not me

None provided

VADOVAVIMAS DARBUOTOJAMS DEMOGRAFINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE

Vykstant demografiniams pokyčiams visuomenėje, jie neišvengiamai paveikia ir organizacijų darbuotojus, tai ypač svarbu XXI amžiaus Europos organizacijoms. Straipsnyje analizuojama, kaip ir ką turi daryti organizacijų vadovai, kad darbuotojai jos nepaliktų. Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų įžvalgomis sudarytos schemos ir pateikiami veiksniai, kuriuos pasitelkus įgyvendinamos lygios skirtingo amžiaus darbuotojų galimybės, sudarant vienodas karjeros galimybes, užtikrinamas pasidalijimas žiniomis. Nustatyta, kad šiuolaikinėje organizacijoje vadovai, siekdami užtikrinti veiklos tęstinumą, turi pasitelkti skirtingo amžiaus darbuotojus. Pateikti nepagrįsti stereotipai apie vyresnio amžiaus darbuotojus, atskleisti šių darbuotojų galimi privalumai ir trūkumai. Apibūdintas psichologinio įgalinimo veiksmingumas, galintis lemti darbuotojo apsisprendimą likti organizacijoje. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: darbuotojai, demografiniai duomenys, pokyčiai, vadovavimas

Darbuotojams priimtiniausias vadovavimo stilius organizacijoje

Vykstantys pokyčiai valstybėje neišvengiamai paveikia ir vadovavimą organizacijose. Straipsnyje aptariami organizacijoje taikomi vadovavimo stiliai. Remiantis mokslinės literatūros autoriais, pateikiamos vadovavimo stilių sampratos, apibūdinami charizmatinio, transakcinio, transformacinio ir tarnaujančiojo vadovo požymiai, juos priskiriant šiuolaikinėms vadovavimo teorijoms, sudaryta ir pateikta vadovavimo stilių krypties schema. Vertinant vadovavimo stilių bruožus, kai kurių teiginių pasirinkimui didelę reikšmę turėjo respondentų lyties požymis. Daroma išvada, kad, darbuotojų nuomone, priimtiniausias vadovavimo stilius organizacijoje yra transakcinio ir transformacinio vadovavimo stilių derinys, nevengiant taikyti ir charizmatinio stiliaus.PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: vadovas, vadovavimo stilius, požymiai.JEL KLASIFIKACIJA: M10, M12.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v21i1.141

Kaunas – a Baltic Garden City?

Med letoma 1919 in 1939, ko je imel Kaunas status začasne prestolnice Litve, sta krojila arhitekturni značaj njegovega urbanega okolja procesa, ključna za tisti čas – modernizacija in napredek. V dvajsetih letih 20. stoletja je v hitro rastoči prestolnici vladalo veliko pomanjkanje stanovanj, zato so bile stanovanjske stavbe pomemben del gradbene dejavnosti in mestnega programa modernizacije skozi celotno medvojno obdobje. Med dokumente, ki so vplivali na koncept bivalnega okolja, spada urbanistični načrt za Kaunas, ki sta ga leta 1923 zasno- vala danski inženir in urbanist Marius Frandsen in litovski arhitekt Antanas Jokimas. Projekt je predvidel razdelitev mesta na različne funkcionalne cone. Eno teh območij – rezidenčni Žaliakalnis – priča, da so bile med najpomembnejšimi urbanističnimi pobudami v ozadju projekta eksperimentalne zamisli Ebenezerja Howarda o vrtnem mestu. Članek s pomočjo zgodovinskih virov preučuje, kako so Litovci poskušali posvojiti to idejo. S primerjavo teoretičnih prizadevanj in praktičnih aplikacij eksperimenta vrtnega mesta članek dokazuje, da spada Kaunas med mesta, v katerih je univerzalni koncept zelenih predmestij našel plodna tla.From 1919 to 1939, when Kaunas assumed the status of the provisional capital of Lithuania, the architectural character of its urban environment was forged by the processes that were characteristic of that period – modernization and progress. In the 1920s housing was in severely short supply in the rapidly growing capital, so residential buildings were a significant part of construction activity and of the city’s modernization programme throughout the interwar period. Among the documents influencing the concept of living environment was a new master plan for Kaunas developed in 1923 by Danish engineer and urban planner Marius Frandsen and Lithuanian architect Antanas Jokimas. The project pro- posed dividing the city into different functional zones. One of these areas, residential Žaliakalnis, testifies to the fact that the experimental thoughts of Ebenezer Howard’s garden city were among the most important urban inspirations behind it. Through the lens of the historical sources, the article examines how Lithuanians attempted to adopt this idea. Comparing the theoretical aspirations and the practical applications of the garden city experiment, the article argues that Kaunas is among the cities where the universal concept of green suburbs found fertile ground

Architektūros politikos apraiškos Lietuvos tarpukario (1918–1940 m.) periodikoje: tarp reprezentacijos ir socialinio teisingumo

The paper concentrates on architectural discourse of the interwar period (1918–1940) of Lithuania. The main objective of the paper is to represent the history of the Lithuanian architectural thought of the period through analysis of the interwar press. Due to a wide scope of the problem the paper is devoted to one of the major problems of architectural theory – relation of policy/power and space. Following publications in the press, a few dominant aspects of the problem were distinquished: representation of the state (as an exemplar element of global political ideology), and issues of social housing (as illustration of local, towards practical decisions oriented policy). It is discovered that the dominant theoretical position concerning the matters of spatial representation is discussions on “national style”. While the socio-political discourse of Modern Movement mainly concentrates on discussions about “social housing colonies”. Santrauka Straipsnis skirtas Lietuvos tarpukario laikotarpio (1918–1940) teorinio diskurso analizei. Tekste, remiantis periodikoje publikuotais straipsniais, skirtais architektūros temoms, siekiama pažvelgti į šio periodo architektūrinės minties palikimą. Dėmesio objektu pasirinkta viena iš svarbesnių architektūrinio diskurso temų – architektūros ir politikos sąsajos. Išskiriami keli to meto spaudoje dominavę architektūros ir politikos sąveikos aspektai: valstybės erdvinės reprezentacijos problematika (kaip globalios, ideologinės politikos apraiška) bei socialinio būsto problematika (kaip lokalios, į tiesioginius sprendimus orientuotos politikos apraiška). Nustatyta, kad reprezentacinėje plotmėje dominuojanti teorinė pozicija – „tautinio stiliaus“ paieškos. Socialinei, politizuotai modernizmo teorijai būdingi aspektai daugiausiai reiškėsi menkiau teoretizuotose diskusijose apie „pigių būstų kolonijų“ kūrimą. First Published Online: 22 May 2013 Reikšminiai žodžiai: tarpukaris, architektūros teorija, architektūros politika, tautinis stilius, pigus būstas, modernizmas

Teorinės vadovavimo požymių įžvalgos

Vykstantys ekonominiai pokyčiai, neišvengiamai veikia ir vadovavimą organizacijai. Straipsnyje aptariama vadovavimo organizacijai samprata. Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros autoriais, apžvelgiamos vadovavimo sampratos, sudaryta vadovavimo schema, apibūdinami vadovavimo požymiai, juos suskirstant pagal klasikines vadovavimo teorijas, pateikiamos vadovavimo požymių išnaudojimo galimybės ir grėsmės. Galimi vadovavimo apibūdinimai: vadovavimas – tai įtakos priemonė arba valdžios galia kitiems; vadovavimas – tai tam tikra patirtis; neginčijamas ir nevertinamas vadovo tinkamumas užimamoms pareigoms. Nustatyta, kad vadovavimo požymių yra labai daug ir įvairių, juos reikia tirti, norint nustatyti jų svarbą ir reikšmę tiriamose organizacijose. Vadovavimas atpažįstamas pagal požymius: kūrybiškumas ir gebėjimas numatyti ateitį; gebėjimas įkvėpti (darbuotojus) ir elgsena (vadovo ir darbuotojų); gebėjimas nukreipti (darbuotojus) ir sutelkti pastangas (veiklos vystymui); gebėjimas suteikti įgaliojimus (darbuotojams) ir sutelkti sekėjus (sugebėjimas paveikti jų elgseną).PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: vadovas, vadovavimas, požymiai.JEL KLASIFIKACIJA: M10, M12.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v18i1.125

Modernistinės estetikos apraiškos tarpukario Lietuvos architektūrinėje mintyje

The paper focuses on the origin of Lithuanian Modern architecture during the interwar period and analyses an emerging phenomenon of architectural criticism and theory. while exploring the press on architecture of the time, first of all you can find numerous discussions on the representative values of architecture, considerable amount of texts on social housing, widely encountered practical problems of urbanization, however, only scattered references to the aesthetic dimensions of architecture can be traced. Thus, as the main objective of the paper, this rather obscure but nevertheless very important aspect of interwar architecture was chosen. The basic logic of evaluating architecture as an aesthetic and artistic phenomenon is examined in the paper.  Santrauka Straipsnyje siekiama apžvelgti lietuviškąsias modernizmo architektūros ištakas tarpukario architektūros teorijoje bei kritikoje. Pasižvalgius po to meto spaudą, visų pirma į akis krenta, jog būta nemažų diskusijų dėl architektūros reprezentacinės reikšmės, dėl jos socialinio vaidmens, plačiai aptarinėtos iškilusios praktinės miestų plėtros problemos, tačiau apie estetinę architektūros dimensiją užsimenama tik vienur kitur. Būtent šis, menkiau apčiuopiamas, tačiau norint giliau pažinti ir įvertinti tarpukario architektūrą itin svarbus aspektas ir yra pasirinktas pagrindiniu straipsnio objektu. Architektūrinės estetikos samprata tekste analizuojama siekiant įvertinti, kaip tarptautinio modernizmo architektūrinės teorijos motyvai pasireiškė tarpukario Lietuvos architektūrinėje kultūroje, kiek plačiai šios idėjos prasiskverbė į visuomenės architektūrinį mentalitetą. Reikšminiai žodžiai: tarpukaris, architektūros teorija, estetika, modernizmas

Light It Up: A Pre-Clinical Fluorescent Model to Illustrate Immunogenic Cell Death

Immunogenic cell death is a recently identified subset of apoptotic cell death that, when activated, may improve outcomes and remission rates in cancer patients. Calreticulin is an essential early-stage damage-associated molecular pattern that is triggered by certain drugs. It is thought that cancer chemotherapeutics and other agents proven to exhibit immunogenic cell death do so by creating endoplasmic reticulum stress that causes calreticulin to translocate to the cell membrane and activate more downstream signals to recruit the immune system. The current gold standard for the detection of immunogenic cell death is a lengthy and costly procedure involving immunocompetent mice vaccinated with cancer cells already exposed to the potentially immunogenic agent. This is not a realistic method to screen all agents for their potential to induce immunogenic cell death (ICD), but the only other pre-clinical models have been done in only one cancer cell line. This study aimed to generate a stable murine head and neck cancer cell line to be used for screening chemotherapeutics using fluorescence, assess the ability of these transfected cells to accurately predict ICD-inducing potential, and test newly modified chemotherapeutics for their potential to cause ICD. To do so, cells were transfected with a plasmid construct for the calreticulin protein and a red-fluorescent protein. The fluorescent model is not a replacement for the gold-standard detection of ICD, but rather enables a more high-throughput approach to the widespread testing of all clinically relevant cancer chemotherapeutics as well as specifically modified chemotherapeutics to induce ICD

Darbuotojų nuomone pagrįstas etiško vadovavimo įvertinimas (lyties ir amžiaus požiūriu)

Nuolatiniai pokyčiai valstybėje neišvengiamai paveikia ir vadovavimą organizacijoms. Straipsnyje aptariami etiško vadovavimo stiliai organizacijoje. Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, pateikiamos ir apibūdinamos etiško vadovavimo sampratos. Nustatyta, kad didžiąją dalį darbuotojų labiau tenkina vadovo etiška elgsena, nei netenkina. Vertinant vadovavimo etiškumą, kai kuriems bruožams vertinti svarbus buvo respondentų lyties požymis. Daromos prielaidos, kad jaunesnio amžiaus moterys reikliau vertina vadovo etišką elgseną, tuo tarpu vyresni darbuotojai šiuo klausimu geranoriškesni. Taigi ne darbuotojų lytis ir amžius, o vadovo elgsenos etiškumas lemia vadovavimo etiškumo vertinimą.PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: etiškas vadovavimas, elgsena, bruožai.JEL KLASIFIKACIJA: M10, M12.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v23i1.168