Šlapimtakio plastika panaudojant burnos gleivinės lopą, esant komplikuotai ilgo segmento šlapimtakio striktūrai: klinikinis atvejis

Background. Recurrent proximal ureteral stricture is a complex rare disease that is difficult to treat. Post-operative scarring, impaired blood supply to the ureter, stricture-related stones, and chronic infection – all factors make the treatment even more complicated. Methods. There are various surgical procedures for ureteral reconstruction, however, most of them are very traumatic and quite often ineffective. Our case reports the first experience of treating a complicated recurrent proximal ureteral stricture with ureteroplasty using a buccal mucosa graft. Results. The patient had a 12-month post-operative follow-up. No stricture recurrence was observed and hydronephrosis decreased. Although the excretory function of the left kidney remained lower, serum creatinine became normal. The most important clinical outcome was the withdrawal of left flank pain. Conclusions. We are lacking high volume clinical trials for appropriate ureteral stricture treatment modality. All available publications in this field compare single cases or low volume studies. While buccal mucosa graft procedures are well established in urethral reconstruction, our case proves that buccal mucosa graft method can be successfully used for ureteroplasty as well, providing good post-operative functional outcomes.Įvadas. Atsikartojanti viršutinio šlapimtakio trečdalio striktūra – tai komplikacija, atsirandanti dėl infekcinių, trauminių ar kitų šlapimtakį žalojančių veiksnių. Ankstesnių operacijų sukelti randai, sutrikusi šlapimtakio kraujotaka, audinių fibrozė lemia šlapimtakio striktūros atsiradimą ir progresavimą. Dėl šlapimtakio striktūros gali susiformuoti hidronefrozė, šlapimo takų akmenys, pacientams nustatomas lėtinis inkstų funkcijos sutrikimas ir lėtinė infekcija, o tai ypač apsunkina gydymą. Šlapimtakio striktūra – reta patologija, todėl mokslinėje literatūroje daugiausia analizuojami pavieniai atvejai, publikuojamos studijos yra nedidelės apimties. Metodai. Žinoma įvairių chirurginių metodų šlapimtakio plastikai atlikti, tačiau daugelis jų pasižymi dideliu traumatiškumu ir dažnai nepakankamu efektyvumu. Straipsnyje pristatoma pirmoji patirtis gydant komplikuotą atsikartojančią proksimalinės dalies šlapimtakio striktūrą, panaudojant burnos gleivinės lopą. Rezultatai. Pacientė operuota dėl 5,5 cm ilgio viršutinio šlapimtakio trečdalio striktūros. Atlikus plastiką, moteris stebėta 12 mėn. Nustatyta, kad po operacijos striktūra neatsinaujino. Hidronefrozė sumažėjo, inksto ekskrecinė funkcija išliko sumažėjusi, bet kreatinino lygis buvo normalus. Svarbiausias klinikinis rezultatas – išnyko juosmens skausmas kairėje pusėje. Išvados. Šlapimtakio striktūra yra sunkiai išgydoma, dažnai recidyvuojanti liga, turinti ilgalaikių pasekmių. Šlapimtakio plastika panaudojant burnos gleivinės lopą yra efektyvi, techniškai paprasta operacija, užtikrinanti gerą pooperacinį funkcinį rezultatą

PAMATYTI TIRPSTANTĮ CUKRŲ

Kristupas Sabolius. Įnirtingas miegas: vaizduotė ir fenomenologija.Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 282 p. ISBN 978-609-459-123-6 To See Melting SugarVirginijus Gusta

Agrarinis lobizmas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje

Lobbying activities of Lithuanian agricultural interest groups in European and Lithuanian institutions are described in this paper. Lobbying activities of Lithuanian agricultural interest groups have elements of pluralism and corporatism, but elements of corporatism are more numerous. Also, this paper touches upon lobbying activities in the European Commision, the European Parliament and the European Council. Leaders of Lithuanian agricultural interest groups and Lithuanian statesmen were interviewed about interests, lobbyism method effectiveness, access points of Lithuanian agricultural groups and of competitive interest groups. A comparative analysis of the answers of the Lithuanian agricultural group leaders and the Lithuanian statesmen was made. The paper presents conclusions of the above analysis. Lithuanian state officials and politicians which took part in the research interviews stated that the most influential Common Agriculture Policy formers are officials of EuropeanCommision and officials of national agricultural ministries. The most influential shapers of Lithuanian farmers` position are top officials in the Chamber of Agriculture of the Republic of Lithuania and leaders of national farmers’ organisations. They plan and execute lobbying activities in Lithuania and Brussels. Lithuanian farmers` lobbying activities in European Union institutions is weak, but Lithuanian farmers are able to form their position and to defend it. Lithuanian agricultural organisations, except Lithuanian Forest Owners Association, are not registered in European Union Transparency Register. Lithuanian agricultural organisations do not hire professional lobbyists in most cases. The basic methods of Lithuanian farmers` lobbying activities are expert information and campaigns of public opinion forming. In most cases Lithuanian farmers` leaders appeal to Lithuanian government institutions. To European Union institutions Lithuanian farmers appeal through mediators. Those mediators are Lithuanian state officials or European agricultural organisations. Lithuanian farmers rarely appeal to European Union institutions directly. In cases of direct address of EU institutionsLithuanian farmers ask for assistance of the European Parliament members from the Baltic States. Lithuanian farmers lack lobbying abilities. Only 10 percent of Lithuanian farmers participate in activities of agricultural organisations. Lithuanian farmers` lobbying methods sometimes are not suitable, for example, Lithuanian farmers insufficiently value influence of press campaigns to European Union institutions decisions. Also Lithuanian farmers hold a faulty opinion that Lithuanian state officials have more influence in Common Agriculture Policy forming than European Union institutions do. Lithuanian farmers did not achieve their main goal - to equalize direct payments to those of Western European countries. Lithuanian farmers` competitors are agricultural organisations from another European countries, and those organisations are more successful in lobbying activities, mostly because they have long lobbying traditions in their own countries. Lithuanian agricultural organisations could form lobbying coalitions with agricultural organisations from another European states, which have the same interests. If Lithuanian farmers use organic farming, they will have support of environment protection organisations and politicians. It will be difficult for Lithuanian farmers to defend their position in European Union institutions without those allies, because Lithuanian agricultural organisations are not widely known in the key institutions. Also Lithuanian agricultural organisations unite a small number of members and small resources.Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos žemdirbių organizacijų lobistinė veikla Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) institucijose. Nustatyta, kad Lietuvos žemdirbių lobistinė veikla turi pliuralizmo ir korporatyvizmo bruožų. Taip pat aprašyta lobistinė veikla Europos Komisijoje (EK), Europos Parlamente (EP) ir Europos Taryboje (ET). Atlikta Lietuvos žemdirbių organizacijų vadovų bei valstybės tarnautojų apklausa apie žemdirbių interesus, žemdirbių lobistinės veiklos metodų efektyvumą, prieigos taškus ir žemdirbių konkurentus vykdant lobistinę veiklą. Taip pat atlikta žemdirbių organizacijų vadovų, valstybės tarnautojų ir politikų atsakymų lyginamoji analizė

Pirmoji minimaliai invazinės skrandžio vėžio chirurgijos patirtis Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ir Nacionaliniame vėžio institute: klinikinių atvejų serija ir literatūros apžvalga

Background. Gastric cancer remains one of the most common cancers in Lithuania and Worldwide. Surgical treatment is the only potentially curative treatment option for it. Historically open gastrectomy was considered as the gold standard approach. Although, the development of minimally invasive surgery and accumulation of the clinical data has led to the adoption of minimally invasive gastrectomy. Clinical cases. We present a series of 8 clinical cases who underwent minimally invasive surgery for early or locally advanced gastric cancer in Vilnius University Hospital Santaros Klinikos and the National Cancer Institute. Discussion. Large scale randomized controlled trials in Asia have proved that laparoscopic surgery is safe and oncologically effective for clinical stage I distal gastric cancer. The increa­sing amount of data supports the safety of minimally invasive gastrectomy for advanced or proximal gastric cancer. Most of the trials performed in Asia confirmed, that laparoscopic gastrectomy has some advantages, including: decreased blood loss, decreased post­operative pain, and morbidity. Recent randomized controlled trials of Western countries proved the safety of laparoscopic gastrectomy and the comparable 1-year long-term outcomes. Although, they failed to show improved recovery after minimally invasive surgery. Currently, there is sufficient evidence to adopt minimally invasive gastrectomy for gastric cancer into routine clinical practice in Lithuania. Conclusions. The first experience of minimally invasive gastric cancer surgery in Vilnius University Hospital Santaros Klinikos and the National Cancer Institute was successful. All gastrectomies were radical, and without major postoperative complications.Įvadas. Skrandžio vėžys išlieka aktuali onkologinė problema Lietuvoje ir pasaulyje. Chirurginis gydymas – galimai vienintelis pasveikti leidžiantis gydymo metodas. Ilgą laiką chirurginio gydymo standartu buvo laikomos atvirosios operacijos. Vis labiau tobulėjant minimaliai invazyviai chirurgijai, susidomėta galimybe šį metodą taikyti skrandžio vėžiui gydyti. Klinikiniai atvejai. Pristatomi 8 klinikiniai atvejai pacientų, kurie dėl ankstyvojo ar pažengusio skrandžio vėžio buvo operuoti minimaliai invaziniu būdu Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ir Nacionaliniame vėžio institute. Diskusija. Didelių imčių randomizuoti kontroliniai tyrimai, atlikti Azijos šalyse, įrodė, kad laparoskopinė skrandžio vėžio chirurgija yra saugi ir onkologiškai efektyvi, kai operuojamas kliniškai I stadijos distalinės dalies skrandžio vėžys. Daugėja įrodymų apie onkologinį saugumą, atliekant gastrektomiją ar operuojant pažengusį skrandžio vėžį. Dauguma Azijoje atliktų tyrimų nurodo, kad laparoskopinė skrandžio vėžio chirurgija išsiskiria minimaliai invazinei chirurgijai būdingais pranašumais: mažesniu skausmu po operacijos, mažesniu pooperacinių komplikacijų dažniu, mažesniu nukraujavimu operacijos metu. Neseniai pasirodė pirmieji randomizuoti kontroliniai Vakarų populiacijos tyrimai, kuriais įrodyta, jog laparoskopinė skrandžio vėžio chirurgija yra saugi, o vienų metų atokieji gydymo rezultatai yra vienodi. Vis dėlto vakarietiškosios studijos nepagrindžia, kad laparoskopiškai operuoti pacientai greičiau ir sklandžiau sveiksta po operacijos. Šiandien sukaupta pakankamai duomenų, kad minimaliai invazinės skrandžio vėžio chirurgijos programos galėtų būti saugiai taikomos Lietuvoje kaip rutininės klinikinės praktikos dalis. Išvados. Nacionaliniame vėžio institute ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pirmosios minimaliai invazinės skrandžio vėžio operacijos atliktos sėkmingai. Operacijos buvo radikalios, didžiųjų pooperacinių komplikacijų nenustatyta

The influence of personal brand communication on consumers

The idea of this research is to combine the influence of personal brand with business needs. This article is a personal brand’s analysis on how personal brand influences consumer interest in products/services. An experiment is carried out on the content viewed by consumers using eye-tracking technology “Neuromarketing & AI LAB” to reveal emotional and structural sensations in the social network Instagram. The aim of this research is to determine the influence of a personal brand on the consumer. Research methodology: analysis of scientific literature, logical definition and theory construction, an experiment: research of human emotions and chosen content. Data analysis method: descriptive statistics and comparative analysis. AOI (heat map) was selected to illustrate the research results. Influencers with up to 100 000 followers were selected – stimuli that trigger or enhance physiological and psychological reactions in the body. It was found that the body and face of a personal brand had the higher influence on consumers. Personal brand attracts consumers’ attention and promotes engagement. The originality and value of the paper: content relevance research of personal brand (identity) influence on consumers in social network Instagram. Further we suggest carrying out similar personal brand’s research choosing other social networks

To see melting sugar

Recenzijoje aptariama Kristupo Saboliaus knyga „Įnirtingas miegas: vaizduotė ir fenomenologija“. Pažymima, kad vaizduotės svarstymas knygoje skleidžiamas pasitelkus produktyvų dviejų sąvokų vaizduotės ir fantazijos susietumą. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmuoju terminu žymima tokia vaizduotės funkcija kaip pagava, o antruoju terminu – tai, kas vadintina kūrybingu gautų pavidalų perdirbimu. Atskleidžiama, kad vaizduotės artikuliaciją K. Sabolius susieja su tikroviškumo priklausomumu nuo tikėjimo plotmės. Teigiama, kad vaizduotės pavidalai kyla kartu su suvokimo aktais, atlieka prasmės baigtinumo funkcijos vaidmenį, nes tikrovė, visuomet būdama deficitinė, kelia nuolatinį jos pratęsimo poreikį, kuris funkcionuoja kaip įsivaizdavimo teleologinis akstinas, kartu su grynosios esaties patyrimo inspiruotu suvokimo geismu. Recenzentas pažymi tris K. Saboliaus nagrinėjamus vaizduotės aspektus fenomenologinės tradicijos rėmuose: vaizduotę kaip neutralizaciją, vaizduotę kaip prezentifikaciją, vaizduotę kaip modifikaciją, išryškinant jos sąsajas su emocija, erotika, nihilistine laisve. Pažymima, kad knygoje siekiama kritikuoti vyraujantį ir nuvertinantį požiūrį į vaizduotės vietą, tačiau ši kritika neperžengia principų, įgalinančių kritikuotiną mąstymo tradiciją. Recenzento manymu, ši kritinė mąstymo prieiga įneša savo indėlį į tradiciją, bet neatlieka autoriaus kelto uždavinio ją pakeisti, nurodydama modifikuotas ir transformuotas mąstymo tradicijos kryptis. Reziumuojama, kad fenomenologinis mąstymas nėra tradicinio mąstymo apie vaizduotę kritika, o jo visų gelminių struktūrų eksploatacija

"Money mules": grounds, conditions and form of civil liability

Pastebima, jog pastaruoju metu sparčiai plinta nauja pinigų plovimo rūšis, vadinama „pinigų mulų“ reiškiniu. Ši pinigų plovimo schema pasireiškia tuo, jog iš nusikalstamų veikų gautos lėšos yra pervedamos į fizinių asmenų asmenines banko sąskaitas, nugryninamos ir perduodamos galutiniam jų gavėjui – nusikalstamas veikas atlikusiems asmenims. Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas kriminalizuoja tik nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, kada nusikalstamos veikos subjektas žino apie nusikalstamo turto kilmę, šio tyrimo problemą sudaro neapibrėžtumas dėl atsakomybės kilimo „pinigų mulams“, kurie nenumano apie nusikalstamą turto kilmę. Atitinkamai, šiame straipsnyje bus siekiama įvertinti „pinigų mulų“ atliekamų veiksmų (leidimo pasinaudoti savo banko sąskaita bei pinigų nugryninimo paslaugos) teisėtumą protingo, rūpestingo ir atidaus asmens standarto (lot. bonus pater familias) kontekste bei atskleisti už tokius veiksmus kylančią civilinę atsakomybę, atsakomybės pagrindus bei formą. Pirmojoje straipsnio dalyje yra atskleidžiama „pinigų mulų“ reiškinio samprata, ištakos, paplitimas, mastai, atskleidžiamas tipinis „pinigų mulo“ portretas. Antrojoje straipsnio dalyje yra analizuojami teisės akademikų tarpe vyraujantys požiūriai į „pinigų mulų“ reiškinį. Viena grupė teisės akademikų pasisako už tai, kad „pinigų mulams“ atsakomybė kilti turėtų, kai kiti teisės mokslininkai „pinigų mulus“ vertina kaip tų pačių nusikaltėlių aukas, užverbuotas pasinaudojant tam tikru pažeidžiamumu, dėl ko „pinigų mulams“ atsakomybė kilti neturėtų. Trečiojoje straipsnio dalyje yra tiriamos „pinigų mulų“ civilinės atsakomybės kilimo galimybės iš generalinio delikto taisyklės (sąlygos, forma), pažeidžiant atidaus, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą. Reikšminiai žodžiai: Pinigų mulai; pinigų mulas; civilinė atsakomybė; generalinis deliktas.The money mule phenomenon refers to the increasing use of individuals, either wittingly or unwittingly, to facilitate the transfer of baseless money from one account to another. Criminals use money mules to launder money, evade detection, and hide their tracks, making it difficult for law enforcement agencies to trace the source of the funds. As a result, money mules play a crucial role in various types of financial crimes, such as money laundering, fraud, and identity theft. It is widely recognized that money mules are unfortunately common in many parts of the world, especially in regions with high rates of unemployment and economic instability. Criminals often target vulnerable individuals, such as students or low-income earners, to act as money mules. The increasing use of digital payment platforms, online banking and social media has made it easier for criminals to recruit money mules from anywhere in the world, leading to a rise in the number of cases involving money mule activity. Hence, this article aims to examine whether money mules should be held liable for their activities participating in money laundering schemes. In order to reveal the essence of money mule liability problem, the first part of this paper is dedicated to analysing the very concept of the money mule phenomenon and its connections with other branches of law, prevalence, prevailing ideas, and a typical portrait of the “money mule”. The second part of this paper analyses the existing approaches to the money mule phenomenon. One group of legal scholars is of the opinion that money mules are in most cases accomplices of criminal acts, and they base their position on statistical data that money mules, having realized their illegal actions, continue them, or even start recruiting new money mules themselves. Meanwhile, other legal academics take the position that money mules themselves are victims of organized crime, and accordingly raise questions about the greater role of financial institutions in monitoring banking operations as well as responsibilities. Hence, as law academics derive the responsibility of money mules from the perception of the illegality of their actions, this work reveals in detail the ambiguous attitude of law academics to the phenomenon of money mules and the possibilities of legal liability. As a result, the main question arises - are the money mules are accomplices of the crime, or whether they are simply just a tool for exercising the crime? The third part of this work is dedicated to analysing the possibilities of civil liability of money mules unaware of their illegal actions and the specifics of proof when applying the general tort rule. This paper analyses briefly whether aspects such as allowing another person to use one’s bank account without the bank’s knowledge, agreeing to withdraw money for a reward (or other motive), seeking to help the person who requested help due to certain alleged constraints (bank account blocking or bailiffs) do not violate the general nature duties of care and caution. Finally, it is analysed whether the money mule, although not knowing about the criminal origin of the money, but not taking any steps to verify the legality of such a transfer and not being interested in the origin of such funds, contributes to causing harm to the victim. Considering the fact that in Lithuanian legal literature the issues of money mule liability have not yet been thoroughly analysed, and there are isolated cases of the phenomenon of money mules in the practice of Lithuanian courts, it can be assumed that the systematization of court practice, the analysis of relevant legal acts and the conclusions obtained in this work can be extremely significant when deciding the issue of liability of money mules in Lithuania. Keywords: Money Mules, Civil Liability, general delict

Research of the Capital Structure Formation in the Companies

Darbo objektas – įmonių kapitalo struktūros formavimas ir jį įtakojantys veiksniai. Darbo tikslas – nustatyti kapitalo struktūros kitimo tendencijas ir jos formavimą įtakojančių veiksnių poveikį Lietuvos įmonėse. Darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: • atskleisti kapitalo struktūros formavimo problemas; • nustatyti svarbiausius kapitalo struktūros formavimo teorinių tyrimų raidos pasaulyje ir Lietuvoje bruožus; • apibendrinti įvairių mokslininkų požiūrį į įmonės kapitalo struktūros formavimui įtaką darančius veiksnius bei jų poveikį įmonės finansiniam svertui. • sukurti tyrimų metodiką, leidžiančią įvertinti Lietuvos įmonių kapitalo struktūros formavimo sprendimus 2000-2006 m.; • nustatyti Lietuvos įmonių kapitalo struktūros kitimo tendencijas; • nustatyti veiksnius, sąlygojančius Lietuvos įmonių kapitalo struktūros formavimo sprendimus. Tyrimų metodika. Naudojant mokslinės literatūros analizės ir sintezės bei palyginimo metodus yra identifikuotos įmonių kapitalo struktūros formavimo problemos, nustatyti kapitalo struktūros formavimo teorinių tyrimų raidos bruožai Lietuvoje ir pasaulyje bei apibendrintas mokslininkų požiūris į įmonių kapitalo struktūros formavimą sąlygojančius veiksnius bei jų poveikį finansiniam svertui. Naudojant tyrimų metodologijos analizės ir lyginimo metodus yra sukurta tyrimų metodika, leidžianti įvertinti Lietuvos įmonių kapitalo struktūros formavimo sprendimus. Pasitelkiant matematinės statistikos funkcijų (TREND, LINEST), dispersinės, regresinės, koreliacinės priklausomybės, grafinės analizės, tendencijų tyrimo metodus yra nustatytos Lietuvos įmonių kapitalo struktūros kitimo tendencijos ir veiksniai, sąlygojantys Lietuvos įmonių kapitalo struktūros formavimo sprendimus.The research object – formation of capital structure and factors that make influence on it. The research purpose is to investigate the trends of capital structure change, also find out the factors that influence on the formation of capital structure. The objectives of the research are: • to find out the problems of capital structure formation; • to present the main theories and models of capital structure, the directions of their development; • to clear up the researchers’ approach how the capital structure decision-making can be affected by relevant environmental influences or other factors; • to create the methodology of investigation of evaluation of capital structure formation decisions in Lithuanian companies during the period 2000-2006; • to investigate the change trends of capital structure formation in Lithuanian companies; • to determine the factors that make the influence on the capital structure decision-making in the companies. Research methodology. By using analysis, synthesis and comparison of foreign and Lithuanian scientific literature there are identified problems of enterprises capital structure formation, described the main points of theories and models of capital structure, also summarised the scientists’ approach to factors make influence on capital structure formation in the research. By using analysis and comparison methods of methodology there was created the research methodology in order to evaluate decisions of capital structure formation in Lithuanian enterprises. By using mathematical statistic functions (TREND, LINEST), methods of anova-single factor, regression, correlation reliance, graphical analysis, trend investigation there were investigated trends of capital structure formation in Lithuanian companies, also determined the factors that make the influence on the capital structure decision-making in the companies.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta