Kai kurios lietuviškos Mąstymo ir kalbos disfunkcijų skalės (MKDS) psichometrinės charakteristikos

Thought disorder is one of the main symptoms of schizophrenia, although signs of it are also found in other disorders, such as schizoaffective disorder or depression, so it is important to find the best ways to assess symptoms and use them to differentiate between different disorders. Thought and Language Dysfunction Scale (TALD) is one of the newest and empirically based instruments that can help assess not only objectively observed but also subjectively expressed signs of thought disorder in various mental illnesses. This article aims to analyse some psychometric characteristics of the Lithuanian version of TALD in different psychiatric disorders. 129 individuals participated in the study (73 men, 56 women, age M = 34.28, SD = 9.95), of which 39 had schizophrenia, 27 schizoaffective disorder, 31 depression diagnoses, and 32 belonged to the control group. Using exploratory and confirmatory factor analysis, four thought disorder symptom factors were confirmed, which reflect dimensions of positive, negative, objective, and subjective symptoms. The scale has appropriate reliability characteristics. The results of both the total score and the different dimensions are significantly higher in the clinical groups compared to the controls. The results of all dimensions and the overall assessment allow excellent separation of those who suffer from mental health disorders from those who not, and the objective positive symptoms can differentiate schizophrenia or schizoaffective patients from depression ones the most effectively. Although further research on psychometric properties is important, the instrument may be useful when used in conjunction with other research methods in the psychodiagnostics.Mąstymo sutrikimas yra vienas pagrindinių šizofrenijos simptomų, nors mąstymo sutrikimo požymių aptinkama ir kitų sutrikimų, pavyzdžiui, šizoafektinio sutrikimo ar depresijos, atveju. Todėl svarbu rasti geriausius būdus, kaip šiuos požymius fiksuoti ir panaudoti diferencijuojant skirtingus psichikos sutrikimus. Mąstymo ir kalbos disfunkcijų skalė (MKDS; Thought and Language Dysfunction Scale, TALD) yra viena naujausių ir empiriškai pagrįstų skalių, galinčių padėti įvertinti ne tik objektyviai matomus, bet ir subjektyviai išreiškiamus mąstymo sutrikimo požymius. Šiame straipsnyje siekiama analizuoti kai kurias lietuviškos MKDS versijos psichometrines charakteristikas skirtingų psichiatrinių sutrikimų atveju. Tyrime dalyvavo 129 asmenys (73 vyrai, 56 moterys, amžiaus M = 34,28, SD = 9,95), iš kurių 39 diagnozuota šizofrenija, 27 šizoafektinis sutrikimas, 31 depresija, o 32 priklauso palyginamajai grupei ir jiems sutrikimų nediagnozuota. Naudojant tiriamąją ir patvirtinamąją faktorinę analizes, patvirtinti keturi mąstymo sutrikimo požymių faktoriai, kurie atspindi pozityvių, negatyvių, objektyvių ir subjektyvių požymių dimensijas. Skalė pasižymi tinkamomis patikimumo charakteristikomis. Tiek bendro įverčio, tiek skirtingų dimensijų rezultatai reikšmingai didesni lyginant klinikines grupes su palyginamąja. Visų mąstymo sutrikimo dimensijų ir bendro įverčio rezultatai leidžia puikiai atskirti sergančiuosius psichikos sveikatos sutrikimais nuo nesergančiųjų, o šizofrenija ar šizoafektiniu sutrikimu sergančiuosius atskirti nuo depresija sergančių pacientų geriausiai leidžia objektyvių pozityvių požymių dimensija. Nors svarbūs tolesni psichometrinių charakteristikų tyrimai, skalė gali būti naudinga taikoma kartu su kitais tyrimo metodais psichodiagnostikos srityje

SEKSUALINĘ PRIEVARTĄ PATYRUSIŲ IR JOS NEPATYRUSIŲ MERGINŲ BEI JŲ MOTINŲ TAIKOMŲ TRAUMOS ĮVEIKOS STRATEGIJŲ PALYGINIMAS

The aim of the study is to explore and compare coping strategies used by sexually abused adolescent girls and their mothers as well as peers which were estimated by COPE questionnaire. The pairs of 112 teenage girls from 13 till 17 years old and their mothers took part in the research: 33 sexually abused girls and their mothers in the research group and 79 girls without sexual abuse experience and their mothers in the comparative group. The data reveal which strategies are used more frequently to cope with sexual abuse trauma matching with the compared group. Further research is needed to explore developmental and familial explanations of the usage of coping strategies and validate the data. KEY WORDS: coping strategies, sexual abuse, adolescent girls, mothers

Vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: grėsmės ir galimybės

This paper presents the concept of risks and opportunities of children’s and adolescents’ Internet use. The research is a part of the project “Children’s and adolescents’ Internet use in Lithuania: possibilities and risks tendencies in EU context”, which was funded by a grant (No. S-MIP-17-1/LSS-250000-1087) from the Research Council of Lithuania. The main results are presented in comparison with Lithuanian and European studies. Conclusions and recommendations on how to ensure safe children’s Internet use on their own and to avoid potential risks, as well as how to open up the opportunities offered by the Internet are provided.Straipsnyje pristatoma vaikų ir paauglių naudojimosi internetu grėsmių ir galimybių koncepcija, remiantis projekto „Lietuvos vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: Grėsmių ir galimybių tendencijos ES šalių kontekste“ (projektą remia Lietuvos mokslo taryba, Nr. S-MIP-17-1/LSS-250000-1087) duomenimis, kurie palyginami su Lietuvoje ir Europoje atliktų tyrimų rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos, į ką atkreipti dėmesį, kad vaikai galėtų savarankiškai saugiai naudotis internetu, išvengtų potencialių grėsmių, o internetas padėtų atverti galimybes

Vaikų (ne)dalyvavimas elektroninėse patyčiose ir emociniai bei elgesio sunkumai

Technological changes are making the Internet more accessible and interactive. The opportunities offered by the Internet, Internet use (time, frequency, accessibility, social networks, activities, etc.), and threats are changing as well. Cyberbullying is identified as one of the main threats on the Internet that has the most serious consequences. Research has found that cyberbullying is the most frustrating Internet threat for children (Haddon & Livingstone, 2012). Considering that children do not live without the Internet, and that the opportunities and threats of the Internet change all the time, the impact on emotional and behavioural problems of children has not been fully explored. This study is part of the Lithuanian Science Council funded project “Children’s and adolescents’ Internet use in Lithuania: possibilities and risks tendencies in EU context” (No. S-MIP-17-1/LSS-250000-1087). It aims to compare emotional and behavioural problems of children who have been victims of different forms of bullying and/or bullied themselves. During the data collection in 2018, 1012 children aged 9 to 17 years were interviewed; 161 (15.9%) children reported being bullied over the last year (61.5% of them in cyber space), and 65 (6.4%) children bullied others over the last year (52.3% of them in cyber space). The results show that cyberbullying is more often related to traditional and other forms of bullying than it takes place separately. However, there is an overlap in bullying environments: children who have experienced traditional bullying, bully others in a traditional way; and children who have experienced cyberbullying, bully others in the cyber space. The results confirm that the experience of bullying is related to poor psychological functioning, but the most emotional and behavioural problems are experienced by those kids who participated in or experienced traditional bullying. According to the results of this study, the harm caused by a traditional bullying is greater than cyberbullying.Šiuo tyrimu siekiama palyginti vaikų, kurie patyrė skirtingų formų patyčias ir (ar) patys tyčiojosi, patiriamus emocinius ir elgesio sunkumus. Tyrime dalyvavo 1 012 vaikų nuo 9 iki 17 metų. 15,9 % vaikų nurodė per pastaruosius metus patyrę patyčias, 6,4 % – tyčiojęsi iš kitų; iš jų elektronine forma atitinkamai 61,5 % ir 52,3 %. Nustatyta, kad dalyvavimas patyčiose susijęs su prastesniu vaikų psichologiniu funkcionavimu: daugiausia emocinių ir elgesio sunkumų turi tie vaikai, kurie dalyvauja ne elektroninėse patyčiose, o tiesiogiai ar kitu būdu

Teisės į psichikos sveikatą užtikrinimas COVID-19 pandemijos metu

The relationship between mental health and human rights is integral and interdependent. There are clinical, social and economic reasons, as well as moral and legal obligations to advance mental health care as fundamental to human rights. Significant considerations for this matter are especially crucial when addressing the COVID-19 pandemic across the world. The aim of this research study was to analyse the responses to the ongoing pandemic, concerning the human rights of persons with psychosocial disabilities and the right to the mental health of the general population, in Lithuania. Methods included online surveys, semi-structured interviews, and a focus group. This article presents the results as a complex picture containing lived experiences of mental health difficulties of the general population, barriers to accessing the needed support and services, as well as analysis of violations of human rights. It also highlights the need for more research on the long-term consequences of the pandemic and lockdowns on the mental health of the population; also, on how human rights of persons with mental health conditions, and especially those with psychosocial disabilities, can be better ensured and protected in Lithuania. Psichikos sveikata ir žmogaus teisės yra neatsiejamos sritys, ir viena nuo kitos tiesiogiai priklauso. Egzistuoja klinikinės, socialinės ir ekonominės priežastys, o taip pat moraliniai ir teisiniai įsipareigojimai gerinti psichikos sveikatos priežiūrą, siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo. Ypatinga šios srities svarba iškyla susidūrus su pasauline COVID-19 pandemija. Tyrimu siekta įvertinti, kaip COVID-19 pandemijos metu buvo užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė į psichikos sveikatą, teisė gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, bei žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, teisės Lietuvoje. Naudoti metodai: internetinės apklausos, pusiau struktūruoti interviu ir fokusuota grupės diskusija. Rezultatai pateikiami kompleksiškai atskleidžiant populiacijos psichikos sveikatos sunkumų patirtis, kliūtis gaunant reikalingą paramą ir paslaugas, žmogaus teisių pandemijos metu. Pabrėžtina, kad reikia daugiau tyrimų apie ilgalaikius pandemijos ir karantinų padarinius žmonių psichikos sveikatai; bei tyrimų, analizuojančių, kaip Lietuvoje būtų galima geriau užtikrinti ir apsaugoti psichikos sveikatos sunkumų turinčių, o ypač asmenų su psichosocialine negalia, žmogaus teises

COVID-19 pandemijos metu patiriamų sunkumų, psichologinės gerovės ir asmenybės bruožų sąsajos

During the Coronavirus disease (COVID-19) pandemic, everyday life has changed; people faced various difficulties and overcame them differently. This study aimed to identify how subjectively named difficulties, the ability to cope with these difficulties, and psychological well-being reported by individuals during the first quarantine of COVID-19 in Lithuania were related to gender, age, and personality traits. Three hundred fifty-one participants aged 18 to 70 years completed an online questionnaire. Results revealed that half of the respondents reported various difficulties, classified into six categories, related to the first COVID-19 quarantine. Furthermore, 51% of the participants indicated poor well-being; the well-being of women and young adults (aged 18–29) was significantly lower compared to the other groups. Those who indicated COVID-19 pandemic difficulties showed higher levels of Neuroticism, and Neuroticism was positively related to the severity of the difficulties. Coping with these difficulties and well-being were positively related to Extraversion, Agreeableness, Conscientiousness, and Openness, and negatively associated with Neuroticism. The manifestation of the particular personality traits in different groups of indicated difficulties is discussed in the article.Koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu pasikeitė kasdienis žmonių gyvenimas – jie patyrė įvairiausių sunkumų ir skirtingai su jais tvarkėsi. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kaip pirmojo COVID-19 karantino metu Lietuvoje subjektyviai žmonių vertinami patiriami sunkumai, gebėjimas juos įveikti ir psichologinė gerovė yra susiję su lytimi, amžiumi ir asmenybės bruožais. Internetinę anketą užpildė 351 respondentas nuo 18 iki 70 metų. Remiantis rezultatais, pusė tyrimo dalyvių įvardijo patyrę įvairių su pirmuoju COVID-19 karantinu susijusių sunkumų. Šie sunkumai, analizuojant rezultatus, buvo suskirstyti į šešias kategorijas. Nustatyta, jog 51 % dalyvių psichologinė gerovė buvo prasta; moterų ir jaunų suaugusiųjų (18–29 metų) psichologinė gerovė buvo reikšmingai prastesnė, palyginti su kitomis grupėmis. Asmenys, patiriantys sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, pasižymėjo didesniais neurotiškumo įverčiais. Neurotiškumas taip pat buvo teigiamai susijęs su aukštesniu subjektyviu sunkumų vertinimu. COVID-19 karantino metu patirtų sunkumų įveika bei asmens gerovė buvo teigiamai susijusios su ekstraversija, sutarumu, sąmoningumu ir atvirumu patyrimui ir neigiamai susijusios su neurotiškumu. Straipsnyje aptariama atskirų asmenybės bruožų raiška skirtingose sunkumų grupėse

Seksualinę prievartą, patyrusių vaikų psichologinio saugumo užtikrinimas baudžiamojo proceso metu.

Crimes of children sexual abuse are not a new phenomenon, but for a long time it was taboo to the public. As parents and professionals got more and more aware of it, public opinion has started to change. This leads as well to the great increase of number of children who were suspected being sexually abused. It is known that only 10% of child sexual abuses are reported. In 2004 there were 210 reports on child sexual abuse in Lithuania. That number includes 113 cases of rape, 47 cases of child sexual abuse and 50 cases of preteen molestation. By evaluating current situation of sexually abused children it is evident that support which these children get is insufficient and ineffective, moreover these children are repeatedly traumatized in this support system. When the case is reported a child has to face 4-5 or even more different institutions which provide social, psychological or legal support. The limits of such a support as well as the functions of different organizations in this child supporting system are unclear, legal system is unfavourable toward aggrieved party and this may lead to second traumatization of the child during this child-supporting process. The consequences of sexual abuse might be severely aggravated due to the second trauma and an impact on child’s behaviour and emotional state might be much worse than from the very abuse itself. During legal investigation several factors are defined which traumatizes a child: repeated inquiries, long investigation, confrontation with perpetrator during pre-court inquiries and in the court, and inappropriate advocating for the child interests during legal investigation. These factors may put heavy strain and afflict high anxiety on the child and that may have negative impact on reliability and precision of his testimonies. Despite the fact that current legal system in Lithuania is unfavourable toward abused child, it is possible to heighten psychological safety of the child during legal proceeding. It is important to ensure functionality of some current legal requirements such as: child’s legal inquiry may only be conducted once, these inquiries should be video and audio taped and these records might be used in legal proceedings. And negative consequences caused by legal investigation might be eased with these interventions: by decreasing the number of inquiries as much as possible, using video-audio recording technique, appropriate preparation of professionals who conduct inquiries, psychological preparation of the child for the legal proceedings, advocating for the best interests of an abused child during legal investigation.Seksualinio pobūdžio nusikaltimai vaikams nėra naujas reiškinys, tik ilgą laiką tai buvo uždrausta tema. Pastaruoju metu vis dažniau apie tai prabylant ir šviečiant tėvus bei specialistus, po truputį keičiantis visuomenės nuostatoms, išaugo įtariamų nuo seksualinės prievartos nukentėjusių vaikų skaičius. Teisėsaugos institucijoms pranešama gal tik apie dešimtadalį seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų. Vien tik Lietuvoje, oficialiais duomenimis, per 2004 m. seksualinę prievartą patyrė 210 vaikų: išžaginta (BK 149 str.) 113 vaikų, seksualinį prievartavimą patyrė (BK 150 str.) 47 vaikai, 50 atvejų buvo tvirkinami mažamečiai (BK 153 str.); (per 2004 m. fizinį smurtą patyrė 1417, psichologinę prievartą - 157, nepriežiūrą - 21 valkas)’. Seksualinę prievartą prieš vaikus ypač sunku tirti, nes neretai pagrindiniu informacijos šaltiniu tampa nukentėjusio vaiko parodymai. Vaikas, patyręs seksualinės prievartos traumą, įtraukiamas į baudžiamąjį procesą ir neretai patiria pakartotinę traumą. Šiuo straipsniu siekiama 1) apibrėžti pagrindinius ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso veiksnius, kurie gali pakartotinai traumuoti vaiką, 2) apibūdinti seksualinės prievartos ir antrinės traumos sukeliamas pasekmes nukentėjusiam vaikui bei 3) aptarti antrinio traumatizmo mažinimo galimybes ir būdus, kuriais šiandieninėje teisinėje sistemoje būtų galima užtikrinti nuo seksualinės prievartos nukentėjusio vaiko psichologinį saugumą

Lietuvos vaikų naudojimosi internetu 2010 ir 2018 metais ypatumų palyginimas

The accessibility of the internet and the availability of online services in Lithuania are steadily increasing; the demand for some services is almost twice the EU average and is growing every year. In the context of Europe, Lithuania is among the countries with high internet use, which increases the risk and threat to children through the internet. In a study conducted by the EU Kids Online II in 2010, it was found that Lithuanian children lack the skills of safe use of internet, while parents lack the knowledge and ability to ensure the safe use of internet by their children. The purpose of this article is to identify how children’s threats and the involvement of parents in ensuring the safe use of internet by their children are changing as the access to information technology and the internet grows. During a survey conducted in 2018, 1 012 children aged 9 to 17 years and one of each of their parents were interviewed. These data were compared to the data from 2010 survey, when 1 004 online users aged 9 to 16 years and one of each of their parents were interviewed. The results revealed that in 2018, children and their parents spend more time on the internet. Children spend 4–5 hours on the internet every day and it is approximately one hour longer than in 2010. Children use a variety of devices to connect to the internet and use the internet to perform various activities, especially the sharing of pictures, watching videos and playing games on the internet, and more often use social networks sites. The most popular social network is Facebook. In the current year, children are less likely to share their personal information, communicate less with strangers, but children experience more abusive behavior from others online and have more access to sexual content in 2018 than in previous years. Parents report less negative experience and technical threats, such as the use of a child’s personal information or device infection with a virus, regarding their children spending their time on the internet. The data suggests that parents nowadays seldom are in the same room with the child while he/she is on the internet, but parents talk with children on safety issues, encourage them and are interested in their activities on the internet more often than in previous years.Interneto pasiekiamumas ir interneto paslaugų prieinamumas Lietuvoje ir kitose šalyse nuolat didėja. Vaikai ir paaugliai naudotis internetu gali nuolat ir būdami bet kurioje vietoje, o tai susiję su didesne galimybe patirti tam tikras grėsmes. 2010 m. atliktame tyrime „ES vaikai internete II“ buvo nustatyta, kad Lietuvos vaikams trūksta saugaus naudojimosi internetu įgūdžių, o tėvams – žinių bei gebėjimų užtikrinti saugų vaikų naudojimąsi internetu. Kyla klausimas, ar, pasikeitus technologijoms, jų spartai, keičiasi vaikų veikla internete ir jos dažnumas; kaip kinta vaikų patiriamos grėsmės, rizikos supratimas ir tėvų įsitraukimas užtikrinant saugų savo vaikų naudojimąsi internetu pasikeitus laikams. Tyrimo metu 2018 m. apklausta 1 012 vaikų nuo 9 iki 17 metų ir vienas iš jų tėvų. Šie duomenys palyginti su 2010 m. apklausos rezultatais, kai buvo apklausti 1 004 internetu besinaudojantys 9–16 metų vaikai ir vienas iš jų tėvų. Rezultatai atskleidė, kad 2018 m. vaikai ir jų tėvai praleidžia daugiau laiko internete. Vaikai prie interneto jungiasi įvairesniais įrenginiais ir naudoja internetą įvairioms veikloms atlikti, dažniau naudojasi socialiniais tinklais. 2018 m. vaikai mažiau dalijasi savo asmenine informacija, mažiau bendrauja su nepažįstamais asmenimis, tačiau yra dažniau užgauliojami, turi didesnį priėjimą prie seksualinio turinio informacijos, palyginti su 2010 m. Šiais metais tėvai rečiau būna su vaiku viename kambaryje šiam naudojantis internetu, tačiau dažniau kalba su vaikais, skatina juos savarankiškai tyrinėti ir stebi vaikų veiklą internete

Beck Scales (BDI-II, BAI, BHS, BSS, and CBOCI): Clinical and Normative Samples’ Comparison and Determination of Clinically Relevant Cutoffs

This article aims to evaluate 5 Beck scales – Beck Depression Inventory-II (BDI-II), Beck Anxiety Inventory (BAI), Beck Hopelessness Scale (BHS), Beck Suicidal Ideation Scale (BSS), and Clark–Beck Obsession-Compulsion Inventory (CBOCI) – comparing clinical and normative samples, and to determine clinically relevant cutoffs. The clinical sample consisted of 242 persons aged 18–74; 39 percent were men and 61 percent were women. The normative sample consisted of 1296 persons aged 18–95; 44 percent were men and 56 percent were women. In order to compare the estimates of the normative and clinical samples of the Beck scales, a paired data study sample was formed – 230 participants from the clinical and normative groups each. The clinical sample was divided into four groups according to the primary diagnoses: 107 (46.5%) patients were diagnosed with mood (affective) disorder (F30–F39), 38 (16.5%) with neurophysical stress and somatoform disorders (F40–F49), 51 (22.2%) with disorders due to the use of psychoactive substances (F10–F19), 34 (14.8%) with high risk of suicide (X60–X84; Z91.5; R45.81). 27 percent of patients had comorbid diagnoses. The results show high internal consistency of the Beck scales in all samples. The discrimination abilities of all five Beck scales are good; the cutoffs for each Beck scale in four clinical groups are estimated. Both the total clinical sample and the 4 clinical sample groups had significantly higher BDI-II, BAI, BHS, BSS, and CBOCI scores than the normative sample. In conclusion, the Beck scales alone are not sufficient for making a decision about the clinical diagnosis