Mokytojų emocinio darbo strategijų ir patiriamo perdegimo ryšys

This study aims to pinpoint the emotional labor strategy most frequently used by teachers and gender differences identified in the emotional labor strategies. Furthermore, it examines the causal relationship between emotional labor strategies and teacher burnout. The study sample comprised (720) teachers in Jordan who completed the Emotional Labor Instrument (ELI) and the Maslach Burnout Inventory (MBI). The results show that suppression is the most common strategy teachers use, whereas surface acting is the least commonly used strategy. No differences in surface acting and emotional consonance were diagnosed according to gender. Female teachers used deep acting, suppression, surface acting, and deep-acting negative emotions more than their male counterparts. Finally, the results of the path analysis showed that surface acting, deep acting, and surface-acting and deep-acting negative emotions were all positively related with teacher burnout, while no relationship was detected between suppression, emotional consonance, and teacher burnout. The researchers’ recommendation is to study other factors, such as teacher competence, that may potentially affect their emotional labor strategies.Straipsnyje nagrinėjama, kurias emocinio darbo strategijas dažniausiai naudoja mokytojai ir (ar) strategijų naudojimas priklauso nuo lyties. Be to, analizuojamas mokytojų emocinio darbo strategijų ir patiriamo perdegimo ryšys. Tyrime dalyvavo 720 mokytojų iš Jordanijos, jie užpildė Emocinio darbo instrumentą (angl. The Emotional Labor Instrument (ELI) ir Maslach perdegimo klausimyną (angl. Maslach Burnout Inventory (MBI). Rezultatai atskleidė, kad dažniausiai mokytojų naudojama strategija yra slopinimas, o rečiausiai pasitelkiamas paviršutiniškas veikimas. Tyrime nenustatyta reikšmingų lyčių skirtumų pagal paviršutinišką veikimą ir emocinę dermę, tačiau moterys mokytojos dažniau nei vyrai pasitelkia autentišką veikimą, slopinimą, paviršutinišką veikimą ir patiria dėl autentiško veikimo kylančių neigiamų emocijų. Kelio analizės rezultatai rodo, kad paviršutiniškas veikimas, autentiškas veikimas ir dėl paviršutiniško bei autentiško veikimo kylančios neigiamos emocijos prognozuoja mokytojų perdegimą, o slopinimo, emocinės dermės ir mokytojų perdegimo sąsajos nėra reikšmingos. Ateities tyrimams rekomenduojame tirti kitų veiksnių, pvz., mokytojų kompetencijos, įtaką emocinio darbo strategijoms

Mokytojų laisvalaikio veiklų ir mokymo stilių sąsajos

The aim of this paper is to explore the ways teachers spend their free time in relation to their place of residence, differences in teaching styles based on career advancement, class type, and school type, and the interrelation between teachers’ free-time activities and their teaching styles. This topic was examined by using a two-part questionnaire containing the Leisure Time Activity Questionnaire (LTAQ) and the Staffordshire Evaluation of Teaching Styles questionnaire (SETS). A total of 1492 class and subject teachers voluntarily participated in the research. The results of the empirical part of the research indicate that teachers usually spend their leisure time in organized activities with friends and family, but statistically significant differences were found in teachers’ leisure time activities with regard to their place of residence (city/village/island). Furthermore, the results of teachers’ self-assessments show that they most often take on the role of a lecturer, but also a student-oriented teacher. Statistically significant differences have been identified depending on the type of class unit they teach (regular/combined), the type of school (central/branch) they work in, and qualification status they have achieved (mentor/advisor/excellent advisor). A mutual correlation in teachers’ ways of spending leisure time and their teaching styles has also been established.Straipsnio tikslas – ištirti, kaip mokytojai leidžia laisvalaikį pagal gyvenamąją vietą, taip pat mokymo stilių skirtumus pagal pažangą karjeroje, pamokų ir mokyklos tipą, bei mokytojų laisvalaikio veiklų ir mokymo stilių ryšį. Tyrime naudota dviejų dalių apklausa – Laisvalaikio veiklų klausimynas (angl. The Leisure Time Activity Questionnaire (LTAQ) ir Stafordšyro mokymo stilių vertinimo klausimynas (angl. The Staffordshire Evaluation of Teaching Styles Questionnaire (SETS). Tyrime savanoriškai dalyvavo 1 492 mokytojai. Empirinės tyrimo dalies rezultatai atskleidė, kad mokytojai laisvalaikį paprastai leidžia organizuotoje veikloje su draugais ir šeima, tačiau buvo nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mokytojų laisvalaikio veiklų pagal jų gyvenamąją vietą (miestas / kaimas / sala). Be to, mokytojų savistabos rezultatai rodo, kad jie dažniausiai atlieka lektoriaus, taip pat į mokinius orientuoto mokytojo vaidmenį. Nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų pagal mokomų klasių tipą (įprastos / jungtinės), mokyklos tipą (centrinė / filialas) ir pasiektą kvalifikaciją (mentorius / patarėjas / vyr. patarėjas). Taip pat nustatytos koreliacijos tarp mokytojų laisvalaikio praleidimo būdų ir jų taikomų mokymo stilių

Ugdymas kaip performatyvi prieštara: subjektyvumo ribotumai (ir galimybės) Antropocene

An environmentally reoriented educational policy is oftentimes regarded as the premier locus for a societal response to the climate crisis. As observed by Gough (2021), a general belief shared among both policy makers and academics is a consensus that education needs to be perceived less as an instrument for securing sociocultural reproduction and transmission of existing knowledge and more as a catalyst for social and cultural change. The aim of this article is a critical investigation into possibilities and obstacles for education to achieve such change, given the condition of ‘ontological insecurity’ (Hamilton, 2017) that the Anthropocene implies. It is divided into three parts: 1) following Chakrabarty, I identify the politico-aesthetic challenges posed by anthropogenic climate change and formulate their relevance as an educational ordeal; 2) I enquire about the challenges and possibilities for environmental education to foster societal change and conclude that, while a general policy change toward sustainable education may be insufficient, education remains a premier site where negotiations could take place between the deep-seated beliefs about subjectivity and an open anticipation of unforeseen modes of agency; 3) after providing a comparative analysis of classical humanist Bildung and post-humanist accounts of subjectification in education, I conclude that these approaches constitute a performative contradiction, which allows the experiential challenges of the Anthropocene to be approached in terms of a reimagined aesthetic education thematized as a critique of (human) capacity.Aplinkodairiniu požiūriu orientuota švietimo politika dažnai laikoma bene pagrindine visuomenės atsako į pasaulinę klimato krizę priemone. Kaip pastebi Gough (2021), tiek politikos formuotojai, tiek mokslininkai laikosi bendros nuomonės, kad į švietimą reikia žiūrėti ne tiek kaip į priemonę, užtikrinančią sociokultūrinę reprodukciją ir esamų žinių perdavimą, o veikiau kaip į socialinių ir kultūrinių pokyčių katalizatorių. Šiame straipsnyje siekiama kritiškai įvertinti galimybes ir kliūtis tokiems pokyčiams įvykti švietimo srityje, atsižvelgiant į „ontologinio nesaugumo“ (Hamilton, 2017) būklę, kurią suponuoja antropoceno samprata. Tekstas suskirstytas į tris dalis: 1) sekant Chakrabarty, išryškinamos ir susiejamos dėl antropogeninės klimato kaitos kylančios politinės ir estetinės problemos bei svarstoma jų reikšmė bei edukacijai metami iššūkiai; 2) Antrojoje dalyje vertinamos edukacinio atsako į šiuos iššūkius galimybės bei jų efektyuvumas. Daroma išvada, kad plataus masto programiniai pokyčiai dažnai yra prieštaringi ir nepakankami, tačiau edukacija išlieka svarbiausia terpe deryboms tarp giliai įsišaknijusių įsitikinimų apie subjektyvybę ir naujų, dar nežinomų santykiavimo su aplinka formų; 3) trečiajame skyriuje svarstoma galimybės naujai edukacinės subjektifikacijos interpretacijai antropoceno sąlygomis. Pateikęs klasikinio humanistinio Bildung ir posthumanistinio subjektyvacijos švietimo srityje sampratų lyginamąją analizę, darau išvadą, kad šie požiūriai sudaro performatyvią priešpriešą, kuri leidžia į patirtines antropoceno problemas pažvelgti naujai iš estetinės edukacijos (tematizuotos kaip (žmogaus) gebos kritika) perspektyvos

Lietuvos aukštojo mokslo akademinis diskursas – neoliberalizmo link

The purpose and challenges of higher education remain a widely debated topic in both public and academic discourse, often focusing on critiques of higher education’s shift toward the neoliberal ideology. There is an extensive body of literature on academic managerialism, audit culture, new public management, and other trends of the market logic in higher education. Despite this, there is a notable lack of comprehensive research on the position and perspectives of higher education researchers in Lithuania. In an attempt to address this gap, the present paper, grounded in the tradition of critical discourse analysis, explores the findings of a qualitative analysis of research publications on higher education in Lithuania spanning the years from 2005 to 2023. The study highlights that the Lithuanian academic discourse on higher education is largely shaped by the uncritical adoption of the knowledge-based economy discourse, predominantly derived from the Bologna Process documents. This dominant discourse frames higher education’s primary goal as the preparation of a highly skilled, internationally competitive workforce aimed at improving the European economic competitiveness. While this perspective prevails, it is supplemented by additional elements unique to the Lithuanian context. These include an emphasis on cultural and national identity education. Furthermore, there are occasional critical reflections on this dominant narrative or specific aspects of its implementation. However, such critiques are relatively sparse, suggesting a need for a more nuanced and critical engagement with the overarching discourse in Lithuanian higher education research.Aukštasis mokslas yra gausiai aptarinėjama tema viešajame ir akademiniame diskursuose, neretai kritikuojant aukštojo mokslo posūkį į neoliberalios rinkos logiką. Tačiau Lietuvoje tyrimų apie tai, kokią poziciją šiuo klausimu užima aukštojo mokslo tyrėjai, trūksta. Straipsnyje, sekant kritinės diskurso analizės tradicija, pristatoma kokybinė aukštojo mokslo tyrimų 2005–2023 m. Lietuvoje analizė. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Lietuvos aukštojo mokslo akademiniam diskursui būdingas nekritiškas žinojimu grįstos ekonomikos diskurso perėmimas, ateinantis iš Bolonijos proceso dokumentų

Būsimųjų sveikatos priežiūros darbuotojų ugdymo skatinimo link: Darbo su neįgaliaisiais supratimo tyrinėjimas pasitelkiant koliažo techniką

The healthcare system has long discussed the need to remove barriers faced by people with disabilities, however, health workers are often still not prepared to efficiently work with such people, and their education is still inadequate. This article explores future health workers’ understanding of the work with people with disabilities. The research study included five students from institutions of higher education studying in programmes training health workers. Research analysis included collages by two groups, transcripts of their presentations and researcher field notes. Analysis of the research study has helped to identify the topics of contextuality of professional activity and professional agency. When considering their future professional work with people with disabilities, students paid attention to the geographical (local), social and political contexts. The agency in the professional activity was expressed weakly. Research participants introduced several ideas how it would be possible to solve problems of people with disabilities. However, they did not consider actions how it could be done, nor did they make a connection between the changes in the healthcare system and their future professional activities. The article raised a question how to consolidate the education of future health specialists so that, after graduation, they would be able to work more efficiently with people with disabilities and meet their needs.Sveikatos sistemoje seniai diskutuojama, kaip pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria žmonės, turintys negalią. Sveikatos sistemos darbuotojų edukacija šiuo požiūriu iki šiol yra nepakankama ir todėl šie darbuotojai dažnai yra nepasirengę efektyviai dirbti su tokiais žmonėmis. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip būsimieji sveikatos sistemos darbuotojai supranta jų darbą su žmonėmis, turinčiais negalią. Tyrime dalyvavo penki studijų programų, rengiančių sveikatos darbuotojus, aukštesnių kursų studentai. Tyrimo duomenų analizei naudoti dviejų grupių koliažai, jų pristatymo transkripcijos, tyrėjų lauko užrašai. Analizuojant tyrimo duomenis išskirtos profesinės veiklos kontekstualumo ir profesinio agentiškumo temos. Svarstydami apie būsimo profesinio darbo su žmonėmis, turinčiais negalią, paskirtį studentai atkreipė dėmesį į geografinį (vietos), socialinį ir politinį kontekstus. Profesinės veiklos agentiškumas, jų supratimu, silpnas. Tyrimo dalyviai pateikė keletą idėjų, kaip būtų galima prisidėti prie negalią turinčių žmonių problemų sprendimo. Tačiau nesvarstė, kaip tai turėtų būti daroma, sveikatos sistemos pokyčių nesiejo su savo būsima profesine veikla. Straipsnyje buvo keliamas klausimas, kaip stiprinti būsimųjų sveikatos darbuotojų edukaciją, kad baigę aukštąsias mokyklas jie gebėtų efektyviau dirbti su negalią turinčiais žmonėmis ir būtų kuo geriau atliepti šių žmonių poreikiai

Lenkų moksleivių požiūris į pabėgėlius iš Ukrainos, ypač į jaunuosius ukrainiečius: Lenkijos Olkušo regiono pavyzdys

After the outbreak of a full-scale war in Ukraine, thousands of children – refugees from Ukraine – appeared in Polish schools. On 1 September 2022, there were about 800,000 school-age children and teenagers from Ukraine in Poland. This caused changes in schools where, previously, the vast majority of students were Poles, especially in small towns and the countryside. Considering the above, the article will present the results of a pilot study from the town of Olkusz which can be called a ‘typical’ medium-sized Polish town. The qualitative research involved 280 young people aged 16–21. In the study, they were asked about their attitudes towards their friends from Ukraine and about their situation at school. The research is a pilot study; according to the author, the relationship between students from Poland and Ukraine in Polish schools has not yet been sufficiently explored. The results show that young people, despite their experience in helping Ukraine, are not particularly interested in contact with their peers from Ukraine and in their culture, but, on the other hand, they would not mind if their friend had a girlfriend or boyfriend from Ukraine. They also see that their Ukrainian friends have language problems, but there is no substantial language barrier between them. Research also shows the need for young people to learn about intercultural issues. Poland, accepting thousands of immigrants, like other Central European countries, must prepare for a gradual change in educational policy.Ukrainoje prasidėjus didžiulio masto karui, Lenkijos mokyklose atsidūrė tūkstančiai vaikų pabėgėlių iš Ukrainos. 2022 m. rugsėjo 1 d. Lenkijoje gyveno apie 800 000 mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių iš užpultos šalies. Tai lėmė pokyčius mokyklose, nes iki tol jose didžiąją daugumą mokinių sudarydavo lenkai, ypač mažuose miestuose ir kaimuose. Todėl straipsnyje pateikiami Olkušo mieste atlikto bandomojo tyrimo rezultatai – šį miestą galima vadinti tipiniu vidutinio dydžio Lenkijos miestu. Kokybiniame tyrime dalyvavo 280 16–21 metų jaunuolių. Tyrimo metu jų buvo klausiama apie požiūrį į draugus iš Ukrainos ir apie padėtį mokykloje. Tyrimas bandomasis – autoriaus nuomone, Lenkijos mokinių ir mokinių iš Ukrainos santykiai Lenkijos mokyklose dar nėra pakankamai ištirti. Rezultatai atskleidė, kad jaunuoliai, nepaisant jų patirties padedant Ukrainai, nėra itin suinteresuoti bendrauti su bendraamžiais iš Ukrainos ir domėtis jų kultūra, tačiau jie neprieštarautų, jei jų draugai turėtų merginą ar vaikiną iš Ukrainos. Jie taip pat mato, kad ukrainiečiai draugai patiria sunkumų dėl kalbos, tačiau tuo pat metu jie nejaučia esminio kalbos barjero. Atskleista ir tai, kad jaunimui reikia ugdyti tarpkultūriškumą. Tūkstančius imigrantų priimanti Lenkija, kaip ir kitos Vidurio Europos šalys, turi rengtis laipsniškiems švietimo politikos pokyčiams

Būti pabėgėlių vaikų mokytoju: teorinės įžvalgos

The refugee crisis is not a new concept in Europe, but it has become well-known in Lithuania in the summer of 2021 when a large number of illegal migrants entered the country across the border with Belarus. According to the Illegal Migration Monitor, in 2023, 24 percent of the refugees consisted of minors. Following Russia’s invasion in Ukraine on February 24, 2022, the number of refugees across Europe increased to one million. Within the first 10 days of the Russian – Ukrainian war, 4,611 Ukrainian refugees entered Lithuania, and, according to the latest data from the Migration Department under the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania in 2023, 76,607 war refugees from Ukraine are registered in Lithuania. While the European education system has accrued significant experience in educating children of ethnic minorities, there is still very little research which would analyze the education of refugee children. The education of refugee and immigrant children is very different, as highlighted by Pastoor in 2016. This is the first time Lithuania has faced such an influx of refugee families with children, leading to a lack of experience and research in the education of refugee children in Lithuania. The main focus has been on the integration and socialization of refugees, with hardly any attention paid to the education of refugee children. This raises the following research questions: What are the experiences of preschool teachers working with children with the refugee status? What challenges are preschool teachers facing? How are preschool teachers working with refugee children without official descriptions prepared by the State of Lithuania?Straipsnyje analizuojama ikimokyklinio ugdymo mokytojų patirtis dirbant su pabėgėlių vaikais ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitose šalyse, kuriose mokytojai susidūrė su pabėgėlių šeimų, turinčių nepilnamečių vaikų, antplūdžiu. Analizuojant mokslinę literatūrą rasta, kad mokytojams tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse trūksta profesinio pasirengimo darbui su pabėgėlių vaikais, o esamos ugdymo programos nėra pritaikytos užtikrinti kokybišką pabėgėlių vaikų ugdymą. Tyrimo tikslas buvo atskleisti ikimokyklinio ugdymo mokytojų patirtį dirbant su pabėgėlių vaikais. Taikyta teminė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai, dirbantys su pabėgėlių vaikais, kasdien susiduria su skirtingomis situacijomis, kurios jiems yra visiškai naujos, o pabėgėlių vaikų ugdymas mokytojui tampa nauju ir niekada prieš tai netirtu fenomenu

Globalūs iššūkiai kaip švietimo organizacijų vadovų globalias kompetencijas įgalinantys veiksniai

Changes taking place in the world, such as, i.e. pandemics, immigration, the geopolitical situation, global inclusive education, ecology, in context, and global competencies, which include understanding of the broad context and worldview, communication-based on understanding and respect, ensuring the common well-being, are a set of interdisciplinary and intercultural values and actions based on them, which help to create a successful educational system. The study aims to analyze the factors of global challenges that condition the empowerment of the global competencies of heads of educational institutions. A qualitative approach was chosen for the research - a survey with open questions to reveal diverse viewpoints. Thirty-five heads of educational institutions participated in the study. Latent content analysis was used to analyze the research data. The study results showed that global competence, in the context of the pandemic, was developed by creating networking and cooperation, implementing solutions for transferring education to virtual spaces, promoting the active involvement of students in the educational process, and implementing educational goals. The immigration challenge caused the need for global competencies of education managers in managing the integration and education processes: the institutions faced the language barrier of the interested parties and the lack of interculturality. The global understanding of school leaders, based on the experience of foreign educational institutions, using various measures, is one of the solutions to the global immigration challenge. The challenge of ecological problems encourages the expression of global competencies of school leaders because the lack of infrastructure in educational organizations is experienced - sustainability is achieved through the purposeful use of resources, conservation, and the realization of various ideas in the educational process. School leaders develop global competencies to overcome the challenge of equality and inclusion through project and international activities and cooperation, considering examples of good practice and diversity of opinions.Pasaulyje vykstančių pokyčių, tokių kaip pandemija, imigracija, geopolitinė padėtis, visuotinis įtraukusis ugdymas, ekologija, kontekste globalios kompetencijos, apimančios plataus konteksto supratimą ir pasaulėžiūrą, bendravimą, pagrįstą supratimu ir pagarba, bendros gerovės užtikrinimą, yra tardisciplininių ir tarpkultūrinių vertybių ir jomis grindžiamų veiksmų visuma, padedanti kurti sėkmingą švietimo sistemą. Tyrimu keliamas tikslas – išanalizuoti globalių iššūkių veiksnius, kurie skatina švietimo organizacijų vadovų globalių kompetencijų įgalinimą. Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinė prieiga – atvirų klausimų apklausa, siekiant atskleisti įvairiapusius požiūrius. Tyrime dalyvavo 35 švietimo organizacijų vadovai. Tyrimo duomenų analizei taikyta latentinė turinio analizė. Tyrimo rezultatai atkleidė globalios kompetencijos raišką per nuolatinį tobulėjimą įvairiose profesinėse srityse, institucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, sistemiškai įgyvendinamus valdymo sprendimus, tvarumo idėjų įgyvendinimą ugdymo procese, nuomonių įvairovės skatinimą

Nuo tautų draugystės ir socialistinės demokratijos koncepcijos iki daugiakultūriškumo atsiradimo: Latvijos kelias (1991–2004)

The article explores the concepts of multiculturalism and democracy in the educational context of Latvia and provides a brief historical overview of the background and evolution of these ideas. The study of multiculturalism in post-Soviet countries acquires particular significance and relevance considering the profound transformations these nations have undergone since the collapse of the Soviet Union. With the transition from a ‘socialist way of life’ to nation-state building, post-Soviet societies have faced unique challenges to cultural integration. The authors emphasize the importance of examining the past, including the socialist model of democracy and the Soviet concept of ‘friendship of peoples’, to understand the contemporary approaches to multiculturalism and the challenges of its implementation in the post-Soviet space.The article considers multiculturalism as a scientific concept, a discourse on cultural differences, an integration policy, and a strategy for managing inter-ethnic interactions. It also investigates the changes in the Latvian educational system under the influence of different political regimes, with particular attention to the role of language and ethnicity in the educational policy and the impact of these factors on social and cultural processes.Straipsnyje nagrinėjamos daugiakultūriškumo ir demokratijos sąvokos Latvijos švietimo kontekste ir pateikiama trumpa istorinė šių idėjų atsiradimo ir raidos apžvalga. Daugiakultūriškumo tyrimai posovietinėse šalyse ypač reikšmingi ir aktualūs dėl gilių permainų, kurias šios tautos patyrė žlugus Sovietų Sąjungai. Pereidamos nuo „socialistinio gyvenimo būdo“ prie tautinės valstybės, posovietinės visuomenės susidūrė su unikaliais kultūrinės integracijos iššūkiais. Autoriai pabrėžia, kad, norint suprasti šiuolaikinius požiūrius į daugiakultūriškumą ir jo įgyvendinimo iššūkius posovietinėje erdvėje, svarbu tirti praeitį, taip pat socialistinį demokratijos modelį ir sovietinę „tautų draugystės“ koncepciją.Daugiakultūriškumas straipsnyje nagrinėjamas kaip mokslinė sąvoka, kaip diskursas apie kultūrų skirtumus ir kaip integracijos politika bei strategija, skirta tarpetniniams santykiams valdyti. Taip pat tiriami Latvijos švietimo sistemos pokyčiai, kuriuos lėmė skirtingi politiniai režimai. Ypatingas dėmesys skiriamas kalbos ir etninės priklausomybės vaidmeniui švietimo politikoje bei šių veiksnių įtakai socialiniams ir kultūriniams procesams

Kompetencijų apibrėžtis ir veiksmingumas kultūros vadybos sistemoje: Lietuvos kultūros centrų vadovų veiklos atvejis

Competence-based education and professional development have been topics of discussion among social science researchers in the field of educational science since the late 20th century. This article presents the definition of competence in the context of culture. It examines the identity of cultural centre leaders through the lens of social and pragmatic constructivism theories. Two qualitative studies analysed the performance of cultural centre leaders. The links between the identified domains and competences were evaluated, leading to the identification of characteristic competencies. A quantitative survey of cultural centre leaders established their typical activities. The study confirms that the activities of cultural centre heads not only preserve the cultural heritage, mobilise the community, and maintain relationships with society, but also create new meanings of culture. It was determined that the competences of the managers of cultural centres address not only the (re)production of culture, but also the making of sense through its development.Kompetencijomis grįstas ugdymas ir kvalifikacijos tobulinimas socialinių mokslų edukologijos krypties mokslininkams yra pažinūs ir gvildenami nuo XX a pabaigos. Šiame straipsnyje pateikiama kompetencijos apibrėžtis kultūros kontekste. Socialinio ir pragmatinio konstruktyvizmo teorijų pagrindu nagrinėjant kultūros centrų vadovų tapatybę, gilintasi į jų veiklos sritis. Vykdant du kokybinius tyrimus analizuotos kultūros centrų vadovų veiklos sritys. Vertintos išskirtų kultūros centrų vadovų veiklos sričių ir nustatytų gebėjimų sąsajos, kurių pagrindu išskirtos būdingos kompetencijos. Kiekybine kultūros centrų vadovų apklausa patvirtintos tipinės jų veiklos sritys. Tyrimo nustatyta, kad kultūros centrų vadovų veikla ne tik saugomas kultūros paveldas, telkiama bendruomenė, palaikomi ryšiai su visuomene, bet ir kuriamos naujos kultūros prasmės. Nustatyta, kad kultūros centrų vadovų kompetencijos skirtos ne tik kultūrai (re)produkuoti, bet ir ją plėtojant įprasminti