Nuo tautų draugystės ir socialistinės demokratijos koncepcijos iki daugiakultūriškumo atsiradimo: Latvijos kelias (1991–2004)

Abstract

The article explores the concepts of multiculturalism and democracy in the educational context of Latvia and provides a brief historical overview of the background and evolution of these ideas. The study of multiculturalism in post-Soviet countries acquires particular significance and relevance considering the profound transformations these nations have undergone since the collapse of the Soviet Union. With the transition from a ‘socialist way of life’ to nation-state building, post-Soviet societies have faced unique challenges to cultural integration. The authors emphasize the importance of examining the past, including the socialist model of democracy and the Soviet concept of ‘friendship of peoples’, to understand the contemporary approaches to multiculturalism and the challenges of its implementation in the post-Soviet space.The article considers multiculturalism as a scientific concept, a discourse on cultural differences, an integration policy, and a strategy for managing inter-ethnic interactions. It also investigates the changes in the Latvian educational system under the influence of different political regimes, with particular attention to the role of language and ethnicity in the educational policy and the impact of these factors on social and cultural processes.Straipsnyje nagrinėjamos daugiakultūriškumo ir demokratijos sąvokos Latvijos švietimo kontekste ir pateikiama trumpa istorinė šių idėjų atsiradimo ir raidos apžvalga. Daugiakultūriškumo tyrimai posovietinėse šalyse ypač reikšmingi ir aktualūs dėl gilių permainų, kurias šios tautos patyrė žlugus Sovietų Sąjungai. Pereidamos nuo „socialistinio gyvenimo būdo“ prie tautinės valstybės, posovietinės visuomenės susidūrė su unikaliais kultūrinės integracijos iššūkiais. Autoriai pabrėžia, kad, norint suprasti šiuolaikinius požiūrius į daugiakultūriškumą ir jo įgyvendinimo iššūkius posovietinėje erdvėje, svarbu tirti praeitį, taip pat socialistinį demokratijos modelį ir sovietinę „tautų draugystės“ koncepciją.Daugiakultūriškumas straipsnyje nagrinėjamas kaip mokslinė sąvoka, kaip diskursas apie kultūrų skirtumus ir kaip integracijos politika bei strategija, skirta tarpetniniams santykiams valdyti. Taip pat tiriami Latvijos švietimo sistemos pokyčiai, kuriuos lėmė skirtingi politiniai režimai. Ypatingas dėmesys skiriamas kalbos ir etninės priklausomybės vaidmeniui švietimo politikoje bei šių veiksnių įtakai socialiniams ir kultūriniams procesams