Kandidatų į Seimą požiūriai į atminties politiką pokomunistinėje Lietuvoje

The paper dwells on the longitudinal data set of Lithuanian parliamentary candidates’ views and investigates the post-communist politics of memory. The analyzed surveys are conducted in 2008, 2012 and 2016. Several hypotheses regarding the impact of time, democratic consolidation and geopolitical challenges on the national level of the politics of memory are tested, and we examine differences among party families regarding the politics of memory. The list of dependent variables of this study includes the attitudes of the parliamentary candidates and their determination to implement lustration, ban the public display of Soviet symbols and implement the claim that Russia must compensate the damage inflicted on Lithuania during the Soviet occupation. The study reveals that the politics of memory remains a matter of contention shaped by the dynamic interaction of three kinds of logic: transitional (based on the need to mark a break from the previous regime), post-transitional (encouraged by expiring early transitional conventions and re-articulated geopolitical visions), and partisan (inspired by multi-party electoral competition).Straipsnyje aptariamas ir analizuojamas kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius požiūrių į atminties politiką duomenų rinkinys. Analizuojamos ãpklausos, atliktos 2008, 2012 ir 2016 metais. Tikrinamos kelios hipotezės dėl laiko, demokratinės konsolidacijos ir geopolitinių iššūkių įtakos atminties politikai, nagrinėjami partijų šeimų skirtumai atminties politikos atžvilgiu. Šios studijos priklausomų kintamųjų sąrašas apima kandidatų į parlamentarus nuostatas ir jų pasiryžimą įgyvendinti liustraciją, uždrausti viešą sovietinės simbolikos demonstravimą ir įgyvendinti reikalavimą, kad Rusija atlygintų žalą, Lietuvai sukeltą per sovietų okupacijos metus. Tyrimas atskleidžia, kad atminties politika yra intensyvių politinių ginčų objektas, kurį formuoja dinamiška trijų logikų sąveika: pereinamojo laikotarpio (poreikio išreikšti atotrūkį nuo sovietinio režimo), posttranzitinio (kurį skatina nustojantys galioti ankstyvojo pereinamojo laikotarpio susitarimai ir naujai peržiūrimos geopolitinės vizijos) ir partinio (įkvėpto daugiapartinės rinkimų konkurencijos)

Europeanness of Lithuanian Political Elite: Europhilia, Russophobia and Neoliberalism

The article describes and analyzes the evolution of Lithuanian political elite’s attitudes towards the European Union (EU) and its governance during the past decade (2004-2016). First, it reviews changes in the composition of Lithuania’s political elite and assesses EU related policy decisions, which reveal the complex interrelations between national and supranational politics in a small but illustrative post-communist state. Second, it presents an analysis of the Lithuanian political elite’s attitudes, which were surveyed in 2007, 2009 and 2014; it examines trends in the elite’s attachment to Europe, their perceptions of threats to EU cohesion, changes in the levels of their trust in EU institutions, their conceptions of European governance, and their stances towards the management of financial and economic crisis. Comparing the three surveys captures evolution of the attitudes of the by and large consensually pro-European Lithuanian political elite. The Europeanness of the Lithuanian political elite also increases, an attitude which appears to be more a response to Russia-induced geopolitical destabilization than to the 2008 financial crisis

Attitudes of Parliamentary Candidates towards the Politics of Memory in Post-Communist Lithuania

The paper dwells on the longitudinal data set of Lithuanian parliamentary candidates’ views and investigates the post-communist politics of memory. The analyzed surveys are conducted in 2008, 2012 and 2016. Several hypotheses regarding the impact of time, democratic consolidation and geopolitical challenges on the national level of the politics of memory are tested, and we examine differences among party families regarding the politics of memory. The list of dependent variables of this study includes the attitudes of the parliamentary candidates and their determination to implement lustration, ban the public display of Soviet symbols and implement the claim that Russia must compensate the damage inflicted on Lithuania during the Soviet occupation. The study reveals that the politics of memory remains a matter of contention shaped by the dynamic interaction of three kinds of logic: transitional (based on the need to mark a break from the previous regime), post-transitional (encouraged by expiring early transitional conventions and re-articulated geopolitical visions), and partisan (inspired by multi-party electoral competition)

Beyond the Front-Line: the Coping Strategies and Discretion of Lithuanian Street-Level Bureaucracy During COVID-19

This article presents the results of a project funded by the Research Council of Lithuania: ‘Public policy solutions and their improvement to overcome the COVID-19 crisis in Lithuanian municipalities: solution tools and service delivery.’ The research methodology is based on street-level bureaucracy theory and ongoing qualitative research in the form of interviews with social workers and doctors. Interviews were conducted in the Lithuanian municipalities which became the first COVID-19 hotspots in March-April 2020. The aim is to identify the response and coping strategies of street-level bureaucracy. The findings of current research suggest that the workload of street-level bureaucrats increased, the situation changed very rapidly, and there was a constant need to adopt rules and even recommendations issued by the ministry. Fear of COVID-19 infection, a lack of accurate information, uncertainty, and the possibility of allowing staff with children to leave the workplace led to staff shortages. This in turn motivated the administration and the remaining employees to look for suitable coping strategies

The Dynamics of Europeanness of Lithuania’s Media Elite (2008–2015)

This article presents insights about Lithuania’s media elite, gained during research carried out on the basis of a complex Europeanness model, developed by Heinrich Best (Best 2012: 208-233). Data describing Lithuania’s media elite are analyzed with reference to three dimensions or facets, identified in the original model of Europeanness: emotive, cognitive-evaluative and projective-conative. However, the list of variables examined in the study is considerably longer as compared to the initial static model offered by Best, and the analysis is much more detailed. This comparative study is aimed at identifying and describing the evolution of emotive identi­fication of Lithuania’s media elite with Europe in terms of the objective and judging approach of the EU in the period from 2008 to 2015. Results of the research revealed a clear trend that Lithuania’s media elite have been be­coming European. It was noticed that it tends to increasingly associate itself emotionally with Europe. Besides, the number of representatives of this elite group that assesses the common EU governance negatively (when the EU’s common foreign policy in respect of countries found beyond the EU borders is becoming increasingly accepted) has been consistently decreasing and the trust in the EU institutions has been enhancing. Looking to the future, the representatives of Lithuania’s media elite tend to assess the EU prospects in the medium-term and long-term (10 years) optimistically. They also hold the view that 10 years later the EU, as a geopolitical, political and economic entity will be stronger, and that both social and economic differences among the EU member states will not be so sharp. Euroscepticism is seen not only on the cultural plane. Correlation analysis has revealed that young age (people under 40) and an intensive socialization in the EU networks (constant com­munication with the EU partners) determine that Lithuania’s media elite have been becoming European

Media and political agenda setting: the case of mental health policy in Lithuania

Media has a very specific role in forming agenda of mental health policy. In their reports, journalists directly question systemic issues, trajectories of the mental health policy and respective legislation. Media also acts as a mediator between citizens and politicians rendering understanding to the latter that their electorate is scared and supports increasing means of guardianship and control. Finally, media can ignore important outcomes of mental health policy. This strategy gives an account that mental health issues are of low importance and public scrutiny is not needed. The data for the context and content analysis derived from two main sources: online news webpage (time frame covers year 2000–2011, 1353 cases) and Parliament records of official proceedings (year 1990–2010, 567 cases). Media discourse proved to have a significant influence on political agenda, since in most cases political discussions on the topic of mental health were referred to media sources. Research data suggests that media coverage as well as the political debates on mental health are characterised by general stagnation, superficial understanding and stereotypical attitudes. This overall pattern was breached during the period of 2004–2006 which was marked by significant international events, namely the EU entrance and adoption of the Mental Health Declaration for Europe. During this period the policy of mental health received considerable attention in the media, decreased media articles related to criminalisation of mental health. The research identified major players that were able to break the vicious circle in the media and political discourse around the marginalised and stigmatised subject

Ekonominis balsavimas Baltijos šalyse : apibendrintų duomenų analizė

Šio straipsnio tikslas - ištirti ekonominių rodiklių įtaką rinkėjų pasirinkimui Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Ekonomikos poveikį rinkimų rezultatams galima nustatyti analizuojant Salių ekonominės statistikos rodiklius, politinių partijų populiarumo kaitos kontekste. Jei ryšys egzistuoja, tam tikrų makroekonominių rezultatų teigiamas ar neigiamas pokytis tiesiogiai veiktų valdžios institucijų (ar valdančiųjų partijų populiarumą). Duomenų apdorojimui (Lietuvos institucijų populiarumo funkcijoje) nebuvo taikyta dinaminė laiko eilučių analizė, įprasta ekonomikoje. Straipsnio pradžioje apžvelgiama ideologinių orientacijų kaita bei partijų klasifikacijos problemos. Daugiapartinė sistema sukelia tam tikrų problemų ekonominio balsavimo modeliavimui. Dvipartinėse sistemose, kur vyriausybę kontroliuoja viena valdančioji partija, valdžios atsakomybė (kartu ir ekonominio balsavimo funkcija) yra aiškesnė. Demokratinėse sistemose, kur atsakomybę dalinasi daugiau nei viena partija, ekonominio balsavimo modeliavimas yra labiau komplikuotas Sprendžiant partijų atsakomybės problemą Baltijos šalyse, politinės partijos pagal ideologinę orientaciją buvo sugrupuotos į penkias pagrindines grupes. Empirinėje dalyje analizuojama ekonomikos įtaka balsavimo rezultatams. Taikomas tradicinis bausmės - paramos modelis, kur parlamento rinkimų rezultatai yra priklausomas kintamasis, o ekonominiai rodikliai - nepriklausomi kintamieji. Statistinė analizė padalinta į dvi dalis Pirmiausia analizuojami Baltijos valstybių parlamentų rinkimų rezultatai Modelis yra pagrįstas prielaida, kad šalia paprastos bausmės - paramos motyvacijos, rinkėjų sprendimai yra paremti bent minimaliomis ekonomikos ir politikos žiniomis. Kita dalis analizuoja ekonomikos vystymosi įtaką Lietuvos politinių partijų ir institucijų populiarumui visuomenės apklausose. Tyrimui naudojami mėnesiniai ekonominiai ir politinių institucijų populiaru Ekonominis balsavimas yra modeliuojamas pasitelkiant laiko eilučių metodiką Tyrimas parodė, kad nedarbo lygis turi tiesioginės įtakos centro partijų balsams: augantis nedarbas didina šių politinių jėgų populiarumą (standartizuotas b = 0,844, t = 3,857, p = 0,008, a < 0,01). Centro dešiniųjų partijų populiarumą nulėmė infliacija (standartizuotas b = 1,237, t = 2,402, p = 0,074, a < 0,1) ir BVP augimas (standartizuotas b = 1,293, t = 2,510, p = 0,066, o < 0,1). Lietuvos politinių partijų ir institucijų reitingų (laiko eilučių metodika) analizė taip pat patvirtino ekonomikos vystymosi svarbą politinių institucijų populiarumui. Tyrimas atskleidė nedarbo lygio (1996 - 2000 m.) įtaką konservatorių partijos populiarumui (standartizuotas b = - 1,305, t = -2,701, p = 0,010, a < 0,01). Realių pajamų indeksas turi teigiamos įtakos vyriausybės populiarumui (standartizuotas b = 0,767, t = 2,48*, p = 0,016, a < 0,05). Lietuvos politinių institucijų reitingų analizė įrodė, kad pokomunistinėse demokratijose veikia ekonominio balsavimo funkcija. Institucijų populiarumo tyrimas taip pat parodė, kad daugiapartinėse sistemose valdžios atsakomybės klausimas perkeliamas pagrindinei valdžios partijai Apibendrinant galima teigti, kad, nepaisant ekonominių ir politinių reformų (pereinamojo laikotarpio) specifikos, ekonomikos vystymasis turi įtakos rinkėjų elgsenai. Tai atveria galimybes tolesniems ekonominio balsavimo problemos tyrimams. Reikšminiai žodžiai: Analizė; Balsavimas; Balsavimo rezultatai; Baltijos šalys (Baltic states); Ekonominiai rodikliai; Ekonominis balsavimas; Koreliacijos; Politinė partija; Politinės partijos; Rinkimai; Analysis; Baltic countries; Baltic states; Correlation; Economic indicators; Economic voting; Elections; Political parties; Political party; Results of voting; VotingAnalyses of economic voting in developing countries as well as Eastern and Central Europe are still quite rare. Despite of skeptical arguments that transitional economies are specific and economic vote modeling is not applicable there, the findings are encouraging. This paper analyses the relationship between the politics and economics in Estonia, Latvia and Lithuania. Analysis is divided into two parts. The first uses aggregate Baltic election data, where ideological orientation of the parliaments is a dependent variable. This model assumes that in addition to simple reward-punishment motivation, electorate uses some economic and political knowledge, which allows to link economic performance to economic preferences of certain political parties. The second part analyses the dynamic function of popularity of incumbent party (and other state institutions) and economic indicators in Lithuania. Model uses time series analysis of monthly public opinion poll data. Empirical analysis revealed the existence of the relationship between the economic performance and politics in the transitional economies

The Lithuanian voter : competence, communication, activity

ISSN 2335-7185 (elektroninis)Straipsnyje nagrinėjama politinės kompetencijos ir rinkėjų aktyvumo lygis visuomenėje bei šių savybių formavimo (susiformavimo) aplinka ir sklaida. Politinei kompetencijai apibrėžti pasitelkiama trilypė koncepcija – sumuojamas faktinių žinių lygis, kairės ir dešinės ideologijos politikos vertinimai, savęs priskyrimas kairės ir dešinės skalei ir balsavimo ketinimai (suderinamumas su vertybėmis ir žiniomis). Analizės rezultatai parodė politinės kompetencijos priklausomybę nuo socialinės aplinkos ir vertybinės orientacijos. Pagrindinė tyrime atskleista problema – dažnai pasitaikantis politinės kompetencijos ir politinio aktyvumo nesuderinamumas: politiškai aktyviausi piliečiai nebūtinai yra kompetentingi politikoje, o politiškai išprusę asmenys nebūtinai bus pilietiškai ir politiškai aktyvūsThe article discusses the issues of political competence, political activity and political communication in Lithuania. The concept of political competence is operationalized and measured in terms of threefold sub-levels: the level of political information, the congruence between the perception of left-right wing politics, and self-placement on the left-right wing political scale together with the actual voting preferences. Analysis revealed the dependence of the level of political competence upon demographic criteria and personal values. The main problem is incompatibility between the level of political competence and political activity. The most active citizens do not necessarily have substantial political knowledge while the most competent citizens often abstain from active civic and political involvementPolitologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

Ekonominis balsavimas Lietuvoje: ekonomikos įtaka politinių institucijų populiarumui

Betarpiškas ekonominis balsavimas yra ekonomikos būklės nulemta parama ar protestas prieš valdančiąją partiją (ar koaliciją). Bausmės - paramos modelis yra tiesioginė vyriausybių atsakomybės hipotezės, teigiančios, kad vyriausybės laikomos atsakingomis už ekonominę politiką, išraiška (A. Downs racionalaus pasirinkimo politikoje teorija, 1957). Edward R. Tufte (1978) puikiai apibendrina ekonominio balsavimo mechanizma: "Politika formuoja ekonominę politiką ir ekonomikos vystymąsi. Tai yra svarbu, nes nuo ekonomikos vystymosi priklauso rinkimų rezultatai."Kauno technologijos universitetas, [email protected]