Antrinė gamta: Adorno ir šiuolaikinis ugdymas

Abstract

The paper aims to provide a conceptual basis for reconciling the radical resistance to totality posed by Adorno’s negative dialectics with contemporary considerations of the environment, capable of developing a more symbiotic educational approach in the context of contemporary crises. This is done by exploring the notion of ‘second nature’, the significance of which is underlined by its rootedness in the dialectical tradition of German philosophy and Adorno’s emphasis on the nonidentical as an essential condition for critique and a link between subjectivity and what is understood as nature and history.Straipsnyje konceptualiai pagrindžiamas Adorno negatyviosios dialektikos keliamo radikalaus pasipriešinimo totalumui suderinamumas su šiuolaikiniais aplinkos klausimais, siekiant simbiotiškesnio požiūrio į edukaciją šiuolaikinių krizių kontekste. Atspirties tašku čia tampa antrinės gamtos sąvoka, kurios svarba išryškinama remiantis jos tradicija dialektinėje vokiečių filosofijoje ir Adorno pabrėžiamu netapatumu, kaip esmine kritikos sąlyga, bei subjektyvumu ir to, kas suprantama kaip gamta ir istorija, jungtimi