Lietuvos prezidento rinkimai 2024 metais: G. Nausėdos, I. Šimonytės, I. Vėgėlės asmeninė komunikacija ir jų vaizdavimas naujienų portaluose

This article analyses the communication of the 3 most popular candidates for the presidency of the Republic of Lithuania – Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, and Ignas Vėgėlė – on their Facebook accounts and on the news portals 15min.lt and delfi.lt in the course of the presidential elections in 2024. The article is useful because it contributes to filling the gap of research discussing the presidential election of 2024. The literature review part of the paper examines the main aspects of political communication creating a contribution between the politician and their audience, along with the emerging electoral challenges. The study uses the conceptual frame theory to develop 3 frames and their categories: the issue frame on economy and national security, the personality frame, and the game frame. The categories on the frames were defined inductively and deductively in order to be as precise as possible in the identified cases. The issue frame in the candidates’ Facebook posts and news portals publications was the least frequently used iteration. The personality frame and the game frame along with their categories dominated among the candidates and news portals. The conclusions of the study provide summary insights, the distinctive features of the candidates’ communication, and the limitations of the study.Šiame straipsnyje analizuojama trijų populiariausių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus – Gitano Nausėdos, Ingridos Šimonytės, Igno Vėgėlės – komunikacija socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose bei naujienų portaluose delfi.lt ir 15min.lt 2024 metų prezidento rinkimų metu. Šis straipsnis yra aktualus, nes iš dalies užpildo 2024 metų rinkimų nišą. Literatūros apžvalgos dalyje nagrinėjami pagrindiniai politinės komunikacijos aspektai, kuriantys reikšmingą indėlį tarp politiko ir auditorijos, kylantys rinkimų iššūkiai. Tyrime pasitelkta konceptuali rėmų teorija, pagal kurią kurti 3 rėmai ir jų kategorijos: problemos rėmas apie ekonomiką ir valstybės saugumą, asmenybės rėmas ir žaidimo rėmas. Tyrimui atlikti rėmų kategorijos apibrėžtos indukciniu ir dedukciniu būdais, siekiant kuo tiksliau nustatyti identifikuotus atvejus. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad problemos rėmas tarp kandidatų įrašų „Facebook“ paskyrose ir naujienų portalų publikacijose dažnu atveju buvo naudotas rečiausiai. Visgi tarp tirtų kandidatų ir naujienų portalų dominavo asmenybės rėmas bei žaidimo rėmas ir jų kategorijos. Tyrimo išvadose pateikiamos apibendrinančios įžvalgos, kandidatų komunikacijos išskirtinumai, tyrimo apribojimai

The Discursive Impact of Disinformation on Journalism

Contemporary discourses, particularly within journalism, often claim to represent multiple facets of reality. However, many of these representations are misleading, fictional, or entirely detached from empirical facts. Public opinion is not only influenced by traditional media and digital platforms but is actively constructed through rhetorical and discursive strategies that obscure factual accuracy. These mechanisms restrict the epistemological function of information and undermine the autonomy of communication professionals, thus compromising the public’s ability to discern truth. In today’s global context, marked by increasingly complex political, economic, and military conflicts, the instrumental propaganda, distinguished as journalism, has become more prevalent like a phenomenon of further intelligence technologies. Segments of journalism are increasingly shaped by such discursive formations. This essay employs discourse analysis to examine these dynamics, by highlighting how these factors foster the gradual erosion of professional journalism. Our argument advances the view that the most pressing threat does not arise from technology or Artificial Intelligence per se, but rather from the ethical challenges that emerge in the management and circulation of information. In this regard, the central risk lies in disinformation becoming embedded as a discursive practice in journalism

Politinės komunikacijos teorijos kritika įvertinant Rusijos grėsmės sampratą Lietuvos medijose

Is Russia a threat to Lithuania and other countries in the region? Today, the answer to this question would more often be affirmative: Russia’s endless cruel war against Ukraine and Russian political statements make it clear that Russia is determined to regain the territories it considers like ‘its own, but currently lost’. However, 25 years ago, most politicians and journalists would have answered that the Russian threat does not exist, although Lithuania’s historical experience during the Soviet occupation and in the course of liberation from it has shown that the imperialist sentiments of Russia have not disappeared, and that agreements with Russia can change in no time. For example, in a television debate show, three participants out of four deny the Russian threat while only one suggests the existence of this threat. Why? Political communication theories can hardly help us find an accurate and precise answer, since research focuses on democracy as an unchanging constant, election campaigns, the development of media technologies, or globalization. It becomes clear that a new approach to the sources of political communication can provide a consistent answer: an assessment of the historical connections between the media and politicians and their approximation to the present, as well as an understanding of the systematic misleading imitation of democracy, as well as other important factors related to the interests and choices of actors. This article presents a fundamental critique of theoretical statements of political communication. This critique excludes the essential factors complicating the perception of the Russian threat. A semiotic approach with these factors forms a complex model which reflects the causality of the attitude of political communication actors towards Russia as a threat.Ar Rusija yra grėsmė Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms? Šiandien atsakymas šį klausimą dažniau būtų teigiamas: nesibaigiantis barbariškas Rusijos karas prieš Ukrainą ir politiniai pareiškimai leidžia suprasti, kad Rusija yra pasiryžusi susigrąžinti teritorijas, kurias laiko savomis, bet prarastomis. Tačiau prieš 25 metus atsakymas į šį klausimą būtų nevisiškai aiškus ir tvirtas dėl tuomet vyravusių visuomeninių, politinių ir ekonominių argumentų. Nors konkreti Lietuvos istorinė patirtis sovietų okupacijoje ir iš jos išsilaisvinant parodė, kad Rusijos imperialistinės nuotaikos nedingo, o susitarimai su Rusija gali greitai pasikeisti, pavyzdžiui, televizijos debatų laidoje apie Rusijos grėsmę diskutuojama santykiu 3 prieš 1 neigiančiųjų naudai. Kodėl taip galėjo būti? Politinės komunikacijos teorijos sunkiai gali padėti surasti tikslų ir taiklų atsakymą, mat tyrimai susikoncentruoja į demokratiją, kaip nekintančią konstantą, rinkimines kampanijas, medijų technologijų plėtrą ar globalizaciją. Aiškėja, kad dėsningą atsakymą gali pateikti naujas požiūris į politinės komunikacijos šaltinius: istorinių ryšių tarp medijų ir politikų įvertinimas ir jų priartinimas dabarčiai, taip pat sistemingos, klaidinančios demokratijos imitacijos supratimas, kiti svarbūs veiksniai, susiję su veikėjų interesais ir pasirinkimais. Šiame straipsnyje pateikiama esminė politinės komunikacijos teorinių teiginių kritika. Per šią kritiką išskyrus esminius veiksnius, komplikuojančius Rusijos grėsmės sampratą ir remiantis semiotine prieiga suformuojamas kompleksinis modelis, kuriame atsispindi politinės komunikacijos veikėjų požiūrio į Rusiją, kaip grėsmę, priežastingumas

Emocijos televizijos naujienose: žurnalistų vaidmuo ir iššūkiai po-tiesos (išeitos tiesos) amžiaus medijų lauke

In the current environment of information disruptions and rising social media popularity, the abundance of information enables a shift of attention to news presentation and sparking viewer interest. The selection of news is associated with their presentation, whereas emphasis is placed on such news that is ‘in high demand. Journalists play a key role in this, as seemingly more and more journalists are aiming to stand out by means of emotional reconstruction of the news. By selecting and giving priority to certain news, journalists decide which information is real and relevant. Therefore, in the most general sense, they are constantly evaluating news. In today’s post-truth era, public opinion is more influenced by emotional appeals than by objective facts. Therefore, it is importance to understand how journalists themselves define the roles they create in the news production process. Ultimately, this will help to understand the challenges that the emotional content they produce poses in the context of striving for a resilient democratic society, especially considering the various forms of disinformation and the public space polarization.Socialinių medijų populiarėjimo, „informacinių trikdžių“ kupinoje komunikacinėje aplinkoje informacijos gausa įgalina daug dėmesio skirti naujienų pateikimui ir siekiui sudominti auditoriją. Naujienų atranka siejama su jos pateikimu, skiriamas ypatingas reikšmingumas tam, kokios naujienos yra paklausios. Šioje vietoje pabrėžiamas žurnalistų vaidmuo ir vis labiau pastebimas noras išsiskirti, kuris pasireiškia tik ypatingai emociškai paveikiai konstruojant, perkonstruojant žinias. Atrinkdami naujienas, suteikdami joms prioritetą, žurnalistai sprendžia, kas informacijoje yra tikra, kas aktualu, todėl bendriausia prasme jie nuolat atlieka vertinimą. Šiandien viešajai nuomonei didesnę įtaką daro apeliavimas į emocijas, o ne objektyvūs faktai (po-tiesos amžiaus), todėl svarbu suprasti, kaip patys žurnalistai apibrėžia savo kuriamus vaidmenis naujienų gamybos procese. Galiausiai tai padės suprasti, kokius iššūkius emocionalus jų konstruojamas turinys kelia atsparios demokratinės visuomenės siekiamybės kontekste, ypač atsižvelgiant į šiandien daug diskusijų keliančias įvairias dezinformacijos formas ir viešosios erdvės poliarizaciją

Gyventojų informavimas apie jonizuojančiąją spinduliuotę: Lietuvos žiniasklaidos publikacijų turinio tematinės įvairovės vertinimas

Background. Mass media have an important role in shaping the public information field. In times of crises, mass media acts as a mediator which could deliver expert knowledge to society. Challenging the current geopolitical situation emphasized the mass media importance. Therefore, the aim of this study is to assess the thematic content variety of information related to radiation safety in Lithuanian mass media. Methods. A qualitative content analysis of 322 mass media publications was conducted, while focusing on sources of ionizing radiation, health effects of ionizing radiation, radiation safety measures, and public preparedness in the context of a nuclear accident or war. Publications from the mass media portals delfi.lt, 15min and lrt.lt were included in this content analysis. Results. More than half of the publications (61.8%) mention sources of ionizing radiation found in the air. The majority of those (66.5%) are associated with nuclear energy. Sources of ionizing radiation used in soil, water, food and medicine are mentioned in 6.8%, 14.6%, 4.0% and 5.9% of the publications, respectively. Additionally, more than half (59.0%) of the publications mention radiation safety, and one third (32.3%) mentions nuclear accident preparedness. The topics of the health effects of ionizing radiation, radiation safety measures and nuclear accident preparedness are discussed with a similar frequency in lrt.lt, 15min.lt and delfi.lt mass media portals. (p>0.05). Conclusions. Although the largest Lithuanian mass media portals provide a variety of information about ionizing radiation, effects on health, radiation safety and nuclear accident preparedness, a thematic imbalance is observed as airborne sources of ionizing radiation are mentioned more often than others. In some publications, (over)dramatization of content is observed, which may cause anxiety or panic in society.Įvadas. Žiniasklaida, atliekanti svarbų vaidmenį formuojant visuomenės informacinį lauką, krizių kontekste yra tarpininkas, perduodantis ekspertų informaciją plačiajai visuomenei. Kadangi sudėtinga dabartinė geopolitinė situacija išryškino komunikacijos svarbą krizinėse situacijose, šio tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos žiniasklaidoje pateikiamos informacijos, susijusios su radiacine sauga, tematinę įvairovę. Metodai. Atlikta 322 žiniasklaidos publikacijų kokybinė turinio analizė, aprėpianti temas, susijusias su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiu sveikatai, radiacinės saugomis priemonėmis bei visuomenės pasirengimu branduolinės avarijos atveju karo kontekste. Įtrauktos delfi.lt, 15min ir lrt.lt naujienų portalų publikacijos, atitinkančios tematiką. Rezultatai. Daugiau nei pusėje publikacijų (61,8 proc.) minimi ore aptinkami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. Iš jų didžioji dalis (66,5 proc.) siejami su atomine energetika. Dirvožemyje, vandenyje, maiste ir medicinoje naudojami jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai minimi atitinkamai 6,8 proc., 14,6 proc., 4,0 proc. ir 5,9 proc. publikacijų. Daugiau nei pusėje (59,01 proc.) publikacijų minima radiacinė sauga, trečdalyje (32,3 proc.) minimas pasiruošimas branduolinės avarijos atveju. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio sveikatai, radiacinės saugos priemonių ir pasiruošimo branduolinės avarijos atveju temos portaluose lrt.lt, 15min.lt ir delfi.lt nagrinėjamos panašiu dažnumu (p>0,05). Išvados. Nors didžiausiuose Lietuvos naujienų laikraščiuose (portaluose) pateikiama įvairios informacijos apie jonizuojančią spinduliuotę, jos poveikį sveikatai, radiacinę saugą ir pasiruošimą branduolinės avarijos atveju, pastebimas ryškus tematinis disbalansas – oru sklindantys jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai minimi neproporcingai dažniau nei kiti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai; dalyje publikacijų stebimas turinio dramatizavimas, kuris gali sukelti nerimą ar paniką visuomenėje

Tyrimų žurnalistikos kokybė Lietuvoje: LRT ir 15min tyrimų analizė

The article formulates criteria for the quality of investigative journalism based on the literature analysis, which are used to assess and compare the quality of investigations conducted in 2022 and 2023 by two traditional Lithuanian media outlets – the public broadcaster LRT and the commercial news portal 15min. The author reveals a journalistic view of the quality of research, showing similarities and differences in approaches; having assessed five studies in both media outlets and the responses of journalists, she emphasizes that some investigations lack an objective balance of sources, and the investigations do not always meet high standards and methods.Straipsnyje nagrinėjama tyrimų žurnalistikos kokybės samprata, vadovaujantis literatūros analize, formuluojami tyrimų žurnalistikos kokybės kriterijai, kuriuos taikant įvertinama bei palyginama dviejų Lietuvos tradicinės žiniasklaidos priemonių – LRT ir 15min 2022 ir 2023 metais atliktų žurnalistinių tyrimų kokybė, atskleidžiami tyrimų kokybę lemiantys veiksniai, pateikiami tyrimų žurnalistikos srityje dirbančių žurnalistų požiūriai į žurnalistinių tyrimų kokybę bei jos prielaidas ir iššūkius. Tyrime taikyta metodų trianguliacija, derinant turinio analizės metodą bei kokybinio interviu metodą

Du mitai apie „balsus“: Laisvės / Laisvosios Europos radijo patirtys

The article explores the role of international radio broadcasting, with a specific focus on Radio Free Europe/Radio Liberty (RFE/RL), throughout the Cold War era, particularly in Lithuania and the broader Eastern Bloc context. It analyses the influence of these broadcasts, known as “the Voices,” in countering Soviet propaganda and disseminating alternative news to populations living behind the Iron Curtain. The study highlights two crucial aspects, which the author argues attained near-mythical significance: the messengers (i.e., broadcasters) and the content of their messages. Despite Soviet propaganda’s allegations depicting RFE/RL personnel as detached émigrés, as agents of Western intelligence agencies or as former collaborators with Nazis, the text asserts that RFE/RL maintained journalistic autonomy. The Soviet strategy of jamming international broadcasts was complemented by a myth alleging that during the guerrilla struggle for Lithuanian independence at the onset of Soviet occupation, international broadcasters purposefully exacerbated tensions and disseminated unfounded or even false promises of Western assistance. The article rebuts these claims, noting the absence of international broadcasting in Lithuanian during that period. Drawing from recently disclosed documents from the KGB archives, the article demonstrates that despite censorship and efforts to manipulate information, Western broadcasts continued to shape public opinion and reinforce aspirations for independence and democracy in regions under Soviet control.Autorius nagrinėja tarptautinio radijo vaidmenį, ypatingo dėmesio skirdamas transliavusiam per visą Šaltojo karo laikotarpį „Laisvosios Europos“ radijui/„Laisvės“ radijui (RFE/RL), reikšmingam ypač Lietuvoje ir Rytų bloko šalyse. Jame analizuojama stočių, vadintų „balsais“, įtaka kovojant su sovietų propaganda ir platinant alternatyvias naujienas už geležinės uždangos gyvenusiems klausytojams. Tyrime išryškinami du esminiai veiksniai, autoriaus teigimu, įgiję beveik istorinio mito reikšmės: pranešėjai (t. y. transliuotojai) ir jų pranešimų turinys. Nepaisant sovietinės propagandos kaltinimų, kuriuose RFE/RL darbuotojai vaizduojami kaip atskirti emigrantai, kaip Vakarų žvalgybos agentūrų agentai arba buvę nacių bendradarbiai, tekste teigiama, kad RFE/RL išlaikė žurnalistinę autonomiją. Sovietinę tarptautinių transliacijų trukdymo strategiją papildė mitas, kuriuo suponuota, jog, prasidėjus sovietinei okupacijai partizaninėje kovoje už Lietuvos nepriklausomybę, tarptautinės radijo stotys esą tikslingai didino įtampą ir skleidė nepagrįstus ar net melagingus Vakarų pagalbos pažadus. Straipsnyje šie teiginiai paneigiami, pažymint, jog tuo laikotarpiu nebuvo tarptautinių transliacijų lietuvių kalba. Remiantis neseniai paviešintais KGB archyvų dokumentais, straipsnis parodo, kad, nepaisant cenzūros ir pastangų manipuliuoti informacija, Vakarų laidos ir toliau formavo viešąją nuomonę bei stiprino Nepriklausomybės ir demokratijos siekius sovietų kontroliuojamuose regionuose