Kino rinkodara ir prekės ženklo tęstinumas: „Redirected/Už Lietuvą!“ atvejo analizė

The analysis of the most successful cases in the Lithuanian film marketing, which has also been related with the use of social media and integrated marketing communication, should undoubtedly emphasise an example of Redirected: it reveals a consistent need to promote films in an innovative way which attracts the audience’s attention and motivates them to watch a film, especially in smaller film industries. As the Lithuanian film industry belongs to the smaller ones, innovative marketing communication strategy alone cannot suffice to motivate the audience to watch the film. Therefore, the film itself has to be either very significant (e.g., a sequel) or, as in the case of Redirected/Už Lietuvą, has to extend the sequel while at the same time be “something new, but still familiar” to the film spectators.Analizuojant sėkmingiausius Lietuvos kino rinkodaros atvejus, kurie susiję su socialinių medijų naudojimu ir integruota rinkodaros komunikacija, neabejotinai verta išskirti „Redirected“ pavyzdį. Šio atvejo analizė atskleidžia nuoseklaus ir novatoriško požiūrio poreikį siekiant pritraukti žiūrovų dėmesį ir motyvuoti žiūrėti filmą, ypač mažesnėse kino industrijose. Kadangi Lietuvos kino industrija priskiriama mažosioms, vien novatoriškos rinkodaros komunikacijos strategijos nepakanka, todėl pats filmas turi būti arba labai reikšmingas (pavyzdžiui, tęsinys) arba, kaip „Redirected/Už Lietuvą“ atveju, turi pratęsti tęsinį ir tuo pat metu kino žiūrovams būti „kažkuo nauju, bet vis tiek pažįstamu“

Empatija, geranoriškumas ir santūrumas nėra tik formalūs dalykai moksle

Science is a systematic approach to building and organizing knowledge through testable explanations and predictions. However, since scientists are human beings, they are fallible and subject to various systematic and random biases. The COVID-19 pandemic has definitively unmasked the humanity of scientists, who committed severe communication mistakes or even adhered to conspiracy hypotheses. Indeed, emotionality and rationality (if not epistemic) can foster intellectual dishonesty and compromise the effectiveness of critical thinking. This highlights the importance of the context in which a scientist works, as politeness and respect are essential to maintain lucidity, credibility, and transparency. However, outside of the academic context, many scientists do not behave with the same level of courtesy and carefulness required in scientific publishing. This happens despite communication – which is crucial for scientific investigation, dissemination, and debunking campaigns – being scientifically based on compassion. Specifically, an effective communication plan should be tailored to a specific audience, taking into account their emotional state, cultural and social background, and cognitive and psychological characteristics. The sole purpose must be to help and not to manipulate. Therefore, empathy, kindness, and moderation are essential tools for the success of science, from research to communication and education, and awareness campaigns and training courses should be instituted to promote such a message.Mokslas yra sistemingas požiūris į žinių kaupimą ir organizavimą, pasitelkiant patikrinamus paaiškinimus ir prognozes. Kadangi mokslininkai yra žmonės, jie klysta ir yra veikiami įvairių sisteminių bei atsitiktinių šališkumų. COVID-19 pandemija galutinai atskleidė mokslininkų žmogiškumą, kurie padarė rimtų komunikacijos klaidų ar net laikėsi konspiracinių hipotezių. Iš tiesų emocionalumas ir racionalumas (jei ne episteminis) gali skatinti intelektinį nesąžiningumą ir pakenkti kritinio mąstymo efektyvumui. Tai išryškina konteksto, kuriame dirba mokslininkas, svarbą, nes mandagumas ir pagarba yra būtini siekiant išlaikyti aiškumą, patikimumą ir skaidrumą. Tačiau už akademinio konteksto ribų daugelis mokslininkų nesielgia taip pat mandagiai ir atsargiai, kaip reikalaujama mokslinėje leidyboje. Taip atsitinka nepaisant to, kad bendravimas, kuris labai svarbus moksliniam tyrimui, sklaidai ir demaskavimo kampanijoms, moksliškai grindžiamas užuojauta. Konkrečiai, veiksmingas komunikacijos planas turėtų būti pritaikytas konkrečiai auditorijai, atsižvelgiant į jos emocinę būseną, kultūrinę ir socialinę aplinką, kognityvines ir psichologines savybes. Vienintelis tikslas turi būti padėti, o ne manipuliuoti. Todėl empatija, geranoriškumas ir santūrumas yra esminiai įrankiai mokslo sėkmei – nuo mokslinių tyrimų iki komunikacijos ir švietimo, tokiai žinutei skleisti turėtų būti rengiamos sąmoningumo didinimo kampanijos ir mokymai

Skaitmeninimo pasekmės ir iššūkiai Kosovo žurnalams socialinių medijų eroje

The spread of the Internet has radically affected the world of media. As the main source of information in the 21st century, it inevitably became the new home of the media. This transition was not just a copy-paste of existing content: instead, the media had to change their content during this transformation. This analysis will identify these changes and observe what is being offered to audiences by online magazines. It will explore how the content of online magazines differs from what was offered to an audience in the 20th century. The object of analysis is the Kosovarja magazine, which has been published since 1971. This magazine is now only available online and the package of the Python programming language was used to extract the data necessary for this activity. In addition, the magazine Hylli i Dritës is used as a case study to explore the reasons why some magazines have not managed to be reproduced in the online market. In order to understand the audience’s perception of these changes, a public opinion survey of 1,051 respondents was conducted for this study.Interneto plitimas radikaliai paveikė žiniasklaidą. Būdamas pagrindiniu XXI a. informacijos šaltiniu, internetas neišvengiamai tapo naujaisiais žiniasklaidos namais. Šis perėjimas nebuvo tik esamo turinio kopijavimas ir įklijavimas: atvirkščiai, šios transformacijos metu žiniasklaida turėjo keisti savo turinį. Šioje analizėje bus nustatyti šie pokyčiai ir stebima, ką auditorijai siūlo internetiniai žurnalai. Buvo tiriama, kuo internetinių žurnalų turinys skiriasi nuo to, kas auditorijai buvo siūloma XX a. Analizės objektas – žurnalas „Kosovarja“, leidžiamas nuo 1971 m. Šis žurnalas dabar prieinamas tik internete, o šiai veiklai reikalingiems duomenims išgauti buvo naudojamas Python programavimo kalbos paketas. Be to, žurnalas „Hylli i Dritës“ naudojamas kaip atvejo analizė siekiant išsiaiškinti priežastis, kodėl kai kurių žurnalų nepavyko pradėti leisti internete. Siekiant suprasti, kaip auditorija suvokia šiuos pokyčius, šiam tyrimui buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurioje dalyvavo 1 051 respondentas

Komunikacijos specialistų vaidmens paradoksas: atotrūkis tarp teorinio ir praktinio požiūrių ir jį lemiantys veiksniai

Researchers emphasize the need for communication to be part of the strategic management of an organization and its importance to the organization is recognized, yet the role of communication as a success and value creator for business organizations is not appreciated. This paper presents a study that aims to explore the perception of the role of communication professionals from the perspective of CEOs of business organizations. Semi-structured individual interviews were used to gather the views of CEOs of business organizations. The results of the research revealed a paradox that has not been explored so far. While CEOs of business organizations do not see top-level communication professionals as technical staff, but rather as having a strategic advisory role, the need of CEOs for the capabilities of communication professionals in the strategy development process is more of a technical operational rather than a strategic nature. CEOs tend to ignore the core mission of strategic communication which is to align the communication strategy with the business organization\u27s strategy. The traditional view of the role of communication professionals leads to the perception that communication professionals are not perceived as important strategists in the development and implementation of the business organization\u27s strategy.Mokslininkai pabrėžia poreikį komunikacijai būti strateginio organizacijos valdymo dalimi ir jos svarba organizacijai yra pripažįstama, vis tik komunikacijos, kaip verslo organizacijų sėkmės ir vertės kūrimo, vaidmuo nėra vertinamas. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – ištirti verslo organizacijų vadovų požiūrį į komunikacijos specialistų vaidmenį. Verslo organizacijų vadovų požiūriams surinkti taikyti individualūs pusiau struktūruoti interviu. Tyrimo rezultatai atskleidė iki šiol netyrinėtą paradoksą. Nors verslo organizacijų vadovai aukščiausio lygio komunikacijos specialistus įvardija strateginiais konsultantais, vadovų išreiškiamas poreikis komunikacijos specialistų gebėjimams strategijos kūrimo procese yra labiau techninio operatyvinio, o ne strateginio pobūdžio. Vadovai linkę ignoruoti pagrindinę strateginės komunikacijos misiją – suderinti komunikacijos strategiją su verslo organizacijos strategija. Tradicinis požiūris į komunikacijos specialistų vaidmenį lemia, kad jie nėra traktuojami kaip svarbūs strategai kuriant ir įgyvendinant verslo organizacijos strategiją

Tapatybės raiška skirtingų kultūrų simbolių tatuiruotėse

The construction and expression of identity in the context of globalization and digitalisation is a problematic task in the modern world, where the processes of identity self-creation allow oneself to choose from many different options. The problem of this work is the communication of identity of tattooed people through tattoos of symbols of different cultures. The aim of the work is to examine the aspects of the identity communication of tattooed persons. Semi-structured interview and qualitative analysis methods are used to implement the aim and objectives of the work. The obtained results reveal that the processes of identity construction and expression use the methods of creation and interpretation of semantic connections, reflexive individualization, multi-layered coding of symbols, incorporating elements of different cultures into the identity project, which include symbolic, philosophical, spiritual, aesthetic and mythological assimilation prisms. The intervention of the Other in projecting personal identity becomes the identity insertion, and tactile senses, sight and hearing help to assimilate different cultures through different existing life articulations. In the context of social interaction, virtual identity is transferred into material forms of expression of identity and, with the help of the body as a media, extends identity beyond technology and deletes boundaries between it.Tapatybės konstravimas ir raiška šiuolaikinės ideologijos, globalizacijos, skaitmenizacijos bei socialinės tikrovės kontekste yra probleminė užduotis moderniame pasaulyje, kuriame tapatybės kūrimo procesai leidžia susikurti save iš daugybės skirtingų būdų. Šio darbo problema – kokios tatuiruotų asmenų tapatybės sąsajos su skirtingų kultūrų simboliais tatuiruotėse? Darbo tikslas – išnagrinėti tatuiruotų asmenų tapatumo aspektus, atsiskleidžiančius įprasminant skirtingų kultūrų simbolius. Darbo uždaviniais siekiama išryškinti būdus, kuriais skirtingų kultūrų simboliai tatuiruotėse yra įtraukiami į tapatybės projektą, remiantis simbolinio kūrybiškumo teorinėmis perspektyvomis. Metodai. Darbo tikslui įgyvendinti pasitelkiamas pusiau struktūruoto interviu ir kokybinės analizės metodai. Rezultatai. Gauti rezultatai atskleidžia, jog socialinės tapatybės konstravimo ir raiškos procesuose pasitelkiama prasminių ryšių kūryba ir interpretacija, refleksinė individualizacija, daugiasluoksnis simbolių kodavimas, įtraukiant į tapatybės projektą skirtingų kultūrų elementus, kurie apima simbolinę, filosofinę, dvasinę, meninę ir mitologinę įsisavinimo prizmes; Kito įsiterpimas projektuojant asmens tapatybę virsta socialiniu įtapatinimu, o taktiliniai pojūčiai, rega ir klausa padeda įsisavinti skirtingų kultūrų aspektus per įvairias egzistuojančias gyvenimo artikuliacijas. Išvados. Socialinės sąveikos ir socialinės tikrovės skaitmenizacijos kontekste virtuali tapatybė perkeliama į materialias socialinės tapatybės raiškos formas ir per kūną kaip mediją pratęsia asmenų tapatybę už technologijų ribų bei jas ištrina

Socialinio verslo įmonės tapatybės kūrimas Lietuvoje

In Lithuania social enterprise as a social category is formed through defined legal social enterprise criteria and their detailed requirements. This suggests that the criteria for the legal definition of a social business enterprise form the identity referents of a social enterprise as a social category. Between 2018 and 2021, seven law projects were submitted to the parliament of Lithuania that aimed to establish criteria defining social business enterprises. Study of these documents aims to identify criteria for a legal definition of Lithuanian social business enterprises that form the defining attributes of the identity of these enterprises, important for the organizational communication of the social business enterprise. The study revealed that the set of legal criteria – entrepreneurship (doing business), social goals aimed at solving social problems and activity stakeholder involvement – define social business enterprises. This exhibits that Lithuanian social business enterprises are institutionalized as hybrid organizations. The assessment of these identity referents showed that their use in the communication of the organization does not ensure the separation of the social enterprise from the subjects of the non-market subsector of the social economy. It has been observed that the exclusion of a social enterprise from other entities can be constructed by elements detailing the referents, often depending on the success of the company’s activities. This ultimately indicates shortcomings in the legal definition of social economic enterprises in Lithuania. Lietuvoje įstatyminiais socialinio verslo įmonės apibrėžties kriterijais bei juos detalizuojančiais reikalavimais yra formuojama socialinio verslo įmonė kaip socialinė kategorija. Tai leidžia teigti, kad socialinio verslo įmonės teisinės apibrėžties kriterijai formuoja socialinio verslo įmonės kaip socialinės kategorijos tapatybės referentus. Nuo 2018 iki 2021 m. LR Seimui buvo pateikti septyni Socialinio verslo plėtros įstatymo projektai, kuriuose įtvirtinami socialinio verslo įmonę apibrėžiantys kriterijai. Atliktas šių teisės aktų projektų tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti besiklostančius socialinio verslo įmonės teisinės apibrėžties Lietuvoje kriterijus, formuojančius šios įmonės tapatybės referentus, parodė, kad Lietuvoje socialinio verslo įmonių išskirtinumas konstruojamas – verslumo, socialinių tikslų siekimo ir suinteresuotųjų įtraukimo – įstatyminiu kriterijų bei juos detalizuojančių elementų rinkiniu. Tai rodo, jog Lietuvoje socialinio verslo įmonė institucionalizuojama kaip hibridinis subjektas. Socialinio verslo įmonės tapatybės referentų vertinimas parodė, kad jų naudojimas organizacijos komunikacijoje neužtikrina socialinio verslo įmonės atskyrimo nuo socialinės ekonomikos ne rinkos subsektoriaus subjektų. Pastebėta, kad socialinio verslo įmonės atskirtis nuo kitų subjektų gali būti konstruojama referentus detalizuojančiais, dažnai nuo įmonės veiklos sėkmės priklausančiais, elementais. Manoma, kad tai rodo socialinės ekonomikos subjektų apibrėžties trūkumus

Lyties rėminimas 2019 m. Rumunijos prezidento rinkimuose. Analitinių ir bulvarinių laikraščių turinio palyginimas

As women are more and more represented in all domains, a political arena with a feminine presence becomes of great interest. By building off prior work on the same topic (Dan & Iorgoveanu, 2013), the present paper aims to analyze the way Viorica Dăncilă and Klaus Iohannis, as political candidates, are portrayed within 2019 Presidential elections’ campaign. The inquiry is conducted by quantitatively and qualitatively comparing quality and tabloid content. The premise of the study is twofold. First, the article investigates if there is a gender bias in the news coverage of the two main candidates for the Presidential. Second, the aim is to identify if there are differences between quality and tabloid content. The data show that the woman candidate is mostly visible in tabloid media, that men’s topics are predominant, and that the man candidate is presented as being more viable for the office.Moterys vis aktyviau dalyvauja įvairiose srityse, todėl jų įsitraukimas į politiką kelia didelį susidomėjimą. Remiantis ankstesniu straipsniu šia tema (Dan & Iorgoveanu, 2013), šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti, kaip Viorica Dăncilă ir Klaus Iohannis 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu yra vaizduojami kaip politiniai kandidatai. Tyrimas atliekamas kiekybiškai ir kokybiškai lyginant kokybišką ir bulvarinį turinį. Tyrime keliama dvejopa prielaida. Pirma, straipsnyje tiriama, ar naujienų apžvalgoje du pagrindiniai kandidatai prezidento rinkimuose yra tendencingai vaizduojami lyties atžvilgiu. Antra, siekiama nustatyti, ar yra skirtumų tarp kokybiško ir bulvarinio turinio. Duomenys rodo, kad kandidatė labiausiai pastebima bulvarinėje spaudoje, kad vyriškosios temos dominuoja ir, kad kandidatas pristatomas kaip turintis daugiau šansų užimti postą

Retorinė rusų kalbos intarpų vertė lietuvių politikų įrašuose „Facebook“

The article presents the study of political communication on social network “Facebook”. The object of the study is the motivation of using Russian inserts and potential influence on the effectiveness of the discourse. Effectiveness is related to the persuasion, the goal of the addressee in the communication process and the main concept of rhetoric, therefore, a rhetorical discourse analysis was used for the research. The focus of the presented research is on Russian language inserts in the posts by Lithuanian politicians published on the social network “Facebook”. The purpose of the research is to discuss the rhetorical value of Russian inserts. Inserts are elements of another language inserted into the main language, in this case Russian words (both authentic and adapted form), parts of words, text fragments. After examining over 100 Russian language inserts in the records of native Lithuanian politicians, two trends have emerged: 1) Russian language inserts in politicians’ records are deliberately used as means of stylistic expression, helping to imitate natural, informal speech, as well as creating contextual discourse; 2) Russian language is used as a way to express political attitudes and value positions.Straipsnyje pristatomas politikų komunikacijos socialiniame tinkle „Facebook“ tyrimas. Tyrimo objektas – rusų kalbos pasitelkimo motyvacija ir galima įtaka diskurso paveikumui. Paveikumas susijęs su adresato įtikinimu – persvazija, pagrindine retorikos sąvoka, adresanto komunikaciniu tikslu, todėl, atliekant tyrimą, pasitelktas retorinės diskurso analizės metodas. Tyrimo dėmesio centre – rusų kalbos intarpai lietuvių politikų įrašuose, paskelbtuose socialiniame tinkle „Facebook“. Tyrimo tikslas – aptarti retorinę rusų kalbos intarpų vertę. Intarpais vadinami į pagrindinę kalbą įsiterpę kitos kalbos elementai, šiuo atveju – rusų kalbos žodžiai (ir autentiška, ir adaptuota forma), žodžių dalys, teksto fragmentai. Ištyrus per 100 rusų kalbos intarpų gimtakalbių lietuvių politikų įrašuose, išryškėjo dvi tendencijos: 1) rusų kalbos intarpai politikų įrašuose vartojami sąmoningai kaip stilistinės raiškos priemonės, padedančios imituoti natūralią, neformalią kalbėseną, taip pat kuriančios kontekstualų diskursą; 2) rusų kalba vartojama kaip politinių nuostatų, vertybinės pozicijos raiškos priemonė

Vyresnio amžiaus asmenų patikėjimo tikromis ir melagingomis naujienomis ypatumai

 Introduction. The spread of fake news on the internet is an increasingly serious problem. When analysing belief in fake news, people are usually treated as homogeneous group, however, previous studies suggest that different groups may exist. This study aims to identify clusters of older people according to their level of belief in real and fake news. Methods. 504 people aged 50 to 90 years (M=64.37, SD=9.10) participated in the study. Belief in true and false news was assessed using 10 news headlines (six false, four true). Respondents’ vaccination intentions and trust in democratic institutions were assessed. A cluster analysis was performed to distinguish between groups of respondents. Results. Four clusters were identified and replicated: moderately believing in fake and real news; believing in real but not in fake news; tending not to believe in either real or fake news; and tending to believe in both real and fake news. Individuals who fell into the cluster of believers in both real and fake news had lower intentions to vaccinate against COVID-19 and lower trust in political institutions. Conclusions. The study provides evidence that people aren’t homogeneous in their belief in fake and real news, and four meaningful clusters can be distinguished.Įvadas. Internete vartotojai vis dažniau susiduria su melagingomis naujienomis, patikėjimas kuriomis gali sukelti neigiamų pasekmių. Analizuojant patikėjimą melagingomis naujienomis, žmonės dažniausiai traktuojami kaip vienalytė grupė, tačiau kai kurie anksčiau atlikti tyrimai leidžia manyti, kad gali egzistuoti skirtingos grupės. Šio tyrimo tikslas: išskirti vyresnio amžiaus žmonių klasterius pagal patikėjimo tikromis ir melagingomis naujienomis lygį ir įvertinti skirtumus tarp klasterių. Metodai. Tyrime dalyvavo 504 50–90 metų amžiaus žmonės (M = 64,37, SD = 9,10). Patikėjimas tikromis ir melagingomis naujienomis buvo vertinamas naudojant 10 naujienų antraščių sąrašą. Šešios iš šių antraščių buvo melagingos, keturios – teisingos. Buvo įvertinta respondentų vakcinacijos intencijos ir pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis. Analizė. Siekiant išskirti respondentų grupes atlikta klasterinė analizė, palyginta vakcinacijos intencijos ir pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis klasteriuose. Rezultatai. Išskirti ir replikuoti keturi klasteriai – vidutiniškai tikintys tiek melagingomis, tiek tikromis naujienomis; tikintieji tikromis, bet ne melagingomis naujienomis; linkę netikėti nei tikromis, nei melagingomis naujienomis; linkę tikėti tikromis ir melagingomis naujienomis. Asmenys, kurie pateko į tikinčiųjų tiek tikromis, tiek melagingomis naujienomis klasterį, pasižymėjo mažesnėmis vakcinacijos nuo COVID-19 intencijomis ir mažesniu pasitikėjimu politinėmis institucijomis. Išvados. Atliktas tyrimas suteikia svarbių įrodymų, kad pagal santykį su melaginga ir tikra informacija žmonės nėra vienodi, galima išskirti keturias grupes, išskirtos grupės tarpusavyje skiriasi prasmingais aspektais