Mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocinių sutrikimų rizika, vertinta Galių ir sunkumų klausimynu antrojo karantino dėl COVID-19 metu Lietuvoje

As a result of the outbreak of COVID-19 and consequent restrictions, the distance education was introduced in Lithuania in 2020 spring (the first lockdown, lasted for around 3 months) and 2020 autumn (the second lockdown, still lasting, June 2021). The prevalence of children’s mental health problems during the first lockdown was similar to pre-epidemic rates in Lithuania, but the prolonged lockdown (and therefore school closure) might have more negative consequences on children’s mental health. This study aimed to reveal the incidence of mental health problems as rated by parents with a Strengths and Difficulties Questionnaire during the second lockdown in school aged children. This research sample included data of 514 children (46% girls), aged 7 to 14 years old (mean age 10.15 years, SD = 3.47). The children’s mental health problems were assessed using a Lithuanian version of the Strengths and Difficulties Questionnaire, parental form, in April–May 2021. Results revealed that 29.6% of Lithuanian children had scores in the clinical (abnormal) range of emotional problems and 21.6% – of conduct problems. Based on total difficulties score, 31.6% of children get in clinical range of emotional and behavioural problems, as rated by parents by the end of the second lockdown. The results are compared to pre-pandemic epidemiological rates of emotional and behavioural problems reported and those documented after the first quarantine in Lithuania and highlight important findings for professionals and policy makers about the detrimental effects of prolonged lockdown and school closure on children’s mental health.Pasaulyje kilus COVID-19 pandemijai, daugelyje šalių, taip pat Lietuvoje, buvo paskelbtas karantinas ir įvesti ribojimai. 2020 m. pavasarį Lietuvoje pirmojo karantino metu buvo įvestas nuotolinis ugdymas mokiniams, kuris truko beveik tris mėnesius. 2020 m. rudenį buvo įvestas antrasis karantinas (ir nuotolinis ugdymas), kuris tęsiasi ir šiuo metu (2021 m. birželis). Nors pirmojo karantino metu vaikų psichikos sveikata pablogėjo, vaikų elgesio ir emocijų problemų raiška buvo panaši kaip priešpandeminiu laikotarpiu. Tačiau pusę metų ar ilgiau trunkantis antrasis karantinas (atitinkamai mokyklų „uždarymas“ – ugdymas nuotoliniu būdu) galėjo turėti daugiau neigiamų pasekmių vaikų psichikos sveikatai. Šiuo tyrimu siekėme atskleisti pradinio ir pagrindinio mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sutrikimų riziką, vertintą antrojo karantino pabaigoje Galių ir sunkumų klausimynu. Tyrimo dalyviai – 514 septynių–keturiolikos metų vaikų (amžiaus vidurkis 10,15 metų, standartinis nuokrypis – 3,47; 46 % imties – mergaitės). Vaikų elgesio ir emocijų problemas vertino tėvai – 2021 m. balandį–gegužę pildė Galių ir sunkumų klausimyno versiją tėvams. Rezultatai atskleidė, kad 29,6 % šiame tyrime dalyvavusių vaikų patyrė emocinių sutrikimų riziką (vidurkiniai skalės įverčiai atitiko nuokrypį pagal populiacines normas), 21,6 % patyrė elgesio sutrikimų riziką. Pagal bendros sunkumų skalės įverčius 31,6 % vaikų elgesio ir emocijų problemos vertintinos kaip nukrypusios nuo normos. Šie rezultatai lyginami su ikipandeminiu laikotarpiu atlikto Lietuvos epidemiologinio tyrimo rezultatais ir su kitų pandeminiu laikotarpiu atliktų tyrimų rezultatais. Atkreipiamas psichikos sveikatos specialistų ir politikos formuotojų dėmesys į vaikų psichikos sveikatą itin neigiamai veikiantį užsitęsusį karantiną ir ugdymą ne mokykloje, o nuotoliniu būdu

Vaiko temperamento ir motinos elgesio su vaiku strategijų reikšmė keturmečių gebėjimams atidėti malonumą

Numerous researchers agree that the early development of a delay of gratification abilities is crucial for a successful adjustment in childhood, adolescence, and adulthood, thus it is very important to understand its precursors and antecedents. Although strong evidence indicates the temperamental nature of the ability to delay gratification, socialization factors also shape the way innate characteristics are expressed and developed. However, there have been relatively few studies examining how early parental and child’s innate variables jointly predict the development of delay of gratification in early childhood in a low-risk healthy children’s sample. Thus, the main purpose of this study was to analyze the child’s temperament traits, maternal distress, and coping with the child’s negative emotional responses related to delay of gratification of 4-years-old children.The participants of this study are 142 children (71 boys and 71 girls), participating in the ongoing longitudinal study on the early development of self-regulation. Children’s delay abilities were evaluated using two laboratory tasks at the age of 4 years: “Delay of Snack” and “Wrapped Gift” (adopted from Kochanska et al., 1996). The empirical data about biological and psychosocial factors was provided by mothers on the 2nd-3rd day after delivery, 3 and 18 months, 2 and 3 years after the child’s birth. Maternal responses to children’s negative emotions at children’s age of 3 years were assessed using the Coping with Children’s Negative Emotion Scale (CCNES, Fabes, Eisenberg & Bernzweig, 1990) and child’s temperament (effortful control, negative affectivity, and extraversion) at children’s age of 3 years was assessed using the Children’s Behavior Questionnaire Short Form (Rothbart et al., 1994; Rothbart et al., 2001).Children whose mothers reported less negative experiences during the second and third years of the child’s life demonstrated higher abilities of a delay of gratification. This may show the importance of maternal emotional wellbeing for the development of children’s self-regulation. Optimal delay abilities, measured by “Wrapped Gift”, were predicted by the non-presence of maternal stressful events. Optimal delay abilities, measured by a “Delay of Snack”, were predicted by a lower maternal distress 2 years postpartum and higher non-supportive maternal responses to children’s negative emotions. However, the latter non-supportive maternal responses were related to higher abilities of a delay of gratification only for children with a higher negative affectivity and a higher extraversion. This may show that maternal non-supportive responses may be beneficial for children with certain temperamental traits.Gebėjimai atidėti malonumą, besiformuojantys ankstyvoje vaikystėje, vaidina reikšmingą vaidmenį tolesnėje vaiko pažintinėje, socialinėje ir psichologinėje raidoje, todėl svarbu tyrinėti veiksnius, galinčius paaiškinti sėkmingą šių gebėjimų raidą. Pasitelkę ketverius metus vykdomo tęstinio tyrimo duomenis, šiame tyrime siekėme atskleisti vaiko temperamento bruožų, motinos patirto streso ir jos taikomų strategijų vaiko neigiamų emocijų atžvilgiu reikšmę ketverių metų vaikų gebėjimams atidėti malonumą. Tyrimo dalyviai yra 142 vaikai (71 berniukas ir 71 mergaitė). Vaikų malonumo atidėjimo gebėjimai buvo vertinti laboratorinėmis sąlygomis naudojant „Skanėsto atidėjimo“ ir „Dovanos įvyniojimo“ užduotis. Empirinė medžiaga apie biologinius ir psichosocialinius veiksnius rinkta: antrą–trečią dieną po gimdymo, trys mėnesiai, aštuoniolika mėnesių, dveji ir treji metai po gimdymo apklausiant vaikų motinas. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikai, kurių motinos patyrė mažiau neigiamų išgyvenimų antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, būdami ketverių metų, demonstravo geresnius gebėjimus atidėti malonumą, o tai rodo motinos emocinės sveikatos svarbą vaiko savireguliacijos raidai. Optimalius vaikų gebėjimus atidėti malonumą, vertintus „Dovanos įvyniojimo“ užduotimi, prognozavo motinos stresinių įvykių nepatyrimas dvejus metus po gimdymo, o optimalius vaikų gebėjimus atidėti skanėstą – mažesnis motinos distresas praėjus dvejiems metams po gimdymo ir labiau išreikštos motinos neparemiančios strategijos. Tačiau motinos neparemiančios strategijos su didesniais gebėjimais atidėti skanėstą siejasi tik vaikų, kurių stipriau išreikštas neigiamas emocingumas ir ekstraversija, grupėse, o tai rodo, kad net ir neparemiančios strategijos gali būti veiksmingos tam tikrais temperamento bruožais pasižymintiems vaikams

Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumai pirmojo karantino dėl COVID-19 metu: tėvų patiriamo distreso ir ekranų laiko vaidmuo

Lithuania was one of the countries that applied quarantine during the rise of COVID-19 pandemic in spring 2020, the duration of which was three months (from March 16th, 2020 to June 16th, 2020). Despite emerging literature showing negative effects of quarantine on children’s mental health, insight into specific risk factors is lacking due to limited longitudinal data. The aim of the present study was to analyse changes in Lithuanian pre-schoolers’ emotional and behavioural problems during the first quarantine due to COVID-19 pandemic and their relations to the potential risk factors such as parental distress and increase in daily screen time. Parents of 78 children aged 4 to 6 (31% girls and 69% boys, mean age at the first measurement 66.1 months (SD = 10.33)) completed Child Behaviour Checklist (CBCL/1½-5), questions on children’s screen time and physical activity and reported their distress before the quarantine (November 2019–February 2020) and at the end of it (May–June 2020). Results showed that children had more behavioral problems, spent more time on screens and were less physically active during the quarantine, and their parents were experiencing more distress than before. However, parental distress emerged as the only variable that predicted preschoolers’ emotional and behavioral problems during the quarantine after a child’s previous problems were taken into account. This highlights the importance of targeting support towards families raising children with behavioral problems, as the challenges they were already facing increase during quarantine and their parents may be more susceptible to less desirable practices such as providing children with more screen time as a way to cope with this situation.Lietuva buvo viena iš šalių, pritaikiusių griežtą karantiną kilus pirmajai COVID-19 pandemijos bangai. Nors gausėja mokslinių duomenų, rodančių neigiamą karantino poveikį vaikų psichinei sveikatai, dėl tęstinių tyrimų stokos mažai žinoma apie konkrečius karantino metu ir jam pasibaigus patiriamų emocijų ir elgesio sunkumų rizikos veiksnius. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos ikimokyklinukų emocijų ir elgesio sunkumų pokyčius per pirmąjį karantiną dėl COVID-19 pandemijos ir jų sąsajas su galimais rizikos veiksniais, tokiais kaip tėvų patiriamas distresas ir ilgesnis prie ekranų leidžiamas laikas. Septyniasdešimt aštuonių 4–6 metų vaikų (31 % mergaičių ir 69 % berniukų, vidutinis amžius pirmo matavimo metu 66,1 mėn. (SD = 10,33)) tėvai užpildė Vaiko elgesio aprašą (CBCL/1½-5), atsakė į klausimus apie vaikų prie ekranų leidžiamą laiką ir fizinį aktyvumą bei įvertino savo patiriamą distresą pagal 6 punktų skalę prieš pirmąjį karantiną (2019 m. lapkritis–2020 m. vasaris) ir jo pabaigoje (2020 m. gegužė–birželis). Rezultatai parodė, kad karantino pabaigoje ir jam pasibaigus vaikai turėjo daugiau elgesio sunkumų, daugiau laiko praleido prie ekranų ir buvo mažiau fiziškai aktyvūs, o jų tėvai patyrė daugiau distreso nei iki karantino. Tačiau tėvų distresas išryškėjo kaip vienintelis kintamasis, kuris leido prognozuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio problemas, atsižvelgiant į ankstesnius sunkumus. Šie rezultatai pabrėžia, kaip svarbu karantino metu ir jam pasibaigus teikti paramą ir specialistų pagalbą šeimoms, auginančioms elgesio sunkumų turinčius vaikus, nes jau iki karantino varginę sunkumai karantino kontekste stiprėja, o šių vaikų tėvai gali būti labiau linkę į nepalankias vaikų psichikos sveikatai praktikas, pavyzdžiui, suteikti vaikams daugiau ekranų laiko, kaip būdą susidoroti su šita situacija

Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų veiklos internete ir kompulsyvus interneto naudojimas tėvų požiūriu: ar ir kas keitėsi karantino dėl COVID-19 pandemijos laikotarpiu?

There has been a growing concern among researchers about the use of various information technologies with screens and the Internet by children and adolescents over the past decade. Researchers are concerned that such type of activities can have negative consequences for mental health. Recent studies reveal that Internet use and screen time increased due to the quarantine restrictions, lockdowns and therefore distance education during the COVID-19 pandemic. This study aims: 1) based on parental reports, to find out the changes in screen time, the online activities and the compulsive Internet use (CIU) of 10-11 years old children during the quarantine due to the COVID-19 pandemic; 2) to determine the links between children’s CIU and the screen time, online activities, children’s gender and their parents’ education. The results of this study showed that screen time was longer and children’s CIU scores were significantly higher in Spring 2020 if to compare to Autumn 2019. Boys were reported to have higher CIU scores than girls. Children’s CIU was significantly predicted by overall screen time and online activities for entertainment, especially when during quarantine.Pastarąjį dešimtmetį augo mokslininkų susirūpinimas dėl vaikų ir paauglių naudojimosi įvairiomis ekranus turinčiomis informacinėmis technologijomis ir internetu, nes tokia veikla gali turėti neigiamų pasekmių psichikos sveikatai. Tyrimai atskleidžia, kad dėl įvairių ribojimų bei nuotolinio ugdymo būtinybės labai padidėjo mokyklinio amžiaus vaikų naudojimasis internetu pandemijos dėl COVID-19 metu. Šiame tyrime keliami du tikslai: 1) remiantis tėvų teikta informacija, išsiaiškinti 10–11 metų amžiaus vaikų veiklų internete, prie ekranų praleidžiamo laiko bei kompulsyvaus interneto naudojimo (KIN) pokyčius karantino dėl COVID-19 pandemijos metu; 2) nustatyti vaikų KIN sąsajas su jų prie ekranų praleidžiamo laiko trukme, veiklomis internete, vaikų lytimi bei jų tėvų išsilavinimu. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2020 m. pavasarį vaikų vidutinė buvimo prie ekranų trukmė didesnė nei 2019 m. rudenį ir darbo dienomis, ir laisvadieniais. Vaikų KIN įverčiai reikšmingai didesni karantino laikotarpiu, berniukų didesni nei mergaičių. Vaikų KIN prognozavo laikas, praleidžiamas prie ekranų, ir pramogoms skirtos veiklos internete, ypač karantino laikotarpiu

ŽINDYMO TRUKMĘ IKI VIENERIŲ METŲ AMŽIAUS PROGNOZUOJANTYS PSICHOLOGINIAI, SOCIALINIAI IR MEDICININIAI VEIKSNIAI

The aim of this research is to analyze psychological, social and medical variables that could reliably predict the duration of breastfeeding during the first year after birth. Participants of the study were 243 mothers and their full-term infants. During this longitudinal research mothers completed self-report questionnaires on the 2nd / 3rd day after delivery, three, six and 12 months after delivery. Results show that older women’s age, high parental education, non-primiparity and marital status are associated with longer breastfeeding duration. Longer breastfeeding duration was also related to less difficult and vaginal delivery, better newborn’s functioning in Apgar scores, non-smoking during the pregnancy, participation in educational courses to prepare for childbirth and motherhood as well as mother’s infant-oriented attitudes and flexible infant-rearing practices. Regression analysis identified three significant predictors of breastfeeding duration: the newborns’ functioning right after birth, paternal education and maternal attitudes and beliefs regarding infant-rearing. KEYWORDS: breastfeeding, psychosocial factors, biomedical factors

Savireguliacija ankstyvoje vaikystėje: sampratos problematika

The concept of self-regulation plays one of the major roles in the field of developmental psychology and psychopatology. The importance of self-regulatory capacities for developmental outcomes and behaviors has been well documented in the literature. Contemporary researches on early self-regulation have the roots in the study of W. Mischel and colleagues (1989) who pioneered the studies on the ability of preschool-aged children to delay gratification and exert self-control in the face of strong situational pressures and emotional temptations. Research on the topic of self-regulation in early childhood has increased exponentially in the past 30 years since the first works of W. Mischel and his colleagues. In spite of the growing empirical data, the concept of self-regulation lacks empirical and conceptual clarity, and the developmental picture of self-regulation is fragmented and sometimes inconsistent. Thus, it is very important to make a regular review of the latest research data, integrate it with the existing knowledge and systems, and highlight the main characteristics of self-regulation in early childhood. The aim of the study was to analyze the content and structure of self-regulation and to highlight and discuss the problematic issues of the concept of self-regulation in early childhood. The theoretical discussion of the article covers the historical context of studies on self-regulation in early childhood and the analysis of the constructs conceptually related to self-regulation. The lack of the conceptual clarity of self-regulation is due to multiple perspectives of researchers on self-regulation and the multidimensional nature of this concept. Moreover, different tasks and tests are used to measure the self-regulatory skills of infants and preschool-aged children. The analysis of theoretical and empirical research on early self-regulation has shown that the concept of self-regulation is multidimensional and covers a continuum from effortful and controlled regulation to unconscious and automatic regulation. It is purposeful to conceptualize self-regulation as a unitary construct with multiple levels rather than a construct with multiple definitions. We have revealed several problematic aspects of the concept of self-regulation in early childhood: 1) the multilevel nature of self-regulation structure; 2) a dynamic interplay among self-regulation levels; 3) the differentiation of effortful and reactive control. The methodological challenges while measuring infants’ and preschool-aged children’s self-regulatory capacities as well as implications for future research are also discussed.Šiuo metu savireguliacijos samprata vaidina vieną iš pagrindinių vaidmenų raidos psichologijos ir raidos psichopatologijos srityje. Neabejojama dėl savireguliacijos įgūdžių svarbos vaiko pažintinei, socialinei ir kognityviai raidai. Nepaisant gausios empirinės duomenų bazės, ankstyvosios savireguliacijos raidos vaizdas vis dar yra nenuoseklus ir fragmentiškas, o savireguliacijos ankstyvoje vaikystėje samprata stokoja koncepcinio ir empirinio aiškumo. Šiuo straipsniu siekėme plačiau išanalizuoti savireguliacijos turinį ir struktūrą ir taip išryškinti bei aptarti probleminius ankstyvosios savireguliacijos sampratos klausimus. Straipsnyje yra analizuojamos priežastys, lėmusios savireguliacijos sampratos difuziškumą ir problemiškumą, pristatomas savireguliacijos tyrimų istorinis kontekstas, aptariami su savireguliacija susiję konstruktai. Taip pat plačiau panagrinėjome tris, mūsų požiūriu svarbias, savireguliacijos ankstyvoje vaikystėje sampratos problemas: 1) savireguliacijos daugiapakopiškumą; 2) savireguliacijos lygių dinaminę sąveiką; 3) reaktyvios ir valingos kontrolės diferenciaciją. Teorinėje diskusijoje palietėme su savireguliacijos sampratos problemiškumu susijusius metodologinius iššūkius matuojant kūdikių ir mažų vaikų savireguliaciją

Ankstyvosios savireguliacijos biologiniai ir psichosocialiniai veiksniai

Self-regulatory abilities have a great significance for a child’s optimal development and so far it is important to explore which of the factors are associated with individual self-regulatory differences. The aim of the doctoral work is to explore the main biological and psychosocial (family environment) factors of self-regulation, which of them account for self-regulatory abilities at the age of four years. The work is conceptualized in the term of the ecological and transactional theory. On the level of dimensions the two-dimension model of hot and cool self-regulation is chosen. The participants of the study were 142 children (71 boy and 71 girls). The data collected on the second or third day after delivery, 3 months, 6 months, 12 months, 18 months, 2 years, 3 years and 4 years is reported. There were two sources of the information about children’s self-regulation at four years: maternal reports and observational measures. Higher hot self-regulation was related to female gender, delivery by emergency Caesarean section, and better maternal emotional state during the 2nd and 3rd years of the child’s life. Higher cool self-regulation was related to greater age, higher parental education, higher child’s reasoning ability, pregnancy planning, and better evaluated quality of a couple’s relationship. Maternal reports of self-regulation were directly predicted by maternal supportive responses and maternal self-efficacy, though the maternal early depression had an indirect effect and affected maternal self-efficacy