Integrating Entrepreneurship into the Design Classroom: Case Studies from the Developing World

© 2017, Springer Science+Business Media, LLC. Developing countries are more and more committed to building a knowledge-based economy as a means to diversify from their current resource-based economy. The current focus of many governments is on technology with real insights on creative economy and arts. In this context, universities are seen as a key partner of the government. This article presents the results of two innovative case studies of professors working in the College of Art and Design collaborating with a professor in the College of Business to integrate the concepts of entrepreneurship into their interior design courses. This was done through designing space for entrepreneurial projects and by the students acting as entrepreneurs themselves with an external client. This dual model of training combines (1) learning processes about the habits and the needs of entrepreneurs and (2) learning by acting as an entrepreneur. Such methods demonstrate the role of universities to provide a proper theoretical background for students and to foster entrepreneurial behaviors through arts entrepreneurship education. Furthermore, the central role of professors to introduce innovative teaching methods to combine entrepreneurship and the creative economy into non-business courses is an important finding in these case studies

Measures for increasing of company’s production capacity / Geresnio gamybinių pajėgumų naudojimo priemonės

Production capacity improvements are poorly explored areas of economic literature and the existing methods are difficult to apply. For this reason, the organization has only a superficial analysis of capacity, but after all this time, each production company had to improve the production capacity for the market economy and the most economical use of production factors. This article explores the company’s production capacity for better use of tools. It also presents the capacity of their concept, establishment, evaluates the factors leading to their production capacity, for developing efficiency measures and model presentation. Santrauka Straipsnyje nagrinėjamos įmonės gamybinių pajėgumų geresnio naudojimo priemonės. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga, analizuojami gamybinių pajėgumų formavimo ir naudojimo teoriniai teiginiai. Taip pat apibūdinami gamybiniai pajėgumai, jų samprata, nustatymas, vertinami juos lemiantys veiksniai ir nurodomos jų didinimo priemonės. Tyrimo tikslas – gamybinių pajėgumų geresnio naudojimo priemonių modelio sudarymas. Raktiniai žodžiai: gamybiniai pajėgumai; gamybinių pajėgumų naudojimas; tobulinimas; gamybos veiksnia

Business Negotiations and Business Meetings: Communication in the Bargaining Process

Straipsnyje nagrinėjamos problemos, susijusios su nepakankamu derėjimosi proceso komunikacinių elementų sisteminiu suvokimu ir naudojimu. Apžvelgiama asmeninės komunikacijos, komunikacijos derybų ir dalykinių pokalbių procesuose apibrėžimų įvairovė ir jų loginiai ryšiai, pagrindiniai šių bendravimo procesų požymiai ir esminės savybės. Daug dėmesio skiriama derėjimosi proceso tarpusavio supratimui siekiant bendro tikslo. Straipsnyje aptariamos dažniausiai pasitaikančios suvokimo klaidos derėjimosi procese ir pateikiamos priemonės joms išvengti. Derėjimosi proceso komunikacijoje išryškinamas emocinis derėjimosi aspektas, verbalinio ir neverbalinio poveikio priemonių derinimo būtinumas