Theoretical features of the creative society

The purpose of this article is twofold. Firstly to analyse and to describe the phenomenon of creative society and to propose the features, distinguishing it from the predecessors – information society and knowledge society. Secondly to reveal the relation of creative society with creative economy and regional specialization. Research is based on the analysis of the relevant literature. The findings reveal that creative society is an extension to information society and knowledge society, but with the different set of main features. Creative society is foundation of the creative economy embedded to the place where it exists. It is organized in non-hierarchical form and opts for the exclusivity, with individual approach to the creation and specific roots in the education. By its nature the creative society is very place-specific and specialized by education and enabled by technology, constantly exploiting its specialization for the innovation activities and economic benefits. This research paper might be a valuable source of information for studying the development of creativity, society in general and creative economy. The further research and practical application could be used to develop indictors of creative society and apply them to study different regions with different specializations. First published online: 14 Sep 201

PRATARMĖ

.....

Kūrybos visuomenės teorinės savybės

The purpose of this article is twofold. Firstly to analyse and to describe the phenomenon of creative society and to propose the features, distinguishing it from the predecessors – information society and knowledge society. Secondly to reveal the relation of creative society with creative economy and regional specialization. Research is based on the analysis of the relevant literature. The findings reveal that creative society is an extension to information society and knowledge society, but with the different set of main features. Creative society is foundation of the creative economy embedded to the place where it exists. It is organized in non-hierarchical form and opts for the exclusivity, with individual approach to the creation and specific roots in the education. By its nature the creative society is very place-specific and specialized by education and enabled by technology, constantly exploiting its specialization for the innovation activities and economic benefits. This research paper might be a valuable source of information for studying the development of creativity, society in general and creative economy. The further research and practical application could be used to develop indictors of creative society and apply them to study different regions with different specializations.Šio straipsnio tikslas – dvejopas. Pirma, siekiama apibūdinti ir išanalizuoti kūrybos visuomenės reiškinį ir jo savybes, kurios jį atskiria nuo informacinės visuomenės ir žinių visuomenės. Antra, siekiama atskleisti kūrybos visuomenės sąryšius su kūrybos ekonomika ir regionine specializacija. Tyrimas paremtas literatūros analize, kuri atskleidžia, kad kūrybos visuomenė yra informacinės ir žinių visuomenės tąsa, tačiau turinti kitokias pagrindines savybes. Kūrybos visuomenė yra kūrybos ekonomikos pagrindas ir įsitvirtinusi toje vietoje, kurioje egzistuoja. Kūrybos visuomenės valdymo struktūra yra nehierarchinė; kūrybos visuomenė siekia išskirtinumo, joje vyrauja individualus požiūris į kūrybą, o specifinės šaknys glūdi išsilavinime. Savo pobūdžiu kūrybos visuomenė yra labai specifinė konkrečios vietos atžvilgiu, specializuota pagal išsilavinimą ir turinti plačias technologines galimybes, išnaudojanti savo specializaciją inovatyvioms veikloms ir ekonominei naudai. Šis straipsnis gali būti naudingas informacijos šaltinis studijuojant kūrybingumo plėtrą, visuomenę ir kūrybos ekonomiką. Tolesni tyrimai ir praktinis pritaikymas gali būti panaudoti plėtojant kūrybos visuomenės rodiklius, o vėliau juos taikant įvairių specializacijų regionams tirti

Kūrybinių klasterių valdymo modeliavimas sumanios specializacijos sąlygomis

Concept of governance of creative clusters as economic organization of creative society under the Smart specialization logic is new and fragmentally explored. Thesis presents the analysis of understanding of Smart specialization and proposes possible extensions, explores theoretical views of creative society and its features, analyzes the theory and development of clusters, features of creative clusters, proposes governance model of Lithuanian creative clusters under the Smart specialization conditions. Theoretical analysis has revealed, that Smart Specialization is non-linear, non-industrial, three-dimensional specialization, integrating different region-specific contexts into economically viable activities. Creative society is a postmodern society that is a contemporary understanding of the information and knowledge society concepts. Creative society is foundation of creative economy, specific to the geographical place it is located, based on the usage of technologies, organized in non-hierarchical form and opting for exclusivity. First part of empirical research was based on analysis of governance documents of European union regions with highest proportion of firms and jobs in the creative clusters and highest share of creative and cultural industries in the reginal economy. Second part of empirical research was bases on semi-structured interview with Lithuanian cluster management organizations of official creative clusters. Analysis of best European Union governance practices revealed, that the most important criteria in creative clusters governance are education and access to global markets. Analysis of Lithuanian creative clusters revealed, that they are relatively young, local and project-based organizations with limited connections to the knowledge institutions and mostly dependent on state support. Governance model of Lithuanian creative clusters was based on the logic of Smart specialization, which should be applied to identify and develop economically most suitable connection of creative society, creative economy and creative clusters.Kūrybinių klasterių valdymas, kaip kūrybos visuomenės ekonominis organizavimas Sumanios specializacijos logikos pagrindu yra nauja ir beveik netyrinėta koncepcija. Disertacijoje buvo išnagrinėtas Sumanios specializacijos supratimas ir pasiūlyti jo plėtiniai, išnagrinėti teoriniai požiūriai į kūrybos visuomenę ir išanalizuotos jos savybės, analizuota klasterių teorija ir raida, kūrybinių klasterių ypatybės, sukurtas Lietuvos kūrybinių klasterių valdymo Sumanios specializacijos sąlygomis modelis. Teorinė analizė atskleidė, kad Sumani specializacija yra ne linijinė, ne pramoninė, o trimatė specializacija, kompleksiškai integruojanti skirtingus regionui specifinius kontekstus į ekonomiškai pagrįstas veiklas. Kūrybos visuomenė – postmoderni visuomenė, atspindinti šiuolaikinį informacinės ir žinių visuomenės koncepcijų supratimą. Kūrybos visuomenė yra kūrybos ekonomikos pagrindas, specifiška geografinei vietai, grindžiama technologijų panaudojimu, organizuota nehierarchine forma ir siekianti išskirtinumo. Empirinio tyrimo metodologija buvo paremta didžiausią įmonių ir darbo vietų skaičių kūrybiniuose klasteriuose bei didžiausią kūrybinių ir kultūrinių industrijų dalį regioninėje ekonomikoje turinčių Europos Sąjungos regionų valdymo dokumentų analize ir pusiau struktūruotu interviu su oficialių Lietuvos kūrybinių klasterių valdymo organizacijomis. Gerųjų Europos Sąjungos praktikų analizė atskleidė, kad kūrybinių klasterių valdyme svarbiausi kriterijai yra švietimas ir prieiga prie globalių rinkų. Lietuvos kūrybinių klasterių tyrimas atskleidė, kad tai yra santykinai jaunos organizacijos, neorientuotos į globalias rinkas ir ryšius, daugiausiai paremtos projektine veikla, turinčios ribotus ryšius su žinių institucijomis ir daugiausiai priklausančios nuo valstybės pagalbos. Lietuvos kūrybinių klasterių valdymo modelis buvo paremtas Sumanios specializacijos logika, kuri turėtų būti taikoma nustatyti ir plėtoti ekonomiškai tinkamiausią kūrybos visuomenės, kūrybos ekonomikos ir kūrybinių klasterių sąsają

Visual studies in Lithuania

Visuality and visual studies are an evermore increasing object in the still maturing context. The last decades’ wave of visual studies can be named as visual studies, visual culture studies or visual media studies. Inspired by the visual turn, the origins of visual studies are the history and theory of art, philosophy (cultural philosophy and aesthetics). The article examines Lithuanian authors’ experience in methods of and insights into visual studies, discourses of different approaches and applications of visualit

A Pentagon of Creative Economy

The article presents five concepts of the creative economy based on creative economy theories and interpretations developed by five authors. John Howkins interpretation is based on the theory that the creative economy consists of fifteen creative industries (classified by the author). The creativity and economics is nothing new, but new is the relationship between them in its nature and extent. Broad interpretation of creativity led to the theory of creative class developed by Richard Florida. The creative class is a group of professionals, scientists and artists, whose existence creates economic, social and cultural dynamism, especially in urban areas. Richard Caves characterizes creative industries by seven economic properties and states that creative industries themselves are not unique, but sectors of the creative industries which are driven by creativity generate new approaches to business processes, new product supply and demand both in terms of economic and socio-economic development indicators of countries. Charles Landry has developed a concept of the creative city. The author argues that cities have the single most important resource - its people. Creativity substitutes the location, natural resources and access to the market, becoming a key engine in the dynamic growth of the city. This term is used to define a city where varied cultural activities are an integral part of economic and social functioning of the city. A theory developed by John Hartley is based on the concept of creative identities. The main factors behind the rapid growth of the creative industries worldwide are connected both to the technology and the economy. Digital revolution and economic environments in which this revolution took place has caused technological and communicational changes which have merged creating the conditions for the development of the creative economy. </p

Forming a perceived franchise value: theoretical insights

The article is based on literature review, theoretical insights and deals with the topic of perceived franchise value. The objective of the paper is – what elements form the franchisee‘s perceived value in service business (comparing with alternative of own business model). The aim of the paper is to propose systematic value elements in the process of forming a value of a franchise business model perceived by the franchisee. In terms of practical meaning, this article should be relevant to entrepreneurs, company owners, and future entrepreneurs planning to set up their own business, but lacking the managerial experience. The scientific value of the paper is theoretical insights analyzing franchise, which has not been thoroughly analyzed in the Lithuanian academic society, and the formation of a perceived franchise value, which has not been analyzed at all. This is the second of three authors’ articles of franchise series. Franšizės suvokiamos vertės formavimas: teorinės įžvalgos Santrauka Straipsnyje, remiantis teorinių šaltinių analize, nagrinėjama franšizės suvokiamos vertės formavimo tema. Keliama problema – kokiais vertės elementais remiantis formuoti suvokiamą vertę franšizės gavėjui paslaugų versle (lyginant su nuosavo verslo alternatyva). Straipsnio tikslas – susisteminti vertės elementus, kaip paslaugų versle formuoti franšizės gavėjo suvokiamą franšizės verslo modelio vertę. Straipsnis, vertinant jo praktinę reikšmę, galėtų būti svarbus verslininkams, įmonių savininkams, verslininkams, neturintiems patirties, kaip franšizės pagrindu plėsti nuosavą verslą. Ši apžvalga turėtų sudominti ieškančius būdų, kaip veiksmingai konkuruoti rinkoje, rasti naujų išeičių globalizacijos ir šalies ūkio nuosmukio veikiamoje verslo aplinkoje. Šis klausimas pirmą kartą nagrinėjamas Lietuvoje dar netyrinėta franšizės suvokiamos vertės formavimo tema Lietuvos paslaugų verslo kontekste. Tai autorių antrasis iš trijų straipsnių, skirtų franšizės tematikai. Reikšminiai žodžiai: franšizė, franšizės verslo modelis, franšizės vertė, franšizės davėjas, franšizės gavėjas, franšizė paslaugų versle

Franchise business model: Theoretical insights

The article is based on literature review, theoretical insights, and deals with the topic of franchise business model. The objective of the paper is to analyse peculiarities of franchise business model and its developing conditions in Lithuania. The aim of the paper is to make an overview on franchise business model and its environment in Lithuanian business context. The overview is based on international and local theoretical insights. In terms of practical meaning, this article should be relevant to entrepreneurs, company owners, and future entrepreneurs planning to set up their own business but lacking the managerial experience, and those who are seeking for effective competitive advantages, opportunities in global environment, and economies affected by recession. The second article of franchise series is dedicated to a related topic dealing with perceived value in franchise business model; the third one is empirical research on Lithuanian travel agencies operating under franchise business model. Article in Lithuanian. Franšizės verslo modelis: teorinės įžvalgos Santrauka.&nbsp;Straipsnyje, remiantis teorinių šaltinių analize, apžvelgiamas franšizės verslo modelis. Keliama problema – franšizės verslo modelio ypatumai ir sąlygos jo populiarėjimui Lietuvoje. Straipsnio tikslas – remiantis teorinėmis įžvalgomis, literatūros šaltiniais pateikti pasaulyje populiarėjančio franšizės verslo formato apžvalgą ir franšizės praktikos ypatumus Lietuvos verslo kontekste. Ši apžvalga turėtų sudominti ieškančius būdų, kaip efektyviai konkuruoti rinkoje, rasti naujų išeičių globalizacijos ir šalies ūkio nuosmukio veikiamoje verslo aplinkoje. Tai pirmasis iš trijų straipsnių, skirtų franšizės tematikai, antrasis straipsnis skirtas franšizės suvokiamos vertės formavimo paslaugų versle analizei, trečiasis – Lietuvos kelionių agentūrų, veikiančių franšizės pagrindu, empiriniam tyrimui. Reikšminiai žodžiai: franšizė, franšizės verslo modelis, franšizės davėjas, franšizės gavėjas, franšizė paslaugų versle

Social environment formation of creative industries community on the principles of informal learning and open innovations: open innovation forum “I, Idea” case

Straipsnyje analizuojami neformalaus mokymosi ir atvirų inovacijų ypatumai, taikymo aspektai, įvairūs požiūriai aptariamu klausimu. Remiantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenės suburtu atvirų inovacijų forumu ir atliktu tyrimu, aptariami forumo ypatumai bei poveikis kasdienos, studijų, profesiniame kontekste, neformalus mokymasis grindžiamas kaip atvirų inovacijų ir verslumo skatinimo būdas. Kūrybingumo, verslumo skatinimo tema ir konkretaus atvejo pavyzdys turėtų būti aktualus studijų programų rengėjams, į studijų kokybės gerinimą orientuotiems universitetų padaliniams bei visiems, palaikantiems mokslo, orientuoto į taikymą ir laimėjimus, idėją.Article deals with the peculiarities, aspects of application, different views on informal learning and open innovation. The research is based on the case study of the open innovation forum “I, Idea” initiated by the community of Vilnius Gediminas Technical University, and on the results of a survey. The peculiarities of the forum, its impact on everyday life, studies and professional context are analyzed; informal learning is predicated to be a way of encouraging open innovation and entrepreneurship. The topic of creativity, entrepreneurship, motivation and analysis of the “I, Idea” case might be an object of interest for compilers of new study programmes, administration of universities, and those standing for science based on application and goal orientation