands, including the borders of civilizations. Civilizacijų paribys kaip tyrimo kategorija paribio sociologijoje Santrauka Dabartinese paribio teritoriju studijose nepakanka tyrimo priemoniu, kurios galetu pagerinti teorine vykdomu tyrimu kokybe, ypač tokiu atveju, jei jie apimtu ir civilizaciju paribius. Iki šiol paribio tyrimuose Lenkijoje ir kitur vyravo paribio ir užribio konceptai. Pasak autoriaus, siekiant apimti socialiniu fenomenu ir procesu, vykstančiu paribio ir užribio teritorijose, visuma, dera pasitelkti naujas savokas. Jau vartojama savoka “paribys” papildytina savoka “paribiškumas”, o “užribis” ‐ “už‐ribiškumas”. Straipsnyje siekiama pristatyti paribio koncepcija, kuria naudojant siekiama pletoti paribiškumo samprata it pabrežti jos naudinguma paribio studiju, apimančiu ir civilizaciju ribas, atžvilgiu. First Published Online: 14 Oct 2010 Reikšminiai žodžiai: civilizacijų paribys, paribiškumas, paribio sociologija, tapatumas, už-ribiškumas

Dialog społeczny w warunkach miasta heterogenicznego kulturowo (na przykładzie Białegostoku)

Zdigitalizowano i udostępniono w ramach projektu pn. Rozbudowa otwartych zasobów naukowych Repozytorium Uniwersytetu w Białymstoku, dofinansowanego z programu „Społeczna odpowiedzialność nauki" Ministra Edukacji i Nauki na podstawie umowy SONB/SP/512497/2021.Uniwersytet w Białymstoku56257

From the outburst of the multicultural idea and practice to genuine threats. The necessity of new concepts and research projects

Zdigitalizowano i udostępniono w ramach projektu pn. Rozbudowa otwartych zasobów naukowych Repozytorium Uniwersytetu w Białymstoku, dofinansowanego z programu „Społeczna odpowiedzialność nauki” Ministra Edukacji i Nauki na podstawie umowy SONB/SP/512497/2021.The author tries to answer the question, why the idea and practice known as muIticuIturalism, which arose at the end of the twentieth century in a manner described as explosive, in a short period of time reached its peak and pass a period of decline, and especially some politicians think, even for a fall. The author proposes a new scientific debate over the phenomenon of muIticulturalism, and also examines the critical yet time criticisms, objections, and implemented practices of muIticuIturalism, on this basis to protect and develop a new perspective in these parts have achieved so far, which are most valuable. In conclusion, emphasizes, that in the world and individual countries continue to make the processes causing the further tak ing of issues relating to muIticulturalism seems to be inevitable, or at least a necessary and indispensable.113

Kapitał wykształcenia jako podstawowa część kapitału ludzkiego na przykładzie mieszkańców Białegostoku

Zdigitalizowano i udostępniono w ramach projektu pn. Rozbudowa otwartych zasobów naukowych Repozytorium Uniwersytetu w Białymstoku, dofinansowanego z programu „Społeczna odpowiedzialność nauki” Ministra Edukacji i Nauki na podstawie umowy SONB/SP/512497/2021.Artykuł stanowi zmodyfikowany fragment szerszej monografii dotyczącej kapitału społecznego mieszkańców Białegostoku (w przygotowaniu). Monografia jest przygotowywana na podstawie badań empirycznych przeprowadzonych przez Instytut Socjologii w 2003 roku na reprezentatywnej próbie 826 dorosłych mieszkańców miastaInstytut Socjologii, Uniwersytet w Białymstoku45747

The process of the construction of the national identities on the polish‐Lithuanian‐Belarusian borderland

In this article I will at least try to outline the necessary methodological assumptions for the future researches on the national identities of the inhabitants of the Polish ‐ Belarusian ‐ Lithuanian borderland. Then, using the results of the studies of the identities on the Polish ‐ Belarusian borderland, I will attempt to prove the thesis, that in present conditions, the national identity should not be treated as only subjective reflection of someone's national membership, described with the use of a given set of features on the different levels of objectification, but should be understood broader: declaration of the national identity also means taking of the certain position, defining of someone's place and duties within the dynamic and changeable national structure. We can distinguish four types of the collective actors, which shape the national identities on the studied borderland: (1) ethnic minorities (with which certain categories of the citizens identify), (2) national majorities backed by the power of the state in which the representatives of the minorities live, (3) the “foreigner fatherlands” (R. Brubaker) and (4) international organizations which create certain legal regulations and who monitor (control) their realization. In the studies of the national identity of the Polish‐Belarusian‐Lithuanian borderlands some theoretical approaches can be distinguished. There is a need to define, at least for the use in the studies, the concepts of national minority and ethnic minority, and to create a new theoretical category ‐ “the cultural nation”. The national (ethnic) minority can be distinguished in the specific minority situation, most frequently in the context of the other, dominant majority, as the community, which is less significant, subordinated and often discriminated. The notion of national‐ethnic self‐identification should be associated with the resourcefulness of the representatives of a given minority in certain environments. Tautinio tapatumo formavimosi procesas Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje Santrauka Bandoma apibrėžti metodologines prielaidas, būtinas Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos pasienio tautinio tapatumo ateities tyrinėjimams. Remiantis Lenkijos ir Baltarusijos pasienio tapatumų tyrinėjimų rezultatais, bandoma įrodyti, kad mūsų gyvenamuoju laikotarpiu nacionalinio identiteto samprata neturėtų būti traktuojama tik kaip tam tikros tautinės narystės, kuriai būdingi vienokie ar kitokie bruožai, subjektyvių apmąstymų vaisius. Kur kas tiksliau būtų sakyti, kad šiuolaikinis tautinio tapatumo konceptas kaip toks reiškia tam tikros vietos ir tam tikrų pareigų aiškiai apibrėžtą junginį dinamiškoje ir sparčiai kintančioje nūdienėje nacionalinėje struktūroje. Galima išskirti keturias grupes, apibrėžiančias tautinį tapatumą pasienio ruožuose: 1) etninės mažumos; 2) tautinė dauguma; 3) „svetimšalių tėvynė“ (R. Brubakeris); 4) tarptautinės organizacijos. Būtina apibrėžti tautinės ir etninės mažumų sąvokas bei įtvirtinti naują ją teorinę „kultūrinės tautos“ kategoriją. Tautinių mažumų situacija visada yra specifi nio pobūdžio, nes jos yra neišvengiamai priklausomos ir diskriminuojamos dominuojančios daugumos. Todėl tautinės-etninės saviidentifi kacijos samprata, pasak šio straipsnio autoriaus, negali būti atsieta nuo tam tikros tautinės mažumos atstovų išradingumo. Reikšminiai žodžiai: tautinis tapatumas, tautinė (etninė) mažuma, „kultūrinė tauta“, pasienio ruožas. First Published Online: 14 Oct 201