Tyrimų žurnalistikos kokybė Lietuvoje: LRT ir 15min tyrimų analizė

The article formulates criteria for the quality of investigative journalism based on the literature analysis, which are used to assess and compare the quality of investigations conducted in 2022 and 2023 by two traditional Lithuanian media outlets – the public broadcaster LRT and the commercial news portal 15min. The author reveals a journalistic view of the quality of research, showing similarities and differences in approaches; having assessed five studies in both media outlets and the responses of journalists, she emphasizes that some investigations lack an objective balance of sources, and the investigations do not always meet high standards and methods.Straipsnyje nagrinėjama tyrimų žurnalistikos kokybės samprata, vadovaujantis literatūros analize, formuluojami tyrimų žurnalistikos kokybės kriterijai, kuriuos taikant įvertinama bei palyginama dviejų Lietuvos tradicinės žiniasklaidos priemonių – LRT ir 15min 2022 ir 2023 metais atliktų žurnalistinių tyrimų kokybė, atskleidžiami tyrimų kokybę lemiantys veiksniai, pateikiami tyrimų žurnalistikos srityje dirbančių žurnalistų požiūriai į žurnalistinių tyrimų kokybę bei jos prielaidas ir iššūkius. Tyrime taikyta metodų trianguliacija, derinant turinio analizės metodą bei kokybinio interviu metodą

Du mitai apie „balsus“: Laisvės / Laisvosios Europos radijo patirtys

The article explores the role of international radio broadcasting, with a specific focus on Radio Free Europe/Radio Liberty (RFE/RL), throughout the Cold War era, particularly in Lithuania and the broader Eastern Bloc context. It analyses the influence of these broadcasts, known as “the Voices,” in countering Soviet propaganda and disseminating alternative news to populations living behind the Iron Curtain. The study highlights two crucial aspects, which the author argues attained near-mythical significance: the messengers (i.e., broadcasters) and the content of their messages. Despite Soviet propaganda’s allegations depicting RFE/RL personnel as detached émigrés, as agents of Western intelligence agencies or as former collaborators with Nazis, the text asserts that RFE/RL maintained journalistic autonomy. The Soviet strategy of jamming international broadcasts was complemented by a myth alleging that during the guerrilla struggle for Lithuanian independence at the onset of Soviet occupation, international broadcasters purposefully exacerbated tensions and disseminated unfounded or even false promises of Western assistance. The article rebuts these claims, noting the absence of international broadcasting in Lithuanian during that period. Drawing from recently disclosed documents from the KGB archives, the article demonstrates that despite censorship and efforts to manipulate information, Western broadcasts continued to shape public opinion and reinforce aspirations for independence and democracy in regions under Soviet control.Autorius nagrinėja tarptautinio radijo vaidmenį, ypatingo dėmesio skirdamas transliavusiam per visą Šaltojo karo laikotarpį „Laisvosios Europos“ radijui/„Laisvės“ radijui (RFE/RL), reikšmingam ypač Lietuvoje ir Rytų bloko šalyse. Jame analizuojama stočių, vadintų „balsais“, įtaka kovojant su sovietų propaganda ir platinant alternatyvias naujienas už geležinės uždangos gyvenusiems klausytojams. Tyrime išryškinami du esminiai veiksniai, autoriaus teigimu, įgiję beveik istorinio mito reikšmės: pranešėjai (t. y. transliuotojai) ir jų pranešimų turinys. Nepaisant sovietinės propagandos kaltinimų, kuriuose RFE/RL darbuotojai vaizduojami kaip atskirti emigrantai, kaip Vakarų žvalgybos agentūrų agentai arba buvę nacių bendradarbiai, tekste teigiama, kad RFE/RL išlaikė žurnalistinę autonomiją. Sovietinę tarptautinių transliacijų trukdymo strategiją papildė mitas, kuriuo suponuota, jog, prasidėjus sovietinei okupacijai partizaninėje kovoje už Lietuvos nepriklausomybę, tarptautinės radijo stotys esą tikslingai didino įtampą ir skleidė nepagrįstus ar net melagingus Vakarų pagalbos pažadus. Straipsnyje šie teiginiai paneigiami, pažymint, jog tuo laikotarpiu nebuvo tarptautinių transliacijų lietuvių kalba. Remiantis neseniai paviešintais KGB archyvų dokumentais, straipsnis parodo, kad, nepaisant cenzūros ir pastangų manipuliuoti informacija, Vakarų laidos ir toliau formavo viešąją nuomonę bei stiprino Nepriklausomybės ir demokratijos siekius sovietų kontroliuojamuose regionuose

Vaizdo įrašų turinio vaidmuo atspindint „The New York Times“ ir „The Guardian“ Izraelio karą Gazoje

The Israel-Hamas conflict has received widespread coverage from global media sources. The coverage has been extensive, including both conventional news channels and social media platforms, and includes a vast range of opinions and tales. Social media has substantially impacted the dissemination of knowledge, as seen by platforms such as TikTok, which have accumulated billions of views on material relating to this topic. The research revealed a significant discrepancy in the number of postings supporting Palestine compared to those supporting Israel. The battle has resulted in the dissemination of deceptive information and misinformation. Hamas has been prohibited from the majority of social media networks; however, its propaganda continues to flow on channels like Telegram. Local content artists in Gaza recorded their experiences and garnered substantial followings. The study investigates the utilization of video material by newspapers, with a specific emphasis on four key aspects: the characteristics of the content, the intended audience, video editing techniques, and the influence of this content on worldwide public perception. Video coverage in the New York Times strives to provide a fair and equitable portrayal of the Israeli and Palestinian perspectives, including conflicts and fatalities from all sides. The newspaper’s objective is to provide extensive coverage that emphasizes the plight of both parties, however, it has faced criticism for not sufficiently illuminating the agony endured by the Palestinians.Izraelio ir „Hamas“ konfliktas sulaukė didelio pasaulinės žiniasklaidos informacijos. Aprėptis buvo plati, įskaitant įprastus naujienų kanalus ir socialinės žiniasklaidos platformas, daugybę nuomonių ir pranešimų. Didelės įtakos padarė žnaujienų sklaidai padarė socialinė žiniasklaida, kaip antai „TikTok“platforma ar panašios, sukaupusios milijardus turinio, susijusio su šia tema, peržiūrų. Tyrimas atskleidė didelę Palestiną remiančių pranešimų neatitiktį palyginus su Izraelį remiančių pranešimų skaičiumi. Kova lėmė apgaulingos informacijos ir dezinformacijos sklaidą. „Hamas“ buvo uždrausta dalyvauti daugumoje socialinės žiniasklaidos tinklų; tačiau jos propaganda ir toliau sklinda tokiais kanalais kaip „Telegram“. Vietiniai turinio kūrėjai Gazoje, fiksavę savo patirtį, sulaukė daugybės sekėjų. Autorius tiria vaizdo turinio panaudojimą dienraščiuose, ypatingą dėmesį skiriant keturiems pagrindiniams veiksniams: turinio ypatybėms, numatomai auditorijai, vaizdo redagavimo technikoms ir šio turinio įtakai pasaulio visuomenės suvokimui. „New York Times“ vaizdo įrašuose stengiamasi teisingai ir adekvačiai pavaizduoti Izraelio ir Palestinos aplinkybes, įskaitant konfliktus ir žuvusius iš visų pusių. Laikraščio tikslas – plačiai atspindėti abiejų pusių padėtį, tačiau jis sulaukė kritikos, jog nepakankamai pranešantis apie palestiniečių patiriamą agoniją. Autorius pateikia rekomendacijų, jog reikalinga nuosekli, profesionali įvykių stebėsena, įskaitant žurnalistinius tyrimus, žurnalistų (reporterių) mokymą, atrenkant labiausiai tinkamus šiai problematikai nagrinėti

Žurnalistika – rizikinga profesija? Politikos įtaka saugiam žurnalistų įdarbinimui Lenkijoje 2015–2023 metais

Raising questions about how risky it was (and still is) to practice journalism in Poland, author Magdalena Mateja examines cases from 2015 to 2023, when the Polish government not only regulated the public broadcaster TVP, but also interfered in the management of national commercial television and radio stations. During this period, journalists who did not please the authorities were fired from various media outlets. Among other things, the author concludes that in 2023, after the change of government, the situation of journalists did not improve either in the public broadcaster or in the media market as a whole.Keldama klausimus apie tai, kaip Lenkijoje buvo (ir tebėra) rizikinga imtis žurnalisto profesijos, norėčiau pradėti nuo sąvokos „įdarbinimo saugumas“ paaiškinimo, kuri patenka į socialinių mokslų sritį, tačiau veikiau siejama su darbo teise, higienos ir saugos vadyba, nei su socialinės komunikacijos ir medijų mokslų sričiai priklausančiu tyrimu. Šią sąvoką pritaikiau siekdama nagrinėti politiką kaip veiksnį, lemiantį žurnalistų, profesionalų, kurių veiklos sritys ir pareigos apibrėžiamos 1984 m. Lenkijos spaudos įstatymu, saugumo jausmą

Informacinė (ne)tvarka: kur suksime – į konfrontaciją ar dialogo link?

This paper proposes the idea of “information integrity,” conceptualized as a multidimensional strategy to bring together groups entangled in polarizing discourses and vested interests. The paper employs a threefold analytical approach, examining the “macro-mezzo-micro” levels to explore the social interests at each level. Furthermore, it argues that adopting a normative ideal of seeking social solidarity and informed citizenship necessitates changes from within the communications system itself. Such a task requires clarifying the gaps in the current system of knowledge production and proposing actions led by the media corporations themselves and by socially responsible professionals who want to play an active role in addressing society’s grand challenges.Šiuo straipsniu siekiama suaktualinti „informacinio integralumo“ (angl. information integrity) siekinį, kuris matomas kaip viena iš galimybių suartinti savuose interesuose įsipainiojusias, į poliarizuojančius diskursus įsitraukusias grupes. Taikant trejopą analizės prieigą, kuri krypsta į „makro-mezzo-mikro“ lygmenis visuomenėse ir ten užsimezgančius interesus, straipsnyje kalbama apie tai, kad normatyviam požiūriui rastis ir įgyvendinti reikėtų pokyčių iš komunikacinės sistemos „vidaus“. Tam būtina aiškintis dabartinės žinių kūrimo sistemos spragas ir siūlyti veiksmus, kuriems vadovautų pačios medijų korporacijos ir socialiai atsakingi profesionalai, siekiantys aktyviai dalyvauti sprendžiant didžiuosius visuomenės uždavinius

Žiemos olimpinės žaidynės Lietuvos interneto dienraščiuose

The Winter Olympics Games is the most important sports event which is reported in Lithuanian media. There are no researches which would show how Lithuanian sports journalists publicate news about Winter Games. The first task is to find out the concept of media, tthe functions and tasks of media, genres and titles of media texts. The second task is to discuss the Winter Olympics and sports media functions. The third task is to elucidate the models of agenda setting and framing theories. The fourth is to perform quantitative and qualitative analysis of content research. In order to implement the first, second and third tasks, an analytical descriptive method is used. In order to implement the fourth, the methods of quantitative and qualitative analysis of the content are used. The results of the research examining the relationship between agencies and authorial publications in the online news dailies Delfi.lt and Lrytas.lt published the most agency news. Sports journalists used the most used the interview genre – 116 times. It turned out that sports journalists mostly published news about Lithuanians competing in the Olympics, rather that foreign athletes. It became clear that sports journalists, when writing publications about Lithuanian athletes used expressive headlines at the Winter Olympics. Analyzing the tone of the presentation of expressive headlines, it became clear that mostly used the negative tone in their authorial publications about Lithuanian athletes.Straipsnis skirtas išanalizuoti, kaip didžiausi Lietuvos interneto naujienų dienraščiai pateikė pranešimus apie 2010 m. Sočio, 2014 m. Vankuverio ir 2018 m. Pjongčango žiemos olimpines žaidynes. Nagrinėjamos sporto žurnalistikos skiltyse 2010-2018 m. pateiktos publikacijos žiemos olimpinių žaidynių tema. Tyrimo duomenys rinkti 2021-aisiais. Tyrime naudoti 784 tekstai žiemos olimpinių žaidynių tema (379 publikacijos paskelbtos interneto naujienų dienraščio Delfi.lt, 405 – naujienų portalo Lrytas.lt sporto skiltyse). Rezultatai parodė, kad Delfi.lt ir Lrytas.lt publikacijų apie 2010-2018 m. žiemos olimpines žaidynes šaltinis buvo agentūrų pranešimai ir daugiausia naudotas interviu žanras. Daugiausia publikuota tekstų apie Lietuvos, o ne užsienio sportininkus. Per visas trejas olimpines žaidynes Lrytas.lt publikavo daugiau autorinių publikacijų nei Delfi.lt. Tai galėjo lemti, kad Lrytas.lt visose trejose olimpinėse žaidynėse akreditavo dirbti savo žurnalistus. Sporto žurnalistai, rašydami publikacijas apie Lietuvos sportininkus naudojo ekspresyviąsias antraštes. Publikacijų antraštės apie šalies sportininkus nebuvo išsamios, neatskleidė jokios informacijos apie teksto turinį, jomis buvo manipuliuojama skaitytoju. Delfi.lt ir Lrytas.lt daugiausia naudojo neigiamą toną savo autorinėse publikacijose

Tweeting television between innovation and normalization: How Lebanese television and audiences are making use of Twitter in political talk shows

Traditional media have progressively integrated newer media practices, with the constant emergence of new digital technologies, without abandoning their former ones. The adoption of Twitter by TV channels and by other social actors during political talk shows is a case in point. This article aims to assess whether the hybridization of TV talk shows and Twitter has innovated or normalized existing patterns of communication. In the former case, by enabling more interaction between different actors and space for audience deliberation, or in the latter case, by reproducing a traditional one-way communication and a centralized network of information that remains controlled and oriented by the elite (journalists and politicians). The incorporation of older and emergent media logic has an impact on the construction and distribution of political information as well as on the power relationships between journalists, politicians, and TV audiences. Besides allowing political talk shows to expand their flow of information, and to promote their news online, hybridized practices have not only altered the way citizens consume and engage with political information but also how they counter-frame traditional political media content by producing new ones. The research methodology consists of descriptive, content, and network analyses of tweets collected from three Lebanese local TV political talk show “Sarelwa2et” (MTV), “Btefro’ aa Watan” (Al Jadeed), and “Vision 2030” (LBCI) between February and March 2022. Results revealed that TV talk shows are making use of Twitter as a top-down transmitter of information and resorting poorly to its interactive potential. Some newer media practices of Twitter, such as @mention and replies are being applied but only to interact with politicians and journalists, failing to engage with a larger array of voices and thus, leading to an elite-centric discourse within the network. Also, tweets are mostly used to inform audiences and promote TV programs. In addition, network analyses of talk shows via hashtags demonstrated the central and not monopolized role of politicians and journalists as influencers, bridges, and quick spreaders of information. Finally, content analysis of dual screeners’ tweets (n=6000) indicated very little space in a Habermasian public sphere. The total of subjective opinions, irony, and attack/insult tweets are still higher than the total of the introduction of new issues and counter-frames tweets