Nature of postheparin plasma clearing factor

Thesis (Ph.D.)--Boston Universit

pH effects accompanying serological reactions

Thesis (M.A.)--Boston UniversityContributions of a number of scientists to the study of the operating forces in serological reactions led to the theory that at least some ionized groups must be involved in the specific combination of the antibody and antigen molecules. This theory, summarized by Pauling et al. (60), states that the affinity for specific antibody-antigen union depends on ordinary " short range" forces. One of these forces, Coulomb attraction, operates between oppositely charged ionized groups arranged in complementary pattern on the molecules with the serological properties. The advancement of ionized groups participation theory raised the question of whether there is a change in hydrogen ion concentration following the serological reactions. Hirsh (40) and later Smith ana Marrack (71) tried to solve the problem by determining the pH in diphtheria toxoid and its anti toxin reactions. Whereas Hirsh found great changes in pH during the serological reactions, Smith and Marrack reported that they could not find any pH change. In an effort to add some clarification to this problem this work was designed to determine the pH following the reactions of two serological systems: 1. Plant hemagglutinin (lectin) plus blood group A substance. 2. Diphtheria toxoid plus diphtheria antitoxin. Those systems were preferentially selected because the high percentage of lectins and diphtheria antitoxin are specifically precipitable with their corresponding antigens. Therefore they contain less inactive proteins to obscure any pH changes which may result from the union of antigen and antibody. The solutions of lectins and A substance were obtained from Dr. W. C. Boyd's laboratory at Boston University School of Medicine. The procedure of preparation is described by Boyd et al. (14). The A substance was prepared from commercial hog gastric mucin, essentially by the 90% phenol method of Morgan (1). Th e diphtheria toxoid and antitoxin were obtained from the Vaccine Department of Massachusetts Public Health Biologic Laboratories, and were prepared essentially by the methods of Banzhaf (3) and Mueller (54). The following an analytical data of those substances were reported by the suppliers: 1. Lectin, 40% concentr. in saline soln., 1.68 mg N/ml, 32-36% specifically precipitable antigens and antibodies 2. A substance, 1% concentr. in saline soln., 33% specifically precipitable antigens and antibodies 3. Diptheria antitoxin, 4200 Standard Units concentration, 6.48 mg N/ml, 29% (calculated) specifically precipitable antigens and antibodies 4. Diptheria toxoid, 4200 Lf Units concentration, 1.85 mg N/ml The pH's of the above solutions were measured, then the antibodies were mixed with their corresponding antigens by equal volumes and the pH's of the reacting mixtures were determined: a. Right after mixing b. 15 minutes after mixing c. 24 hours (refrigerated) after mixing. Using the weak solutions of HCl and HaOH the solutions of lectin and A substance were adjusted to the following pH's: 3.00; 3.70; 4.50; 7.00. By the same method the solutions of diphtheria toxoid end antitoxin were brought to the pH's: 4.00; 4.80; 5.83; 6.70; 7.50. Then equal volumes of the solutions of lectin and A substance were mixed together end the hydrogen ion concentration of the mixture was determined: a. Right after mixing b. 15 minutes after mixing c. 24 hours after mixing (refrigerated). Employing the same technique the solutions of diphtheria toxoid and antitoxin were combined by equal volumes and the pH readings were taken. In order to obtain some information about the buffer capacity of lectin, diphtheria antitoxin and A substance, 25 ml of each of those solutions was titrated with 0.1 N HCl and NaOH, and pH readings were taken after the addition of every 0.5 ml of acid or base. The instrument used fur pH determination was Cambridge Instrument Company pH meter No. 0-181356. The efficiency of the apparatus was found to be 0.03 pH units. The glassware used was dry and free of contamination. In the case of toxoid and antitoxin, the sterility was preserved throughout the work. RESULTS In a series of measurements performed at a wide range of pydrogen ion concentration of the reactants, no pH change was found in those serological reactions. The pH of combined solutions of lectin and A substance, as well as diphtheria toxoid and antitoxin, remained the same as the pH of those solutions before mixing. At pH 3.00 combined lectih and A substance solutions showed no sign of reaction; even 24 hours later no precipitate appeared in the test tube. The rest of the solutions, when combined at their corresponding pH, showed normal preciptin reaction. The time required for the precipitation was not determined. The buffer capacity of lectin and diphtheria antitoxin (computed from titration curves) was found to be 4.65 x 10^-5 Eqv/pH and 1.58 x 10^-4 Eqv/pH respectively. The titration curves also disclosed that,at this buffer power of the solutions and pH meter sensitivity of 0.03 pH units, the hydrogen ion produced or neutralized must be at least 1.14 Eqv/mole of active lectin and 2.66 Eqv/mole of active diphtheria antitoxin so that pH changes could be detected in those serological solutions. SUMMARY The pH following the reaction of two serological systems a. Plant hemagglutinin (lectin) and blood group A substance b. Diphtheria toxoid and diphtheria antitoxin was determined. No detectable change of pH was found on comparing the pH of the starting solutions with the pH found after mixing these serological solutions

Atminties skiautės iš žurnalistikos studijų: apie universiteto žurnalistikos specialybės pirmosios (1949–1954) laidos studentus ir dėstytojus

Šie atsiminimų įspūdžiai rašyti per du kartus (2007.06 ir 2007.07). Nesiremta kokiais archyvų ar kitų šaltinių dokumentais. Tad suvokiu, kokių trūkumų jie gali turėti ir turi. Bet sykiu galvoju – kad ir kokie būtų, gal pravers skaitytojui, tyrėjui kaip istorijos medžiaga, asmeniški paliudijimai, patyrimai ir žinios. Esminiai žodžiai: žurnalistikos studijos, studentai, dėstytojai

Kai kurie faktai, išplečiantys žinias apie Mykolą Tvarauską

Mykolas Tvarauskas (1844–1921), the pioneer of the American Lithuanian press, owns the first American Lithuanian publications of various types and genres – English-Lithuanian and Lithuanian English dictionary, poem „I am the first to come to you“, recall „Dear Brothers“ (1875), newspaper „Gazieta lietuviška“ (1879), translation books and other works.Amerikos lietuvių spaudos pradininkui Mykolui Tvarauskui (1844–1921) priklauso pirmieji įvairaus pobūdžio ir žanrų Amerikos lietuviški spaudiniai – žodynas „Tlumočius arba Slovnikas angielckai-lietuviškas ir lietuviškai angielckas”, eilėraštis „Aš pirmas ateinu pas jus…”, atsišaukimas „Mieli Brolej“ (1875), laikraštis „Gazieta lietuviška” (1879), vertimų knygelės ir kt. Apie M. Tvarauską, po sukilimo 1866 m. atvykusį į Ameriką, rašė Vaclovas Biržiška, Dalia Gargasaitė, Antanas Kučas, Antanas Milukas, Leonas Pažūsis, Bronius Raguotis, Juozas Otas Širvydas, Vytautas Širvydas, Jonas Šliūpas ir kt. Žinios apie jį skelbtos lietuviškose enciklopedijose (taip pa anglų kalba), Amerikos lietuvių istorijos veikaluose, kituose leidiniuose, periodikoje. Tarp jų dėl pažintinės reikšmės pažymėtinas naujausias 1997 m.specialus leidinys „M. Tvarauskas. Pirmoji lietuviška knyga”.Jame sudėti fotografuotiniu būdu perspausdinti pirmieji M. Tvarausko spaudiniai – žodynas ir atsišaukimas, taip pat kita medžiaga apie jį. Nuo 1883 m. „Aušroje“ randamų pirmųjų užuominų apie M. Tvarausko spaustuvę ir jo leistą laikraštį iki minėto 1997 m. leidinio apie jį jau susidariusi tam tikra istoriografija. Tačiau joje yra svarbių spragų, neaiškių, prieštaringų, diskutuotinų dalykų Tarp tokių klausimų – dėl M. Tvarausko pavardės, kilmės, gimimo vietos, dėl jo leidinių, ypač žodyno. Faktų, ypač naujų vis dar trūksta. Tad norint papildyti, plačiau apibūdinti, pakoreguoti M. Tvarausko biografijos ir veiklos momentus, visą jo vaizdą tenka dažnai remtis prielaidomis, samprotavimais, kiek kitaip interpretuoti vienus ar kitus teiginius. Tai šio teksto siekinys

Lietuvių žurnalistikos istorija Amerikos lietuvių darbuose (iki 1904 m.)

Į lietuvių žurnalistikos istorijos tyrinėjimus dar ne ką įvesdinti Amerikos lietuvių autorių darbai, skelbti knygose, ypač tos šalies lietuvių periodikoje. Tuo tarpu jų straipsniai ar šiaip medžiaga tomis temomis iškėlė ir nušvietė svarbių mūsų periodikos istorijos reiškinių, leidinių, asmenybių. Kai kuriuos tos istorijos dalykus jie svarstė ar naujai interpretavo pirmieji.Šioje istoriografinėje informacijoje apibūdinami XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje (t. y. lietuvių spaudos draudimo laikais) Amerikos lietuvių periodikoje ir knygose pasirodę darbai daugiausia apie mūsų nacionalinės žurnalistikos pradžią ir pirmuosius leidinius. Tie įvairaus žanro raštai aprėpia ano meto lietuvių periodikos atšakas Mažojoje Lietuvoje ir Amerikoje.Esminiai žodžiai: JAV lietuvių periodika, istoriografinis kontekstas, leidinių pobūdis

Asmenybės koncepcija neotomistinėje filosofijoje

The scholastic formula, propounded by the Catholic philosopher Thomas Aquinas, treats personality as an individual substance of rational nature. The formula makes the theoretical basis of the neo-Thomistic understanding of personality. The author attempts to show the real problems reflected in the neo-Thomistic understanding of personality. The article speaks of the linking points between neo-Thomism and contemporary irrationalistic philosophy. A critical evaluation of the neo-Thomistic understanding of the interrelation between personality and society is given in the paper.Straipsnyje nagrinėjamos žmogaus ir asmenybės sampratos neotomistinėje filosofijoje. Neotomistų požiūriu, asmenybė yra individuali racionalios prigimties substancija. Asmenybės substancialumas siejamas su nematerialios, nemirtingos sielos idėja. Ši siela ir galutinis jos tikslas bei paskirtis – absoliučios, dieviškos vertybės – sudaro žmogaus esmę. Žmogus turi pastovią esmę, kuri nėra izoliuota nuo pasaulio: asmenybė tampa pačia savimi, realizuoja savo galimybes tik nuolatinėje veikloje, sąveikoje su pasauliu. Tarp asmenybės subjektyvumo ir išorinio pasaulio objektyvumo esąs nesutaikomas prieštaravimas. Moralės srityje ši antinomija pasireiškia kaip prieštaringas asmenybės santykis su visuotinai būtinomis moralės normomis. Daroma išvada, kad neotomistai visuomeninius santykius laiko antriniais, išplaukiančiais iš pastovios žmogaus esmės. Visuomenė yra žmonių pastangų, skirtų bendriems tikslams, vienybė

Amerikos lietuviškos spaustuvės ir spaustuvininkai (1874–1919)

The paper discusses Lithuanian printing houses, an important field of American Lithuanian press (newspapers and books) history. The main focus of the article are printing house workers and other people related to the activities of printing houses and their work, mode of life, and other issues. Most of the information was found in the periodicals of the discussed period. Data and other important statements were also found in the works of the history of American Lithuanians. Those works were published later on. These sources are not about the history of the printing houses, but their chapters and sections contain factographic data related to the topic. The data were collected from bibliographic works. These works allow identifying various facts from a particular period: the number of printing houses, their place of activity, their owners, publishers, editors, printed material, etc. This paper takes into consideration the works of other scientists and authors and uses them. However, in the author’s opinion, there is no point in repeating what has already been done in covering the history of American Lithuanian printing houses (especially before the year 1904). The paper tries to raise and cover new issues and aspects. The article describes the printing houses of the further period (1904– 1919). Most of the information is about printing house workers, their working conditions, demands, professional unions, etc. Some of the issues of this topic are also reflected in the historiographic part which also includes some more distinct articles. The addendum “List of American Lithuanian Pressmen (1874–1919)“ attached to the article is based on the periodicals, bibliographic publications, encyclopaedias (especially The Boston Encyclopaedia), and other sources. This list should be considered as an attempt which contains gaps, inaccuracies, etc.Straipsnyje nagrinėjama Amerikos lietuvių spaudos (laikraščių ir kny­gų) istorijos sritis – lietuviškos spaustuvės. Svarbiausias dėmesys ir vieta ski­riami spaustuvių darbininkams, su spaustuvių veikla ir amatu susijusiems žmonėms, jų darbo, buities ir kitiems klausimams. Faktų ir žinių daugiausia rasta aptariamojo laikotarpio Amerikos lie­tuvių periodikoje. Duomenų ir svarbių teiginių taip pat teikia vėliau išleisti Amerikos lietuvių istorijos veikalai (Stasio Michelsono „Lietuvių išeivija Amerikoje 1868–1961“ (S. Bostone 1962 m.); Antano Kučo „Amerikos lietuvių istorija“ Bostone 1971 m.; Aleksandro Ambroze`o „Chicagos lietu­vių istorija 1868–1959“ (Čikaga, Ill., 1967); Alfonso Eidinto „Litovskaja emigracija v strany Severnoj i južnoj Ameriki v 1868–1940 g.“ (Vilnius, 1989 m.) ir kt. Nors minėti veikalai nėra skirti spaustuvių istorijai, bet jų skyriuose, skirsniuose, kitose vietose yra nagrinėjamai temai svarbios fakto­grafinės bei kitos medžiagos. Šiuo požiūriu išskirtinos Antano Miluko knygos: „Pirmieji Amerikos lietu­viai profesionalai ir kronika“ (Philadelphia, Pa, t. 1, 1929 m); „Spaudos lais­vės ir Amerikos lietuvių organizuotės sukaktuvės“ (2-as leid., Philadelphia, Pa, 1930 m.); „Amerikos lietuviai XIX šimtmetyje 1868–1900“ (Philadelphia, Pa, 1938 m. ir kt.). A.Miluko darbai turtingi naujos medžiagos, kuri, beje, susijusi ir su spaustuvių, jų steigėjų ir kita istorija. Duomenys straipsniui rinkti iš bibliografinių darbų, kurie leidžia nu­statyti konkretaus laikotarpio spaustuvių skaičių, jų gyvavimo vietą, savi­ninkus, leidėjus, redaktorius, spausdintą produkciją ir pan. Iš jų išskirtini šie: Vaclovo Biržiškos „Amerikos lietuvių spauda 1874–1910“ (Chicago, Ill., 1994), į kurį įeina V. Biržiškos 1951 m. rašytas straipsnis tokiu pat pavadinimu lietuvių ir anglų kalbomis ir bibliografijos redaktorės Stasės Vaškelienės papildymai; taip pat „Lietuvos TSR bibliografija“ (Serija A., t. 2. Vilnius, 1985 m.), kurioje yra Danutės Gargasaitės straipsnis „JAV lie­tuvių knyga (1874–1904); „Lietuvos bibliografija. Knygos lietuvių kalba 1905–1917“ (t. 3. V., 2006 m.), kur galima rasti Violetos Černiauskaitės straipsnį „Lietuviškoji knyga nepriklausomos valstybės atkūrimo išvakarėse 1905–1917 metais“. Straipsnio autoriui buvo naudingi Amerikos lietuviškų spaustuvių (ypač laikraščių) jubiliejiniai leidiniai: Dominyko T. Bačkausko „Aprašymas apie drukarnę „Saulės“ ir „Linksmos valandos“ knygoje „Kalendorius ant 1904“ (Mahanoj Sitis, 1903); F. V. (Pranciškaus Vytauto) Bačkausko „25 metai „Saulės“ gyvenimo sukaktuvės“ knygoje „Laikraščio „Saulė“ kalendorius ant meto 1913“ (Mahanoj Sitis, 1912); „Vienybės lietuvnikų“ 25 metų sukaktuvių jubiliejus (1886–1911)“ (Bruklinas, 1911); Lietuvos istorija: Lietuva (1917, Nr. 52). Šiuose leidiniuose skelbiami redaktorių, leidėjų, skaitytojų straipsniai, atsiminimai ir pan. Nuodugniau lietuviškų spaustuvių istoriją nagrinėjo Amerikos lietuvių publicistas, spaudos istorikas Vytautas Širvydas („Amerikos lietuvių knygos 1875–1904“ knygoje „Kovos metai dėl spaudos“ (Chicago, Ill., 1957)). Kitas specialus to laikotarpio Amerikos lietuviškų spaustuvių ir knygų leidybos jose darbas priklauso knygotyrininkei D. Gargasaitei („JAV lietu­vių spaustuvės (iki 1904 m.)“ – Knygotyra, t. 9 (16), sąs., 1, 1983). Šios autorės 1980 m. parašytas darbas turi tvirtą istoriografinį pagrindą, pa­remtas gausia, kai kur nauja faktologija. Be bendresnio įvadinio teksto apie spaustuves, jį sudaro autorės surinktos ir susistemintos žinios apie septynio­lika reikšmingiausių ar ne tiek produktyvių 1875–1904 m. lietuviškų spaus­tuvių, pateikta žinių ir apie jų savininkus bei knygų leidėjus. Amerikos lietuviškas spaustuves kūrė ir jose triūsė šimtai žmonių, kurių vaidmuo, kaip rašoma, „lietuvių spausdinto žodžio istorijoje yra labai svar­bus“ (Tylūs ir nematomi karžygiai // Laisvė, 1916, Nr. 69). Vienų vardai žinomi, kitų neišliko, jie neminimi mūsų žurnalistikos istorijoje, apie kitus trūksta žinių. Bet apie žinomiausius, daugiau nusipelniusius lietuvių kul­tūrai apskritai yra išleista monografijų ir studijų. Pirmo spaustuvininko, leidėjo ir redaktoriaus Mykolo Tvarausko gyvenimas ir veikla apžvelgiama leidinyje „M. Tvarauskas. Pirmoji Amerikos lietuviška knyga“ (V., 1997). Jonui Šliūpui skirta ne viena knyga, bet reikšmingiausia yra istoriko Juozo Jakšto „Dr. Jonas Šliūpas, jo raštai ir tautinė veikla“ (Chicago, Ill., 1979). Apie Antaną Miluką paskelbti šie darbai: Julijos Pranaitytės „Kun. A. Mi­luko darbuotė“ (Philadelphia, Pa, 1931) ir Vlado Mingėlos „Kun. Antanas Milukas“ (Detroit, 1962). Antano Olšausko biografijai ir veiklai nušviesti sudarytas rinkinys „Antanas Olšauskas ir Lietuva“ (Sodus, 1934). Vytau­to Širvydo monografijoje „Juozas O. Širvydas (1875–1935)“ (Cleveland, 1941) aptariamas šio veikėjo ir redaktoriaus gyvenimas, žurnalistinė ir li­teratūrinė kūryba. Amerikos lietuviškų spaustuvių, laikraščių bei žymių veikėjų biografijos knygose pateikiamos platesniame visuomeniniame kultūriniame kontekste, bet nemenkas dėmesys skiriamas ir jų kaip spaustuvininkų leidėjų veiklai. Periodikoje, enciklopedijose, žinynuose randame įvairaus pobūdžio straipsnių ir apie kitus spaustuvininkus, kurių darbų palikimas turėjo dide­lę vertę. Tai žinomi šio amato žmonės, tokie kaip Juozas Paukštys, Juozas J. Paukštys, Dominykas Bačkauskas ir kt. Šiame darbe atsižvelgta į kitų mokslininkų, autorių veikalus ir leidinius, į jų faktologiją, apibūdinimus ir teiginius. Jais taip pat pasinaudota. Vis dėl­to, šio straipsnio autoriaus nuomone, netikslinga kartoti tai, kas jau pada­ryta nušviečiant Amerikos lietuviškų spaustuvių (ypač iki 1904 m.) istoriją. Tad darbe stengtasi iškelti ir nušviesti naujus ar kitokius temos klausimus ir aspektus. Straipsnyje konspektiškai rašoma apie tolesnio periodo (1904–1919 m.) spaustuves, daugiausia medžiagos pateikiama apie spaustuvių darbininkus, jų atsiradimą ir augimą, apie jų darbo ir buities sąlygas, jų reikalavimus, profesinę organizaciją ir kt. Kai kurie iš šios temos dalykų atsispindi isto­riografinėje dalyje, į kurią dar įtrauktas ir vienas kitas specialesnis straips­nis, kaip antai: Julijos Pranaitytės „Amerikos lietuvių leidėjai“, išspaus­dintas knygoje „Aušros 40 m. sukaktuvėse“ (1883–1923) (Philadelphia, Pa.,1923); Rojaus Mizaros „Žvilgsnis į praeitį“. V., 1960; Antano Aukš­taičio (Broniaus Raguočio) „Kovoje už savo teises“, kuris buvo publikuotas „Gimtajame krašte“ 1982 m. rugpjūčio 5 d. Prie straipsnio pridedamas priedas – „Amerikos lietuviškų spaustuvi­ninkų (1874–1919) sąrašas. Jis sudarytas, remiantis to laiko periodika, bibliografijos leidiniais, enciklopedijomis (ypač Bostono Lietuvių enciklo­pedija), spaustuvių istorijos darbais, kitais šaltiniais. Šį sąrašą reikia priimti su tam tikromis išlygomis, kaip mėginimą, kuriame yra spragų, netikslumų ir pan

Petras Leonas ir sociologijos mokslų užuomazgos Lietuvoje

The aim of the article is to analyze the historical development of sociology in Lithuania in the beginning of the twentieth century. The author notes that despite the interest in sociological analysis the institutional grounds were lacking. The author argues that the development of sociology as a discipline in Lithuania is closely connected with the work of Petras Leonas. While Mykolas Riomeris might be considered as the first to apply sociological methods for the analysis of social phenomena, it was Petras Leonas who started to lecture sociology at the end of his life.Tyrinėjant mokslo istoriją, svarbu atskleisti kiekvienos mokslinės disciplinos vietą krašto intelektualiniame gyvenime. Sociologijos istorija Lietuvoje ganėtinai mažai tyrinėta sritis. Tuo tarpu sociologinės problemos pradėtos gvildenti mūsų publicistikoje dar XX a. pirmame dešimtmetyje, t.y. tuo laiku, kai šis mokslas buvo embrioninėje stadijoje. Tada lietuvius labiausiai viliojo pozityvistinė sociologijos samprata, nors iki valstybingumo atstatymo mūsų krašte nebuvo sociologų profesionalų (sociologija buvo publicistikos žanras). Bene pirmasis Lietuvoje sociologinius metodus pradėjo taikyti M.Riomeris, susiedamas juos su konkrečių socialinių reiškinių analize. Tuo tarpu profesionaliai ir visapusiškai sociologija susidomėjo Petras Leonas, kuris šią discipliną ir pradėjo dėstyti savo gyvenimo saulėlydyje. Šiam veiksmui jį paskatino aktyvus dalyvavimas šalies politikoje, suvokimas, jog būtina apibendrinti vykstančius procesus

Automatinio mokinių programų vertinimo sistemų lyginamoji analizė

Mokant programavimo jau seniai taikomas automatinis vertinimas. Tokiu atveju mokiniai (ar studentai) turi programas-sprendimus pateikti testavimo sistemai. Kad sistema galėtų patikrinti darbus, jie turi tenkinti gana griežtus reikalavimus. Savo ruožtu automatinė vertinimo sistema gali įvertinti dalį pamatuojamų kriterijų, patikrinti programos funkcionavimą su pradinių duomenų rinkiniais. Automatinių sistemų funkcionalumas kartais praplečiamas rankinėmis vertinimo galimybėmis, taip gaunantpusiau automatines sistemas. Sistemose paplitę du pagrindiniai programų analizės metodai: dinaminis ir statinis, o vertinimo būdų, kriterijų įvairovė yra gerokai didesnė. Automatinės mokinių programų vertinimo sistemos gelbsti ne tik vertinant kontrolines užduotis. Jos gali turėti ir mokomąją funkciją – mokinys gauna galimybę greitai, vos ne bet kuriuo momentu pasitikrinti, gauti kitą panašią užduotį, esti įsitikinęs vertinimo objektyvumu. Siekiant tobulinti automatinio vertinimo mokomąją funkciją reikia skirti daugiau dėmesio esamų sistemų analizei, jų pranašumams ir trūkumams. Straipsnyje lyginamosios analizės būdu vertinami sprendimai, siūlomos naujos sistemų tobulinimo sritys.Comparative Analysis of Automatic Students’ Program Evaluation SystemsBronius Skūpas SummaryPractice in programming is typical for graduators of secondary schools and for programming courses in universities. Students usually have programming assignments that need to be assessed. The assessment can be done using automatic assessment systems. There are several areas where such systems can be used: programming competitions and preparations for them, evaluation of maturity exam in programming, teaching of programming in courses. Static and dynamic assessment of programs is discussed. Article compares several different assessment systems described in literature and available from Internet. Comparative analysis shows main strength and weakness of automatic assessment systems. Requirements, possibilities and trends for future assessment systems are discussed