Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios kunigai XVI–XXI amžiuje

Abstract

Vištyčio Švč. Trejybės iš plytų ir akmenų pastatyta bažnyčia išliko iki šių dienų. Jos statybos ir rekonstrukcijos darbai vyko 1829–1885 m. Galutinai statyba užbaigta XX a. pradžioje (1912 m.). Bažnyčios statybai lėšas aukojo parapijiečiai ir rėmė valstybė. Nuo pat pastatymo bažnyčia sudarė pagrindinį miestelio architektūros akcentą ir suformavo jo centro erdvinę kompoziciją. Tačiau tai – ne pirmoji Vištyčio bažnyčia. Pati pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta tikriausiai apie 1549 m. Istoriniai šaltiniai rodo, kad 1562 m. karalius Žygimantas Augustas davė privilegiją ir Vištyčio bažnyčiai paskyrė nedidelį Nebūtkiemio (Kunigiškių) kaimą su 6 valakais žemės. Vėliau Vištyčio parapijai dar buvo pridėti 2 valakai žemės Rėčiūnuose. Žinoma, kad jau 1549 m. Vištyčio klebonui parapijiečiai turėjo mokėti dešimtinę – nuo kiekvieno valako duoti po kapą rugių ir avižų ir po 4 grašius per metus.2 Dar bažnyčios valdas papildydavo dovanojimai. 1652 m. dokumente rašoma, kad miestietis Kristupas Zalevskis užrašė bažnyčiai 1 margą žemės, kad po mirties būtų meldžiamasi už jo sielą.3 1570 m. prie bažnyčios įsteigta parapinė mokykla, suteikusi galimybę nedideliam skaičiui jaunuolių siekti išsilavinimo. Daugiau kaip keturi šimtai metų prabėgo nuo to laiko, užmaršties dulkės padengė amžių istoriją. Karai, marai, taikus gyvenimas, svetimšalių užkariavimai, savos valstybės kūrimas ir atkūrimas, buvimas arčiau Dievo ir nutolimas nuo jo, vėl grįžimas prie tikėjimo ir paskendimas kasdieniniuose reikaluose, kurių tikslas turėti ir vartoti. Toks žmogaus gyvenimas, tokia ir mūsų gyvenamosios vietos istorija. Bet to gyvenimo ir tos istorijos centre visuomet yra kažkas, kas mus jungia, motyvuoja, skatina žvelgti plačiau ir giliau