Laisvės partijos fenomenas: naujumo efektas ar naujos vertybinės takoskyros pradžia?*

The article analyzes the reasons of success of the Freedom Party in the 2020 Seimas elections. The case of Freedom Party is particularly interesting as it did not appeal to the median voter like previous new parties, but took a clearly liberal stance on such vulnerable issues (in rather conservative Lithuanian society) as LGBT rights. The article examines several probable accounts of the success story of the party: the newness of the party, the value shift in the society and the realignment of the voters. The article employs the data of the 2020 post-election survey and other relevant data sets. The analysis revealed that the effect of novelty contributed somewhat to the success of the Freedom Party, but the main reason for its good performance was the ability to mobilize liberal-minded voters, the number of which increased significantly compared to the 2016 Seimas elections. The party was able not only to take advantage of the changing values of the new generation, but also to consolidate liberal-minded voters who were previously dispersed. The results of the analysis suggest that attitudes on the conservatism–liberalism dimension have become an important factor determining party preferences in Lithuania, while so far, the only significant cleavage in Lithuania was based on different attitudes towards Russia and the Soviet past. Straipsnyje analizuojamos sėkmingo Laisvės partijos pasirodymo 2020 m. Seimo rinkimuose priežastys. Šios partijos sėkmės atvejis itin įdomus, nes ji nemėgino taikyti į medianinį rinkėją, kaip ankstesnės naujosios partijos, bet užsiėmė aiškiai liberalias pozicijas tokiais vertybiniais klausimais (kaip LGBT teisės), kuriais iki šiol politikai vengdavo pasisakyti dėl santykinai konservatyvaus bendro visuomenės nusistatymo. Straipsnyje tikrinami keli skirtingi šios partijos sėkmės aiškinimai – partijos naujumo, vertybių kaitos ir rinkėjų partinio persirikiavimo. Analizei naudojami 2021 m. sausį–vasarį vykdytos porinkiminės apklausos ir kiti duomenys. Analizė atskleidė, kad naujumo efektas prisidėjo prie Laisvės partijos sėkmės, tačiau pagrindinė gero pasirodymo priežastis buvo sugebėjimas mobilizuoti liberalių pažiūrų rinkėjus, kurių reikšmingai padaugėjo, palyginti su 2016 m. Seimo rinkimais. Partija sugebėjo ne tik pasinaudoti pakitusiomis naujosios kartos vertybinėmis nuostatomis, bet ir konsoliduoti liberalių pažiūrų rinkėjus, kurie anksčiau išsisklaidydavo, remdami skirtingas partijas. Analizės rezultatai leidžia teigti, kad nuostatos konservatyvumo–liberalumo dimensijoje tapo svarbiu veiksniu, lemiančiu partines preferencijas, nors iki šiol vienintelė reikšminga vertybinė takoskyra Lietuvoje buvo skirtingas požiūris į Rusiją ir sovietinę praeitį

PARTINĖ TAPATYBĖ LIETUVOJE – ŠEIMOS SOCIALIZACIJOS, POLITINIŲ SKIRČIŲ AR ĮPROČIO PADARINYS?

Straipsnyje nagrinėjamas partinės tapatybės reiškinys Lietuvoje, remiantis 2012 m. porinkiminės gyventojų apklausos duomenimis. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos skirtingos partinės tapatybės teorijos ir suformuluojamos hipotezės apie partinę tapatybę Lietuvoje galinčius lemti veiksnius. Antroje dalyje aptariamos metodologinės partinės tapatybės matavimo problemos ir analizuojamas partinės tapatybės Lietuvoje lygis. Trečioji dalis skirta partinės tapatybės formavimosi aiškinimui. Tikrinamos trys pagrindinės hipotezės – 1) partinę tapatybę lemia politinė socializacija šeimoje; 2) partinė tapatybė susiformuoja politinių skirčių pagrindu; 3) politinė tapatybė priklauso nuo dalyvavimo demokratiniame procese patirties kaupimo laiko. Straipsnyje pristatomi logistinės regresijos rezultatai verčia koreguoti partinės tapatybės teoriją

KODĖL ŽMONĖS NESTOJA Į PARTIJAS? LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIO Į PARTINĘ NARYSTĘ ANALIZĖ

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos žmonių požiūris į partinę narystę, ieškant atsakymo, ar ir kodėl žmonės nelinkę stoti į politines partijas. Deri­nant kiekybinę ir kokybinę analizę, straipsnyje nagrinėjamas žmonių požiūris į partijas, atskleidžiami svarbiausi nestojimo į partiją motyvai, įvertinamas partinės narystės potencialas. Analizės rezultatai rodo, kad nemažas žmonių procentas norėtų stoti į partiją, tačiau nėra gavę kvietimo. Vyraujantys neno­ro stoti į partijas motyvai yra nesidomėjimas politika, prastas savo kompe­tencijos vertinimas ir nenoras būti priklausomam. Analizė leidžia teigti, kad menką partinės narystės lygį Lietuvoje geriau gali paaiškinti ne komunistinis paveldas, o partijų nesuinteresuotumas investuoti į narystės plėtrą

ELEKTRONINĖS DEMOKRATIJOS PROJEKTAS SIŪLO NAUJAS PILIEČIŲ IR VALDŽIOS KOMUNIKACIJOS FORMAS

Nuo 2007 m. rugsėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas kartu su Kauno technologijos ir Mykolo Romerio universitetais įgyvendina ambicingą projektą „Demokratija žinių visuomenėje: iššūkių ir galimybių analizė“ (e. demokratija). Projekto tikslas – nustatyti esmines demokratijos funkcionavimo šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje problemas ir pasiūlyti efektyvius būdus joms spręsti, taikant naująsias informacines technologijas. Projektą remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. [...

Tendencingumo paieškos politikų valdomoje žiniasklaidoje: Lietuvos regioninės spaudos analizė taikant kompiuterinės turinio analizės metodus

The article presents an exploratory study of regional media content in Lithuania, carried out using computational content analysis methods. The aim of the study is to reveal the effects of media capture on media content. More specifically, it analyses if and how local government’s control over regional mass media leads to media bias. In addition, the research aims to test the methods of automatic content analysis for the texts in Lithuanian language. The article focuses on two local newspapers known for close relationships with local governments – Druskininkai newspaper “Mano Druskininkai” and Širvintos newspaper “Širvintų kraštas”. For comparative purposes, the local newspapers of four additional municipalities (Utena, Šilutė, Birštonas and Biržai) are added to the analysis. The data revealed two different mechanisms for consolidating political power through the politically controlled media: in one newspaper, the dominant technique is the promotion of the mayor as a person, while in the other it is the attack of political opponents.Straipsnyje pristatomas bandomasis regioninės žiniasklaidos turinio tyrimas, atliktas pasitelkiant kompiuterinės (angl. computational) turinio analizės metodus. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip politikų įtaka žiniasklaidai atsispindi laikraščių turinyje ir kaip perauga (jei perauga) į politinį žiniasklaidos šališkumą. Kartu tyrime siekiama išbandyti kompiuterinės turinio analizės metodikos atveriamas galimybes. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į dviejų savivaldybių vietos laikraščius, kuriems vietos valdžia turi tiesioginę įtaką – Druskininkų laikraštį „Mano Druskininkai“ ir Širvintų laikraštį „Širvintų kraštas“, o palyginimo tikslais analizuojami dar keturių savivaldybių (Utenos, Šilutės, Birštono ir Biržų) laikraščiai. Analizė atskleidė du skirtingus politinės galios įtvirtinimo per politikų kontroliuojamą žiniasklaidą mechanizmus – viename leidinyje dominuoja mero kaip asmens iškėlimas, kitame – politinių oponentų puolimas

POLINKIS BALSUOTI UŽ PARTIJĄ KAIP NAUJAS ELGESIO PER RINKIMUS ANALIZĖS BŪDAS: GALIMYBĖS IR METODOLOGINĖS PROBLEMOS

When estimating the effects of party preference, it is common to use party choice as a dependent variable in discrete choice models. A new tool of measuring partisan preferences, the so-called propensity-to-vote (PTV) measure, however, is gaining ground in the studies of electoral behavior. The proponents of PTV claim that this measure provides a better estimate of party utilities than the party choice variable. Moreover, it provides many methodological advantages and research opportunities that are not available using discrete choice models. The most important advantage is the possibility to analyze factors determining the utility of generic party using a stacked data matrix. The purpose of this article is to explore the advantages and methodological issues of this approach, applying a PTV measure for analyzing the data of the Lithuanian National Election Study 2016. The first part of the article presents the theoretical and methodological grounds of the PTV measure. The second part reviews the variances and the degree of overlap of the PTVs of the seven biggest Lithuanian parties in the 2016 parliamentary elections. In the third part, the factors of party preferences are analyzed by running separate regression models on the PTVs of the main parties. Finally, in the last part of the paper, the determinants of the preferences of a generic party are analyzed using the stacked matrix. The analysis reveals surprising differences between the determinants of the preferences of different parties in Lithuania. The models with sociodemographic variables (education, income, occupation, age, ethnicity, living place, religiosity and gender) and the attitude toward the Soviet past explain relatively well the propensities to vote for the Homeland Union – Lithuanian Christian Democrats and for the Polish Electoral Action – the League of Families. The preferences for the other five parties, however, are not accounted for by the sociodemographic variables. The models for all parties improve substantially when the evaluation of the economic situation, the perceived level of corruption, the attitudes on Russia and the evaluation of party leaders are added. Stacking the PTVs of the seven parties to one variable provides an opportunity to measure the determinants of generic party utilities in Lithuania, i.e., the factors determining the choice between the parties rather than factors accounting for the preference for a specific party. The OLS and multilevel models with a stacked matrix demonstrate similar results as the models for separate parties. However, the interpretation of the results is more difficult because of the use of Y-hats to determine (or to control for) the effects of sociodemographic and some other variables. It is only the distance between the respondent and his/her perceived position of parties on the relationship of Lithuania with Russia (measured on the 0–10 scale) that fits well the logic of this kind of analysis. The status of a party (government party versus opposition party), which was included as macro level variable, had substantive and statistically significant effect in the OLS regression model, but failed to reach statistical significance in the cross-classified multilevel model. In general, a PTV measure proved to be a useful and theoretically-sound tool for measuring party preferences. First, it reveals the overlap of party preferences among voters and shows the competitiveness of a party system. Second, it allows the analysis of party preferences of non-voters and voters of small parties. Third, it provides much more information on party preferences of a voter than an ipsative party choice variable, and this information might be of special interest for the analysis of an unstable electorate of new democracies. However, the idea to use a PTV measure to analyze the support for generic party appears to be somewhat controversial. The analysis suggests that this approach only provides meaningful results for variables that are measured directly for a respondent*party combination used in stacked matrix. Moreover, the comparison of different models demonstrates that if party level variables are to be included in the model, the PTVs of a generic party should be modelled using a cross-classified, multilevel model, rather than an OLS regression.Šiame straipsnyje analizuojamos iki šiol Lietuvoje nenaudoto pre­ferencijų per rinkimus matavimo įrankio – polinkio balsuoti už partiją (PBP) – atveriamos galimybės ir jį naudojant kylančios metodologinės problemos. Straipsnyje pristatoma rinkėjų pasirinkimo 2016 m. Seimo rin­kimuose veiksnių analizė, tiriant rinkėjų polinkį balsuoti už septynias didžią­sias Lietuvos partijas, išbandomos ir įvertinamos metodologinės galimybės analizuoti „bendrinės“ partijos paramos veiksnius

Stipriųjų ir silpnųjų ryšių svarba protesto mobilizacijai: Sąjūdžio genezė ir raida 1987–1988 metais

In analysing the dynamics and mechanisms of mass protest from 1987 to 1988 in Lithuania, this article explores what kind of social ties – strong or weak – are conducive to the mobilisation of collective action in a (post-)totalitarian society. The empirical analysis is based on data collected as part of the 2009-2011 research project ‘The Phenomenon of Sąjūdis: Network Analysis of a Civic Movement’. First, the article defines the distinction between strong and weak ties, and highlights the importance of social networks for the mobilisation of collective action. Second, it analyses the micro-structure of Lithuanian society in the Soviet period. Based on the type of network ties, three distinct social arenas are distinguished: underground society, alternative legal society and official society. Finally, the article analyses which of these arenas could be seen as the seedbed of the Sąjūdis movement. Also demonstrated is the distinct role of different kinds of social ties at different stages in the development of the movement.Analizuojant kolektyvinio protesto dinamiką Lietuvoje Atgimimo laikotarpiu, straipsnyje nagrinėjama, kokia socialinė terpė yra palankesnė kolektyvinio veiksmo mobilizacijai, – ar socialiniam judėjimui susikurti reikalingi silpnieji, ar stiprieji socialiniai ryšiai. Pirmoje dalyje apibrėžiamos stipriųjų ir silpnųjų ryšių sąvokos bei aptariama socialinių tinklų reikšmė kolektyvinio veiksmo mobilizacijai. Antroje dalyje analizuojama sovietmečio visuomenės socialinė mikro struktūra, skirtingos socialinės terpės – oficialioji, alternatyvioji legalioji ir pogrindžio visuomenė – ir jų vaidmuo Atgimimo laikotarpiu. Pabaigoje parodoma, kurioje iš terpių gimė Sąjūdis, kokie veikė socialiniai protesto mechanizmai ir koks vaidmuo teko silpniesiems bei stipriesiems ryšiams skirtinguose kolektyvinio veiksmo mobilizacijos etapuose

Kas ilgisi sovietmečio? Ekonominio statuso, socialinės aplinkos ir vertybinių nuostatų įtaka sovietinei – antisovietinei skirčiai Lietuvoje

While more than 20 years have passed from the collapse of the Soviet regime, the Lithuanian society is still deeply divided by different attitudes towards the life in the former regime. The soviet – anti-soviet atti­tudes allow predicting voting behavior of the Lithuanian electorate far better than any other socioeconomic or attitudinal factor. The goal of the article is to explore the determinants of the attitudes toward the soviet past of the Lithuanian citizens. The article tests the hypotheses based on the theory of political cleavages using the data of the 2012 post-electoral survey. The results of the logistic regression demonstrate that the attitudes towards the soviet past are explained by the change of social status rather than current economic position of inhabitants. Moreover, personal social networks and the experience of political mobilization in the late 1980-ies are much better predictors of the anti-soviet attitudes than socioeconomic factors. Finally, ideological beliefs appeared to have independent impact on the anti-soviet stance.Santrauka. Straipsnyje keliamas klausimas, kas lemia dabartinių Lietuvos gyventojų sovietinės pra­eities vertinimą. Remiantis reprezentatyvios 2012 m. porinkiminės Lietuvos gyventojų apklausos duo­menimis, tikrinamos hipotezės, išplaukiančios iš socialinių skirčių teorijos. Logistinės regresijos rezultatai parodė, kad sovietmečio vertinimas susijęs ne su dabartine ekonomine padėtimi, bet su subjektyviai jau­čiamu socialinio statuso pokyčiu ir sovietmečiu patirtomis represijomis. Dar didesnį poveikį sovietmečio vertinimui turi socialinė aplinka ir dalyvavimo Sąjūdyje patirtis bei vertybiniai ideologiniai įsitikinimai. Pagrindiniai žodžiai: politinė skirtis, rinkiminis elgesys, politinės nuostatos, sovietmečio nostalgija. Keywords: political cleavage, electoral behaviour, political attitudes, soviet nostalgia. ABSTRACT WHO IS NOSTALGIC ABOUT THE SOVIET PAST? THE IMPACT OF ECONOMIC STATUS, SOCIAL NETWORKS AND IDEOLOGICAL BELIEFS ON THE SOVIET – ANTI-SOVIET CLEAVAGE IN LITHUANIA While more than 20 years have passed from the collapse of the Soviet regime, the Lithuanian society is still deeply divided by different attitudes towards the life in the former regime. The soviet – anti-soviet atti­tudes allow predicting voting behavior of the Lithuanian electorate far better than any other socioeconomic or attitudinal factor. The goal of the article is to explore the determinants of the attitudes toward the soviet past of the Lithuanian citizens.The article tests the hypotheses based on the theory of political cleavages using the data of the 2012 post-electoral survey. The results of the logistic regression demonstrate that the attitudes towards the soviet past are explained by the change of social status rather than current economic position of inhabitants. Moreover, personal social networks and the experience of political mobilization in the late 1980-ies are much better predictors of the anti-soviet attitudes than socioeconomic factors. Finally, ideological beliefs appeared to have independent impact on the anti-soviet stance

The Collapse of Communism as the End of the Modernity Project? Post-Soviet Transformation Narratives of the Lithuanian Population

 The article analyses how Lithuanian inhabitants remember and assess the post-communist transformation and searches for the narratives that can be interpreted through the lens of modernization theories. The paper draws on a dataset of 43 biographical interviews collected in 2021 in Panevėžys city and Panevėžys district. Employing the method of thematic narrative analysis, four dominant narratives of post-soviet transformation were identified: “demodernization”, “real modernization”, “continuation of neo-traditionalism” and “continuation of modernity”. In the narrative of “demodernization”, the Soviet regime is seen as the true modernity, and the post-Soviet transformation is perceived as a process of demodernization, when progress is replaced by stagnation or regression, manifested in the decline of industry and the disappearance of other attributes of modernity. In the narrative of “true modernity”, on the contrary, the Soviet era is seen as a false or failed modernity characterized by inefficiency and backwardness, and the features of modernity are attributed to the new order emerging after the restoration of independence. The narratives of “continuity of neo-traditionalism” and “continuity of modernity” observe similar features in both the Soviet era and the period of transformation, but the former emphasizes the neo-traditionalist or “anti-modern” features of both periods, such as inefficiency, corruption, and privilege, while the latter sees both periods as progressive in their own ways

Pogrindžio spaudos leidėjų tinklai sovietmečio Lietuvoje

The article presents the comparative analysis of four samizdat networks in Soviet Lithuania, including the most successful underground publication in the Soviet Union, “The Chronicle of the Catholic Church of Lithuania”, which was continuously published from 1972 until the breakdown of the regime in 1989. The purpose of the article is to examine the effect of network characteristics on the performance and viability of samizdat publications. The data for social network analysis was collected by face-to-face interviews with the publishers of the selected samizdat publications and by using archival data and published memoirs. The analysis reveals that the exceptional success of the Chronicle can be explained by high density and relative decentralisation of the network of its publishers. These results challenge the main claims of the theory of secret organisations.Straipsnyje analizuojami keturi sovietmečio Lietuvoje ėjusių pogrindžio leidinių – „Vyčio“, „Rūpintojėlio“, „Perspektyvų“ ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ – leidėjų tinklai. Pasitelkiant slaptųjų tinklų teoriją ir socialinių tinklų analizės įrankius jame nagrinėjama, kokios struktūrinės tinklo savybės gali paaiškinti skirtingą pogrindžio leidinių sėkmę. Duomenys surinkti naudojant archyvinę medžiagą ir publikuotus memuarus bei atliekant tiesioginius interviu su pasirinktų pogrindžio leidinių leidėjais. Analizė parodė, kad „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ fenomenalią sėkmę paaiškina tankus ir santykinai decentralizuotas jo leidėjų tinklas