Development of health competence of children with diabetes mellitus in the summer camp environment.

Diabetes mellitus is becoming a leading disease in paediatric endocrinology, which causes health problems and complications that can shorten life expectancy. The object of the research is the development of health competence of children with diabetes mellitus in the summer camp environment. Research aim is to reveal the development of health competence of children with diabetes mellitus in the summer camp environment. Tasks: 1) to identify the development of health competence in the environment of summer camps; 2) to reveal health topics being discussed by children in summer camps; 3) to reveal pedagogical interactions between the educator and the students in the environment of summer camps. Research methods: theoretical: analysis, generalisation and systematisation of scientific literature; empirical: document analysis. The research found that not only does the environment of summer camps contribute to the development of health competence of children with diabetes mellitus but it also encourages them to fully get used to living with the disease and creates a favourable educational environment that encourages communication. The research revealed that in the summer camp environment children discuss the following topics: blood sugar control, causes of diabetes mellitus and independence in managing the disease. The summer camp environment is friendly, active as well as engaging and tolerant of learner interaction. Keywords: diabetes mellitus, education, health competence, summer camp

Debt to a perished nation

Šiemet turėtų pasirodyti jau šeštasis XVII a. istoriko Mato Pretorijaus „Prūsijos įdomybių, arba Prūsijos regyklos“ tomas, apimantis dar 5 (X-XIV) šio įspūdingo veikalo knygas. Jį parengė istorikė habil. dr. Ingė LUKŠAITĖ su grupe bendradarbių. Jos žodžiais primename, kad M. Pretorijus gimė Klaipėdoje (apie 1635-1704 m.), studijavo Karaliaučiaus ir Rostoko universitetuose, kur gavo magistro laipsnį, 1661-1663 m. dirbo diakonu Klaipėdoje, po to du dešimtmečius — liuteronų kunigu Nybudžiuose (vok. Niebudzen, dab. Krasnogorskas). 1684 m. išvyko iš Prūsijos Kunigaikštystės į Lenkijos Karalystę, ėjo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio istoriografo pareigas, tapo katalikų kunigu, nuo 1688 m. iki mirties gyveno ir dirbo Veiherove (vok. Neustadt — Noištatas, lenk. Wejherowo). Apie 2 tūkst. puslapių veikale „Prūsijos įdomybės“ (Deliciae Prussicae), kuris padalintas į 18 knygų, M. Pretorijus rašė išnykusios prūsų tautos istoriją, siekė ją pratęsti iki XVII a. ir aprėpti visą kadaise prūsų gyventos teritorijos (nuo Nemuno žemupio iki Vyslos) istorijos kontekstą, kūrė kultūrinės atminties tekstą. Taip pat paskelbė istorijos, Bažnyčios istorijos veikalų, proginių kūrinių, į lietuvių kalbą vertė giesmes1. Teiraujamės leidinio sudarytojos, kas paskatino imtis šio daugiatomio kultūros istorijos šaltinio rengimo spaudai, t. y. skirti savojo gyvenimo dešimtmečius prieš daugiau nei tris šimtus metų parašytam rankraščiui. Ir nuoširdžiai džiaugiamės, kad tiek XVII a., tiek XXI a. pasišventėlių dėka mums prieš akis veriasi labai plati ir įvairialypė Prūsijos ar Prūsų Lietuvos istorijos ir gyvenimo panorama. Kalbino Saulė Matulevičienė.A conversation with the historian habil. Dr Ingė Lukšaitė, who together with a group of collaborators is preparing for publication the manuscript Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubiihne by the 17th-century historian Matas Pretorijus (Matthaus Pratorius, ca. 1635-1704). Pretorijus wrote about the history of the extinct Prussian nation, seeking to extend it to the 17th century and to encompass the entire territory once inhabited by the Prussians (from the lower reaches of the Nemunas to the Vistula) in the context of history. The editor recalls the history of this manuscript: a full copy of the 18th-century text was found in the Konigsberg region in 1945-1946, and later Vilnius University acquired half of the manuscript from an unknown person. The researcher searched for and found information about the author in the memory institutions of Poland and Germany. In the conversation, Deliciae Prussicae is compared to other chronicles of that time. According to the researcher, unlike many of his contemporaries, Pretorijus did not view the Prussians from the perspective of conquerors; to him, the Prussians themselves were the subject of history. Devoting his entire life to the history of the extinct nation, he created a text of cultural memory. The sixth volume of this work is expected to be published this year

Vištytis - knygnešių kraštas.

Daugiausia knygnešių statistiškai užfiksuota Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje. V. Merkio duomenimis, spaudos draudimo metais Lietuvoje veikė 25 knygnešių draugijos. Dauguma jų buvo Suvalkijoje. Visos jos veikė 1885–1904 m. laikotarpiu. Pati didžiausia buvo „Sietyno“ draugija, slapta veikusi Vilkaviškio ir Marijampolės apylinkėse 1892–1987 m., turėjusi aštuonis padalinius lietuviškai spaudai platinti ir per šimtą platintojų. Pralaimėjus 1863 m. sukilimą caro valdžia brutaliomis represijomis siekė sunaikinti bet kokias viltis apie Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvą siekta padaryti rusišku stačiatikių kraštu, nesiskiriančiu nuo kitų Rusijos gubernijų. Įvairūs rusų lyginamosios filologijos „specialistai“, net patys nemokėję lietuviškai, tikino, kad lietuvišku raidynu beveik neįmanoma išreikšti visų lietuvių kalbos garsų, kaimo jaunimui neįmanoma išmokti dviejų raidynų (lotyniško ir rusiško) iš karto, todėl lotynišką raidyną lietuviams naudinga ir net būtina pakeisti kirilica. Buvo teigiama, kad lietuviškų knygų nedaug, ir tos pačios beveik vien maldaknygės. Todėl visiškai nesudėtinga sudaryti ir rusišku raidynu kirilica („graždanka“) išspausdinti lietuviškus elementorius bei knygas, o ypač kirilicos šriftu reikia spausdinti valdžios patvarkymus. Tik tokiu būdu lietuvių tauta nutrauksianti paskutinius ryšius su „šlėktija bei lotyniškumu“

Meeting of centenarians in the perspective of historical time: the Kaunas school of art and the M. K. Čiurlionis gallery

Straipsnyje glaustai pristatoma dviejų meną reprezentuojančių institucijų – Kauno meno mokyklos ir M. K. Čiurlionio galerijos – sąveika tarpukario laikotarpiu. 2022 m. sukako 100 metų nuo Kauno meno mokyklos įkūrimo. 1920 m. dailininkas Justinas Vienožinskis įsteigė Aukštuosius piešimo kursus, kurie jo iniciatyva 1922 m. buvo perorganizuoti į Kauno meno mokyklą1. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 100-metį minėjo 2021 metais. Muziejaus ištakos siekia 1921 m. gruodžio 14 d., kai Lietuvos steigiamojo seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, ėjęs ir Respublikos Prezidento pareigas, paskelbė „M. K. Čiurlionies vardo galerijos įstatymą“. Laikinoji galerija įsikūrė 1924 m. meno mokyklos kaimynystėje. Abiejų institucijų pastatų autorius – architektas Vladimiras Dubeneckis. Jis taip pat suprojektavo naujuosius Vytauto Didžiojo muziejaus rūmus, į kuriuos 1936 m. buvo perkelta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinis palikimas, senosios dailės kūriniai ir liaudies meno rinkiniai. Per 100 metų muziejus išsiplėtė: jį sudaro penki padaliniai ir trylika skyrių. Viename jų – Fototekos, dokumentacijos ir leidinių skyriuje – saugoma dokumentinė, ikonografinė medžiaga: fotografijos, spaudiniai, rankraščiai, žemėlapiai ir žemių planai, brėžiniai, dailininkų ir organizacijų archyvai, leidiniai. Gausi archyvinė medžiaga iliustruoja Kauno meno mokyklos ir M. K. Čiurlionio galerijos tarpusavio ryšį, jų istoriją, atskleidžia sąsajas su įvairiomis abiejų institucijų veikloje dalyvavusiomis asmenybėmis. Fotografijos pasižymi temų įvairove: meno mokyklos ir galerijos architektūra, interjeras, kolegialūs mokinių ir dėstytojų santykiai, bendradarbiavimas su galerijos darbuotojais, mokyklos kasdienybė – mokymosi procesas, mokinių darbų peržiūros, mokyklos bendruomenės laisvalaikis ir visuomeninė veikla. Reikšminiai žodžiai: Kauno meno mokykla, M. K. Čiurlionio galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, archyvas, ikonografinė medžiaga, fotografijos.The article presents a concise overview of the interaction between two art institutions during the interwar period – the Kaunas School of Art and the M. K. Čiurlionis Gallery. In 2022, the Kaunas School of Art celebrated its 100th anniversary. Founded in 1920 by the artist Justinas Vienožinskis as the Higher Drawing Courses, on his initiative, the institution underwent reorganisation into the Kaunas School of Art in 1922. The roots of the M. K. Čiurlionis Gallery can be traced back to December 14, 1921, when the President of the Lithuanian Constituent Assembly and the Republic, Aleksandras Stulginskis, promulgated the “Law on the M.K. Čiurlionis Gallery.” Initially conceived as a temporary gallery, it opened its doors in 1924, situated in proximity to the Art School. Although both institutions operated in different capacities during the periods of German occupation and Soviet rule, and continue their original activities into the present day, the scope of this study focuses primarily on the interwar period due to the abundance of iconographic material available from that era. The buildings of the Kaunas School of Art and the M. K. Čiurlionis Gallery were designed by architect Vladimiras Dubeneckis. He was also the author of the new Vytautas the Great Museum building, where M. K. Čiurlionis’ artistic legacy, the collections of ancient artworks and folk-art treasures were transferred in 1936. In the ensuing century, the Museum has undergone significant growth, now encompassing five branches and thirteen departments. Among these, the Photography, Documentation, and Publications Department stands out, housing a vast array of documentary and iconographic materials (photographs, prints, manuscripts, maps and land plans, drawings, archives of artists and organisations, publications), which illustrate the relationship between the Kaunas School of Art and the Čiurlionis Gallery, the history of the two institutions, and the connections with various personalities who contributed to the work of both establishments. The photographs cover a wide range of subjects: the architecture of the School of Art and the Gallery, their interiors, the collaborative spirit among students and teachers, the cooperation with the Gallery’s staff, and the school’s everyday life – the learning process, the reviews of students’ work, and the leisure time and social activities of the school’s community. Complementing the article are valuable exhibits from other departments of the Museum: The Adelė and Paulius Galaunė House-Museum, the Juozas Zikaras House-Museum, and the Antanas Žmuidzinavičius Museum of Works and Collections. Iconographic material on the presented theme can also be encountered at the Liudas Truikys and Marijona Rakauskaitė House-Museum, as well as the Folk Art Department. Keywords: Kaunas School of Art, M. K. Čiurlionis Gallery, M. K. Čiurlionis National Museum of Art, archive, iconographic material, photographs

Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios kunigai XVI–XXI amžiuje

Vištyčio Švč. Trejybės iš plytų ir akmenų pastatyta bažnyčia išliko iki šių dienų. Jos statybos ir rekonstrukcijos darbai vyko 1829–1885 m. Galutinai statyba užbaigta XX a. pradžioje (1912 m.). Bažnyčios statybai lėšas aukojo parapijiečiai ir rėmė valstybė. Nuo pat pastatymo bažnyčia sudarė pagrindinį miestelio architektūros akcentą ir suformavo jo centro erdvinę kompoziciją. Tačiau tai – ne pirmoji Vištyčio bažnyčia. Pati pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta tikriausiai apie 1549 m. Istoriniai šaltiniai rodo, kad 1562 m. karalius Žygimantas Augustas davė privilegiją ir Vištyčio bažnyčiai paskyrė nedidelį Nebūtkiemio (Kunigiškių) kaimą su 6 valakais žemės. Vėliau Vištyčio parapijai dar buvo pridėti 2 valakai žemės Rėčiūnuose. Žinoma, kad jau 1549 m. Vištyčio klebonui parapijiečiai turėjo mokėti dešimtinę – nuo kiekvieno valako duoti po kapą rugių ir avižų ir po 4 grašius per metus.2 Dar bažnyčios valdas papildydavo dovanojimai. 1652 m. dokumente rašoma, kad miestietis Kristupas Zalevskis užrašė bažnyčiai 1 margą žemės, kad po mirties būtų meldžiamasi už jo sielą.3 1570 m. prie bažnyčios įsteigta parapinė mokykla, suteikusi galimybę nedideliam skaičiui jaunuolių siekti išsilavinimo. Daugiau kaip keturi šimtai metų prabėgo nuo to laiko, užmaršties dulkės padengė amžių istoriją. Karai, marai, taikus gyvenimas, svetimšalių užkariavimai, savos valstybės kūrimas ir atkūrimas, buvimas arčiau Dievo ir nutolimas nuo jo, vėl grįžimas prie tikėjimo ir paskendimas kasdieniniuose reikaluose, kurių tikslas turėti ir vartoti. Toks žmogaus gyvenimas, tokia ir mūsų gyvenamosios vietos istorija. Bet to gyvenimo ir tos istorijos centre visuomet yra kažkas, kas mus jungia, motyvuoja, skatina žvelgti plačiau ir giliau

"Vinted" virtual communication

Norint sėkmingai patobulinti „Vinted“ virtualią komunikaciją reikia būti aktyvesniems socialiniuose tinkluose, tokiu būdu padidėtų žinomumas ir klientai/pirkėjai liktų patenkinti. Vykdant virtualią komunikaciją reikėtų tinkamai įvertinti savo tikslinę auditoriją ir išsikelti tikslus, kurie padėtų fokusuotis į tobulinimui pasirinktas sritis. Šis straipsnis parašytas remiantis atlikta literatūros analize, komunikacijos kanalų turinio analize, žiniasklaidos priemonių turinio analize, anketine apklausa, interneto svetainės analize. Pateikiamos rekomendacijos, kurios galėtų padidinti „Vinted“ informacijos sklaidą virtualioje erdvėje. Raktiniai žodžiai : virtuali komunikacija, „Vinted“ organizacija, komunikacija.In order to successfully improve „Vinted“ virtual communication, it is necessary to be more active on social networks, thus increasing awareness and keeping customers/buyers satisfied. When conducting virtual communication, they should properly assess their target audience and set goals and what they‘re trying to improve. This article is based on literature analysis, content analysis of communication channels, media content analysis, questionnaire survey, website analysis

„ChatGPT""nuomonės įtaka vartotojų elgsenai elektroninėje prekyboje.

Naujausios dirbtinio intelekto (DI) technologijos keičia el. prekybos aplinką ir kuria naujas, inovatyvias bei interaktyvias patirtis el. klientams. Generatyvinio DI technologijų įrankis „ChatGPT“ kuria įvairias naudas ir vertes el. prekybos kontekste, įskaitant, bet neapsiribojant bendravimo su klientais gerinimu, lojalumo didinimu, sklandžių el. prekybos procesų užtikrinimu, veiksmingų personalizuotų marketingo strategijų kūrimu, tikslesniu auditorijos segmentavimu, aiškesnių rinkos tyrimų atlikimu ir pan. Nors vartotojų elgseną el. prekyboje gali lemti daugybė specifiškų arba kompleksiškų veiksnių, kaip antai, poreikis, noras, įsitikinimai, vertybės ar pan. elgsenai didelę įtaką daro atsiliepimai. El. parduotuvės pasitelkdamos generatyvinio DI technologijų įrankį „ChatGPT“, kuria ir prie prekės aprašymo pateikia realaus prekę ar paslaugą įsigijusio žmogaus atsiliepimui alternatyvią DI nuomonę. Toks realaus žmogaus atsiliepimo ir „ChatGPT“ nuomonės gretinimas kelia įvairias diskusijas, įskaitant pasipiktinimą dėl netikslingumo. Darbe aptariant prekybos centro internete „Varlė.lt“ atvejį atliekamas diskusijų grupės tyrimas, kuris atskleidė, kad apsipirkimas el. parduotuvėse yra patogus ir patikimas būdas įsigyti norimas prekes ar paslaugas, o prie prekių ar paslaugų pateikti atsiliepimai, kaip ir rasti diskusijų forumuose ar iškirsti gyvų pokalbių metu, tikrai yra ypač naudingi ir aktualūs priimant sprendimą pirkti. Vis dėlto, „ChatGPT“ nuomonė negali būti prilyginta realaus žmogaus atsiliepimui, nes DI įrankis nėra išbandęs prekės ar paslaugos. Pažymima, kad jis gali pasitarnauti žmonėms, kurie negeba savarankiškai analizuoti pateiktų prekės ar paslaugos specifikacijų, tačiau dažniausiai pateikia abstrakčią nuomonę, kuri neveikia el. kliento apsisprendimo. Nors generatyvinio DI technologijų įrankis „ChatGPT“ turi daug potencialo el. prekybos srityje, konkrečiai „ChatGPT“ nuomonė gali būti ne tik nelogiška bei netiksli ir dėl to mažinti pasitikėjimą įrankiu, tačiau kartu dažniausiai yra neišsami ir nenaudinga, dėl to akivaizdžios įtakos el. pirkėjų apsisprendimui pirkti, kurią daro realių žmonių atsiliepimai, neturi. Raktiniai žodžiai: „ChatGPT“, dirbtinis intelektas, vartotojų elgsena, elektroninė prekybaThe latest artificial intelligence (AI) technologies are changing the e-commerce environment and creating new, innovative and interactive experiences for e-customers. Generative AI technology tool `ChatGPT` brings various benefits and values in the context of e-commerce, including but not limited to improving customer communication, increasing loyalty, ensuring smooth e-commerce processes, creating effective personalized marketing strategies, accurate audience segmentation, clearer market research, etc. Although consumer behavior in e-commerce can be determined by many specific or complex factors, such as need, desire, beliefs, values, etc. behavior causes does feedback. E-shops are looking for a generative AI technology tool `ChatGPT`, which provides an alternative AI opinion to the product description of the real product or the feedback of the person who purchased the product. This juxtaposition of real human feedback and `ChatGPT's` opinion has led to various discussions, including outrage at the inaccuracy. When discussing the case of the online shopping center `Varlė.lt` at work, a discussion group study is conducted, which revealed that shopping in electronic stores is a convenient and reliable way to purchase the desired goods or, and reviews of goods or services, as well as found in discussion forums or live chats, really are particularly useful and relevant when making a purchase decision. However, `ChatGPT's` opinion cannot be equated to a real person's feedback, as the AI tool is not a tested product or service. It is noted that it can serve people who are not able to analyze the specifications of goods or services, but mostly an abstract opinion that does not work. customer's decision. Although the generative AI technology tool `ChatGPT` has a lot of potential in the field of e-commerce, specifically, the opinion of `ChatGPT` can not only be illogical and inaccurate and therefore reduce trust in the tool, but is also often incomplete and useless, which clearly affects the purchase decision of e-shoppers, for what real people's reviews do, `ChatGPT` does not have. Keywords: ChatGPT, artificial intelligence, consumer behavior, e-commerce

Job characteristics determining employees’ feedback-seeking behaviour

Grįžtamojo ryšio siekimo elgseną lemia darbo charakteristikos ir su jomis susiję veiksniai. Tinkamas darbo charakteristikų (darbo reikalavimų ir darbo išteklių) naudojimas, didina darbo efektyvumą, įsitraukimą, darbuotojai yra labiau motyvuoti siekti grįžtamojo ryšio. Svarbiausias dalykas grįžtamojo ryšio siekimo elgsenoje yra veiksniai, lemiantys grįžtamojo ryšio siekimo elgseną: darbuotojas, atlikdamas užduotis darbe, išsikelia ne tik asmeninius, bet ir darbinius tikslus, už atliktus darbus, reikalavimų išpildymui norima gauti grįžtamąjį ryšį. Atliktas tyrimas parodė, kad darbo charakteristikos lemia darbuotojų grįžtamojo ryšio siekimo elgseną. Tyrimo objektas – darbo charakteristikos, lemiančios grįžtamojo ryšio siekimo elgseną. Tyrimo metu taikyti šie metodai: atlikta mokslinės literatūros šaltinių analizė; vykdyta anketinė apklausa internetu; naudota grafinė ir statistinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai rodo, kad vertinant grįžtamojo ryšio siekimo elgsenos vidurkį, kuris yra 3,51, galima daryti išvadą, kad darbuotojams yra svarbu grįžtamojo ryšio siekimo elgsena: svarbus yra vadovo vaidmuo suteikiant grįžtamąjį ryšį, akcentuojamas neformalus grįžtamasis ryšys, atkreipiamas dėmesys kritišką ir detalų grįžtamąjį ryšį. Analizuojant darbo charakteristikų statistinį reikšmingumą grįžtamojo ryšio siekimo elgsenai, pastebima, kad statistinį reikšmingumą turi šios darbo charakteristikos: socialinė parama iš kolegų (p = 0,000 <0,005), vaidmens dviprasmiškumas (p = 0, <0,005) ir vaidmenų konfliktas (p = 0,001 <0,005). Vertinant darbo charakteristikas, kurios turi didžiausią statistinį reikšmingumą grįžtamojo ryšio siekimo elgsenoje: vaidmenų konfliktas (β = 0,197), socialinė parama iš kolegų (β = 0,201), vaidmens dviprasmiškumas (β = 0,175). Aukščiausiai vertinami yra 6 iš 10 darbo charakteristikų vidurkių: vaidmens dviprasmiškumas (vidurkis 4,11) bei darbo virškrūvis (vidurkis 4,04), žemiausiai vertinami darbo charakteristikų vidurkiai: darbo ir namų konfliktas (vidurkis 2,64) bei autonomija (vidurkis 2,72). Raktiniai žodžiai: darbuotojai, grįžtamojo ryšio siekimo elgsena, darbo charakteristikos, darbo reikalavimai, darbo ištekliai.Job characteristics and related factors determine feedback-seeking behaviour. Employees who use appropriate job characteristics (job requirements and job resources) are more effective in the workplace, are involved in the organization’s activities and are motivated to seek feedback. Based on global trend data, employees need both constructive criticism and earned praise, but based on theoretical assumptions, having the right job characteristics, such as job demands and job resources, encourages employees to seek feedback. Feedback-seeking behaviour is associated with initiative, socialization, work efficiency, effort, goal implementation, performance management etc. Ashford et al. (2016) observe that feedback-seeking behaviour is a conscious effort to achieve one’s goal (Ashford, Stobbeleir, & Nujella, 2016). In the scientific literature, it is not uncommon to find cases where employees evaluate feedback-seeking behaviour in two ways: according to some employees, feedback-seeking is perceived as a sign of weakness, while others see it as an expression of strength and a desire to improve (Ashfor and Tsui, 1991). We often agree in the literature that feedbackseeking behaviour increases self-confidence (Auh et al. 2019). Problem – what are the job characteristics determining employees’ feedback-seeking behaviour. Aim of the work – to reveal job characteristics determining employees’ feedback-seeking behaviour. Keywords: feedback-seeking behaviour, employees, job characteristics, job requirements, job resources

Contradictions: the creative work of Valdas Ozarinskas

Architekto ir menininko Valdo Ozarinsko meninės veiklos įsibėgėjimo laiką galima pavadinti ir prailginta XX a. pabaiga, Lietuvoje išsitęsusia dar bent dešimtmetį, ir XXI a. slenksčiu. Tuo metu pradėję reikštis kūrėjai įvairiai reflektavo šią transformatyvią amžių sandūrą, žymėjusią modernybės utopijų pabaigą ir naujus šiuolaikybės iššūkius. Straipsnyje siekiama apibrėžti kritinę, analitinę Ozarinsko erdvinės meno praktikos prieigą, išryškinti jo šiuolaikinio meno projektams būdingas raiškos priemones ir vaizdinius, perteikiančius modernistinių utopijų blyksnius ir jų pabaigos efektus, bei su tuo susijusias prieštaras, jas traktuojant kaip menininko santykio su ribiniu laikmečiu ambivalentiškumą. Reikšminiai žodžiai: modernybė, šiuolaikybė, utopija, tarpdiscipliniškumas, kritinė erdvinė praktika.The period of artistic momentum for architect and artist Valdas Ozarinskas (1961–2014) can be described as both the extended end of the 20th century, which lasted for at least another decade in Lithuania as the country gradually integrated into the political, economic, and cultural space of the European Union, and as the threshold of the 21st century. Artists who began their careers during this transformative era reflected in various ways on the end of modernity’s utopias and the new challenges of contemporaneity. This article aims to define the critical and analytical approach characteristic of Ozarinskas’s artistic practice, highlighting the means of expression and imagery typical of his contemporary art projects, which convey flashes of modernist utopias, the effects of their conclusion, and the associated contradictions, treating these inconsistencies as an ambivalence in the artist’s relationship with this liminal period. Applying the grid of architectural categories (space – scale, module – series, function – form) to the analysis of Ozarinskas’s contemporary artworks reveals his critical view of the aspirations and values of modernity, particularly its Soviet version, and the aesthetics of Modernism. The artist’s (and his collaborators’) ambivalent relationship to this worldview and its physical forms is evident in his dual approach: he acted as a curious, even fascinated excavator of the (already) historical legacy of modernity, while also deconstructing it through various means as a conceptually minded contemporary researcher. Straddling the line between high-tech aesthetics and the melancholy of industrial relics, between the mundane, purely practical aspects and the new poetic functions of various objects, between the analytical decomposition of modernist architecture and attempts to destroy it, between the conceptualization of the series and system and its perception as an apparatus of power, and between the perspective of (space) flight and the narratives of crashing and failure, Ozarinskas’s oeuvre represents the contradictions inherent to the turn of the epochs. On one side are the flashes of futuristic visions of modernity; on the other, the uncanny, frightening reflections of their utopianism in the present. The dystopian imagery in Ozarinskas’s work – from domesticated military equipment, the terrifying light of a nuclear power plant, and repulsive industrial materials to a mutilated body, a ruined building, and the senselessness of a giant black pillow – also points to the then unnamed but rapidly approaching crisis of the Anthropocene. In this respect, his works can be seen as the precursors of the critical imagination of the Anthropocene, which is particularly relevant today and is unfolding in the work of a new generation of artists. Keywords: modernity, contemporaneity, utopia, interdisciplinarity, critical spatial practice

Associations between changes in body weight status and high blood pressure among Lithuanian children and adolescents during the COVID-19 pandemic: a retrospective cohort study

(1) Background: High blood pressure (HBP), overweight, and obesity are common, growing public health problems worldwide. The aim of this study was to evaluate associations between changes in body weight status and HBP among Lithuanian children and adolescents during the COVID-19 pandemic. (2) Methods: In this study, we analysed data on blood pressure and anthropometric measurements of 2430 children and adolescents aged 8–18 years, who participated in both the baseline study conducted before the COVID-19 pandemic (from November 2019 to March 2020) and the follow-up study during the COVID-19 pandemic (from November 2021 to April 2022). Multivariate logistic regression analysis was used to estimate the associations between changes in weight status categories and HBP. (3) Results: At baseline, 17.1% of the subjects had overweight, 5.9% had obesity, 5.6% had abdominal obesity, and 23.7% had HBP, whereas at the follow-up, these percentages increased to 20.1%, 8.2%, 6.8%, and 27.4%, respectively. Compared to schoolchildren who maintained normal weight from baseline to the follow-up period, subjects who newly developed overweight/obesity and those who remained with persistent overweight/obesity had increased odds of HBP, with adjusted odds ratios (aORs) of 1.95 (p 0.05). (4) Conclusions: This study observed an increase in the prevalence of overweight, obesity, and HBP among schoolchildren during the COVID-19 pandemic. The study also suggested that changes from normal body weight status at baseline to overweight/obesity during follow-up, especially persistent overweight/obesity, were associated with higher odds of HBP in Lithuanian children and adolescents during the COVID-19 pandemic. Keywords: body mass index; waist circumference; overweight; obesity; abdominal obesity; high blood pressure; children; adolescents