Psichopedagoginė intervencija kaip vaikų dvasinio intelekto vystymasis: teorinio pagrindo paieškos

The scientific topicality of this study undergirds the demand for innovative, theoretically and empirically grounded program of psychopedagogical intervention for the development of children’s spiritual intelligence. The task for the spirituality research today is building of scientifically sound definitions, theoretical models and constructs of spiritual development. Currently the terminology in this field is rather vague; guidelines for the application of spiritually oriented terminology in research and intervention practice are missing. The paper aims toward the theoretical analysis of concepts like spirituality, spiritual intelligence and spiritual development as well as toward the description of the theoretical approaches determining the up-to-date research related to phenomena and processes in the field of spiritual development. The authors focus on cognitive-developmental, social ecology and dynamic systemic approach to the theoretical analysis of the spiritual development. Thus, the envisaged psychopedagogical intervention will be grounded on comprehensive investigation in relation to the concepts of spirituality, spiritual intelligence, and spiritual development as well as on determination of targets and methods for the development of spiritual intelligence.Mokslinis šio darbo aktualumas susijęs su poreikiu paruošti inovatyvią, teoriškai ir empiriškai pagrįstą psichopedagoginės intervencijos programą, skirtą vaikų dvasinio intelekto vystymuisi. Dvasingumo tyrimai šiuo metu remiasi moksliškai pagrįstais apibrėžimais, teoriniais modeliais ir dvasinio vystymosi konstruktais. Tačiau terminologija šiame lauke nėra visiškai apibrėžta, trūksta su dvasingumu susijusios terminologijos, skirtos tyrimų ir praktikos sritims. Šiame straipsnyje orientuojamasi į teorinę dvasingumo, dvasinio intelekto ir dvasinio vystymosi konceptų analizę bei aprašomos teorinės prieigos, kurios lemia naujausius tyrimus, orientuotus į dvasinio vystymosi procesus. Autorės orientuojasi į teorinę dvasinio vystymosi analizę remiantis kognityvine-pažintine, socialinės ekologijos bei dinaminių sistemų prieigomis. Psichopedagoginė intervencija bus pagrįsta remiantis išsamiu dvasingumo, dvasinio intelekto ir dvasinio vystymosi konceptų nagrinėjimu bei remsis siekinių ir metodų, skirtų dvasinio intelekto vystymuisi, apibrėžimu

Šiuolaikinės mokymo(si) strategijos aukštosiose mokyklose: komandomis grįstas mokymas(is)

Team-based learning is a student-orientated active learning strategy created by Lary Michaelsen in 1979. Team-based learning is widely used not only in the United States of America, but all around the world: in Asian, European, and Middle Eastern universities and colleges. It is extremely popular in biomedicine as well as in social sciences. It is, unfortunately, rare in Lithuanian higher education. There is a large network of team-based learning strategy consultants in Singapore, Japan, Australia, the Netherlands, the United Kingdom, Uruguay, and North America.Research aim: to introduce the team-based learning strategy.Research questions: what is team-based learning strategy? What are the main reasons of the prevalence of team-based learning strategies? How is the team-based learning strategy adopted to the learning subject?Research object: Team-based learning strategy.Research method: literature analysis.The popularity of team-based learning is determined by its effectiveness: it motivates students, ensures their involvement, develops critical thinking, problem-solving, interpersonal leadership, and conflict management and similar skills. Team-based learning ensures the satisfaction of students with the learning process.There are four essential elements of the team-based learning strategy: teams must be properly formed and managed; students must be motivated to attend class and must come prepared; students must learn to use course concepts to solve problems; students must be truly accountable in case the lecturer decides to implement team based learning into their subject.Komandomis grįsto mokymo strategija, sukurta beveik prieš 40 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose, šiuo metu plačiai taikoma daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų. Tačiau Lietuvos aukštosiose mokyklose ši strategija taikoma itin retai, nors jos efektyvumu nėra abejojama. Straipsnyje apžvelgiami komandomis grįsto mokymo(si) strategijos ypatumai ir jos didelį paplitimą lėmusios priežastys (geresni mokymosi pasiekimai, didesnė studentų motyvacija, geresnis dalyko supratimas ir kt.), detaliai supažindinama su šios strategijos taikymo praktiniais aspektais, pateikiamos taikymo rekomendacijos

Žinojimas ir švietimo sociologija

This paper does not go into detail concerning the current debate around the idea of “powerful knowledge”, however, a brief account of the history and context of the sub-discipline as it has developed in England, is presented. For that purpose, some references to the important works of Basil Bernstein are explicated. It was he after all, following the critical reception of his early work on linguistic codes, who first argued that knowledge, or as it is sometimes expressed “the stuff” and not just “the who” of education, was crucial to any serious debate. Some hot points in the debate between Bernstein and Michael Young are presented. The suggestion is given that differently from Bernstein ideas to take into account „pedagogical code“ in the knowledge reproduction we have to begin with the distinction between memorisation of knowledge which is close to the idea of consumption, and developing a relationship to knowledge which has more affinity with becoming a member of a community.Straipsnyje Michael Young pateikia švietimo sociologijos debatus apie žinias ir jų perdavimą mokykloje. Analizuojama žinojimo produkavimo analizės, kuri gali būti skaidoma į žinojimo sociologiją ir švietimo sociologiją, kontekstas bei naujosios žinojimo sociologijos atsiradimas, taip pat curriculum sociologiniu aspektu istorija ir kritika. Labiausiai susitelkiama į Anglijos kontekstą. Pasitelkdamas Basilo Bernsteino ir kitų švietimo sociologų įžvalgas, straipsnio autorius persvarsto žinių perdavimo klausimą praktikoje ir kaip tai skiriasi ar nesiskiria priklausomai nuo pasirinktos teorijos. Įvertinęs Bernsteino indėlį pateikiant pedagoginio kodo, kontrolės, galių ir socialinių klasių išsamią analizę žinių perdavimo procese, autorius komentuoja savo ankstesnį ginčą su Bernsteinu ir atskleidžia dabartinį savo požiūrį, kuriuo pabrėžia „žinojimo galios“ konceptą ir sampratą. Galiausiai jis siūlo atsitraukti nuo žinių įsiminimo, prioritetą teikti santykiui su žiniomis. Pastarasis, anot autoriaus, atsiranda tik bendruomenės veikloje

Būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos įsivertinimas

One of the objectives of the European Higher Education Area is to promote the development of competences, with an emphasis on those competences that people need to maintain their current quality of life and high level of employability in the face of a changing society and labor market. This study analyzed the self-assessment of student preschool teachers’ professional competence, using a tool (survey) for assessing teachers’ professional competence. A structure of preschool teachers’ professional competence was analyzed. The results indicate that the developed survey can be used as a tool for the self-assessment of teachers’ professional competence. The most highly evaluated sub-competences were general tasks of ensuring professional activity; implementation of learning process; and improvement of professional competence. The data analysis revealed that the question “Is the work related to the field of study?” with the statements included in the survey sections “Implementation of the learning process” and “Improvement of professional competence” is an important indicator in the self-assessment of professional competence among student preschool teachers for the material situation.Vienas iš Europos aukštojo mokslo erdvės tikslų yra skatinti kompetencijų ugdymą, ypatingą dėmesį skiriant toms kompetencijoms, kurių žmonėms reikia norint išlaikyti esamą gyvenimo kokybę ir aukštą įsidarbinimo lygį kintančios visuomenės ir darbo rinkos sąlygomis. Šiame tyrime analizuojamas būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos įsivertinimas naudojant mokytojų profesinės kompetencijos vertinimo instrumentą (apklausą). Straipsnyje nagrinėjama ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos struktūra. Rezultatai atskleidė, kad tyrimo instrumentas gali būti naudojamas kaip mokytojų profesinės kompetencijos įsivertinimo priemonė. Palankiausiai įvertintos subkompetencijos – tai bendrosios profesinės veiklos užtikrinimo užduotys, mokymosi proceso įgyvendinimas ir profesinės kompetencijos tobulinimas. Duomenų analizė rodo ir tai, kad svarbus būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos įsivertinimo esamoje situacijoje rodiklis yra klausimas „Ar jūsų darbas susijęs su studijų sritimi?“ bei teiginiai, pateikiami apklausos dalyse „Mokymosi proceso įgyvendinimas“ ir „Profesinės kompetencijos tobulinimas“

Latvijos mokyklų vadovų kompetencijos mokantis dabartinės ugdymo terminijos

This study examined competences of heads of schools when acquiring the current terminology of education in Latvia. In the school year 2020/2021 schools in Latvia implemented new approach to learning by introducing the curriculum reform called “Introducing the competence approach in the instructional content “Skola 2030”. The event led to several changes in the curriculum as well as an addition of various new terms to be used when introducing the reform to schools; therefore, to successfully implement the reform heads of schools have to fully understand the new curriculum and terms. The aim of this research paper was to study what the necessary competences of heads of schools are when acquiring the current terminology of education.To achieve the objective, analysis of theoretical literature, scientific research and statistics were performed; a survey for heads of schools was developed and conducted; the results of the study were compiled.In the empirical part it was clarified which were the necessary competences of heads of schools that related to acquiring, using, and passing on the terminology of education.The study found that in the acquisition of the current education terminology the most important competences are social competence, methodological competence, self-competence and their subcompetences.Straipsnyje nagrinėjamos mokyklų vadovų kompetencijos jiems pratinantis prie naujos Latvijoje priimtos ugdymo srities terminijos. 2020–2021 mokslo metais Latvijos mokyklos patvirtino naują požiūrį į mokymąsi ir įdiegė ugdymo turinio reformą pavadinimu „Kompetencijų prieigos įdiegimas mokymo turinyje „Skola 2030“. Šis įvykis lėmė keletą pokyčių mokymo programoje, taip pat tai, kad, pristatant reformą mokyklose, turėjo būti vartojami nauji terminai. Todėl, norėdami sėkmingai įgyvendinti reformą, mokyklų vadovai turi visiškai suprasti naująją mokymo programą ir terminiją. Pristatomo tyrimo tikslas yra ištirti, kokios yra būtinos mokyklų vadovų kompetencijos mokantis dabartinės ugdymo terminijos.Tikslui pasiekti atlikta teorinės literatūros analizė, mokslinis tyrimas ir statistinė rezultatų analizė; parengta ir atlikta mokyklų vadovų apklausa bei apibendrinti tyrimo rezultatai. Empirinėje tyrimo dalyje išsiaiškinta, kokios yra būtinos su ugdymo terminijos įsisavinimu, vartojimu ir perteikimu susijusios mokyklų vadovų kompetencijos. Tyrimo nustatyta, kad svarbiausios kompetencijos mokantis dabartinės ugdymo terminijos yra socialinė kompetencija, metodologinė kompetencija, savikompetencija ir jų subkompetencijos

Pradinių klasių mokinių įgalinimas reflektuoti mokymąsi: lietuvių kalbos vadovėlių teikiamos galimybės

In Lithuania, the enablement of primary form students to reflect on learning, and especially during lessons of the Lithuanian language, is little investigated. Therefore, this paper discusses what possibilities are provided by student books on the Lithuanian language Taip and Pupa in this process. The method of thematic analysis was used for the analysis of the said student books. The research revealed that student books from the series Taip include high-quality instruments to achieve this aim, i.e., questions for children’s reflections, open-ended sentences, starting from form 1. Even though these elements remain the same in particular forms throughout an entire school year, a teacher can employ them for different purposes. It was also found that high quality instruments included in the Lithuanian language student books Pupa, i.e. questions on reflecting about learning, are introduced respectively from form 2. Like in student books on the Lithuanian language Taip, instruments for particular forms are the same for an entire school year. The research also revealed that instruments presented in student book series on the Lithuanian language Taip and Pupa are highly valuable, as teachers have the possibility to empower school students to reflect on learning during Lithuanian language lessons in many various aspects, such as cognitive, sensitive, and emotional activities, the problem and value of learning, decision-making, etc.Straipsnyje aptariama, kokių galimybių teikia lietuvių kalbos vadovėliai „Taip“ ir „Pupa“ (išleisti ne vėliau nei 2016 m, kada buvo atnaujinta „Pradinio ugdymo bendroji programa“) pradinių klasių mokinių įgalinimui reflektuoti mokymąsi. Naudojant teminės analizės metodą aptartos dvi temos: 1. užduočių pateikimas ir jų turinys lietuvių kalbos vadovėliuose „Taip“; 2. užduočių pateikimas ir jų turinys lietuvių kalbos vadovėliuose „Pupa“

Argentinos valstybinių universitetų mokslininkų ir dėstytojų įtaka institucijai išorės kontrolės kontekste

The paper studies the institutional influence of academics in Argentina within a context of increasing external control as a consequence of deep public reforms in the Higher Education system. Drawing on data from the Academic Profession in the Knowledge-Based Society (APIKS) survey, the aim is to analyse how much and in what sense the recent changes on the public policy level and the intermediate level of the state agencies have affected the academic profession in Argentina over teaching, research and social engagement activities, and its effects over the perception of institutional influence. Although we assume that academic power has been reduced within the new scenario, we believe that not all academics have responded in the same manner.Straipsnyje nagrinėjama Argentinos mokslininkų įtaka savo institucijai dėl gilių visuomenės reformų aukštojo mokslo sistemoje didėjančios išorės kontrolės kontekste. Remiantis Akademinės profesijos žinių visuomenėje (angl. APIKS) apklausos duomenimis siekiama išanalizuoti, kiek ir kaip pastarojo meto pokyčiai viešosios politikos ir valstybinių agentūrų lygmeniu paveikė akademinę profesiją Argentinoje – dėstymą, mokslinius tyrimus ir socialinio įtraukimo veiklas ir šių pokyčių įtaką suvokiant savo instituciją. Nors bendrai tikima, kad naujasis scenarijus sumažino akademinės bendruomenės galias, mūsų tyrime ne visi mokslininkai ir dėstytojai atsakė vienodai

Mokymasis: nuo universaliųjų įgūdžių iki tvaraus vystymosi

The concept of transdisciplinarity has been extensively researched since the 1970s and still does not have one comprehensive definition, as it is considered highly context-dependent. Merging the knowledge synthesized by the scholars of transdisciplinary research, practice, and learning, transdisciplinary learning features have been identified and briefly elaborated on in this article, pointing out the functional and instructional nature of transdisciplinarity in modern education systems. Simultaneously, the article reflects on the connection of transdisciplinarity with the Education for Sustainable Development and transversal skills design, stating the significance of transdisciplinarity in tackling complex and uncertain social and environmental problems. As an approach, it promotes mutual and transformational learning, transcendence, problem-solving and transgression and is reflected in the values of active participation of learners and their orientation towards real-world problem-solving, blending disciplinary knowledge and constructing new knowledge, skills, competencies, and values collaboratively with peers, teachers, and the wider society.Transdiscipliniškumo sąvoka plačiai tiriama nuo praėjusio šimtmečio septinto dešimtmečio ir vis dar neturi vieno bendro apibrėžimo, nes manoma, kad transdiscipliniškumas labai priklauso nuo konteksto. Straipsnyje pateikiama transdisciplininių tyrimų, praktikų ir mokymosi patirčių apžvalga, identifikuojami ir trumpai aptariami transdisciplininio mokymosi bruožai atskleidžiant funkcinį ir mokomąjį transdiscipliniškumo pobūdį šiuolaikinėse švietimo sistemose. Kartu straipsnyje apmąstomas transdiscipliniškumo ryšys su darnaus vystymosi ugdymu ir universalių įgūdžių formavimu, aptariama transdiscipliniškumo reikšmė sprendžiant sudėtingas ir nevienareikšmes socialines ir aplinkos problemas. Transdiscipliniškumas kaip viena iš galimų prieigų skatina abipusį transformuojantį mokymąsi, transcendavimą, problemų sprendimą; jį rodo besimokančiųjų aktyvaus mokymosi vertybės bei siekis spręsti realaus pasaulio problemas, taip pat atskirų mokslinių disciplinų dermė ir naujų žinių, įgūdžių, kompetencijų bei vertybių formavimas bendradarbiaujant bendraamžiams, mokytojams ir platesnei visuomenei

4-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Švietimo politika kultūriniuose kontekstuose: transmisija ir (ar) transformacija“

 &nbsp

Balansuojant tarp paidia ir ludus: kompiuteriniai žaidimai mokyklos ugdymo(si) procese

Play, even though usually regarded as a natural practice for children, is a multifaceted, hard to define phenomenon, which connects to distinct features: playfulness and seriousness. The pragmatist J. Dewey has noted many links between education and play. But with technology advancing every day and with play having acquired a new form – video games – the ways in which we can integrate play into the process of education is still in its experimental phase. Even though the popularity and potential of this medium is vast, video games are very rarely included in the process of formal education in Lithuania. This article aims to discuss the ambiguous (paidia and ludus) nature of video games: what challenges and possibilities this characteristic brings into teaching and learning in schools while integrating video games. The empirical part – a case study of the project „Big Small Screens. Media Literacy in Schools of Lithuania“ (analysis of the documents and the interviews with teachers, who selected video games while participated in the project), started by VšĮ „Meno avilys“ in 2016, which ,among other audiovisual medias, video games were analyzed. The research shows that the project tries to highlight the serious side (ludus) of video games, which is less familiar in schools, suggesting to integrate it in class when analyzing and creating (them or with them). Yet the experiences of the teachers revealed that they are more likely to use the playful side (paidia) of video games in their classes and experience difficulty when integrating the serious side of video games because of various challenges, thus the possibilities of integrating video games in teaching and learning is limited.Šiuo straipsniu yra siekama aptarti kompiuterinių žaidimų dvipoliškumą (tarp žaismingumo (paidia) ir rimtumo (ludus)) – jo problematiką, ir šio bruožo suteikiamas naujas galimybes kompiuterinius žaidimus integruojant į mokymo(si) procesą bendrajame ugdyme, remiantis projekto „Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“ atvejo studija, kuriame analizuojamos jame dalyvavusių mokytojų patirtys bei projekto dokumentai. Tyrimas parodo, jog kompiuteriniai žaidimai, nors esantys itin populiarūs mokinių tarpe, mokyklos kontekste dažniausiai yra vertinami kaip smagi atsikvėpimui skirta veikla ir retai kada yra atkreipiamas dėmesys į rimtąją kompiuterinių žaidimų pusę, galimai dėl kurios priežasties jie neturi jokios vietos Lietuvos formaliojo ugdymo procese