Klitikai bendrinėje lietuvių kalboje

A Lithuanian word is quite an autonomous prosodic unit. Nevertheless, in some cases a word loses stress, connects to an adjacent word, and becomes a part of a succeeding or preceding word. The aim of this research is to establish and describe the prosodic autonomy of the Lithuanian language word and its determinants.The database for this analysis consists of some audio recordings of novels, which were used in this study (11 h 20 min, 22 speakers). A computational programme was designed by Prof. Dr. G. Raškinis.The empirical data showed that the words with clitics comprise about ¼ of all the words. The data analysis suggests that the word autonomy depends on many factors: phonetic structure (monosyllabic words often lose their stress), morphological features (uninflected parts of speech, especially prepositions, often do not have a stress), the structure of a sentence (a potential clitic can get a stress in an elliptic sentence), pragmatic intentions (a word with a phrase stress will get a lexical stress), and the pressure of the rhythm (a potential clitic can keep stress due to the succeeding unstressed syllable). The latter factor is important for the rhythm of the speech for two reasons. First, a clitic can eliminate a stress clash, which might be formed if both words had stresses. Second, if clitic is connected to the word with a first stressed syllable, the second syllable would become stressed. Such word is articulated easier than the word which begins with a stressed syllable. However, the rhythm does not have a major impact on the word autonomy in the Lithuanian language. The phonetic structure and morphological features have the most significant influence on the prosodic autonomy of a word.Žodis lietuvių kalboje yra gana savarankiškas prozodinis vienetas, bet kai kada jis gali netekti kirčio. Šio tyrimo tikslas – nustatyti ir aprašyti lietuvių kalbos žodžių prozodinį savarankiškumą lemiančius veiksnius. Tiriamąją medžiagą sudaro ištraukos iš lietuvių autorių grožinių ir eseistikos kūrinių, kurias perskaitė 22 profesionalūs diktoriai (iš viso 11 val. 20 min.). Pirminiams duomenims išgauti buvo sukurta kompiuterinė programa (programavo prof. dr. G. Raškinis). Tiriamojoje medžiagoje beveik penktadalis žodžių pavartoti su klitikais. Lietuvių kalbos žodžių prozodinis savarankiškumas priklauso nuo daugelio veiksnių: fonetinės struktūros (vienskiemeniai žodžiai dažniau prišlyja), morfologinių požymių (nekaitomosios kalbos dalys dažnai neturi kirčio), sakinio struktūros (eliptiniuose sakiniuose kirtį gali gauti kitais atvejais klitiškai vartojami žodžiai), pragmatinių intencijų (loginį kirtį turintis žodis dažnai gaus ir leksinį kirtį), ritmo spaudimo (greta nekirčiuoto skiemens potencialus klitikas gali išlaikyti kirtį). Pastarasis veiksnys yra svarbus kalbos ritmiškumo reguliatorius dėl dviejų priežasčių. Pirma, klitikas gali panaikinti kirčio sangrūdą, kuri susidarytų, jei abu žodžiai būtų kirčiuoti. Antra, jei klitikas prišlyja prie žodžio, kirčiuoto pirmajame skiemenyje, kirtis pasislenka – kirčiuotu tampa antrasis skiemuo. Toks žodis būdingesnis lietuvių kalbai ir yra lengviau artikuliuojamas. Vis dėlto lietuvių kalboje ritmas neturi didelės įtakos žodžių šlijimui, žodžių prozodinį savarankiškumą lemia skiemenų kiekis ir morfologiniai požymiai

Lietuvių kalbos skiemuo: dėmenų hierarchija ir skiemens svoris

The article aims to establish the hierarchy of Lithuanian syllable constituents and determine how syllables should be interpreted in terms of syllable weight. The empirical data based on 311 000 syllables show that the variety of consonants in the onset is more significant than in the coda. A vowel and a succeeding approximant form the nucleus of a prosodic syllable, which shows strong coherency between a nucleus and a coda. Therefore, a CVC syllable is interpreted as [syllable Onset [rhyme Nucleus Coda]]. The division of Lithuanian syllables into light and heavy can be based on the realization of pitch accent, and it fully coincides with the traditional classification of long and short syllables in Lithuanian linguistics. Short syllables are light, their nucleus is a short vowel, and the number of consonants in the onset and the coda is unimportant. Such syllables account for almost half of all syllables in the database of this research (45%). Long syllables are heavy, and their nucleus may consist of long vowels (30%), diphthongs (12%), or mixed diphthongs (13%). When stressed, heavy syllables are pronounced in two ways: traditionally known as “acute” and “circumflex”. The stress is not dependent on the syllable weight, as both light (short) and heavy (long) syllables can be stressed. However, it has been observed that heavy (long) syllables are stressed more often than light (short) ones. Heavily stressed syllables constitute 25%, while light stressed syllables comprise 11% of all the syllables in this research database.Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kokia yra lietuvių kalbos skiemens dėmenų hierarchija ir kaip interpretuotini skiemenys pagal svorį. Empiriniai vartosenos duomenys, paremti 311 tūkst. skiemenų, rodo, kad pratare priebalsių įvairovė yra didesnė nei ištare. Ištare vartojami balsingieji priebalsiai su balsiu sudaro prozodinio skiemens centrą, tai liudija stiprų ryšį tarp centro ir ištaro. Todėl CVC skiemuo interpretuotinas: [skiemuo Prataras [rimas Centras Ištaras]]. Tradicinė skiemenų klasifikacija į lengvuosius ir sunkiuosius pagal skiemens centro trukmę ir ištaro (ne)buvimą lietuvių kalbai netinka. Lietuvių kalbos skiemenų skirstymas į lengvuosius ir sunkiuosius gali būti grindžiamas priegaidžių realizacija ir visiškai sutampa su tradicine lietuvių kalbotyros ilgųjų ir trumpųjų skiemenų klasifikacija. Trumpieji skiemenys yra lengvieji, jų centrą sudaro trumpasis balsis, priebalsių kiekis periferinėse skiemens dalyse nesvarbus (tokių skiemenų beveik pusė – 45 %). Ilgieji skiemenys yra sunkieji, jų pagrindą sudaro ilgieji balsiai (30 %), dvibalsiai (12 %) ar mišrieji dvigarsiai (13 %). Gavę kirtį, šie skiemenys tariami dvejopai: tvirtagališkai arba tvirtapradiškai. Kirtis nuo skiemens svorio nepriklauso, gali būti kirčiuoti ir lengvieji (trumpieji), ir sunkieji (ilgieji) skiemenys. Tačiau galima pastebėti, kad ilgieji skiemenys kirtį gauna dažniau nei trumpieji (ilgieji kirčiuoti sudaro 25 %, trumpieji kirčiuoti – 11 % visų šio tyrimo skiemenų)

Collocation nomino-adjectivale dans la production écrite en FLE

 The acquisition of lexical competence is complex, since it is not enough for learners to distinguish the form and the meaning of a lexical element in order to know how to correctly integrate it into the language context. Learners prefer some lexical combinations to others. Generally speaking, these combinations are determined by usage and by frequency of use in the target language. The question of frequency leads to characterizing the particular cases of co-occurrences as collocations (Anctil, Tremblay 2016). According to Tutin and Grossmann, “one often characterizes collocations by the fact that the meaning is transparent in reception (it is “guessed”), whereas, for a non-native speaker, it is difficult to produce the appropriate lexemes” (Tutin, Grossmann 2002). We will try to verify this statement and define the regularities of lexical combinations in L2 French interlanguage of Lithuanian learners. The aims of this presentation is to take stock of the frequencies and particularities of nomino-adjectival collocations in the written productions of non-native French learners, without claiming to be exhaustive. Thanks to the corpus at our disposal, we have extracted certain characteristics of nomino-adjectival collocations specific to interlanguage. Nomino-adjectival collocations are characterized by the structure (Adj) + N + (Adj) in the corpus. Collocations of the N + Adj type are more frequent than that of the Adj + N type. The corpus also reveals that the combination of words is not always characteristic of the general language. The process of interference and hybridization can be seen as an essential contamination of collocations, both lexically and syntactically. However, partially set phrases, in other words collocations, are an important way of expressing themselves for learner with B1 level. The results of this study demonstrate that the analysis of collocational constructions can reveal the relationship between competence and performance of speakers. This type of data could also form the basis of various scientific approaches relating to teaching and learning of foreign languages.D’après Tutin et Grossmann, « on caractérise souvent les collocations par le fait que le sens est transparent en réception, alors que, pour un locuteur non-natif, il est difficile de produire les lexèmes adéquats » (Tutin, Grossmann 2002). Nous tenterons de vérifier cette affirmation et de définir les régularités des combinaisons lexicales dans l’interlangue du FLE des apprenants lituaniens. Nous nous fixons ainsi comme tâche, sans prétendre à l’exhaustivité, de faire le point sur les fréquences et particularités des collocations nomino-adjectivales dans les productions écrites des apprenants. Le corpus révèle que la combinaison des mots n’est pas toujours typique du français standard. Le processus d’interférence et d’hybridation peut être vu comme une contamination essentielle des collocations, tant au niveau lexical que syntaxique. Cependant, les expressions partiellement figées, autrement dit les collocations, sont un moyen important de s’exprimer pour les élèves en atteinte du niveau B1

Pykčio poveikis sprendimui nusikalsti

The article analyses the effect of the experience of anger on criminal decision-making, depending on the time spent assessing the situation. Based on a dual-process approach, an experiment was conducted. All participants (67 convicted adult males) examined fraud scenarios and made decisions about the actor’s consent/refusal to commit the crime under different conditions: with or without the arousal of anger, with limited or unlimited time for the evaluation. The results confirm that the anger experienced at the time of the decision taking impacts information processing. The anger felt during the decision is related to the orientation towards the difficulties experienced by the actor in the situation. Mild anger experienced during the decision with limited and unlimited time to assess the scenario is associated with Type 2 (rational, analytical) processing.Straipsnyje analizuojamas sprendimo metu išgyvenamo pykčio poveikis sprendimui nusikalsti priklausomai nuo laiko, skirto situacijai vertinti. Remiantis dvejopo informacijos apdorojimo prieiga, buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo 67 bent kartą teisti pilnamečiai vyrai. Tyrimo dalyviai nagrinėjo su sukčiavimu susijusias situacijas ir sprendė dėl situacijos veikėjo sutikimo / atsisakymo vykdyti nusikaltimą skirtingomis sąlygomis: sprendimo metu išgyvendami arba neišgyvendami pykčio, taip pat esant ribotam arba neribotam laikui, skirtam situacijai įvertinti. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad sprendimo metu išgyvenamas pyktis daro reikšmingą poveikį informacijai apdoroti. Sprendimo metu išgyvenamas pyktis susijęs su orientacija į situacijos veikėjo patiriamus sunkumus. Esant tiek ribotam, tiek neribotam laikui situacijai įvertinti ir sprendimo metu patiriant nestiprų pyktį, buvo aktyvinami antro tipo (racionalūs, analitiniai) procesai

Application of Social Discount Rate for Assessment of Public Investment Projects

AbstractThe article is aimed to analyse problems of determination of social discount rate (hereafter SDR) used for cost-benefit analysis of public investment projects. The relevance of this problem analysis is determined by both discussions and different viewpoints of scientists on the choice of the most appropriate approach to determine SDR and absence of methodically based SDR on the Lithuania's national level. In this article the critical analysis of SDR determination approaches has been performed and examples of foreign countries’ practice in determining SDR have been analysed. References for further researches related to SDR application in assessment of investment projects in Lithuanian public sector are presented. This article seeks to encourage discussions of Lithuanian scientists related to assessment of SDR in the investment projects cost-benefit analysis. The results of this article provide presumptions for further SDR researches aimed to prepare the methodology for determining SDR based on Lithuanian data

Bendrinės lietuvių kalbos skiemenavimas sonoringumo teorijos požiūriu

The article discusses the research which aims to ascertain whether the sonority of sounds could be used to determine boundaries of syllables in consonant clusters and if this principle is commonly employed by a sample of language users. The research consists of a) the overview of more significant foreign authors’ works, which is then used to identify the theoretic hierarchy of consonant clusters in Lithuanian, b) the exploratory analysis of consonant sonority, c) the investigation of sonority in consonant clusters, d) the research of tendencies in language users’ syllabification. The results have revealed that after establishing the hierarchy of consonant clusters in Lithuanian and applying the principle of syllabification by sonority, one fifth of the consonant clusters in the empirical data base is impossible to syllabify. Neither predicted phonetic syllable, nor the phonological syllable is commonly employed by the language users. The users are likely to assign at least one consonant of a cluster to a preceding syllable, while only the last consonant of polynomial clusters is assigned to the onset of a later syllable. Fricative consonants in consonant clusters are assigned to the coda of a previous syllable.Straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar gali būti pritaikomas garsų sonoringumo principas nustatant skiemenų ribą bendrinės lietuvių kalbos priebalsių samplaikose ir ar šį principą remia kalbos vartotojų skiemenavimo polinkiai. Tyrimą sudaro: a) reikšmingesnių užsienio autorių darbų apžvalga ir ja paremtos teorinės lietuvių kalbos priebalsių sonoringumo hierarchijos nustatymas, b) žvalgomoji lietuvių kalbos priebalsių sonoringumo analizė, c) priebalsinių samplaikų sonoringumo nagrinėjimas, d) kalbos vartotojų skiemenavimo polinkių tyrimas. Rezultatai rodo, kad nustačius bendrinės lietuvių kalbos priebalsių sonoringumo hierarchiją ir pritaikius skiemenavimo pagal sonoringumą principus, beveik penktadalio empirinėje medžiagoje rastų priebalsių samplaikų negalima suskiemenuoti. Vartotojų skiemenavimo polinkiai neremia nei prognozuoto fonetinio, nei fonologinio skiemens ribų. Vartotojai yra linkę ankstesniam skiemeniui priskirti bent vieną samplaikos priebalsį, tolesnio skiemens pratarui priskirti tik paskutinį daugianarės samplaikos priebalsį, priebalsių samplaikose esantį pučiamąjį priebalsį priskirti ankstesnio skiemens ištarui

Laiko ribojimo poveikis sprendimui nusikalsti

The article analyzes the effect of time pressure on the decision to commit a crime based on a dual-process approach. An experiment was conducted with the participation of 67 at least once convicted adult men. All participants examined fraud scenarios with limited and unlimited time conditions for their evaluation and decided on the consent or refusal of the actor in the vignette to commit the crime. Although the decision that the actor in the situation will commit a crime prevailed regardless of the experimental conditions, the results of this study confirm that time pressure has a significant effect on information processing. Time pressure is associated with the predominance of Type 1 (automatic, intuitive) processes and suppression of Type 2 (rational, analytical) processes, while a longer time is associated with the activation of Type 2 processes and the assessment of the long-term perspective.Straipsnyje analizuojamas laiko ribojimo poveikis sprendimui nusikalsti, remiantis dvejopo informacijos apdorojimo prieiga. Buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo 67 bent kartą teisti pilnamečiai vyrai. Visi tyrimo dalyviai nagrinėjo su sukčiavimu susijusias situacijas esant ribotam ir neribotam laikui, skirtam joms įvertinti, ir sprendė dėl situacijos veikėjo sutikimo / atsisakymo nusikalsti (padaryti nusikaltimą). Nors sprendimas, kad situacijos veikėjas nusikals, vyravo nepriklausomai nuo eksperimento sąlygų, tyrimo rezultatai patvirtina, kad laiko, skirto situacijai įvertinti, ribojimas daro reikšmingą poveikį informacijai apdoroti. Ribotas laikas situacijai vertinti ir sprendimui priimti susijęs su pirmo tipo (automatinių, intuityvių) procesų vyravimu ir antro tipo (racionalių, analitinių) procesų slopinimu, o ilgesnis laikas – su antro tipo procesų aktyvinimu ir ilgalaikės perspektyvos vertinimu

Lietuvių kalbos veiksmažodžio morfemų struktūra

The aim of this research was to establish and describe the most important phonemic patterns of Lithuanian verb morphemes. The investigation was based on a corpus of 30,000 verb types (verbs and their forms). All words in the corpus were stressed and phonetically transcribed. A computer program was developed to extract statistics out of this corpus. The results indicate that monosyllabic morphemes dominate in Lithuanian. They comprise 97%, 99%, 98%, and 97% of all verb roots, prefixes, derivational suffixes, and endings respectively. Inflectional suffixes and the reflexive affix are exclusively monosyllabic. Pronominal inflection endings are either disyllabic (97%) or trisyllabic. There is a high variety of vowelconsonant patterns among verbs: the verb root is represented by 91 patterns, prefixes by 8 patterns, derivational suffixes by 18 patterns, inflectional suffixes by 7 patterns, inflectional endings by 9 patterns, endings of pronominal participles by 7 patterns, and the reflexive affix by 3 different patterns. The consonant-vowel-consonant (CVC) pattern appeared to be the most frequent among verb roots (45%), the CV pattern was the most frequent among prefixes (59%), the VC pattern was the most frequent among derivational suffixes (46%), and V pattern was the most frequent among inflectional endings of Lithuanian verbs (76%). In many cases, the root of a verb contains both initial and final consonants (82%). Because of this and because of the tendency to avoid hiatus in Lithuanian, the root can be adjoined by vowel-final prefixes and vowel-initial suffixes or inflectional endings. This appears to be the case, as prefixes are mostly open (80%), and both derivational suffixes (90%) and all inflectional endings begin with vowels. Inflectional suffixes do not follow this regularity. Only one-third of them start with a vowel. The hypothesis that the phonemic structure of a verb root might determine the corresponding patterns of its adjoining affixes seems to be supported by this investigation.Tyrimo tikslas – nustatyti ir aptarti svarbiausius lietuvių kalbos veiksmažodžio morfemų struktūrinius modelius. Tiriamąją medžiagą sudaro beveik 30 000 skirtingų veiksmažodžių ir jų formų. Visa medžiaga buvo sukirčiuota ir transkribuota. Empiriniams duomenims išgauti parengta speciali kompiuterinė programa. Lietuvių kalbos tekste vyrauja vienskiemenės morfemos: tokios šaknys sudaro 97 %, priešdėliai – 99 %, darybinės priesagos – 98 %, paprastųjų formų galūnės – 97 %. Kaitybinės priesagos ir sangrąžos afiksas yra tik vienskiemeniai, o įvardžiuotinių formų galūnės – tik dviskiemenės (97 %) arba triskiemenės. Veiksmažodžio morfemų struktūrinė įvairovė didelė: šaknies morfemos gali būti 91 modelio, priešdėliai – 8, darybinės priesagos – 18, kaitybinės priesagos – 7, paprastosios galūnės – 9, įvardžiuotinių dalyvių galūnės – 7, sangrąžos dalelytė – 3 modelių. Lietuvių kalboje vartojamų veiksmažodžių šaknys dažniausiai yra CVC struktūros   (45 %). Tiriamojoje medžiagoje vyrauja veiksmažodžiai su CV modelio priešdėliais   (59 %), VC modelio darybinėmis priesagomis (46 %), vienbalsėmis galūnėmis (V modelis, 76 %). Veiksmažodžio šaknis daugeliu atvejų prasideda ir baigiasi priebalsiu (82 %). Vadinasi, prie šaknies dėl lietuvių kalbos fonologinės struktūros (t. y. polinkio vengti hiato) turi jungtis atvirieji priešdėliai ir nepridengtosios priesagos ar galūnės. Ir iš tiesų priešdėlis dažniau yra atvirasis (80 %), o darybinės priesagos (90 %) ir visos galūnės yra nepridengtosios. Kaitybinės priesagos nepaklūsta šiam dėsningumui: tik trečdalis jų yra nepridengtosios. Tendencija, kad šaknies struktūra iš principo gali lemti kitų afiksų struktūrą, gana akivaizdi

THEMING DISCURSE IN VILLAGE DEVELPOMENT

The issues of the development of thematic villages are mostly investigated in Poland, Austria, Lithuania. Village development theming is usually defined as a strategy or model. It acts as a vehicle for village renewal, enabling even small villages to develop successfully in the age of globalization. An experiential marketing strategy guides village development towards sustainability and helps to ensure integration between village environmental, economic and social development dimensions. Thematic villages play a heuristic role, they "push" locals and customers out of established spaces, village storytelling schemes, and encourage the search for alternative life, behavior and business models. This research aim was achieved: to determine the characteristics of the village theming development: thematic space, integrated (complex) consumption, co-creation, recreation, interests (needs), experience. Thematic analysis, collation and other methods of scientific literature were applied. Representatives of the various stakeholders must be involved in the village development theming characteristics package planning, management and control processes. There is a two-way communication between the development of various thematic objects in economic, social and environmental terms and the creation of a thematic space which must serve not only the interests of the visitors but also the inhabitants

Tarpfrazinių pauzių trukmė skaitomoje kalboje

The aim of this research is to determine the duration of the pauses between paragraphs and sentences in reading language and their connection with the length and reading speed of said language units. The research material consists of 48 sound recordings (eight Lithuanian speakers read six texts representing different functional styles). The results show that all readers usually pause between paragraphs and the duration of those pauses depend on the reading speed: faster readers pause for approximately 400–1340 ms, while slower readers pause for 750–1800 ms. Pauses are the shortest after short paragraphs and they are 1.2 times longer after longer paragraphs. All the readers usually pause between sentences as well. Faster readers on average pause for 200–980 ms, slower readers pause for 340–1360 ms. The longer the sentence, the longer the pause after that sentence (up to 1.4 times). However, the pause can be the same duration after both long and medium length sentences. Šio tyrimo tikslas – nustatyti pauzių tarp pastraipų ir sakinių trukmę skaitomoje kalboje ir jų sąsają su šių kalbos vienetų ilgiu bei skaitymo greičiu. Tyrimo medžiagą sudaro 48 garso įrašai (aštuoni diktoriai skaitė šešis skirtingų funkcinių stilių tekstus). Tyrimo rezultatai rodo, kad pauzes tarp pastraipų paprastai daro visi skaitantieji balsu, o jų trukmė priklauso nuo skaitymo greičio: greičiau skaitančiųjų pauzės yra vidutiniškai nuo 400 ms iki 1340 ms, lėčiau skaitančiųjų – nuo 750 ms iki 1800 ms. Po trumpų pastraipų pauzės yra trumpiausios, o po ilgesnių pastraipų jos yra 1,2 karto ilgesnės. Pauzės tarp skaitomų sakinių taip pat beveik visada daromos. Greičiau skaitančiųjų pauzės vidutiniškai yra nuo 200 ms iki 980 ms, lėčiau skaitančiųjų – nuo 340 ms iki 1360 ms. Ilgėjant sakiniams, ilgėja ir pauzės po jų (iki 1,4 karto). Tačiau po ilgų sakinių jos gali būti tokios pačios trukmės, kaip ir po vidutinių sakinių