Sovietinio socialinio draudimo modelis Lietuvoje: struktūra ir ideologija

This article analyses the structure and ideology of the Soviet social insurance system. In the whole territory of theUSSR the same principles and laws of social insurance were applied. However, in several Soviet republics, for example Lithuania,some specific elements were observed which influenced the administrative methods in social security, social insurance and socialsupport. The article explains the nature of social insurance expenditure. We define and explain the branches of social insurance in the USSR: old age and disability pensions, illness, maternity, funeral and unemployment benefits (the latter were paid in the early Sovietperiod only). The article deals with official USSR and Lithuanian SSR statistics, mainly from the last Soviet period (beginning 1975), when Soviet social insurance reached its limits and showed its potential. Although Soviet social insurance was related to theprinciples of the Bismarckian work record and former earnings, it was however financed from Moscow's centrally organised budgetand was not related to meaningful contributions of employers and employees. The one-party communist system had a big role in thefunctioning of social insurance in the USSR and the Lithuanian SSR.Straipsnyje apibrėžiama sovietinio socialinio draudimo sistemos struktūra ir ideologija. Visoje Sovietų Sąjungos teritorijoje galiojo tie patys socialinio draudimo principai ir įstatymai. Tačiau atskirų SSRS respublikų atveju, pvz., Lietuvos SSR, pastebimi kai kurie specifiniai elementai, kurie daugiausia buvo susiję su socialinės apsaugos – socialinio draudimo ir socialinės paramos – administravimo pobūdžiu. Straipsnyje paaiškinta socialinio draudimo išlaidų problema, apibrėžtos socialinio draudimo šakos. Tai senatvės ir invalidumo pensijų, ligos, nėštumo ir gimdymo, laidojimo ir bedarbių pašalpos (pastarosios buvo mokamos labai trumpą laiką – tik ankstyvajame sovietiniame laikotarpyje). Straipsnyje remiamasi ir lyginama oficialiai skelbta SSRS ir Lietuvos SSR statistika, daugiausia – iš vėlyvojo SSRS laikotarpio (pradedant 1975 m.), t. y. tuo laikotarpiu, kai sovietinio socialinio draudimo sistema pasiekė savo ribas ir parodė savo galimybes. Nors sovietinis socialinis draudimas pasižymėjo „bismarkinio“ darbo stažo ir buvusių pajamų dydžio principais, vis tik jis buvo finansuojamas iš centralizuoto biudžeto lėšų, pervedamų iš Maskvos, ir nepasižymėjo „tikslinėmis“ darbdavių ir darbuotojų įmokomis. Didelę įtaką socialinio draudimo sistemos funkcionavimui Sovietų Sąjungoje ir Lietuvos SSR turėjo vienpartinė komunistų partijos sistema

The problem of establishing welfare state models, their values and coherence with the public administration models

It is pointed in the article that a significant and relevant direction of new social sciences in the body of the problems of research into welfare states (in general) and in Central and Eastern European countries in particular, could be the investigation of the problem of compatibility and coherence between welfare state models and public administration models, to be more precise, examining if this relation is accidental or not. This problem of coherence between welfare state and public administration models has to be investigated empirically in subsequent research, as the author raises this problem firstly in this article theoretically.KEYWORDS: welfare state models, public administration models, values, compatibility, coherence, New Public Governance.JEL CODES: I31.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v29i3.199

Gerovės šovinizmas

The authors in the article reveal the positioning of extreme right political parties in the Western world and Central and Eastern Europe by following such ideological basis as nationalism and welfare chauvinism, practically rejecting immigrants and their willingness to use the benefits and services of the mentioned welfare systems in the presented Western as well as Central and Eastern European countries. The authors maintain their position, applying the secondary data from European Social Survey, International Monetary Fund and OECD data as well as interpretations of the authors from different foreign countries. In the end of the article the authors pose the one of the most interesting scientific and practical questions – why the place of the electorate of the „socially excluded“ and having low income voters is moving from the left political parties to the side of the extreme right political parties? The further research is necessary in the following direction. This article is the first article of the theme on social chauvinism in Lithuania.Straipsnyje atskleidžiama, kaip amžių sandūroje Vakarų pasaulyje, taip pat Vidurio ir Rytų Europoje pozicionavo save dešiniosios ekstremistinės politinės partijos, kurių ideologinį pagrindą sudarė nacionalizmo ir gerovės šovinizmo samplaika, o praktinėje veikloje buvo akivaizdus imigrantų atmetimas arba noras jų neprileisti prie savo šalių gerovės sistemų išmokų ir paslaugų. Autoriai, remdamiesi antriniais socialinių tyrimų, tokių kaip European Social Survey, Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys bei tam tikrų užsienio autorių interpretacijomis, atskleidžia šiuolaikiniam pasauliui ypač aktualų ekstremistinių dešiniųjų partijų stiprėjimą, kai jos nėra nusiteikusios dalytis savo valstybių gerovės sistemų vaisiais su imigrantais iš Rytų ir Pietų šalių. Straipsnio pabaigoje autoriai iškelia vieną iš esminių dabartinio socialinio mokslo ir praktikos klausimų – kodėl „socialiai atskirtųjų“ ir gaunančių mažas pajamas elektorato vieta šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje slenka nuo kairiųjų partijų į dešiniųjų ekstremistinių partijų pusę? Šiam atsakymui rasti būtini tolesni nuodugnūs tyrimai. Šis straipsnis yra pirmasis gerovės šovinizmo tematikos straipsnis Lietuvoje

PALYGINAMOJI GEROVĖS MODELIŲ IR SOCIALINIO ADMINISTRAVIMO ANALIZĖ

There are evaluated the problems of welfare models relation to public administration models by presenting the notions of traditional-hierarchical, new public management and new governance models and their relation to welfare models. There are presented also the countries cases of social policy, which represent the “nearest states”– standing closest to “ideal welfare models”. The aim of the article is to analyse welfare states comparison possibilities and to what to refer in their comparison. There is stressed the difference between “ideal welfare states models” and these models, which are found in the real life. KEY WORDS: welfare state, social policy, public administration, new public management, new governance

Pietų Europos gerovės modelis: Ispanijos atvejo problemos.

The article deals with the South European welfare state model in general and the Spanish welfare type in particular and is addressed mainly to the Lithuanian reader. The author argues clearly about the distinct specific model of the South European states – not as the subcategory of continental-european corporatist-bismarckian model. He defines this model as corporatist-clientelistic type model with strong features of clientelism, patronage and large system fragmentation. The economic crisis of 2008-2010 raised an essential question about the validity and future of the Spanish model, as the social indicators deteriorated greatly during the last years. The Spanish welfare type is analysed in the article on the historical-structural basis, but the author does not make far-reaching prognosis on further welfare developments in Spain and the perspectives of this model.Straipsnyje apžvelgiama Pietų Europos gerovės valstybių ir Ispanijos gerovės tipo problematika. Jame laikomasi požiūrio, kad Pietų Europoje susiformavo atskiras, specifiškas gerovės modelis, kurį blogiausiu atveju galima laikyti korporatyvinio-bismarkinio modelio posisteme, o geriausiu atveju – visai savarankišku modeliu. Autorius pateikia argumentus „už“ ir „prieš“ atskiro Pietų Europos socialinio modelio išskyrimą, tačiau jo pozicija dėl atskiro modelio egzistavimo Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje yra pakankamai aiški. Atskiru atveju, remiantis istorine-struktūrine analize, straipsnyje analizuojamas Ispanijos gerovės valstybės tipas. 2008–2012 metų ekonominės krizės pasėkoje Ispanijoje suprastėjus ekonominiams- socialiniams rodikliams, kyla natūralus klausimas dėl Ispanijos gerovės modelio patikimumo ir gyvybingumo. Straipsnyje atlikus teorinę-empirinę Ispanijos atvejo analizę ir atskleidus Ispanijos sistemos stipriąsias ir silpnąsias puses, nėra prognozuojami jos vykdomų socialinių reformų rezultatai, nėra aiškios ir tolesnio vystymosi perspektyvos

LIETUVOS SOCIALINIO MODELIO BRUOŽAI: DEFEKTYVAUS VYSTYMOSI ASPEKTAI

In the article there is presented the evaluation of the development of Lithuanian social model during the restored independence years of 1990–2012. This evaluation is based on the main social development data and indicators and reflects not only the features of welfare states typology, which was created in the West, but social administration aspects as well. The main idea of the article is the evaluation of Lithuanian social model’s formation as defective development. The defective social features became especially visible in Lithuania after beginning of 21-st century when the welfare model began its drifting from corporative „bismarckian“ to liberal – marginal model. The manifestation of social unjustice in Lithuania is the existence of special additional benefits system. KEY WORDS: social indicators, social security, efficiency, social exclusion, defective development

Kai kurie Švedijos socialdemokratijos ideologiniai aspektai socialiniu požiūriu

The Swedish welfare model is distinctive among other social policy models according to the citizens equality paradigm, due to which there exists a belief in a social welfare state, redistribution of state resources, equality is maintained (all have to possess equal possibilities and open ways for the fulfilment of their ideas) and the vital relation between citizens and society is implemented. The Swedish welfare state according to many macro-social indicators is the leading country in the world and distinguishes itself according to the universal character of many of its social benefits and services and has a high degree of social inclusion and reintegration. Nevertheless, the country, besides its state social security tier, has all other tiers of social security—the private and non-governmental sector. The governance of Swedish social-democracy during many decades of the 20th century made a great impact for social achievements in the country—the Swedish welfare model was often directly identified with the activities of Swedish social-democracy. The positively constructed solution of contradictions between labour and capital, which began from the Saltsjobaden agreement between employers and employees in 1938, allowed the country to live in a “social peace” situation and having in mind five main ideological themes: integrative democracy, society’s and the state’s understanding as “People’s home,” the balance between social-economic equality and economic efficiency, socialized market economy and ecological security and feminism. This is a country, which from the pre-war years has proclaimed the importance of social policy and had strong state social security. The essential part in the theory and practise of Swedish socialdemocracy was “democratic socialism” in its form of “functional socialism,” which allowed direction of the capital interests and functions also to the needs and interests of all society. Although political and social democracy after some decades was fully reached in the country, the economic democracy met resistance in the mid 80s when “socialization through funds” by creating “funds socialism” of Meidner “employees funds” was stopped and was not developed further. Although during the last 15-20 years tsome of the forms of traditional welfare state were abandoned, the former social-democratic tillage does not raise doubts about strong welfare state principles in Sweden, which allow reaching a balance between economic efficiency and social justice in the country. Ecological safety and feminism are these topics on socialdemocratic agenda, which can again attract the voters to vote for the searching and wanting to escape from the crisis Swedish social-democracy.Straipsnyje pateikiami kai kurie Švedijos socialdemokratų darbo partijos ideologiniai aspektai socialiniu požiūriu, kurie padeda atskleisti „funkcinio socializmo“ teoriją, leidusią šiai Šiaurės šaliai pasiekti didžiausių socialinių laimėjimų netgi lyginant su kitomis Vakarų šalimis. Švedijos gerovės valstybė daugelį metų buvo tapatinama su jos socialdemokratijos veikla. Nors ir galima pripažinti, kad Švedijoje per pastaruosius 15–20 metų iš dalies nutolta nuo gerovės valstybės, tačiau ilgametės socialdemokratų veiklos pagrindai šalyje yra išlikę ir šiandien. Švedijos socialdemokratijos ideologiją ir praktiką geriausiai galima suprasti per vadinamąsias jos ideologines temas: „integratyviąją demokratiją“, visuomenės ir valstybės supratimo kaip „liaudies namų“, socialinės-ekonominės lygybės ir ekonominio efektyvumo suderinimą, socializuotos rinkos ekonomikos įtvirtinimą ir ekologinį žmogaus saugumą bei feminizmą. Pastarosios temos yra ypač aktualios šiandien, kai Švedijos socialdemokratija ieško išeičių iš krizinės situacijos ir kovoja už savo elektoratą

Socialinių paslaugų sektoriaus plėtros galimybės Lietuvoje

The article surveys developments of the system of social services in Lithuania, discusses opportunities of performance measurement in the social services sector and results of a performance measurement project in Lithuanian municipalities. Issues and proposals for social services development policy in Lithuania are dealt with.Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos socialinių paslaugų sistema, socialinių paslaugų teikimo vertinimo kriterijai ir jų nustatymo problemos, nagrinėjami socialinių paslaugų vertinimo pavyzdžiai. Straipsnio pabaigoje pasiūlomos socialinių paslaugų sektoriaus plėtros politikos priemonės

Didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto technologijų pritaikymo galimybių viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje analizė

This interdisciplinary article presents a concept of the 21st century and phenomena that are products of the 4th industrial revolution – big data and Artificial Intelligence technologies – as well as the opportunities of their application in public governance and social policy. This paper examines the advantages and disadvantages of big data, problems of data collection, its reliability and use. Big data can be used for the analysis and modeling of phenomena relevant to public governance and social policy. Big data consist of three main types: a) historical data, b) present data with little delay, c) prognostic data for future forecasting. The following categories of big data can be defined as: a) data from social networks, b) traditional data from business systems, c) machine-generated data, such as water extraction, pollution, satellite information. The article analyzes the advantages and disadvantages of big data. There are big data challenges such as data security, lack of cooperation in civil service and social work, in rare situations – data fragmentation, incompleteness and erroneous issues, as well as ethical issues regarding the analysis of data and its use in social policy and social administration. Big data, covered by Artificial Intelligence, can be used in public governance and social policy by identifying “the hot spots” of various phenomena, by prognosing the meanings of variables in the future on the basis of past time rows, and by calculating the optimal motion of actions in the situations where there are possible various alternatives. The technologies of Artificial Intelligence are used more profoundly in many spheres of public policy, and in the governance of COVID-19 pandemics too. The substantial advantages of the provided big data and Artificial Intelligence are a holistic improvement of public services, possibilities of personalization, the enhancement of citizen satisfaction, the diminishing of the costs of processing expenditure, the targeting of adopted and implemented decisions, more active involvement of citizens, the feedback of the preferences of policy formation and implementation, the observation of social phenomenas in real time, and possibilities for more detailed prognosing. Challenges to security of data, necessary resources and competences, the lack of cooperation in public service, especially rare instances of data fragmentation, roughness, falseness, and ethical questions regarding data analysis and application can be evaluated as the most significant problems of using big data and Artificial Intelligence technologies. Big data and their analytics conducted using Artificial Intelligence technologies can contribute to the adequacy and objectivity of decisions in public governance and social policy, effectively curbing corruption and nepotism by raising the authority and confidence of public sector organizations in governance, which is so lacking in the modern world.Šiame tarpdisciplininiame straipsnyje pateikiama XXI amžiaus ketvirtosios pramonės revoliucijos fenomenų – didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto technologijų – samprata ir aptariamos jų naudojimo viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje galimybės, nagrinėjami didžiųjų duomenų pranašumai ir trūkumai, jų rinkimo, patikimumo ir naudojimo problemos. Didieji duomenys gali būti naudojami su viešuoju valdymu ir socialine politika susijusių reiškinių analizei ir jiems modeliuoti. Didieji duomenys apima tris duomenų tipus: a) istorinius duomenis, b) dabarties duomenis su mažu pavėlavimu, c) prognostinius duomenis ateičiai prognozuoti. Galima apibrėžti šias didžiųjų duomenų kategorijas: a) duomenis iš socialinių tinklų, b) valdymo sistemų duomenis, c) mašinų generuojamus duomenis, pavyzdžiui, vandens gavybos, užterštumo, palydovų informaciją. Straipsnyje yra analizuojami didžiųjų duomenų pranašumai ir trūkumai. Galimi tokie didžiųjų duomenų iššūkiai, kaip antai: duomenų saugumas, bendradarbiavimo stoka valstybės tarnyboje, labai retai nutinkančios situacijos, duomenų fragmentacija, nebaigtumas ir klaidingumas, etiniai duomenų analizės ir naudojimo viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje klausimai. Didieji duomenys ir jų analizė naudojant dirbtinio intelekto technologijas gali prisidėti prie viešojo valdymo ir socialinės politikos sprendimų adekvatumo ir objektyvumo, veiksmingai pažaboti korupciją ir nepotizmą didinant viešojo sektoriaus organizacijų autoritetą ir pasitikėjimą valdžia, o jo šiuolaikiniame pasaulyje taip trūksta

„NAUJASIS VIEŠASIS VALDYMAS“ KAIP PILIETINĖ VERTYBĖ: LIETUVOS BENDRUOMENIŲ AKTYVUMO ATVEJIS

There are discussed the deficiencies of traditional hierarchical public administration model and New Public Management in the context of crisis and globalization. New Governance model forms a positive alternative to above mentioned models in the aspects of social quality, social justice and civil empowerment. The effectiveness of social aims and communities activities are especially actual for experiencing social trauma Eastern European and Lithuanian societies. There are analysed in the article several known examples of communities empowerment in Lithuania. The positive examples of civil activities and their propagation can contribute to the more efficient measures for policy formation and implementation. KEY WORDS: public administration models, New Governance, civil society, social quality, empowerment, communities