FILOSOFINĖ HERMENEUTIKA KAIP TIKROVĖS BALSO AIDAS

M. Paulikaitė-GricienėTikrovės balso besiklausant: patirties mąstymasH.G. Gadamerio filosofinėje hermeneutikoje [monografija].Kaunas: Technologija, 2005. 180 p. [2]. ISBN 9955-09-938-

Stiliaus problema Ludwigo Wittgensteino filosofijoje

The paper deals with a problem of philosophical style in Ludwig Wittgenstein’s (1889–1951) most significant works Tractatus Logico-Philosophicus, Philosophical Investigations and in a posthumous collection of miscellaneous remarks Culture and Value as well. The author performs a comparative analysis between two different writing strategies of Wittgenstein’s philosophy – the analytical and the literary/cultural one. Since the truth is made rather than found, the author states that the problem of truth is replaced by the problem of style in Wittgen­stein’s philosophy. This paper extensively discusses Buffon`s statement that “the style is a picture of hu­man being himself”, and the style of writing reveals the philosopher as a creator of literature.According to Wittgenstein, philosophy is not a theory or a doctrine, but rather an activity and clarifi­cation of thoughts, so the main principle of Wittgen­stein’s philosophy is “showing” rather than “saying”. With the help of this distinction, he tried to over­come the boundary between sayable and unsayable. The concept of “saying” in Wittgenstein’s works is related to systematic philosophy and the other one – that of “showing” – is related to edifying philosophy and poetic pragmatism because namely poetry goes beyond the limits of language not by saying, but by showing and, this way, discloses the noveltyof one’s text as a piece of literature.Creating works in fine arts (sculpture and archi­tecture) Wittgenstein acknowledged the importance of the inseparable unity between the idea and its expression. This paper also highlights the reasons why Wittgenstein used a fragmentary, sketch writing style. The philosopher proposes intentionally to his readers the examples of thinking; still, instead of try­ing to tell them what things are indeed, he suggests looking at them from different points of view.Straipsnyje nagrinėjama Ludwigo Wittgensteino (1889–1951) filosofijos stilistika paties autoriaus paskelbtuose veikaluose Tractatus Logico-Philosophicus (1921), Filosofiniai tyrinėjimai (Philosophischen Untersuchungen, 1953) ir pomirtiniame pastabų rinkinyje Kultūra ir vertybė (Culture and Value, 1980

NAUJOSIOS MEDIJOS KAIP KLASIKINĖS UGDYMO PARADIGMOS ALTERNATYVA

Straipsnyje nagrinėjamas naujosiomis medijomis grindžiamas ugdymas kaip alternatyva masinės spaudos inicijuotai klasikinei ugdymo paradigmai. Tiriama dviejų medijų filosofijos modelių – fonetinio rašto kaip paradigminės naujovės atsiradimo Antikoje ir elektroninių medijų išplitimo Naujausiais laikais – priešstata. Kadangi raštas pakeitė sakytinę tradiciją, spauda – rašymo ranka kultūrą, o naujosios elektroninėsir skaitmeninės medijos išstumia spausdintinio žodžio dominavimą, kiekviena iš šių komunikacijos technologijų traktuojama kaip svarbus kokybinis ankstesnės technologijos išplėtimas. Tekste svarstomas klausimas, kaip šios transformacijos paveikė ugdymo aplinką, mokymosi procesą ir besimokančiųjų juslinį patyrimą. Antikinė ugdymo sistema daugiausia dėmesio skyrė asmens formavimui ir klausimams apie priežastis bei pagrindus, o Naujausieji laikai iš esmės orientuojasi į elektronines informacijos struktūras ir jų sukeltų padarinių bei efektų refleksiją.New Media as an Alternative to the Classical Paradigm of EducationDarius Klibavičius SummaryThe article focuses on the new media-based education as an alternative to the classical paradigm of education initiated by print culture. Therefore, the controversy between two media philosophy models is analysed here. One of these models refers to phonetic writing as a paradigmatic innovation which appeared in the Antiquity, while the other one is related to the emergence of electronic media in the Contemporary Age. Although the oral tradition was replaced by writing and handwriting culture by print, similarly the domination of the printed word is being displaced by the new electronic and digital media, each of these communication technologies is treated as a vastly important qualitative extension of the previous one. Thus, the article aims to answer the question of how these transformations have affected the teaching and learning environment, the learning process and students’ sensory experience. While the Antique education system was focused on the development of personality and the issues of reasons and causes, the Contemporary Age pays a lot of attention to the structures of electronic information as well as to the reflection of their consequences and effects

In search of an authentic openness of consciousness (reflection in the visual discourse of Šarūnas Sauka and Algimantas Švėgžda)

The article deals with the problem of consciousness, which is described by the criteria of authenticity. The main methodological opposition is concentrated on the categories of cynicism and sincerity, with the help of which visual discourses of painters Šarūnas Sauka (born in 1958) and Algimantas Jonas Švėgžda (1941-1996) are analysed. As the visual discourses described in the article express existential attitudes, they are interpreted by the means of philosophical reflection. Methodologically cynicism is characterised as enlightened falše consciousness, while sincerity is described as enlightened "right" consciousness. In the article cynicism is presented as pūrely theoretical and far away from reality, aesthetised, self-aimed as well as a position of discontent and disillusion. Sincerity is introduced as the way of immediate and personai relation fulfillment and direction of consciousness into meditation practice. Cynicism is the substitutional form of openness closely related to the destructive strategies of postmodernism and solely relation sincerity is the only authentically possible form of consciousness openness. From the point of view of discourse, cynicism actualises itself by widely discussing the problem of Identifi¬cation, i.e. by numerous narratives of self-portrait multiplications and the analysis of corporeality. Meanwhile sincerity serves as a quiet method of world contemplation; moreover it is based on ex-perience rather than theoretical position. From this viewpoint priority is given not to gnoseological consciousness (enlightened and falše cognition), but to ontological consciousness (present in the light of revelation). On the intersection of two different paradigms it becomes clear that Š.Sauka creates ūgly beauty purposely and A.Švėgžda restrains himself from the action and does not create beauty at all. The article is based on the works of P.Sloterdijk, M.Buber, T.Bewes and others

New media in the education of the Net Generation / Naujosios medijos ugdant tinklo kartą

The article focuses on the role of New Media in the education of the Net Generation. The Net Generation student is a new type learner who has an alternative approach to the process of learning. This Generation requires applying new paradigms for teaching and learning beyond the traditional classroom. Therefore, the paper analyzes such students’ needs, their learning characteristics and the objectives of the 21st century education as well as a variety of learning environments. The usage of New Media and digital technologies significantly alters teaching programs (curriculum) and the selection of teaching methods. The fundamental goal for the educators is to discover and apply such learning forms and tools that effectively convey teaching content, help to achieve new learning objectives and encourage students to collaborate actively. Santrauka Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas naujųjų medijų vaidmeniui ugdant tinklo kartą. Tinklo kartos studentas yra naujo tipo besimokantysis, kuris turi alternatyvų požiūrį į mokymosi procesą. Ši karta reikalauja taikyti naujas mokymo (-si) paradigmas anapus tradicinės klasės, todėl tekste analizuojami šių studentų poreikiai, jų mokymosi ypatybės, nagrinėjami XXI a. ugdymo tikslai ir mokymosi aplinkų įvairovė. Naujųjų medijų ir skaitmeninių technologijų naudojimas reikšmingai pakeičia mokymo programas (curriculum) ir mokymo metodų pasirinkimą. Esminis pedagogų tikslas – atrasti ir taikyti tokias mokymosi formas bei priemones, kurios veiksmingai perteiktų mokymo turinį, padėtų pasiekti naujus mokymosi tikslus ir skatintų studentus aktyviai bendradarbiauti. Reikšminiai žodžiai: naujosios medijos, tinklo karta, skaitmeninis amžius, internetas, medijomis paremtas ugdymas, alternatyvūs teksta

Modernaus filosofinio teksto ribinės formos ir stiliai

The interdisciplinary dissertation, which combines the history of philosophy, philosophy of literature and the theory of literature, explores modern philosophical discourse, in particular the cases of experimentation with marginal forms and styles. It focuses on the forms of poetics (such as an essay, an auto-narrative), which most vividly reveal a thinking subject and the changes in modern philosophical discourse. The reasons for these changes and their impact on the further development of philosophy are analyzed in this thesis.Tarpdisciplininėje disertacijoje, kuri susieja filosofijos istoriją, literatūros filosofiją ir literatūros teoriją, tyrinėjamas moderniųjų laikų filosofinis diskursas, eksperimentavimo ribinėmis teksto formomis ir stiliais atvejai. Dėmesys sutelkiamas į tas poetikos formas (esė, autonaratyvai), kurios labiausiai atskleidžia mąstantįjį subjektą ir modernaus filosofinio diskurso pokyčius. Apmąstomos šių pokyčių priežastys ir poveikis tolesnei filosofijos raidai.Vytauto Didžiojo universiteta

Simulation of Capacity of Roundabouts Applying Principles of Sustainable Urban Development

Standards (STR) valid in Lithuania do not contain methodologies for assessment designing and functioning quality of roundabouts. Normative documents neither of EU nor of other parts of the world contain methodologies for calculation of the capacity of exits from roundabouts. The article analyses the methodology for calculation of the capacity of entrances to / exits from roundabouts, transport time losses and line length, taking the principles of urban sustainable development into consideration

Subject of philosophy in secondary schools of Lithuania : curricula, teaching tools and practical aspects

Straipsnyje atskleidžiama filosofijos kaip mokomosios disciplinos samprata ir raida Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose 1992-2007 metais. Straipsnis grindžiamas teorinės (žinojimo) ir praktinės (patyrimo) sampratos dichotomija. Teoriniu požiūriu siekiama apžvelgti ir pagrįsti idealiąją, normatyvinę ugdymo nuostatą "taip turi būti". Praktinis požiūris susieja teorines spekuliacijas su pedagogine tikrove, kurią pažįstame tokią, "kokia ji yra". Darbo uždaviniai - 1) apžvelgti filosofijos dalyko statusą ir pateikti jo sampratą kitų dorinio ugdymo disciplinų atžvilgiu, 2) įvertinti filosofijos standarto, programų ir mokymo priemonių atitiktį mokinių ir mokytojų poreikiams, 3) išnagrinėti filosofijos olimpiadų teikiamas galimybes mokinio mąstymui bei savikūrai, 4) aptarti kai kuriuos besimokančiojo filosofuoti ir filosofijos mokytojo didaktinius sąveikos aspektus. Metodai - 1) deskriptyvioji fenomenologija, 2) anketinė apklausa, 3) sisteminė dokumentų analizė, 4) hermeneutinė akademinių tekstų interpretacija. Straipsnyje aprašomi filosofijos dėstymui parengti standartai, mokymo programos ir jų turinio problematika. Taip pat apžvelgiami ugdymo procesui naudojami filosofijos vadovėliai, filosofijos olimpiadų užduotys ir jų organizavimo struktūra. Straipsnyje gilinamasi į praktinius filosofijos mokytojo ir mokinių santykių aspektus, svarstomos kai kurios aktualios filosofijos kaip mokomojo dalyko didaktikos problemos, aptariamos ir siūlomos mokinių pažangos vertinimo formos. Reikšminiai žodžiai: Antropologija; Dialogas; Didaktika; Dorinis ugdymas; Filosofijos olimpiada; Filosofijos; Dalykas; Mokymo programa; Mokytojo vaidmuo; Pedagoginis santykis; Vadovėlis; Anthropology; Dialogue; Didactics; Moral education; Olympiad of philosophy; Subject of philosophy; Curriculum; Role of the teacher; Pedagogical relationship; TextbookThis article discloses the status of philosophy and its evolvement as a teaching discipline in secondary schools and gymnasiums of Lithuania from 1992 to 2007. It includes an explanation about the prepared standards and curricula for teaching philosophy, as well as the problems involved with the content therein. Additionally, there is a review of the textbooks used for the educational process and the rules, assignments and organizational structure of the Olympiad of philosophy. Further an in-depth view is taken on the practical aspects of the relationship between a philosophy teacher and the students. Certain relevant didactic issues in philosophy as a teaching subject are deliberated. Additionally, the evaluation forms of students' progress are discussed and recommended

Kaip skaityti filosofijos vadovėlį XI–XII klasėms? : recenzija

Recenzijoje aptariamas Tomo Sodeikos ir Jūratės Baranovos parašytas filosofijos vadovėlis, suteikiantis platesnes galimybes Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms ir gimnazijoms suprasti filosofinio mąstymo savitumą. Svarstoma, kaip reikia skaityti, aiškinti ir interpretuoti filosofijos vadovėlį. Teigiama, kad vadovėlis orientuotas į rašto meditaciją. Interpretuojantis skaitymas reikalauja skaitančiojo nekelti sau galybės papildomų tikslų, neišsibarstyti mintimis ieškant atitikmenų tarp teksto ir referento, veikiau susikaupti ir patirti skaitymo malonumą. Interpretuojantį skaitymą turi papildyti atviras pokalbis. Medituojant siekiama asmeninių įžvalgų, o diskutuojant arba disputuojant ginčijamasi, gvildenamoji problema skaldoma dalimis, kad taptų akivaizdesnė visiems dalyviams. Siūlomas lectio-disputatio-meditatio metodas dėl savo nenutrūkstamumo neleidžia išklysti iš kelio abiems ugdomojo proceso dalyviams, kviečia juos būti aktyviais bendradarbiais ir, tuo pačiu, neriboja jų vaizduotės. Vadovėlis, skirtas išminties paieškoms, neperkrautas datomis, įvykiais ar teoriniais konstruktais. Novatoriška iliustracijų atranka neįtakoja teksto perskaitymo. Veikalo tekstas ir iliustracijos išplečia filosofinio diskurso lauką ir interdiscipliniškumo dėka sėkmingai kovoja su specializuotu požiūriu į filosofiją. Dviejų filosofų parengtame veikale neteigiamos galutinės tiesos, tik šnekamasi tekstais ir citatomis, tarsi mozaikos dėliojami supratimo vaizdai. Reikšminiai žodžiai: Filosofijos vadovėlis; Filosofinis diskursas; Skaitymas; Skaitytojas; XI-XII klasės mokinių ugdymas; Discourse of philosophy; Reader; Reading; Textbook of philosophy; Textbook of philosophy, XI and XII class students' educationThe review deals with the studybook of philosophy by Tomas Sodeika and Jūratė Baranova, which provides more possibilities for Lithuanian general education schools and gymnasiums to understand the uniqueness of philosophical thinking. It is considered how a studybook of philosophy should be read, explained and interpreted. It is stated that the studybook’s focus is written meditation. Interpretative reading requires the reader to concentrate and experience the pleasure of reading, rather than set a number of additional aims, scatter thoughts when looking for equivalents between the text and the reviewer. Interpretative reading should be complimented by an open conversation. Personal insights are sought for during meditation, and it is argued, the analysed issue is broken into separate parts to make it more evident to all participants when discussing or disputing. The suggested lectio-disputatio-meditatio method prevents both participants of the educational process from losing the way because of its continuity, urges them to be active counterparts and does not limit their imagination at the same time. The studybook is intended for the search of wisdom, which is not overloaded with dates, events or theoretical constructs. Innovative selection of illustrations does not affect text reading. The book’s text and illustrations expand the field of philosophical discourse and successfully fights a specialised approach to philosophy due to inter-disciplinarism. The book, prepared by two philosophers, does not provide ultimate truths, its merely a conversation, held by means of texts and quotes; images of understanding are created as though mosaics