Sveikas protas ir žmogaus veiklos mokslinė interpretacija

Tekste pateikiama sveiko proto samprata, analizuojama visuomenės mokslų konstruktų specifinė struktūra, sveiko proto mąstymas, žinojimo intersubjektyvus pobūdis ir reikšmė, žinojimo socialinė kilmė ir socialinis paskirstymas, socialinio pasaulio struktūra ir jos tipizacija sveiko proto konstruktais. Nagrinėjami veiklos ir socialinės sąveikos šablonai, kurie sudaro veiklos eigos ir asmeninių tipų konstravimo pagrindą sveiko proto mąstyme. Teigiama, kad veikla reiškia žmogiškąją elgseną, veikėjo numatytą iš anksto, t .y. pagrįstą išankstiniu projektu. Veiksmas yra šio besitęsiančio proceso rezultatas, t. y. užbaigta veikla. Visi būsimo elgesio projektai pagrįsti jo numatymo fantazija ir parankiniu žinojimu projektavimo metu. Šiam žinojimui priklauso mano patyrimas apie anksčiau atliktus veiksmus, kurie tipiškai panašūs į projektuojamuosius. Kiekviena socialinės sąveikos forma grindžiama konstruktais, susijusiais su „kito“ ir veiklos modelio bendra nuovoka. Žmonių sąveikos modelių mokslinis stebėtojas turi sukurti specifinius metodus konstruktų sudarymui, kuriuos būtų galima taikyti subjektyvios prasmės interpretacijai, kurią stebimi aktai turi veikėjams

Sveikas protas ir žmogaus veiklos mokslinė interpretacija

Publikacijoje nagrinėjama individo racionali veikla ir visuomenės mokslų mąstymo būdai ir objektai, socialinio pasaulio mokslinis modelis. Visuomenės mokslininko požiūris yra nesuinteresuoto stebėtojo požiūris į socialinį pasaulį. Visuomenės mokslų pagrindinė problema – rasti metodą, kuris įgalintų objektyviai aiškinti žmonių veiklos subjektyvią prasmę. Šių mokslų mąstymo objektai turi būti suderinti su sveiko proto mąstymo objektais, kuriuos kuria žmonės kasdieniame gyvenime, siekdami prisitaikyti prie socialinės tikrovės. Sveiko proto racionali veikla visada yra veikla nekvestionuojamoje ir neapibrėžtoje tokių konstruktų sistemoje, kurie susiję su tipiškomis situacijomis, motyvais, priemonėmis, tikslais, veiklos eigomis ir dalyvaujančiais asmenimis, ir visa tai laikoma savaime suprantamais dalykais. Racionalumas įgyja tikrą prasmę tik sąveikos formų modelių lygyje, kuriuos konstruoja visuomenės tyrinėtojas pagal tam tikrus konkrečius jo mokslo metodų apibrėžtus reikalavimus. Racionalumas turi daug laipsnių. Pateikiami racionalios elgsenos modelių panaudojimo visuomenės moksluose privalumai

Sveikas protas ir žmogaus veiklos mokslinė interpretacija

Publikacijoje nagrinėjama individo racionali veikla ir visuomenės mokslų mąstymo būdai ir objektai, socialinio pasaulio mokslinis modelis. Visuomenės mokslininko požiūris yra nesuinteresuoto stebėtojo požiūris į socialinį pasaulį. Visuomenės mokslų pagrindinė problema – rasti metodą, kuris įgalintų objektyviai aiškinti žmonių veiklos subjektyvią prasmę. Šių mokslų mąstymo objektai turi būti suderinti su sveiko proto mąstymo objektais, kuriuos kuria žmonės kasdieniame gyvenime, siekdami prisitaikyti prie socialinės tikrovės. Sveiko proto racionali veikla visada yra veikla nekvestionuojamoje ir neapibrėžtoje tokių konstruktų sistemoje, kurie susiję su tipiškomis situacijomis, motyvais, priemonėmis, tikslais, veiklos eigomis ir dalyvaujančiais asmenimis, ir visa tai laikoma savaime suprantamais dalykais. Racionalumas įgyja tikrą prasmę tik sąveikos formų modelių lygyje, kuriuos konstruoja visuomenės tyrinėtojas pagal tam tikrus konkrečius jo mokslo metodų apibrėžtus reikalavimus. Racionalumas turi daug laipsnių. Pateikiami racionalios elgsenos modelių panaudojimo visuomenės moksluose privalumai

The future as a design problem

An often unacknowledged yet foundational problem for design is how ‘futures‘ are recruited for design practice. This problem saturates considerations of what could or should be designed. We distinguish two intertwined approaches to this: ‘pragmatic projection’, which tries to tie the future to the past, and ‘grand vision’, which ties the present to the future. We examine ubiquitous computing as a case study of how pragmatic projection and grand vision are practically expressed to direct and structure design decisions. We assess their implications and conclude by arguing that the social legitimacy of design futures should be increasingly integral to their construction

Creativity out of chaos

Creativity is said to be highly desired in post-modern and post-industrial organizations Creativity and anarchy on the one hand, and managerialism, on the other, can be seen as different forms of knowledge, two opposed ideals. In many organizational as well as societal reforms we currently observe it is the managerialist ideal that wins over the anarchic. In this paper, we wonder if people fear anarchy? We reflect on the possible reasons for the fear, and we also try to explain why we believe that anarchic organizing should not be avoided or feared

Peer mentoring for first-year students: Evaluation mentee academic performance in dependence of different mentoring styles.

Universities often offer support programs to assist first-year students with the transition from school to university. The purpose of this study was to examine the effects of different mentoring styles on mentee academic performance after one year and two years of study. Participants consisted of 828 psychology students who started their course of study in winter term 2006/07 or 2007/08 at the University of Vienna. 328 students from winter term 2007/08 participated in the peer mentoring program Cascaded Blended Mentoring (Leidenfrost …), in which they were supported by 48 student mentors (advanced students) in small groups. The mentoring groups were classified according to one of three mentoring styles described by Leidenfrost, Strassnig, Schabmann, Carbon, and Spiel (2011): motivating master mentoring, informatory standard mentoring, and negative minimalist mentoring. Our data suggest that participants in the mentoring program performed better in their studies. Mentees from winter term 2007/08 achieved better average grades than non-mentees from winter term 2007/08. They passed a higher number of courses than non-mentees from winter term 2007/08 and students from winter term 2006/07. There was, however, no specific impact of the different mentoring styles on mentee academic performance

Embodiment in High-altitude Mountaineering: Sensing and Working with the Weather

In order to address sociological concerns with embodiment and learning, in this article we explore the ‘weathering’ body in a currently under-researched physical-cultural domain. Weather experiences too are under-explored in sociology, and here we examine in-depth the lived experience of weather, and more specifically ‘weather work’ and ‘weather learning’, in one of the most extreme and corporeally-challenging environments on earth: high-altitude mountains. Drawing on a theoretical framework of phenomenological sociology, and an interview-based research project with 19 international, high-altitude mountaineers, we investigate weather as lived and experienced both corporeally and cognitively. We are particularly interested in conceptualising and theorising the ways in which embodied beings relate to the environment through different aspects of their being. The novel concepts of ‘weather work’ and ‘weather learning’, we argue, provide salient examples of the mind-body-world nexus at work, as an embodied practice and mode of thinking, strongly contoured by the physical culture of high-altitude mountaineering